2021-05-26 Nr. AB-11211-3-61-3-03564-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1292-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03564-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (10.11E)DV_S (toliau – ir Skyriaus Raštas); 2) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (6.5)1-6896 (toliau – ir Valdybos Raštas); 3) įpareigoti Skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo senatvės stažą pareiškėjo studijų metu atliktos gamybinės praktikos ir darbo laikotarpius nuo 1972 m. liepos 29 d. iki 1972 m. rugpjūčio 26 d., nuo 1973 m. rugpjūčio 16 d. iki 1973 m. rugpjūčio 29 d., nuo 1975 m. birželio 8 d. iki 1975 m. rugpjūčio 25 d., nuo 1976 m. birželio 1 d. iki 1976 m. rugpjūčio 30 d., nuo 1976 m. gruodžio 29 d. iki 1977 m. vasario 23 d.; 4) įpareigoti Skyrių priimti sprendimą dėl papildomos senatvės pensijos dalies mokėjimo už pareiškėjo atliktos gamybinės praktikos ir darbo laikotarpius nuo 1972 m. liepos 29 d. iki 1972 m. rugpjūčio 26 d., nuo 1973 m. rugpjūčio 16 d. iki 1973 m. rugpjūčio 29 d., nuo 1975 m. birželio 8 d. iki 1975 m. rugpjūčio 25 d., nuo 1976 m. birželio 1 d. iki 1976 m. rugpjūčio 30 d., nuo 1976 m. gruodžio 29 d. iki 1977 m. vasario 23 d.; 5) priteisti pareiškėjui iš Skyriaus ir Valdybos, atstovaujančių Lietuvos valstybei, 500 Eur dydžio neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr.PE_SPI-11092 pareiškėjui buvo paskirta senatvės pensija, į jo senatvės pensijos amžių neįtrauktas laikotarpis, kai pareiškėjas atliko gamybines praktikas, dirbdamas meistru. Paaiškino, kad studijų metu atliktos gamybinės praktikos metu jam buvo mokamas atlyginimas. Pažymėjo, kad Skyriaus ir Valdybos atsakymus pasirašė neįgalioti asmenys. Pareiškėjas teigė, jog aplinkybę, kad jis mokėsi Vilniaus inžineriniame statybos institute, ir kitas aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateiktas studijų baigimo diplomas. Nurodė, kad Skyriui taip pat pateikė profsąjungos diplomą. Pažymėjo, kad darbo knygelėje nebuvo įrašoma studijų metu atlikta praktika. Teigė, kad šią aplinkybę privalėjo žinoti Skyriaus ir Valdybos atstovai. Pažymėjo, kad, skiriant senatvės pensiją, pareiškėjas nebuvo informuotas, kad studijų metu atlikta praktika nėra įtraukta į jo stažą. Pareiškėjas teigė, kad surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui už darbą praktikos metu buvo mokamas darbo užmokestis, nuo kurio buvo atskaitomi mokesčiai. Pareiškėjas pageidavo, jog praktikos metu dirbtas darbo laikas būtų įskaitytas į stažą papildomai senatvės pensijai gauti.

3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų ir nepagrįstų Skyriaus ir Valdybos atstovų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašė atlyginti. Pareiškėjas teigė, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl to pablogėjo jo sveikata. Pareiškėjas jaučiasi pažemintas, kadangi ilgą laiką sąžiningai dirbo ir mokėjo mokesčius valstybei.

4. Atsakovas Skyrius, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nurodė, kad kreipdamasis dėl senatvės pensijos skyrimo pareiškėjas pateikė darbo knygelę bei socialinio draudimo pažymėjimą, kuriuose nėra įrašų apie gamybinės praktikos atlikimą. Skyrius, skirdamas senatvės pensiją, negalėjo įskaityti į pareiškėjo stažą laikotarpius, apie kuriuos pensijos byloje duomenų nebuvo.

6. Skyrius paaiškino, kad pareiškėjas Skyriui 2019 m. spalio 8 d. pateikė prašymą dėl gamybinės praktikos atlikimo laikotarpio įskaitymo į stažą bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto pateiktą išrašą, kuriame nurodyti gamybinės praktikos atlikimo laikotarpiai. Teigė, kad pateiktame išraše nenurodyti dokumentai, kuriais remiantis išduotas minėtas išrašas, bei nepateikti duomenys apie asmens priėmimą į darbą (paskyrimą į tam tikras pareigas) ir atleidimą iš darbo (pareigų), duomenys apie priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą. Pažymėjo, kad, pagal Vilniaus Gedimino technikos universiteto pateikto išrašo duomenis, nėra galimybės nustatyti, kokiose įmonėse pareiškėjas atliko gamybinę praktiką. Nurodė, kad, gavęs papildomus duomenis, Skyrius spręs dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo.

7. Atsakovas teigė, kad į pareiškėjo prašymus atsakyta teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Manė, kad Skyrius neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti žalos padarymą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir Skyrius. Papildomai paaiškino, kad Valdyba, įvertinusi pareiškėjo pensijos bylos dokumentus, nustatė, jog pensijos byloje nėra dokumentų apie pareiškėjo priėmimą į darbą gamybinei praktikai atlikti ir apie gamybinės praktikos atlikimo laikotarpį. Pažymėjo, kad tokių įrašų nėra ir pareiškėjui išduotoje darbo knygelėje bei tarnybos lape, kurio kopiją pateikė Vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento Archyvų skyrius. Teigė, kad Skyrius Raštu pareiškėją teisingai informavo, kad, neturėdamas informacijos apie jo gamybinės praktikos atlikimą, Skyrius negalėjo įvertinti šių aplinkybių, todėl pasiūlė kreiptis į įmones, kuriose jis atliko gamybinę praktiką, dėl dokumentų, patvirtinančių šį darbo laikotarpį, arba pateikti Skyriui prašymą padėti gauti reikalingus dokumentus bei nurodyti įmonių pavadinimus, kuriuose atliko praktiką.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. PE_SP1-11092 pareiškėjui paskirta senatvės pensija nuo 2015 m. birželio 3 d. Pareiškėjas šio Skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. PE_SP1-11092 neginčijo. Pareiškėjas dėl mokymosi Vilniaus Gedimino technikos universitete laikotarpiu atliktos praktikos įskaitymo į stažą į Skyrių kreipėsi su 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymu. Skyrius Rašte pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjo darbo knygelėje nėra duomenų apie gamybinės praktikos atlikimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skyriaus Raštu, dėl jo pateikė Valdybai skundą, kuriame dėsto aplinkybes apie jo atliktą gamybinę praktiką. Valdyba Rašte pareiškėjui nurodė, kad Skyrius išnagrinėjo pareiškėjo prašymus, pateikė jo prašomus duomenis, informavo apie stažo tikslinimo bei jam paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimo galimybę.

12. Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl pareiškėjo Vilniaus Gedimino technikos universitete mokymosi laikotarpiu atliktos gamybinės praktikos laikotarpio nuo 1972 m. liepos 29 d. iki 1977 m. vasario 23 d. įskaitymo į stažą senatvės pensijai gauti. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 12 punkto, Įstatymo priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 2 punkto, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 priedo „Asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į socialinio draudimo stažą“ 1.26 papunkčio nuostatomis.

13. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai, reguliuojantys ginčo santykius nenumato, kad praktikos atlikimas turi būti įskaitomas į socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti, neįrodžius papildomų aplinkybių – apmokamo darbo atlikimo arba apmokamų pareigų ėjimo. Iš bylos duomenų buvo matyti, kad 2019 m. spalio 4 d. pareiškėjas pateikė Skyriui raštą bei prie jo pridėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2019 m. rugpjūčio 23 d. išrašą Nr. 10-6-7501-551E-1040E, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas studijų metu atliko gamybinę praktiką. Teismas pažymėjo, kad pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko praktiką. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjui praktikos atlikimo metu buvo mokama už darbą.

14. Teismas pažymėjo, kad aukštojo mokslo baigimo diplomas nėra dokumentas, įrodantis pareiškėjo gautas pajamas praktikos atlikimo metu. Byloje taip pat pateiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2019 m. rugpjūčio 23 d. išrašas Nr. 10-6-7501-551E-1040E, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas studijų metu atliko gamybinę praktiką. Teismas pažymėjo, kad šio dokumento pagrindu taip pat nėra galimybės konstatuoti, ar pareiškėjo praktikos atlikimo metu jis gavo pajamas. Byloje pateiktuose pareiškėjo socialinio draudimo pažymėjime Nr. 1196359 ir pareiškėjo darbo knygelė taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo darbą jo nurodytu laikotarpiu. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad Skyriui pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių, kad gamybinės praktikos metu jis dirbo apmokamą darbą.

15. Teismas vadovavosi Nuostatų 5 punktu ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Skyrius Raštu informavo pareiškėją, jog jis nėra pateikęs dokumentų, kurie sudarytų pagrindą pareiškėjo nurodomą laikotarpį įtraukti į jo stažą, tačiau Nuostatose nustatyta tvarka pareiškėjui nepasiūlė pateikti šių dokumentų.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas po Skyriaus Rašto priėmimo tiek Skyriui, tiek teismui pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2019 m. rugpjūčio 23 d. išrašą Nr. 10-6-7501-551E-1040E, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas studijų metu atliko gamybinę praktiką. Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad minėto dokumento ar kitų pareiškėjo skunde nurodytų duomenų ar argumentų pagrindu negalima daryti išvados dėl to, ar pareiškėjui buvo mokamas užmokestis už atliktą praktiką. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo Skyriaus Raštą ir Valdybos Raštą vertinti kaip nemotyvuotus ir nepagrįstus.

17. Teismas vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi ir nurodė, kad teisės aktuose nustatyta tvarka pareiškėjui pateikus duomenis, įrodančius jo gautą atlygį už atliktą praktiką, jo stažas pensijai gauti gali būti tikslinamas. Teismas nustatė, kad šiuo metu Skyriui ir Valdybai nėra pateikti pakankami dokumentai daryti išvadai dėl pareiškėjo gauto darbo užmokesčio praktikos atlikimo metu. Teismas pažymėjo, kad ši išvada savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio dokumentai negali būti pateikiami.

18. Teismas, atsižvelgdamas į atsakingo valdymo (gero administravimo) principą, pažymėjo, kad, pareiškėjui siekiant įrodyti jo turimą stažą pensijai gauti, tiek Skyriui, tiek Valdybai tenka aktyvi pareiga padėti pareiškėjui įgyvendinti jo teises kreipiantis dėl pareiškėjo stažo patikslinimo. Atsižvelgiant į pareiškėjo amžių ir sprendžiamo klausimo sudėtingumą, Skyrius ir Valdyba turėtų pasiūlyti pareiškėjui pagalbą, siekiant jam gauti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kad už jo atliktą gamybinę praktiką jam buvo atlyginama.

19. Pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad administraciniams teismams nėra priskirta kompetencija nagrinėti bylas dėl juridinio fakto konstatavimo. Jeigu pareiškėjui iš mokymosi įstaigos ar praktikos atlikimo vietos nepavyktų gauti duomenų apie jo gautą užmokestį gamybinės praktikos atlikimo metu, pagal teismo nurodytas civilinio proceso nuostatas pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, siekdamas nustatyti juridinę galią turintį faktą dėl darbo užmokesčio gavimo gamybinės praktikos atlikimo laikotarpiu.

20. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas pensijų skyriaus patarėjo pareigybės aprašymas, iš kurio 5.7, 5.12. 5.13 punktų nuostatų matyti, kad Skyriaus Raštą ir Valdybos raštą pasirašę asmenys yra įgalioti nagrinėti asmenų skundus, pasirašyti atsakymus dėl stažo apskaičiavimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl netinkamai pasirašytų Skyriaus Rašto ir Valdybos Rašto atmesti kaip nepagrįsti.

21. Teismui nenustačius Skyriaus ir Valdybos neteisėtų veiksmų, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

22. Teismas padarė išvadą, kad Skyrius ir Valdyba išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, iš esmės teisingai taikė teisės normas, priėmė pagrįstus ir teisėtus Skyriaus Raštą ir Valdybos Raštą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 23. Pareiškėjas K. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Pareiškėjas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendimo įžanginėje dalyje, kad byla yra dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo, jis skunde kėlė ginčą dėl Skyriaus Sprendimo ir Valdybos atsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad prašė panaikinti Skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakymą, o ne raštą, taip pat Valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. atsakymą, o ne raštą.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismui buvo pateikti diplomas ir priedo dublikatas, kur nurodyta, jog pareiškėjas atliko gamybinę praktiką 26 mėn. ir mokomąją praktiką 4 savaites, ir išrašas, kur dirbo, profsąjungos bilietas, kurie įrodo, kad pareiškėjas atliko gamybinę praktiką ir tuo metu mokėjo atlyginimą.

26. Pareiškėjas pažymi, kad Skyrius ir Valdyba neinformavo jo apie galimybę skųstis Seimo kontrolieriui (2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-555 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 74 p.).

27. Pareiškėjas vadovaujasi Valdybos nuostatų, patvirtintų TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 1044, su pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1969 m. sausio 1 d., 8 skirsnio 109 straipsnio i) punktu, kad be darbininko ar tarnautojo darbo į bendrą darbo stažą taip pat įskaitomas mokymasis aukštosiose mokyklose. Pagal šių nuostatų 9 skirsnio 127 straipsnį iš stipendijos buvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei šių nuostatų 15 punktą mokymosi laikas turi būti įskaičiuotas į stažą.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad nebuvo įtraukti laikotarpiai į stažą iš viso 29 mėn. 37 d., kai pareiškėjas atliko gamybines praktikas, nors buvo pateikti dokumentai: K. Š. diplomas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėl K. Š. duomenų pateikimo, K. Š. socialinio draudimo pažymėjimas, profsąjungos nario K. Š. įskaitos kortelė, priedo dublikatas Nr. 000272.

29. Pareiškėjas turtine žala laiko dėl atsakovų kaltės (neveikimo) laiku negautą senatvės pensijos dalį, dėl ko negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais jis patyrė nuostolių. Pareiškėjas turėjo, jo manymu, įstatyme aiškiai apibrėžtas teises įrodinėti teisme, dėl ko patyrė nepatogumų, nervinę įtampą.

30. Atsakovas Skyrius, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o K. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31. Skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teisingai nusprendė K. Š. skundą atmesti.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

33. Pažymi, kad pareiškėjas nei Skyriui, nei Valdybai nebuvo pateikęs nei aukštojo mokslo baigimo diplomo (šį dokumentą pareiškėjas pateikė su skundu teismui), nei dokumentų, patvirtinančių gamybinės praktikos atlikimą ir gamybinės praktikos metu dirbtą apmokamą darbą. Be to, pareiškėjas nepagrįstai teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi tai nėra priskirta administracinių teismų kompetencijai.

34. Atsižvelgiant į tai, kad dėl gamybinės praktikos laikotarpių įskaitymo į jo stažą pareiškėjas į Skyrių kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 7 d. prašymu, teismas pagrįstai vadovavosi nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančių Įstatymo ir Nuostatų nuostatomis.

35. Teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjo skunde nurodytų dokumentų ar argumentų pagrindu negalima daryti išvados, ar pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis už atliktą praktiką. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog aukštojo mokslo diplomas nėra dokumentas, įrodantis pareiškėjo gautas pajamas praktikos atlikimo metu. Todėl teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių, kad gamybinės praktikos metu jis dirbo apmokamą darbą.

36. Teismas, nenustatęs Skyriaus ir Valdybos neteisėtų veiksmų, taip pat pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. (10.11E)DV_S ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. (6.5)1-6896 teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

40. Byloje nustatyta, kad galiojančiu Skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. PE_SP1-11092 pareiškėjui paskirta senatvės pensija nuo 2015 m. birželio 3 d. Pareiškėjas dėl mokymosi Vilniaus Gedimino technikos universitete laikotarpiu atliktos praktikos įskaitymo į stažą į Skyrių kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymu. Skyriaus Rašte pareiškėjui nurodyta, kad pareiškėjo darbo knygelėje nėra duomenų apie gamybinės praktikos atlikimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skyriaus Raštu, dėl jo pateikė Valdybai skundą, kuriame dėstė aplinkybes apie jo atliktą gamybinę praktiką. Valdybos Rašte pareiškėjui nurodyta, kad Skyrius išnagrinėjo pareiškėjo prašymus, pateikė jo prašomus duomenis, informavo apie stažo tikslinimo bei jam paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimo galimybę.

41. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 punktą, pensijų socialinio draudimo stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Įstatymo priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 2 punkte nustatyta, kad asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje.

42. Pirmosios instancijos teismas tinkamai apibrėžęs, kad ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl pareiškėjo Vilniaus Gedimino technikos universitete mokymosi laikotarpiu nuo 1972 m. liepos 29 d. iki 1977 m. vasario 23 d. atliktos gamybinės praktikos įskaitymo į stažą senatvės pensijai gauti, pagrįstai sprendė, kad teisės aktai, reguliuojantys ginčo santykius nenumato, jog praktikos atlikimas turi būti įskaitomas į socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti, neįrodžius papildomų aplinkybių – apmokamo darbo atlikimo arba apmokamų pareigų ėjimo tuo laikotarpiu. Sutiktina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko praktiką, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti įrodymai, leidžiantys spręsti, kad pareiškėjui praktikos atlikimo metu buvo mokama už darbą. Todėl, įvertinus byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nenustatytas pagrindas ginčijamiems Raštams naikinti ir tenkinti išvestinius reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo įtraukti atitinkamus laikotarpius į stažą bei priimti sprendimą dėl papildomos senatvės pensijos dalies mokėjimo.

43. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, o nagrinėjamu atveju Skyriaus ir Valdybos neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, kad valstybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

44. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė