2018-11-20 Nr. AB-20927-3-61-3-03078-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-807-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03078-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 54.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti administracinius aktus, priteisti neturtinę žalą. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už skundą mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. rugsėjo 28 d. sumokėti už teikiamą skundą 30 Eur žyminį mokestį.

Pareiškėjas teisme 2018 m. spalio 4 d. gautame pranešime-prašyme prašė sumažinti žyminį mokestį iki 10 Eur, taip pat pratęsti terminą trūkumams pašalinti iki 2018 m. spalio 17 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Pabrėžė, kad nėra jokio pagrindo terminą pratęsti, taip pat mažinti žyminio mokesčio dydį.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įvertinti kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jog dažno kreipimosi teisminės gynybos atveju yra teisinės prielaidos iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis, kuria ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.

Teisė į teisminę gynybą turi būti realizuojama tam tikra kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui privaloma ABTĮ nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (ABTĮ 34 str.). ABTĮ imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (ABTĮ 35 str.), o asmenims, kurie negali sumokėti ABTĮ nustatyto dydžio žyminio mokesčio, yra numatyta galimybė visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.), taip neužkertant kelio asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų, kreiptis į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šis reikalavimas patenka į ABTĮ 36 straipsnyje nustatytą neapmokestinamų skundų sąrašą, todėl skundas dėl jo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 10 p.). Tačiau teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 36 str. 4 d.). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis įvertinus pareiškėjo kreipimasis į teismą pastaraisiais metais, yra pagrindas konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, todėl pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio negali būti tenkinamas.

Tačiau, kaip pirmiau paminėta, ABTĮ 37 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pareiškė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvuodamas savo sunkia finansine padėtimi, pridėjo įrodymus. Iš pateiktų įrodymų, t. y. Pravieniškių PN-AK 2015 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 7-1232 „Dėl informacijos pateikimo“, 2018 m. liepos 11 d. rašto Nr. 7-17214 „Dėl informacijos apie gautas pajamas ir kopijų parengimą“, matyti, kad pareiškėjo sąskaita 2018 metais buvo papildoma, gaunant lėšas iš Lukiškių TI-K (3,39 Eur), Pravieniškių PN-AK (42,78 Eur), LAVL (49,89 Eur) ir G. L. (295 Eur), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018 m. vasario 26 d. išmokėjo pareiškėjui 200 Eur žalos atlyginimą. Taip pat iš pateiktų teismui dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 metais už kopijų parengimą išleido 192,79 Eur asmeninių lėšų. Įvertinus pareiškėjo gautų ir išleistų asmeninių lėšų santykį (591,06 Eur / 192,79 Eur), nustatyta, kad pareiškėjas turėjo pakankamai lėšų, kad už skundo pateikimą galėtų sumokėti 30 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinės prielaidos iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido pareiškėjo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir, pareiškėjui nepateikus duomenų apie žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

ABTĮ 151 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščius ir prašo juos įvertinti. Pažymėtina, kad šie žiniaraščiai buvo suformuoti 2018 m. rugsėjo 18 d. Priežasčių, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui trūkumams šalinti nustatytu terminu, pareiškėjas nenurodo. Akcentuotina, kad pagal ABTĮ 64 straipsnio 1 dalį procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas teikė prašymą pirmosios instancijos teismui dėl nustatyto termino trūkumams pašalinti pratęsimo, tačiau teismas nurodė, kad pagrindo pratęsti terminą nėra. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, nes pareiškėjas, teikdamas prašymą nenurodė terminui pratęsti reikšmingų priežasčių, pvz. gauti reikalingus duomenis žyminio mokesčio klausimo išsprendimui ir juos pateikti į bylą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teisme vertinti pareiškėjo pateiktus Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščius.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši nutartis neapriboja pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, nes pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, šios nutarties naikinti nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė