012811c2-697e-4686-8b36-bd5a3c9b400d · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1093-230/2020 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01253-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui V.

Å . dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius (toliau – VSDFV Marijampolės skyrius) ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . 1 113,68 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 2017 m. birželio 23 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-197-482/2017 nuteistas už V. P. sužalojimÄ . Teismas nustatė, kad V. Å . tyčia vienÄ kartÄ dÅ«rė V. P. į kairės rankos priekinę žasto sritį bei vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė į kairės kojos priekinės Å¡launies sritį, dėl ko V. P. buvo padaryta durtinė pjautinė žaizda kairėje Å¡launyje, durtinė pjautinė žaizda ir kraujosruva kairio žasto srityje, kairio stipininio nervo pertrÅ«kimas.

V. P. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinis skyrius (toliau – NDNT) dėl 2016 m. liepos 16 d. patirtų sužalojimų nustatė V. P. 50 proc. netektÄ darbingumÄ laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2019 m. kovo 22 d. NDNT nustatė V. P. 50 proc. netektÄ darbingumÄ dėl diagnozių, kurios yra 2016 m. liepos 16 d. įvykusios traumos pasekmė. VSDFV Marijampolės skyriaus 2017 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. PE-SP8-833 V.

P. nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2019 m. kovo 31 d. paskyrė ir iÅ¡mokėjo valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ . Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-913-399/2018 jau yra priteista ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo V. Å . 421,91 Eur žala, kuriÄ sudarė V. P. iÅ¡mokėta netekto darbingumo pensija už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Å iuo ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo kita dalis padarytos žalos, t. y. už V. P. iÅ¡mokėtÄ netekto darbingumo pensijÄ už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., iÅ¡ viso 1 113,68 Eur.

2. Atsakovas V. Å . atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad V. P. negalėjo patirti tokių sužalojimų, kad net kelis metus gautų netekto darbingumo pensijÄ . Jo žiniomis, jis vaikščioja po kaimÄ ir toliau girtauja, uždarbiauja, bÅ«damas visiÅ¡kai sveikas. Be to, į jo darbo staÅ¾Ä negali bÅ«ti įskaičiuotas darbo stažas kitoje valstybėje, t. y. sovietinėje Lietuvoje. NeaiÅ¡ku, ar apskritai jis turi tiek reikiamo stažo, neaiÅ¡ki jo apskaičiavimo tvarka ir pan. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovui VSDFV Marijampolės skyriui iÅ¡ atsakovo V. Å . 1 113,68 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o valstybei 25 Eur žyminį mokestį bei 3,72 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-197-482/2017 pripažino V. Å . kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje (dėl V. P. sužalojimo). Nuosprendis įsiteisėjęs. NDNT V. P. nustatė 50 proc. netektÄ darbingumÄ dėl sužalojimo. V. P. nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buvo paskirta netekto darbingumo pensija ir iÅ¡mokėta 1 113,68 Eur. Atsakovo nurodyta žalos dalis (421,91 Eur) buvo priteista už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-913-399/2018. IÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas priverstine tvarka per antstolius.

5. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs netekto darbingumo pensijÄ nuo atsakovo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiam asmeniui V. P., įgijo regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį.

6. Teismas atsakovo abejones dėl netekto darbingumo pensijos paskaičiavimų teisėtumo, V. P. turimo stažo dydžio ir pan., laikė nepagrįstomis, kadangi jos yra paneigtos ieÅ¡kovo atstovės iÅ¡samiais paaiÅ¡kinimais, jog V. P. turėjo reikiamÄ 12,8 metų darbo staÅ¾Ä pensijai gauti, stažas susidarė jam dirbant ir Lietuvos TSR, tačiau toks stažas yra įskaitomas. Be to, nebÅ«tina asmeniui turėti nepertraukiamÄ visÄ staÅ¾Ä , nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ Ä¯ darbo staÅ¾Ä Ä¯traukiami visi dirbti laikotarpiai pagal pateiktus oficialius duomenis.

Netekto darbingumo pensija apskaičiuota, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 25, 27 straipsniais, Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1994 m. lapkričio 18 d. Nr. 1156. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Å . praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Sprendimas yra neteisėtas, kadangi pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ ieÅ¡kinys teismingas Kauno apygardos teismui, o ne Marijampolės apylinkės teismui. 1.2. IeÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog V. P. buvo paskirta netekto darbingumo pensija nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2019 m. kovo 31 d., o netekto darbingumo pensijos dydis buvo apskaičiuotas, atsižvelgiant į įgytÄ staÅ¾Ä , turėtas draudžiamÄ sias pajamas. 1.3.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad V. P. 1986-1990 m. buvo draustas Lietuvos Respublikos valstybiniu socialiniu draudimu ir mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas kas mėnesį į Lietuvos Respublikos biudžetÄ , o ne kitos valstybės biudžetÄ . 1.4. IeÅ¡kovo 2017 m. liepos 7 d. sprendimu neteisingai taikytas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas, Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatos. 1.5. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad V. P. galimai dirbo visais metais nuo 1986 m. iki 2013 m. iÅ¡tisai visus metus. 1.6.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nustatyta, kad V. P. jo sužalojimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, puolė atsakovÄ su kirviu, dėl ko iÅ¡provokavo jo gynybinius veiksmus. 1.7. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu tenkintas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ir priteista iÅ¡ atsakovo 694,99 Eur nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Dėl privalomumo atlyginti VSDFV patirtÄ turtinę žalÄ nuosprendžiu teismas nepasisakė. 1.8.

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistas 421,91 Eur žalos atlyginimas yra įskaičiuotas į ieÅ¡kovo 2019 m. balandžio 19 d. ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ (1 113,68 Eur). Taigi ieÅ¡kovas pakartotinai reikalauja priteisti Å¡iÄ sumÄ .

8. IeÅ¡kovas VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Ä®siteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-913-399/2018 VSDFV Marijampolės skyriui buvo priteista iÅ¡ atsakovo 421,91 Eur (V. P. iÅ¡mokėta netekto darbingumo pensija už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 31 d.). Å ioje civilinėje byloje buvo praÅ¡oma priteisti likusiÄ iÅ¡mokėtÄ sumÄ â€“ 1 113,68 Eur (netekto darbingumo pensija už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.).

Taigi skiriasi ieÅ¡kinio dalykas civilinėse bylose, todėl tai nėra tapatus reikalavimas. 2.2. V. P. 2017 m. kovo 23 d. (tÄ dienÄ NDNT nustatė jam 50 proc. netektÄ darbingumÄ ) turėjo 12,8285 m. staÅ¾Ä ir buvo 52 metų amžiaus, o minimalus stažas Å¡io amžiaus asmenims yra nustatytas 10 metų. Kadangi V. P. atitiko Pensijų įstatymo nustatytus reikalavimus, todėl jam VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimu buvo paskirta netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2019 m. kovo 31 d. 2.3.

IeÅ¡kovas byloje kartu su 2019 m. liepos 23 d. praÅ¡ymu yra pateikęs papildomus dokumentus, kuriuose yra V. P. detalus netekto darbingumo pensijos paskaičiavimas, taip pat yra pateikti jo darbo laikotarpiai bei draudžiamosios pajamos, kurie buvo įtraukti į pensijos paskaičiavimÄ . Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. tam tikrais laikotarpiais nedirbo ir dėl to netekto darbingumo pensija paskaičiuota neteisingai ar neteisėtai. 2.4. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas 2017 m. birželio 23 d., o VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimas skirti V.

P. netekto darbingumo pensijÄ priimtas 2017 m. liepos 7 d., t. y. jau iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ . Todėl VSDFV Marijampolės skyrius ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo teikė pasibaigus baudžiamajam procesui civilinio proceso tvarka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 9. Apeliantas (atsakovas) V. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinęs Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nėra bÅ«tinas žodinis ieÅ¡kovės apeliacinio skundo nagrinėjimas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Be to, pats ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl yra reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas. Dėl liudytojų iÅ¡kvietimo ir įrodymų iÅ¡reikalavimo 11. Apeliantas V. Å . apeliaciniame skunde reiÅ¡kia praÅ¡ymus iÅ¡kviesti liudytojus L. K., E. Å ., įpareigoti NDNT atlikti ir pateikti teismui iÅ¡samų pakartotinį darbingumo lygio vertinimo aktÄ , įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti įrodymus ieÅ¡kinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

12. Pagal CPK 190 straipsnį dalyvaujantis byloje asmuo, praÅ¡antis Å¡aukti liudytojÄ , privalo nurodyti jo vardÄ , pavardę, gyvenamÄ jÄ ar darbo vietÄ ir tas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, kurias Å¡is liudytojas gali patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo V. Å . praÅ¡ymas iÅ¡kviesti liudytojus apklausai, visų pirma, yra nesavalaikis ir galėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu tokio praÅ¡ymo reiÅ¡kimas apeliacinės instancijos teisme nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ . Antra, atsakovo nurodytos aplinkybės, kurias minėti liudytojai gali patvirtinti, nėra reikÅ¡mingos nagrinėjamam ginčui ir niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

13. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalies 1-3 punktÄ asmuo, praÅ¡antis teismÄ iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡ dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama; pagrindÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo; aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti. Atsakovas V. Å . konkrečiai nenurodo, kokius įrodymus iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡o iÅ¡reikalauti ir kokias faktines aplinkybes minėti raÅ¡ytiniai įrodymai turėtų patvirtinti.

Be to, šį praÅ¡ymÄ atsakovas turėjo galimybę pareikÅ¡ti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tuo tarpu NDNT nustatytas netekto darbingumo lygis V. P. nėra susijęs su Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. byloje nėra ginčo dėl V. P. nustatyto netekto darbingumo lygio. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Byloje kilo ginčas dėl draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės į žalÄ padariusį asmenį pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį.

16. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalÄ padariusį asmenį apimtis nustatomi vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sÄ lygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

17. Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sÄ lygoms, o bÅ«tent žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui, kaltei.

18. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-197-482/2017 pripažino V. Å . kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje (dėl L. K. ir V. P. sužalojimo) ir paskyrė jam 2 metų terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. NDNT dėl 2016 m. liepos 16 d. patirtų sužalojimų nustatė V. P. 50 proc. netektÄ darbingumÄ laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2019 m. kovo 22 d. V. P. periodiÅ¡kai buvo mokama netekto darbingumo pensija ir už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buvo priskaičiuota 1 113,68 Eur netekto darbingumo pensijos, kuriÄ ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , ieÅ¡kovo VSDFV Marijampolės skyriaus ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovo V. Å . 1 113,68 Eur žalos atlyginimÄ CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu.

20. Atsakovas V. Å . apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad sprendimas yra neteisėtas, kadangi pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ ieÅ¡kinys teismingas Kauno apygardos teismui, o ne Marijampolės apylinkės teismui.

21. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad pagal CPK 25 straipsnį civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio Kodekso nustatyta tvarka. Civilines bylas, teismingas apygardos teismams, reglamentuoja CPK 27 straipsnis, pagal kurį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas:

1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo;

2) dėl autorinių neturtinių teisinių santykių;

3) dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių;

4) dėl bankroto ir restruktūrizavimo, išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto;

5) kurių viena šalis yra užsienio valstybė;

6) pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo;

7) pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;

8) dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo;

9) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai. Nagrinėjama civilinė byla nėra priskirtina nei vienai iš CPK 27 straipsnio 1-9 punktuose nurodytų kategorijų. Apeliantas jokių pagrįstų argumentų, kodėl ši civilinė byla turėjo būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Apelianto skunde nurodomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-913-399/2018 VSDFV Marijampolės skyriui buvo priteista iÅ¡ atsakovo 421,91 Eur (V.

P. iÅ¡mokėta netekto darbingumo pensija už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 31 d.), o Å¡ioje civilinėje byloje buvo praÅ¡oma priteisti likusiÄ iÅ¡mokėtÄ sumÄ â€“ 1 113,68 Eur (netekto darbingumo pensijÄ už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.). Taigi nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-913-399/2018 ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas skiriasi, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai yra tapatÅ«s ieÅ¡kiniai ir pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

23. Atsakovas V. Å . apeliacinį skundÄ taip pat grindžia argumentais, kad ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog V. P. buvo paskirta netekto darbingumo pensija nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2019 m. kovo 31 d., o netekto darbingumo pensijos dydis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į įgytÄ staÅ¾Ä , turėtas draudžiamÄ sias pajamas, kad V. P. 1986-1990 m. buvo draustas Lietuvos Respublikos valstybiniu socialiniu draudimu ir mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas kas mėnesį į Lietuvos Respublikos biudžetÄ , o ne kitos valstybės biudžetÄ .

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. netekto darbingumo pensija buvo paskirta VSDFV Marijampolės skyriaus 2017 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. PE-SP8-833, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156. Minėti teisės aktai reglamentuoja, kokias sÄ lygas turi atitikti asmuo, kad jam bÅ«tų paskirta netekto darbingumo pensija.

IÅ¡ byloje esančių duomenų ir ieÅ¡kovo atstovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad V. P. 2017 m. kovo 23 d., kai NDNT nustatė jam 50 proc. netektÄ darbingumÄ , turėjo 12,8285 m staÅ¾Ä ir buvo 52 metų amžiaus. Kadangi V. P. atitiko minėtų teisės aktų reikalavimus, todėl jam VSDFV Marijampolės skyriaus 2017 m. liepos 7 d. sprendimu buvo paskirta netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2019 m. kovo 31 d. IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ detalų V. P. netekto darbingumo pensijos paskaičiavimÄ , nurodant jo darbo laikotarpius bei draudžiamÄ sias pajamas, kurie buvo įtraukti į pensijos paskaičiavimÄ (2019 m. liepos 23 d. dokumentas DOC-27488).

Apeliantas nepateikė jokių šiuos įrodymus paneigiančių duomenų, VSDFV Marijampolės skyriaus 2017 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. PE-SP8-833 yra nenuginčytas ir galiojantis. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl neteisingai apskaičiuotos netekto darbingumo pensijos ir žalos dydžio laikytini deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais.

25. Nors atsakovas V. Å . apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovo 2017 m. liepos 7 d. sprendimu neteisingai taikytas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, tačiau nenurodo, kokios konkrečiai minėtų teisės aktų nuostatos buvo pažeistos, skiriant netekto darbingumo pensijÄ V. P..

26. Pagal kasacinio teismo praktikÄ socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalÄ padariusio asmens, manančio, kad iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei iÅ¡mokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis).

Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetÄ , žalÄ Ä¯vertina ir jos dydį nustato ginÄÄ nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2015).

27. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieÅ¡kovo socialinio draudimo iÅ¡mokų nukentėjusiajam ir jam padarytos žalos atitikties. Tuo tarpu atsakovo V. Å . apeliacinio skundo argumentai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nustatyta, jog V. P. jo sužalojimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, puolė atsakovÄ su kirviu, dėl ko iÅ¡provokavo jo gynybinius veiksmus, laikytini nepagrįstais. Tokias aplinkybes baudžiamojoje byloje Nr. 1-197-482/2017 nurodė tik pats kaltinamasis V. Å ., jos neturi prejudicinės galios Å¡ioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o kitokių įrodymų, kad buvo padaryta mažiau žalos nei iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokų, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi Å¡ie atsakovo argumentai nepaneigia žalos padarymo fakto ir jos dydžio.

28. Apeliantas V. Å . apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu buvo tenkintas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ir priteista iÅ¡ atsakovo 694,99 Eur nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Dėl privalomumo atlyginti VSDFV patirtÄ turtinę žalÄ nuosprendžiu teismas nepasisakė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu buvo tenkintas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ir priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ kaltinamojo V.

Å . 694,99 Eur nukentėjusiųjų L. K. ir V. P. gydymo iÅ¡laidos. Tuo tarpu Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovas yra VSDFV Marijampolės skyrius, kuris pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos (netekto darbingumo pensijos), iÅ¡mokėtos V. P., priteisimo. Taigi skirtingi tiek reikalavimus pareiÅ¡kę subjektai (ieÅ¡kovai), tiek ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas VSDFV Marijampolės skyrius Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžio priėmimo metu net ir negalėjo pareikÅ¡ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-197-482/2017, kadangi VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimas skirti V.

P. netekto darbingumo pensijÄ priimtas 2017 m. liepos 7 d., t. y. jau iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ . Nors ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė (neturėjo galimybės pareikÅ¡ti) civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-197-482/2017, tačiau tai neužkerta kelio ieÅ¡kovui praÅ¡yti priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo civilinio proceso tvarka.

29. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistas 421,91 Eur žalos atlyginimas yra įskaičiuotas į ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ (1 113,68 Eur). Pažymėtina, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo buvo priteistas 421,91 Eur žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 31 d., tuo tarpu skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu – už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieÅ¡kovas pakartotinai reikalauja priteisti Å¡iÄ sumÄ .

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nenustačius jokių CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Nijolia Indreikienė