A-261-252-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-252/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00468-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjų J. J. B., L. B. atstovei advokatei Evai Jankovskai, pareiškėjų J. J. B. (J. J. B.), G. G., L. B., J. Č. atstovei advokatei Liudmilai Grigorjevai, atsakovo atstovei Irenai Zaliauskienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų M. J. (M. J.) ir L. U. atstovui advokatui Oskarui Silevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų M. J. (M. J.), L. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. J. B. (J. J. B.), G. G., L. B., J. Č. skundus atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenims byloje dalyvaujant M. J. ir L. U., dėl įsakymų, sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Josifas J. B., G. G. ir L. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (t. I, b.l. 1-7, 47-54), prašydami:

1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-233;

2. panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 28 d. raštus (sprendimus) Nr. SS22-231, Nr. SS22-232, Nr. SS22-233, Nr. SS22-234;

3. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 2.3-7993-(01) dalį, kurioje jis pripažino negaliojančiomis Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3.-3206-(01) patvirtinto Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto dalyje – buvusiame Verkių Riešės kaime, suformuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir plotus, nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus;

4. panaikinti buvusio savininko E. J. (E. J.) 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-154;

5. įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių per įstatymo nustatytą terminą priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises M. B. į žemės sklypą Nr. 55-1, L. B. į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. B. į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kryžiokų kaime (buvusiame Verkių Riešės kaime), po 1995 metų Vilniaus miestui prijungtoje teritorijoje.

Pareiškėja J. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (T. II, b.l. 104-109), prašydama:

1. panaikinti Tarnybos 2011 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-234;

2. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 2.3-7993-(01) dalį, kurioje jis pripažino negaliojančiomis Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3.-3206-(01) patvirtinto Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto dalyje – buvusiame Verkių Riešės kaime, suformuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir plotus, nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus;

3. panaikinti buvusio savininko E. J. 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-154.

Pareiškėjai skunduose nurodė, kad Josifas J. B., G. G., L. B. ir M. B., mirusi 2006 m. sausio 24 d., pretenduoja atkurti nuosavybės teises į J. B., o J. Č. – į P. B., nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusiame Verkių Riešės kaime (dabar Kryžiokų kaimas), po 1995 m. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje. Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas buvo pradėtas rengti 2004 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3.-3206(01) patvirtino Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurio dalyje – buvusiame Verkių Riešės kaime (dabar Kryžiokų kaimas), pareiškėjams suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimui natūra, todėl pagrįstai tikėjosi, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymo) 18 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu bus priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Iš Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 25 d. rašto Nr. SS22-220, 2010 m. spalio 28 d. raštų: Nr. SS22-231, Nr. SS22-232, Nr. SS22-233, Nr. SS22-234, turinio pareiškėjai manė, kad jiems suprojektuotų žemės sklypų buvusiame Verkių Riešės kaime išformavimas siejamas su buvusio savininko E. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo buvusiame Babinių kaime kartografavimu. Laikė, kad buvusi žemėvalda neteisėtai kartografuota Verkių Riešės kaime, nes E. J. žemę turėjo buvusiame Babinių kaime.

Pareiškėjai nesutinka su Tarnybos 2011 m. vasario 1 d. sprendimais (raštais) Nr. 1SS-(7.5)-233 ir Nr. 1SS-(7.5)-234 ir teigia, kad Tarnybos išdėstyti argumentai yra nelogiški, nepagrįsti, prieštarauja ne tik Tarnybos išvadoms dėl E. J. buvusios žemėvaldos, bet ir ankstesnių teismų išvadoms dėl paminėto savininko turėtos žemės vietos. Pareiškėjai rėmėsi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1723-02/2002, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-614-13/06, iš dalies pakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-1978/2008, kuriuose nustatyta, kad buvusio savininko E. J. 6,36 ha žemės sklypas yra vientisame gabale aplink 1881 m. statytą gyvenamąjį namą, kuris išliko iki šiol ir registruotas R. J., dalyvavusio byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu, vardu. Jie nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 2.3-7993-(01) preambulėje išvardinti sprendimai nėra pagrindu naikinti ankstesniu įsakymu patvirtinto žemėtvarkos projekto dalis.

Pareiškėjai paaiškino, kad Tarnyba nevertino, jog turėtos žemės valdos plane buvusio savininko E. J. 6,36 ha parodyta ne viename gabale aplink dar ir šiuo metu išlikusį namą. Tarnyba žinojo, kad buvusio savininko E. J. turėtos žemės plano nėra, todėl pareiškėjai dokumentų negalėjo pateikti. Pareiškėjai skunde Tarnybai nurodė, jog J. J. B. ir G. G. yra žinoma, kad buvusio savininko E. J. žemė buvo pačiame Babinių kaime, o ne toje vietoje, kur pareiškėjams suprojektuoti žemės sklypai grąžinimui natūra. Tarnyba pagal Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio nuostatas nepatikrino faktinių duomenų vietoje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims.

Pareiškėjai nurodė, kad turėtos žemės valdos plane, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. R17-154 užfiksuota, jog E. J. 6,36 ha ploto žemėvalda susideda iš trijų sklypų: Nr. 2 (prie išlikusio 1881 m. statyto gyvenamojo namo), Nr. 3 (už upės) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (buvusiame Verkių Riešės kaime), o tai prieštarauja ir nustatytam juridinę reikšmę turinčiam faktui, ir M. J. bei L. U. paaiškinimams.

Pareiškėjai Josifas J. B. ir G. G. žino, kad E. J. žemė buvo pačiame Babinių kaime, o ne Verkių Riešės kaime arba arti šių kaimų ribos. Pažinojo R. J. bei liudininkus, kurie pasirašė skundžiamą turėtos žemės ribų nustatymo aktą. Nurodė, kad buvęs savininkas E. J. neturėjo žemės toje vietoje, kuri parodyta kaip sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės valdos plane, pridedamame prie 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. R17-154.

Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-7993-(01), pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtintus objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nes dėl pareiškėjams suprojektuotų sklypų panaikinimo sprendė apie tai jų neinformavęs. Taip pat pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio reikalavimus atliekant E. J. nuosavybės teisėmis valdyto sklypo kartografavimą, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius turėjo informuoti pareiškėjus. Ginčijamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas.

Atsakovas Tarnyba su skundai nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepimuose (T. II, b.l. 95-99, 144-148) nurodė, kad buvusio savininko E. J. turėta žemėvalda, buvusi Babinių kaime, kartografuota 2008 m. vasario 19 d., surašytas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-154. Kartografavimas atliktas remiantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1723-02/2002, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-614-13/06, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-1978/2006, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugsėjo 12 d. pažymėjimu Nr. 227-J bei liudininkų: M. J. (M. J.), I. J., J. L., parodymais. Atliekant kartografiją informuojami asmenys, kuriems bus atkuriamos nuosavybės teisės į konkretaus savininko turėtą žemėvaldą. Pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. B. turėtą žemėvaldą, buvusią Verkių Riešės kaime. Pažymėjo, kad pareiškėjai 2008 m. vasario 19 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. R17-154 įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neskundė, jis yra galiojantis. Buvusio savininko turėtos žemėvaldos kartografavimas atliktas ir minėtas kartografavimo dokumentas parengtas vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius 2008 m. vasario 19 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-154 ir 2010 m. birželio 14 d. parengtą ištrauką iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pažymėtos Vilniaus miesto savivaldybei priskirtos teritorijos po 1995 m. birželio 1 d. ir iki 1995 m. birželio 1 d., nustatyta, kad iš 6,3600 ha E. J. turėtos žemėvaldos 5,4200 ha patenka į po 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtą teritoriją ir 0,9400 ha patenka į iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtą teritoriją. Į buvusio savininko E. J. 2008 m. vasario 19 d. kartografavimo metu nustatytas turėtos žemėvaldos ribas patenka Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3-3206-(01) „Dėl Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai Nr.: (duomenys neskelbtini). Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektas pradėtas rengti vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-7678-01 nuo 2004 m. spalio 18 d. Atsakovo nuomone, rengiant minėtą žemės reformos žemėtvarkos projektą turėjo būti atsižvelgta į faktą, kad buvusio savininko E. J. turėta žemėvalda nebuvo naudojama rėžiais, t. y. nepateko į Babinių rėžinio kaimo teritoriją, kurioje buvo rėžinė žemės valdymo sistema, ir nuosavybės teisių atkūrimas šioje teritorijoje negalėjo būti vykdomas kitiems pretendentams pagal tvarką, taikytiną nuosavybės teisių atkūrimui rėžiniame kaime, t. y. E. J. turėtos žemėvaldos dalyje (5,4200 ha), kuri patenka į po 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtą teritoriją, negalėjo būti suprojektuoti žemės sklypai Nr.: (duomenys neskelbtini).

Atsakovo teigimu, ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, pagrįstas objektyviais faktais, t. y. nurodyta, kad 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-7993-(01) Vilniaus apskrities viršininkas priėmė, vadovaudamasis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1723-02/2002, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-614-13/06, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-1978/2006, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-603-121/2008, 2008 m. vasario 9 d. atlikta buvusio savininko E. J. turėtos žemėvaldos kartografija bei Tarnybos 2001 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 3b-(3.5)-U,J-94-366. Sprendime nurodytos teisės normos, kuriomis jis grindžiamas. Ginčijamame sprendime aiškiai suformuluota, kad pripažįstamos negaliojančiomis Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 23.-3206-(01) patvirtinto Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto dalyje – buvusiame Verkių Riešės kaime, suformuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotai, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad apskundimo tvarkos nenurodymas nelaikytinas esminiu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1476/2008).

Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 2.3-3206-(01) patvirtintame Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjams suprojektuoti žemės sklypai: Nr. 55-1 (M. B., mirusi), Nr. 55-2 (L. B.), Nr. 55-3 (G. G.), Nr. 55-4 (J. J. B.), 56-2 (J. Č.). Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 25 d. raštu Nr. SS22-220, 2010 m. spalio 28 d. raštais Nr. SS22-232, Nr. SS22-233, Nr. SS22-234 pareiškėjai informuoti, kad buvusio Verkių rėžinio kaimo teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d., laisvos valstybinės žemės grąžintinos natūra nėra ir paaiškinta, kad už pareiškėjams priklausančią dalį gali būti atlyginta Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais. Tarnybos 2011 m. vasario 1 d. sprendimai Nr. 1SS-(7.5)-233 ir Nr. 1SS-(7.5)-234 yra teisėti ir pagrįsti, priimti išnagrinėjus pareiškėjų skundus, kuriuose jie nesutiko su Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-7993-(01) ir 2008 m. vasario 19 d. atlikta E. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemėvaldos kartografija.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. U. ir M. J. su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepime į pareiškėjų J. J. B., G. G., L. B. patikslintą skundą (T. II, b.l. 90-92) nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 28 d. raštus (sprendimus) yra neteismingas teismui ir jame nenagrinėtinas, nes pareiškėjų skundai dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 2.3-7993-(01) dalies buvo išnagrinėti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, o apskundus buvo priimtas Tarnybos 2011 m. vasario 1 d. vadovo sprendimas, kuris galėjo būti skundžiamas teismui. 2008 m. vasario 19 d.

žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-154 negali būti laikytinas savarankišku reikalavimu, nes dėl jo atsakovas pasisakė ginčijamame 2011 m. vasario 1 d. sprendime. Nurodė, kad pareiškėjų ginčijami administraciniai aktai, kurie priimti siekiant atkurti tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teises į E. J. Babinių kaime turėtą žemę, negali pažeisti pareiškėjų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą. Buvęs Verkių Riešės kaimas buvo rėžinis kaimas, kuris priskirtas Vilniaus miesto teritorijai po 1995 m.

Remdamiesi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis, tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad žemė, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, buvo rėžiniame kaime, jie neturi teisinio pagrindo reikalauti nuosavybės teisių atkūrimui formuoti žemės sklypus tam tikroje vietoje. Pretendentams žemė, esanti kaime, kur buvo likusi rėžių sistema, grąžinama suformavus žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projekte, t. y. suformavus naujus tinkamus ūkininkavimui žemės sklypus.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjai neturi teisės reikalauti naikinti administracinius aktus tuo pagrindu, jog jiems užkertamas kelias susigrąžinti buvusio savininko turėtą žemę. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1723-02/2002 tik nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl žemės valdymo nuosavybės teisės, bet nepatvirtino konkrečios buvusios savininko E. J. žemės valdos vietos. Kadangi Lietuvos archyvuose neišliko E. J. priklausiusios žemės valdos planų, jos vieta ir ribos turėjo būti kartografuotos, kartografavimas buvo atliktas vadovaujantis Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d.

įsakymu Nr. 634.

Atsiliepime į pareiškėjos J. Č. skundą (T. II, b.l. 139-140) nurodė, kad Verkių Riešės kaimui niekada nepriklausė žemė, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Ši žemė buvo gretimo Babinių kaimo teritorija, kurią išimtinai valdė E. J.. Nurodė, kad pareiškėjai, skųsdami 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-154, nepasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra, todėl ši skundo dalis atmestina, o jo netenkinus, atmestini ir kiti skundo reikalavimai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu (T. III, b.l. 62-71) panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 2.3-7993-(01) dalį, kurioje pripažinta negaliojančiomis Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3.-3206-(01) patvirtinto Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto dalyje – buvusiame Verkių Riešės kaime, suformuotų žemės sklypų Nr. 55-1, 55-2, 55-3, 55-4, 56-2 ribas ir plotus, nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-233 bei 2011 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-234; panaikino buvusio savininko E. J. 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-154.

Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 28 d. raštus (sprendimus) Nr. SS22-231, Nr. SS22-232, Nr. SS22-233, Nr. SS22-234 nutraukė. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas bylos faktines aplinkybes nustatė remdamasis byloje pateiktais įrodymais (T. I, b. l. 12-21,22-25, 26-29, 35, 74, 75–76, 136, 144, administracinės bylos Nr. I-614-13/2006, T. IV, b. l. 100-111, 144-151)

Teismas analizavo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Tvarkos 106 punkto (nuo 2009 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. balandžio 24 d. galiojusi redakcija), Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 4 , 52, 53, 59 punktų nuostatas, nurodė, kad nenumačius atskiros administracinių sprendimų, kuriais patvirtinamas žemėtvarkos projektas, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, įvertintinos bendros taisyklės. Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta teisė administravimo subjektui pačiam panaikinti priimtą administracinį sprendimą. teismas padarė išvadą, kad administracinis sprendimas gali būti panaikintas tik teisminiu būdu remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio nuostatomis.

Teismas pažymėjo, kad tai, jog pats administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų asmenims teises ir pareigas sukeliančių administracinių sprendimų nurodyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A39-1938-08, 2010 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1254-10). Nei viename teisės akte nėra numatyta apskrities viršininko administracijos teisė pačiam panaikinti sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo. Veiksmų atlikimas nesant tam įgaliojimų pažeidžia viešojoje teisėje taikomą imperatyvų teisinio reguliavimo metodą „leidžiama tik tai, kas numatyta“. Atsižvelgiant į tai, teismas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-7993-(01) pripažino prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje reglamentuojama klaidų ištaisymo procedūra, t. y. situacija, kai paaiškėja skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitos techninės klaidos, kurias yra būtina ištaisyti, tačiau tokia viešojo administravimo subjekto intervencija nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju konkrečiai pareiškėjams skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo pakeistas pareiškėjų statusas suvaržant jų teises atkurti nuosavybės teises, todėl tokia situacija negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida. Taigi būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad taisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas skundžiamą Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-7993-(01), negalėjo jo priimti remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje reglamentuojama klaidų ištaisymo procedūra, todėl laikytina, kad šis įsakymas priimtas laikantis netinkamos procedūros ir naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 2.3-7993-(01) priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, o 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Formaliai žiūrint skundžiamame sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis, bei keletas teismų sprendimų, tačiau iš jų išvardinimo visiškai neaišku, kuo remiamasi.

Teismas, analizuodamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1723-02/2002 (T. I, b. l. 136), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-614-13/06 bei jį pakeitusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1978/2006 (administracinė byla Nr. I-614-13/2006, t. 4, b. l. 100-111, 144-151), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-603-121/2008 bei jį pakeitusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-508/2009, pabrėžę, kad nei vienas sprendimas nėra įpareigojęs atsakovo E. J. turėtos žemės kartografuoti tam tikroje vietoje bei panaikinti sprendimą dėl dalies žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Teismų sprendimai yra didelės apimties ir iš dėstymo administraciniame akte nėra aišku, kokie sprendimų argumentai, atsakovo pažiūriu, yra pagrindas administracinio sprendimo priėmimui. Tokia situacija laikytina tolygia sprendimo nepagrindimui nei teisės normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis.

Teismas nustatė, jog E. J. 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-154 nėra tinkamai pagrįstas, priimtas neįvertinus įrodymų, kuriuos buvo reikalinga įvertinti. Skundžiamo akto pagrindu pareiškėjai buvo pripažinti netekusiais teisės į žemės sklypus, esančius Verkių Riešės kaime. Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendime buvo nustatyta, kad E. J. turėjo žemę Babinių kaime, Verkių apylinkėje, Riešės valsčiuje, Vilniaus apskrityje, dabartinėje Riešės g., Verkių seniūnijoje, Vilniuje. Tokia išvada padaryta įvertinus archyvinius dokumentus, teigiančius, kad turėta 6,36 ha žemė buvo Babincy kaime bei, kad turėtas žemės sklypas įskaitytas į Babincy kaimo bendrai valdomo žemės sklypo dydį. Tuo tarpu pagal Verkių Riešės kaimo ribų nustatymo planą (T. II, b. l. 8) matyti, jog E. J. žemė kartografuota Verkių Riešės kaimo ribose. Kad E. J. žemė buvo Babinių kaime pažymėta ir kituose aukščiau minėtuose teismų sprendimuose.

Be to, E. J. valdyta žemė 2008 m. vasario 19 d. akte pažymėta ne aplink jo turėtą namą, o kitose vietose. Pagrindinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra gana nutolęs nuo namų valdos sklypo Nr. 2. Administracinėje byloje Nr. I-614-13/06 yra pateikti du skirtingi savininko E. J. sklypo planai. Plane (T. I, b. l. 169) pažymėtas nedidelis 1,47 ha ploto žemės sklypas, apimantis keliuką. Analogiškame plane (T. I, b. l. 159) sklypas padidintas iki 5,42 ha. Pagal dabartinį planą E. J. turėtas žemės valdos sklypas dar padidėjo ir pakeitė vietą, jo viena kraštinė sutampa su keliuku ir sklypas tęsiasi statmenai keliukui. Visais trim atvejais paženklinant sklypą dalyvavo liudytojos J. L. ir I. J.. Teismas padarė išvadą, kad ši aplinkybė rodo, jog liudytojų paaiškinimai yra nepatikimi ir jais remtis sudarant dokumentus negalima. 2008 m. vasario 19 d. sudarant aktą liudytoju buvęs M. J. pats yra pretendentas į E. J. žemę. Todėl jo parodymais taip pat negali būti remiamasi. Kadangi kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės aktais (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis), teismas padarė išvadą, kad atsakovas negali remtis nepatikimais paaiškinimais, jų nepatikrinti ir neįvertinti kitų duomenų apimtyje.

Pareiškėja J. Č. papildomai prašė panaikinti Tarnybos 2011 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-234, pareiškėjai J. J. B., G. G. ir L. B. papildomai prašė panaikinti Tarnybos 2011 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-233 ir Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 28 d. raštus (sprendimus) Nr. SS22-231, Nr. SS22-232, Nr. SS22-233, Nr. SS22-234. Teismas nurodė, kad Tarnybos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus sprendimai yra informacinio pobūdžio raštai, kuriais pareiškėjai informuojami apie Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-7993-(01) ir atskiros teisinės reikšmės neturi. Teismas bylą dalyje dėl Tarnybos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus sprendimų nutraukė kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas padarė išvadą, kad remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, Tarnybos sprendimas yra tinkamu apskundimo teismui objektu. Teismas konstatavo, kad nustačius pažeidimus priimant Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-7993-(01), tais pačiais pagrindais naikintinas ir Tarnybos sprendimas.

Byloje taip pat keliamas reikalavimas įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių per įstatymo nustatytą terminą priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises M. B. į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. B. į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), G. G. į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kryžiokų kaime (buvusiame Verkių Riešės kaime), po 1995 metų Vilniaus miestui prijungtoje teritorijoje.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Teismas sprendimu įpareigoja atlikti veiksmus tada, kai nustatoma, kad veiksmų atlikimas buvo vilkinamas. Pareiškėjai nenurodė konkrečių sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo vilkinimo veiksmų. Teismas konstatavo, kad skundo tenkinimo pagrindas šioje dalyje neįrodytas.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys L. U. ir M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Apeliacinis skundas (t. III, b.l. 77-82) grindžiamas šiais argumentais:

1. Tarnybos duomenimis, buvusiame Babinių kaime buvo likusi rėžių sistema. Šiuo metu buvusio Babinių kaimo teritorija patenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją: 26,9185 ha kaimo teritorijos yra iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybei priskirtoje teritorijoje ir 34,1310 ha – po 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybei priskirtoje teritorijoje. Ta Babinių kaimo teritorijos dalis, kuri priskirta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d., pagal dabartinį teritorinį suskirstymą patenka į Kryžiokų kaimo teritoriją. Taigi administraciniai aktai, kurie priimti siekiant atkurti nuosavybės teises L. U. ir M. J. į E. J. Babinių kaime turėtą žemę, negali pažeisti pareiškėjų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą.

2. Buvęs Verkių Riešės kaimas, kuriame pareiškėjų teigimu buvęs savininkas J. B. nuosavybės teise turėjo žemės ir į kurią jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises, buvo rėžinis kaimas, kuris priskirtas Vilniaus miestui po 1995 m.

3. Kadangi žemė, į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, buvo rėžiniame kaime, vadovaujanti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi jie neturėjo teisinio pagrindo reikalauti nuosavybės teisių atkūrimui formuoti žemės sklypus tam tikroje vietoje, tvirtindami, jog tai yra „natūrinė žemė“, t. y. tikroji vieta, kurioje buvęs savininkas J. B. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo žemės. Pagal minėtas Įstatymo nuostatas pretendentams žemė, esanti kaime, kur buvo likusi rėžių sistema, grąžinama suformavus žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projekte, t. y. suformavus naujus tinkamus ūkininkavimui žemės sklypus.

4. Kadangi pareiškėjų skundai dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 2.3-7993-(01) dalies, buvusio savininko E. J. 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. R17-154 panaikinimo buvo išnagrinėti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, o vėliau šio teritorinio padalinio atsakymai (sprendimai) buvo skundžiami Tarnybos vadovui ir yra priimtas Tarnybos vadovo sprendimas, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis ABTĮ nustatyta tvarka minėti aktai teismui negalėjo būti skundžiami.

5. Klausimas dėl buvusio savininko E. J. kartografavimo panaikinimo nagrinėjo tiek Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, tiek Tarnybos vadovas ir dėl jo yra priimtas ginčijamas 2011 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. lSS-(7.5)-233. Todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti minėto pareiškėjų reikalavimo kaip savarankiško reikalavimo, t. y. jis turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

6. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2- 1723-02/2002) yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad buvęs savininkas E. J. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos Babincy kaime, Verkių apylinkėje, Riešės valsčiuje, Vilniaus apskrityje nuosavybės teise valdė 6,36 ha žemės.

Teismai, nagrinėdami bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, sprendžia tik dėl tam tikro savininko teisės į žemę, analizuoja nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, tačiau nepatvirtina turėtos žemės valdos konkrečios vietos ir ribų.

7. Remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti žinomos ne tik buvusio žemės savininko turėtos žemės valdos plotas, bet ir konkreti vieta bei žemės sklypo ribos. Nesant dokumentų dėl tikslių turėtos žemės valdos ribų, atliekamas žemės sklypo kartografavimas. Kadangi Lietuvos archyvuose neišliko E. J. priklausiusios žemės valdos planų, jos vieta ir ribos turėjo būti kartografuotos. Kartografavimas buvo atliktas vadovaujantis Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634.

8. Ženklinant sklypą kartu dalyvavo ir liudytojos J. L. ir I. J.. Liudytojos paaiškino visus joms žinomus faktus bei aplinkybes. Nebuvo jokio teisinio pagrindo abejoti paaiškinimų patikimumu.

9. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi išimtinai tik pareiškėjų teiginiais bei vertino bylos aplinkybes išimtinai pareiškėjų naudai.

10. Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. birželio 14 d. įsakymą priėmė vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1723-02/2002, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-614-13/06, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1978/2006, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-603-121/2008. Tai reiškia, kad Vilniaus apskrities viršininkas ne savo iniciatyva panaikino sprendimą, o buvo teismo įpareigotas tai padaryti, t. y. pripažinti negaliojančiu žemės reformos žemėtvarkos projektą dalyje – buvusiame Riešės kaime, suformuotų žemės sklypų Nr. 55-1, 55-2, 55-3, 55-4 ribas ir plotus.

Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Apeliacinis skundas (T. III, b.l. 83-86) grindžiamas šiais argumentais:

1. Apskrities viršininko administracija remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu privalėjo vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1723-02/2002, Vilniaus apygardos administracinis teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-614-13/06, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1978/2006 ir kartografuoti savininko E. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto sklypo ribas.

2. Atkreiptinas dėmesys, kad iki sprendimo atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą apskrities viršininko administracija (nuo 2010 m. liepos 1 d. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) priima daug administracinių aktų, kuriais asmenims dar nesukuriamos turtinės teisės ir pareigos. Kreiptis į teismą dėl kiekvieno viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio akto, kuris nesukelia asmeniui jokių turtinių teisių ir (ar) pareigų yra netikslinga.

3. Pareiškėjams Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3-3206-(01) patvirtintu Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektu buvusiame Verkių Riešės kaime, suformavus žemės sklypų Nr. 55-1, Nr. 55-2, Nr. 55-3, Nr. 55- 4, Nr. 56-2 ribas ir plotus, nustačius specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus turtinės teisės ir pareigos nesukurtos, šios teisės atsiranda nuo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos (ginčijamo įsakymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Žin., 1997, Nr. 90-2256) 116 punktas).

4. Paaiškėjus, kad rengiant minėtą žemės reformos žemėtvarkos projektą nesilaikyta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos reikalavimų, bei įvertinus, tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą į kaimo vietovėje esančią žemę, nenumato, jog po sprendimo patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektą priėmimo paaiškėjus, kad žemė turi būti grąžinama natūra, į šią žemę pretendentams negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, net jei šios turėtos žemės valdos vietoje žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai kitiems asmenims grąžinti, buvo priimtas ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 2.3- 7993-(01).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (T. III, b.l. 91-93) nurodė, kad palaiko trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus.

Pareiškėjai J. J. B., G. G., L. B. ir J. Č. su trečiųjų suinteresuotų asmenų ir atsakovo apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepime į apeliacinius skundus (T. III, b.l. 94-100) nurodė, kad:

1. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 2.3-7993-(01) priimtas pažeidžiant ne tik Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, bet ir šio įstatymo 27 straipsnio nuostatas, kadangi buvo nuspręsta dėl pareiškėjams suprojektuotų sklypų panaikinimo neinformuojant nei jų, nei suinteresuotų asmenų. Šios procedūros nesilaikymas suponavo tai, jog priimant ginčijamus sprendimus nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimų pagrįstumas. (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

2. Teisė į nuosavybės teisių atkūrimą yra turtinė teisė. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame suprojektuoti žemės sklypai gražinimui natūra yra vienas iš svarbiausių dokumentų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Žemėtvarkos projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros užima nemažai laiko. Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektas pradėtas rengti 2004 metais, o patvirtintas 2008 metai. Vilniaus apskrities viršininkui patvirtinus minėtą projektą pareiškėjams atsirado reali teisė šiuos sklypus įgyti nuosavybėn, o valstybinei institucijai pareiga per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir suprojektuotus bei paženklintus žemės sklypus perduoti pareiškėjui nuosavybėn.

3. Buvęs savininkas E. J. neturėjo žemės toje vietoje, kuri parodyta kaip sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės valdos plane, pridedamame prie 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. R17-154, kurį patenka į pareiškėjams suprojektuotus žemės sklypus buvusiame Verkių Riešės kaime. Todėl tretieji suinteresuotieji asmenys neturi teisės reikalauti grąžinti jiems buvusio savininko E. J. žemę ginčo vietoje.

4. Pareiškėjai laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreipėsi į administracinį teismą, nes jų skundas ne tik dėl administracinių aktų, bet ir dėl kartografijos panaikinimo nebuvo patenkintas. Reikalavimo dėl buvusio savininko E. J. 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. R17-154 panaikinimo palikimas nenagrinėtu suponuotų teisinį neaiškumą todėl teismas sprendė dėl šio akto pagrįstumo, atitikimo faktinėms aplinkybėms, nustatytoms ankščiau priimtais teismų sprendimais bei dėl šio akto panaikinimo.

5. Teismas tyrė visą su skundu susijusią medžiagą, analizavo teismų priimtus sprendimus ir juose nustatytas faktines reikšmingas ir nagrinėjamai bylai aplinkybes.

6. Buvusio savininko E. J. išlikęs gyvenamasis namas yra pačiame Babinų kaime, 6,36 ha žemės sklypas buvo aplink šį gyvenamąjį namą šis plotas įskaitytas į Babincy kaimo bendrai valdomo žemės sklypo didį. Turėtos žemės valdos plane, pridedamame prie 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. R17-154, fiksuojama, kad E. J. 6,36 ha ploto žemėvalda susideda iš trijų sklypų; Nr. 2 (prie išlikusio 1881 m. statyto gyvenamojo namo), Nr. (duomenys neskelbtini) (už upės) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (buvusiame Verkių Riešės kaime), o tai prieštarauja ir nustatytam juridinę reikšmę turinčiam faktui, kuris vadovaujantys CPK 18 str. bei teismų įstatymo 9 straipsnio nuostatomis yra privalomas visiems, įskaitant ir apeliantus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantų atstovai paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinius skundus patenkinti.

Pareiškėjų atstovės prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, į kurį pretenduoja pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti asmenys. Tuo tikslu ginčijami nuosavybės teisių atkūrimo procedūriniai aktai, kuriais buvo pripažinta pretendentų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. U. ir M. J. įrodinėja, kad jie pretenduoja į žemės sklypą buvusiame Babinių kaime. Nurodo, kad šiuo metu buvusio Babinių kaimo teritorija patenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją: 26,9185 ha kaimo teritorijos yra iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybei priskirtoje teritorijoje ir 34,1310 ha – po 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybei priskirtoje teritorijoje. Ta Babinių kaimo teritorijos dalis, kuri priskirta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d., pagal dabartinį teritorinį suskirstymą patenka į Kryžiokų kaimo teritoriją.

Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad administraciniai aktai, kurie priimti siekiant atkurti nuosavybės teises L. U. ir M. J. į E. J. Babinių kaime turėtą žemę, nepažeidžia pareiškėjų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą.

Pareiškėjai nurodo, kad buvęs savininkas E. J. neturėjo žemės toje vietoje, kuri pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės valdos plane, pridedamame prie 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. R17-154, kuri patenka į pareiškėjams suprojektuotus žemės sklypus buvusiame Verkių Riešės kaime. Pareiškėjų nuomone tretieji suinteresuotieji asmenys L. U. ir M. J. neturi teisės reikalauti grąžinti jiems buvusio savininko E. J. žemės ginčo vietoje, kuri sklypo kartografijoje pažymėta sklypu Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad tikrina ribų nustatymo aktą tokioje apimtyje, kiek tai pažeidžia pareiškėjų teises. Teismui nėra suteikta abstrakti teisė tikrinti aktą visoje apimtyje dėl galimai kitų pažeidimų, kurie negali įtakoti pareiškėjo teisių. Tokios ribos yra nubrėžiamos pareiškėjo skundu, nes į teismą asmuo gali kreiptis tik dėl jo teisės pažeidimo (ABTĮ 5 str. 1 d.). Todėl teismas gali vertinti skundžiamą aktą tik toje apimtyje, kiek juo pažeidžiama pareiškėjų teisės.

Pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimai grindžiami skirtingais planais, todėl planų palyginimui, siekiant nustatyti žemės sklypų buvimo vietą, buvo išreikalauti papildomi įrodymai.

Atsakovo parengta ir pateikta ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų patvirtina, kad iki 1940 metų buvusio savininko E. J. valdytas žemės sklypas pažymėtas Nr.1 yra už Babinių rėžinio kaimo teritorijos ribos ir patenka į Verkių Riešės kaimo teritoriją (t. III, b. l. 134). Pareiškėjams suprojektuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini)patenka į sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kartografuota žemėvalda, tačiau, kaip minėta, yra Verkių Riešės rėžinio kaimo teritorijoje (t. III. b.l.134-135).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 9 punktą žemės buvimo vieta yra privaloma aplinkybė, kuri turi būti nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Žemės buvimo vieta sąlygoja atkūrimo būdą bei grąžinamos žemės dydį. Todėl ši aplinkybė nuosavybės teisių atkūrimui yra viena iš esminių ir nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti nustatyta.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu buvo nustatytas faktas, turintis juridinę reikšmę, kad E. J. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,36 ha žemės sklypą Babincy kaime, Verkių apylinkėje Riešės valsčiuje, Vilniaus apskrityje dabartinėje Riešės gatvėje, Verkių seniūnijoje, Vilniuje. Šis teismo sprendimas yra įgijęs res judicata galią ir negali būti keičiamas tapačiais teismo sprendimais, o nustatytos teismo sprendimu aplinkybės negali būti kvestionuojamas ir yra visiems privalomos (ABTĮ 14 str. 1 d.).

Tokiu būdu žemės sklypas remiantis minėtu teismo sprendimu galėjo būti kartografuotos tik buvusio Babinių kaimo ribose. Tačiau, kaip minėta, E. J. valdyta iki nacionalizacijos žemėvalda ribų akte pažymėta Verkių Riešės kaimo teritorijoje. Todėl buvusio savininko E. J. 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-154 pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pripažinus, kad žemės sklypo ribų aktas yra neteisėtas, pagrįstai buvo panaikinta ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 2.3-7993-(01) dalis, kuria buvo pripažinta negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3.-3206-(01) patvirtinta Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto dalis – buvusiame Verkių Riešės kaime, suformuotų žemės sklypų Nr. 55-1, 55-2, 55-3, 55-4 ribos ir plotai, nustatyti specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai, nes šis įsakymas grindžiamas E. J. 2008 m. vasario 19 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. R17-154.

Apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo motyvus, kurių pagrindu buvo panaikinta Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 2.3.-3206-(01) dalis ir konstatuoja, kad šis įsakymas pripažintinas neteisėtu dėl to, kad neteisingai buvo kartografuotos E. J. valdyta žemėvalda ir tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas (2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 915 redakcija nuo 2007 m. rugsėjo 12 d.), kuriuo buvo nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Kartografuojant žemės sklypo ribas nebuvo vadovautasi Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu. Todėl ginčijami aktai naikintini remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes priimant aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjai teikdami skundą administraciniam teismui laikėsi tokiems ginčams nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, nes prieš teikdami skundą teismui remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu nustatyta tvarka 2010 m. lapkričio 29 d. buvo pateikę skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos ir skundas 2011 m. vasario 1 d. buvo išnagrinėtas (t. I, b. l. 22-29).

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose. Todėl apeliaciniai skundai netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, M. J. (M. J.) ir L. U. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Dainius Raižys Virginija Volskienė