0125dc18-d5e5-4b36-84ea-b3c1ffc8a371 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimas NrTeikimas Nr. TS-37-1015/2019 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.16. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo J. G. (J. G.), gimusio (duomenys neskelbtini) d., skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 59-42 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo, n u s t a t ė:

J. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (5 veikos) ir jam paskirta subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujntis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei J. G. paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J.

G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir pagal šį nuosprendį atlikta bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. rugsėjo 2 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 1 d., ½ bausmės dalį atliko 2018 m. gruodžio 1 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. kovo 7 dienai – 3 metai 11 mėnesių 22 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi 2019 m. kovo 7 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-14 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti jį iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytÄ pagal OASys metodikÄ , 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 59-42 nutarė netaikyti nuteistajam J.

G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Nuteistasis J. G. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimÄ Nr. 59-42 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Skundas motyvuojamas tuo, kad Komisijos pateikiami reikalavimai nuteistajam yra praktiÅ¡kai neįgyvendinami Vilniaus pataisos namuose bei sukelia pagrįstų abejonių, ar tokiu bÅ«du komisija dirbtinai nesudaro kliūčių pritaikyti teisės aktų nuostatas dėl lygtinio paleidimo apeliantui.

Tokias kliÅ«tis, manytina, komisija sudaro dėl apelianto iniciatyva pradėto ikiteisminio tyrimo Kalėjimų departamente, tokiu bÅ«du kerÅ¡ydama už jo suteiktÄ medžiagÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams dėl galimai nusikalstamų veikų Vilniaus pataisos namuose, apie tai, kad J. G. iniciatyva yra pradėtas ir tebevykdomas ikiteisminis tyrimas Kalėjimų departamento bei kitiems aukÅ¡to rango pareigÅ«nams, buvo raÅ¡oma ir Lietuvos žiniasklaidoje, todėl, nuteistojo nuomone, kas galėtų paneigti, kad bÅ«tent tokiu bÅ«du, priimdama nepalankius sprendimus J.

G. atžvilgiu, komisija, pati bÅ«dama Vilniaus pataisos namų sistemos dalimi, galimai kerÅ¡ija apeliantui už suteiktÄ informacijÄ Lietuvos kriminalinės policijos biurui bei pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . Pagrįstas abejones sukelia ir tai, kad komisija nuolatos keičia tam tikras sÄ lygas, visiÅ¡kai nenurodydama, kodėl jos yra keičiamos J. G. atžvilgiu. Pvz. lyginant prieÅ¡ tai buvusios komisijos 2018 m. spalio 3 dienos nutarime Nr. 59-181 užfiksuotÄ teiginį, kad nuteistasis neįvykdė tik vienos prieÅ¡ tai skirtos rekomendacijos, t.y. nelankė AA grupės užsiėmimų, todėl komisija laikė, jog negali taikyti lygtinio paleidimo, tačiau, nežiÅ«rint to, kad komisijos pateiktas rekomendacijas yra ne privalu, o tik rekomenduojama įvykdyti iki kito svarstymo, tai buvo traktuojama ne kaip rekomendacija, o kaip imperatyvas, kurio dėka komisija priėmė apeliantui nenaudingÄ sprendimÄ .

Jau 2019 m. komisijos nutarime AA grupės užsiėmimai net neminimi kaip rekomenduojami ar privalomi apeliantui, taip sukeliant abejonių dėl tokių rekomendacijų įgyvendinimo pagrįstumo. Komisijai pasisakant savo sprendimuose, kad J. G. privalo įsidarbinti, lieka neaišku, kaip tai padaryti, nes komisija net neanalizuoja darbo vietų skaičiaus pataisos namuose, kuris, kaip matyti iš esamos situacijos, kelis šimtus procentų yra žemesnis, lyginant jį su norinčiųjų dirbti nuteistųjų skaičiumi.

Lieka neaiÅ¡ku, kokiais bÅ«dais J. G. tai turėtų padaryti, jei patys Vilniaus pataisos namai nesuteikia tam realios praktinės galimybės, kadangi norinčiųjų yra labai daug, o priima dirbti tik maÅ¾Ä dalį iÅ¡ jų. Komisija pati savo nutarime (kaip ir ankstesniuose sprendimuose) dėstydama visus kriterijus, tarsi pripažįsta, kad apeliantas J. G. atitinka BVK numatytus formaliuosius kriterijus, tačiau toliau, priimdama jau galutinį sprendimÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgia į Å¡iuos kriterijus ir rėmėsi iÅ¡imtinai tik tais kriterijais, kurie nenaudingi nuteistajam ar tam tikrus kriterijus dirbtinai iÅ¡keldama virÅ¡ pozityvių faktinių aplinkybių ir nesiremdama nuteistojo asmens byloje esančių visų kriterijų visuma.

Be to, iÅ¡ praktikos matyti, kad tiek komisija, tiek teismai dažnai taiko lygtinį paleidimÄ net esant virÅ¡ 100 balų paskaičiuotai pakartotinio nusikalstamumo rizikai pagal OASys metodikÄ , tačiau jau J. G. atžvilgiu, esant pakartotinio nusikalstamumo rizika visiÅ¡kai nedidelei, tai jau traktuojama jo nenaudai, pamirÅ¡tant, kad tam tikrų metodikos dedamųjų pakeisti negalima, nes jos yra „statinės“. Be to, metodika tėra tik rekomendacinio pobÅ«džio dokumentas, kuris nėra imperatyvus nei komisijai, nei teismui.

Komisija akcentavo kelias nereikÅ¡mingas detales, taip sumenkindama bendrÄ pozityvų (teigiamÄ ) vaizdÄ apie J. G.. Matyti, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius (saitus), todėl jo grÄ Å¾inimas į visuomenę yra naudingas ir jam, ir jo artimiesiems, nes nuteistasis turi daug teigiamų charakterio savybių, leidžiančių greitai integruotis į visuomenę ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. J. G. asmens byloje yra užfiksuota, kad jis turi motinÄ , tėvÄ , 10 metų dukterį ir draugę, su kuriais bendrauja laiÅ¡kais, telefonu, su visais jis palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius, nuolatos bendrauja ne tik laiÅ¡kais, bet ir trumpalaikiuose susitikimuose.

BÅ«damas kartu, įsidarbinęs, J. G. padėtų jiems buityje, dalyvautų savo dukters auklėjime bei stengtųsi kuo greičiau grÄ Å¾inti skolas pagal esamus vykdomųjų raÅ¡tų iÅ¡ieÅ¡kojimas. Paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos namų, jam bÅ«tų galima vykdyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tam yra gautas teigiamas atsakymas. Intensyvios priežiÅ«ros taikymas bÅ«tų viena iÅ¡ efektyvesnių priemonių kuo greičiau nuteistajam padėti integruotis į visuomenę, susirasti darbÄ bei grÄ Å¾inti nusikalstamomis veikomis padarytÄ Å¾alÄ .

TÄ nuteistasis jau buvo pradėjęs daryti, kuomet dirbo Pusiaukelės namuose ir gaudavo atlyginimÄ . Ä®sidarbinti Pataisos namuose jis galimybės neturi. Atkreipė dėmesį, kad kaip matyti iÅ¡ surinktų ir Komisijai jau ne vienÄ kartÄ pateiktų vertinti vykdomųjų raÅ¡tų, daugiau nei pusę iÅ¡ieÅ¡komos sumos jau Å¡iuo metu sudaro ne iÅ¡ieÅ¡komos sumos, o bÅ«tent antstolių atlyginimas ir vykdymo iÅ¡laidos, kurios, nuteistajam toliau sėdint pataisos namuose, vėl neproporcingai tik didės, kas ženkliai apsunkins skolų grÄ Å¾inimÄ .

Nurodoma, kad dėl Å¡ių aplinkybių yra pakankamo pagrindo manyti, kad jis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė. Nuteistojo J. G. skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija trejus metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, pirmiausia konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos iÅ¡ esmės negali bÅ«ti taikomas, nenustatyta. KlausimÄ , ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, požiÅ«rį į darbÄ , nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ , pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos iÅ¡vadÄ bei kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės Å¡io klausimo sprendimui.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2, 3 dalyse numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis J. G. Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas trečiÄ kartÄ . Komisija ankstesniu 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 59-181, atsižvelgusi į nustatytÄ vidutinę pakartotinio elgesio rizikÄ (46 balai, iÅ¡ kurių 35 balai yra statiniai), nesamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , tik iÅ¡ dalies įvykdytas rekomendacijas, ankstesnių teistumų skaičių (11 kartų teistas), anksčiau taikytÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ , kurio sÄ lygas jis pažeidė, nusikaltimams bÅ«dingÄ modelį, neatliktÄ ganėtinai ženkliÄ bausmės dalį, mÄ stymÄ ir elgesį, nutarė netaikyti J.

G. lygtinio paleidimo ir pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t.y. atlikti gerbūvio darbus, lankyti AA grupės užsiėmimus, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, konsultuotis su įstaigos psichologu. Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas įvykdė nepilnai, t.y. jis tvarkė bendro naudojimo nuteistųjų virtuvę, dalyvavo „Dailės terapijos“ programoje, lankė individualias psichologo konsultacijas, tačiau AA grupės užsiėmimų nelankė, nes mano, kad AA grupės lankymas yra netikslingas.

Pats nuteistasis teigia, kad alkoholio vartojimo įpročiai jam nėra problema, vartoja retai ir saikingai. Jo nusikalstamas elgesys taip nėra susijęs su alkoholio vartojimu. Bausmės atlikimo metu J. G. 2017 m. gruodžio 20 d. yra gavęs nuobaudÄ už alkoholio vartojimÄ . Su paskirta nuobauda nuteistasis sutiko bei dėl pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nurodydamas, jog atlikinėdamas bausmę Pusiaukelės namuose ir dirbdamas UAB „Mano bÅ«stas“, apie 17.30 val. iÅ¡gėrė 50 g brendžio bendradarbio 60 metų jubiliejaus proga.

Nors nuteistasis sutiko, kad tokiu savo elgesiu pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, tačiau dėl mažo suvartoto alkoholio kiekio (alkotesteriu J. G. buvo nustatytas 0,34 promilės girtumas, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,47 promilių etilo alkoholio), jis iš dalies minimizuoja savo kaltę. Dėl šio grubaus pažeidimo J. G. iš Pusiaukelės namų tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas atgal į pataisos namus. Daugiau režimo reikalavimų pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, užfiksuota nebuvo.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadose alkoholio vartojimas, kaip kriminogeninis veiksnys, taip pat nėra nurodytas. Taigi Å¡iuo atveju teismas, įvertinęs Å¡iÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , negali daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog nuteistasis piktnaudžiauja alkoholiu, todėl jo atsisakymas lankyti AA grupės užsiėmimus pats savaime netraktuotinas kaip pakankamas veiksnys, neleidžiantis taikyti jam lygtinio paleidimo, nes Komisijos siÅ«lymai yra ne imperatyvÅ«s, o tik rekomendacinio pobÅ«džio, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , o nuteistojo ankstesnis nusikalstamumas su alkoholio vartojimu yra nesusijęs. Taigi Å¡iuo aspektu bÅ«tina įvertinti kitas aplinkybes, Komisijos laikytas kliÅ«timi taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ .

Vertinant skundo argumentus, teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarime, priešingai nei kad teigiama skunde, nėra pasisakoma apie tai, kad nuteistasis privalo įsidarbinti pataisos namuose, neatsižvelgiant į esamų darbo vietų juose skaičių. Nutarime yra pasisakoma apie nuteistojo galimybes įsidarbinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju - pats nuteistasis nurodo, jog jis planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų priežiūros specialistu arba jam priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, tačiau byloje nėra duomenų dėl nuteistojo galimybės įsidarbinti, o nuteistojo nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota (informacija gauta iš internetinės erdvės).

Atsižvelgus į J. G. ankstesnių teistumų skaičių, kuriems yra bÅ«dingas modelis (sukčiavimas), vienÄ jo kriminogeninį veiksnį - didelius finansinius įsiskolinimus, Komisijos vertinama nuteistojo galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, teismo manymu, yra labai svarbus veiksnys, sprendžiant klausimÄ dėl J. G. tolimesnes galimybes tvirtai laikytis įstatymų ir nenusikalsti, siekiant gauti pinigų pragyvenimui bei padengti finansinius įsiskolinimus. Kita vertus, iÅ¡ nuteistojo asmens bylos taipogi matyti, kad bausmės atlikimo metu po 2018 m. spalio 3 d.

Komisijos nutarimo priėmimo, kuriuo buvo atsisakyta J. G. taikyti lygtinį paleidimÄ , jis 2018 m. spalio 8 d. buvo nubaustas už tai, kad rÅ«kė bendro naudojimo patalpoje – prausykloje ir už tai jam buvo atimta teisė pirkti maisto produktus vienÄ mėnesį. Nors nuteistasis nesutiko su Å¡iuo pažeidimu, teigdamas, jog prausykloje nerÅ«kė, prašė įvertinti jį aptikusio pareigÅ«no veiksmus bei atlikti tarnybinį patikrinimÄ , tačiau paskirtos nuobaudos neskundė, nors nutarimÄ dėl nubaudimo, kuriame iÅ¡aiÅ¡kinta apskundimo tvarka, jis gavo jo priėmimo dienÄ .

Atsižvelgus į tai, kad 2018 m. spalio 8 d. nutarimu skirtÄ nuobaudÄ jis gavo dar nepasibaigus 2017 m. gruodžio 20 d. skirtos nuobaudos vienerių metų galiojimo terminui, 2019 m. kovo 7 d. vykusio Komisijos posėdžio metu, kuriame trečiÄ kartÄ buvo svarstomas J. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas, jis turėjo dvi galiojančias nuobaudas. Tik Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu J. G. už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ Ä¯gyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbÄ ir gerus mokymosi rezultatus buvo skirtas paskatinimas ir 2018 m. spalio 8 d. nutarimu skirta nuobauda panaikinta prieÅ¡ terminÄ .

Tad skundo nagrinėjimo teisme metu nuteistasis J. G. galiojančių nuobaudų jau neturi, tačiau pats skirtos nuobaudos faktas liudija, kad jis nedėjo visų pastangų elgtis nepriekaiÅ¡tingai. Be to, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nuteistojo J. G. nusikalstamo elgesio rizika, priimant skundžiamÄ nutarimÄ , buvo vidutinė (55 balai), todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti nuteistojo pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tiek pirmÄ kartÄ 2018 m. balandžio 5 d., tiek antrÄ kartÄ 2018 m. spalio 3 d. svarstant J.

G. lygtinio paleidimo klausimÄ , naudojant OAsys metodikÄ , buvo nustatyta, kad jis priklauso vidutinei rizikos grupei – 46 balai, iÅ¡ kurių 35 balai yra statiniai (sumažinti galimybės nėra), ir 11 balų dinaminių, kuriuos yra galimybė sumažinti. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ , naudojant OAsys metodikÄ , nustatyta, kad priimant skundžiamÄ nutarimÄ , teisės pažeidėjas priklausė vidutinei rizikos grupei - 55 balai, iÅ¡ jų statiniai veiksniai sudaro 35 balus, dinaminiai – 20 balų.

Taigi po ankstesnio įvertinimo nuteistojo vidutinė rizika padidėjo 9 balais, t.y. dinaminiai veiksniai padidėjo iki 20 balų. Balai pasikeitė srityse: nuo 2 balų iki 4 balų padidėjo srityje „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ - galutinis rezultatas 6 balai (šiuo metu nepateikė jokių dokumentų, įrodančių dėl įsidarbinimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, be to, pasak nuteistojo, jis yra UAB „Floor-X“ akcininkas, tačiau įmonė yra likviduota); nuo 0 balų iki 1 balo padidėjo srityje „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ - galutinis rezultatas 1 balas (kaip jau buvo minėta, nuteistasis 2017 m. gruodžio 20 d.

Vilniaus pataisos namuose baustas už alkoholio vartojimÄ ), nuo 1 balo iki 2 balų padidėjo srityje „Nuostatos“ - galutinis rezultatas 5 balai (komisijos svarstymo metu nuteistasis turėjo dvi galiojančias nuobaudas). Todėl įvertinęs pastaruosius duomenis, teismas sprendžia, kad nuteistasis Å¡iuo metu neatitinka vienos iÅ¡ BVK nustatytos formalios lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , o prieÅ¡ingai, nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas.

Be to, netgi vertinant, kad aktualiu momentu nuteistajam Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu J. G. paskyrus paskatinimÄ , kuriuo jam skirta nuobauda panaikinta prieÅ¡ terminÄ , vis dėlto konstatuoti jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ negalima (rizikos padidėjimas konstatuotas ne tik dėl nuobaudų turėjimo). Savo ruožtu Å¡iuo atveju pripažintina, kad duomenys apie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ bei reikalavimas dėl bÅ«tinumo jÄ mažinti (t. y. pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ ) Å¡iuo atveju yra itin reikÅ¡mingi ir toks reikalavimas nevertintinas tik kaip formalus.

Kaip minėta, J. G. ne kartÄ teistas, be to, jam anksčiau jau yra buvęs taikytas lygtinis paleidimas, kurio sÄ lygas jis pažeidė bei buvo pasiųstas atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. buvo pripažinta, kad probacija jo atžvilgiu kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma ankstesniu laikotarpiu nebuvo veiksminga. Taigi esant tokiai situacijai, itin atsakingai turi bÅ«ti įvertinti turimi duomenys apie J. G. elgesio ir jo nuostatų keitimÄ si bei jo motyvacijÄ , siekiant įsitikinti, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra minimaliai sumažinta ir asmuo dėjo maksimalias pastangas jÄ sumažinti.

Tačiau, kaip minėta, duomenų apie atitinkamos rizikos sumažinimÄ teismas neturi (anksčiau svarstant klausimÄ dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ nusikalstamo elgesio rizika buvo 46 balai, taigi, ji nebuvo sumažinta). Å iuo apsektu pažymėtina ir tai, jog, kaip pagrįstai nurodoma skunde, komisijos pateiktos rekomendacijos nėra privalomos. Visgi atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus dėl bÅ«tinumo įvertinti nuteistojo elgesio bei nuostatų pasikeitimÄ , pripažintina, kad asmens požiÅ«ris į rekomendacijas, pastangos jas vykdyti ir pan., teismo vertinimu, yra vienas iÅ¡ kriterijų, rodančių paties asmens požiÅ«rį bei motyvacijÄ keisti savo elgesį.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad Komisija, priimdama J. G. atžvilgiu nepalankius sprendimus, galimai savotiÅ¡kai kerÅ¡ija jam už suteiktÄ informacijÄ Lietuvos kriminalinės policijos biurui bei pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , kuris galimai yra susijęs ir su kai kurių Vilniaus pataisos namų darbuotojų ar Komisijos narių darbine veikla, yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, neparemtas jokia medžiaga, todėl teismas ja nesivadovauja, juo labiau, kad Lygtinio paleidimo komisija, kurios nuomonė Å¡iuo atveju buvo vieninga, susideda ne tik iÅ¡ pataisos namų darbuotojų.

Be to, kaip jau minėta, Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu J. G. buvo paskirtas ir paskatinimas, kas taipogi iÅ¡ esmės kelia abejones tokiais J. G. abstraktaus ir deklaratyvaus pobÅ«džio J. G. teiginiais (prielaidomis) apie kerÅ¡tÄ jam. Taigi atsižvelgdamas į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ bei tai, kad pažanga jÄ mažinant nenustatyta, vieningÄ komisijos sprendimÄ netaikyti J. G. lygtinio paleidimo, nemaÅ¾Ä neatliktos bausmės dalį, ankstesnius teistumus, bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeistas sÄ lygas, nusikaltimams bÅ«dingÄ modelį, mÄ stymÄ ir elgesį - anksčiau dažnai pasielgdavo rizikingai, neapgalvodamas savo veiksmų bei jų pasekmių, emocinę gerovę - nėra linkęs užmegzti artimų emocinių ryÅ¡ių su žmonėmis, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – režimo reikalavimų pažeidimus, nedidelę darbo patirtį ir jo neaiÅ¡kias galimybes įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu J.

G. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas n u t a r i a : Nuteistojo J. G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 59-42 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ingrida Mikužytė