2017-03-01 Nr. AB-4838-3-63-3-00028-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-236-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00028-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.1; 43.5.2; 55.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. Š. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (skundas teisme gautas 2017 m. sausio 5 d., b. l. 2–7), prašydama:

1) Panaikinti 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-58613-16;

2) Įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Viešosios tvarkos tarnybą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl techninio projekto dokumento suklastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu;

3) Įpareigoti Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybą atlikti (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto patikrinimą, užfiksuoti, kas slypi po plastikinėmis lentelėmis;

4) Panaikinti statybų techninį projektą, kurio bylos žymuo Nr. 1343-01 TP-BD, A.

Pareiškėja skunde nurodė, kad pateikė skundą Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybai dėl netikro statybos techninio projekto pagaminimo, disponavimo juo. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nenori gilintis į tai, jog teismas priėmė sprendimą remdamasis pagamintu netikru dokumentu – statybos techniniu projektu, ir atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pagaminto netikro dokumento, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Taip pat pareiškėja nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes teismas jos atžvilgiu priėmė neteisingą sprendimą ir taip pažeidė jos teises.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi (b. l. 41–44) pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, statybos techninio projekto panaikinimo, atsisakė priimti; įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžino pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas teisminę praktiką, yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia, jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-435/2010, 2013 m. sausio 23 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-29/2013, 2015 m. vasario 11 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-328-438/2015). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes, siejamas su viešojo ar vidaus administravimo sritimi ir priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui pagal kompetenciją.

Skundo priėmimo stadijoje teismas išsireikalavo papildomus rašytinius įrodymus, o būtent pareiškėjos 2016 m. liepos 13 d. skundą dėl techninio projekto suklastojimo, 2016 m. lapkričio 8 d. skundą dėl techninio projekto dokumento suklastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu (reg. Nr. 30-AO-7079), kuriuo pareiškėja prašo pradėti ikiteisminį tyrimą R. D. atžvilgiu, bei 2016 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-58613-16. Įvertinus pareiškėjos Klaipėdos AVPK pateikto 2016 m. liepos 13 d. skundo (registracijos Nr. 5-6-2783) ir 2016 m. lapkričio 8 d. skundo (registracijos Nr. 30-AP-7079) turinį, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į policijos įstaigą, kuriai suteikti įgalinimai pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. D. atžvilgiu, de facto prašydama atlikti ikiteisminį tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, o ne dėl informacijos jai rūpimu klausimu gavimo dėl institucijos veiklos ir pan.

Teismo vertinimu, šiuo atveju kyla klausimas, ar atsakovo aktų (veiksmų), išnagrinėjus pareiškėjos pateiktą skundą dėl jame nurodomų asmenų veiksmų įvertinimo ir patraukimo atsakomybėn, teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas administraciniame teisme. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjos reiškiamų skundo reikalavimų, pareiškėja kreipėsi skundu į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos AVPK 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M1-01-58613-16, įpareigoti Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl techninio projekto dokumento suklastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu, įpareigoti Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybą atlikti (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto patikrinimą, užfiksuoti kas slypi po plastikinėmis lentelėmis. Taigi šiais reikalavimais yra prašoma panaikinti procesinį sprendimą priimtą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei įpareigoti ikiteisminio tyrimo instituciją atlikti procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir jų atlikimu.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsniu, teismas pabrėžė, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, t. y. dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šios nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo, kuriais buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės. Pažymėtina, kad viešasis administravimas apima administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Sprendžiant dėl kilusio ginčo prigimties, reikšminga aplinkybė yra suinteresuoto asmens teismui teikiami reikalavimai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. T-16-11). Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, lemiamos reikšmės neturi skundžiamo veiksmo išraiškos forma ar reikalavimo įforminimo lingvistinės formuluotės (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis).

Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju turi vertinti šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdį ir pareikštų reikalavimų turinį. Pažymėtina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis.

Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarką bei ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų (ar priimtų procesinių dokumentų) apskundimo tvarką reglamentuoja BPK IV dalies nuostatos. Pagal BPK 168 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus policija veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia. Taigi remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika, administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama ginčyti teisėsaugos institucijų sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų (žr., 2011 m. vasario 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-306/2011, 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį adm. byloje Nr. AS492-882/2011, 2011 m. sausio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. AS858-10/2011) ir kt.

Teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (2008 m. sausio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. AS556-96/2008). Todėl administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi. Nagrinėjamu atveju kaip jau paminta šioje nutartyje, pareiškėja kreipėsi į instituciją dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjos prašymo išnagrinėjimo rezultatas.

Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinus pareiškėjos 2016 m. liepos 13 d. ir 2016 m. lapkričio 8 d. skundų ikiteisminio tyrimo institucijai turinį, šiame skunde suformuluotus ir pareikštus reikalavimus, konstatuojama, jog pareiškėja kreipėsi skundu į teismą ir prašo panaikinti ikiteisminio tyrimo institucijos priimtą nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei įpareigoti ikiteisminio tyrimo instituciją atlikti ikiteisminį tyrimą, ir tai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, o dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą ar nenagrinėjant skundo, teisėtumo, gali būti kreipiamasi aukščiau nurodyta BPK tvarka. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjos skunde keliami reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsakoma priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir LVAT analogiškose bylose (žr.: LVAT nutartį adm. bylose Nr. AS822-15/2014, Nr. AS-634-662/2016). Pažymėtina, kad atsisakymas priimti skundą pareiškėjai neužkerta kelio dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijų priežiūrą vykdančią prokuratūros įstaigą ar bendrosios kompetencijos teismą.

Dėl statybos techninio projekto panaikinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja skundu reiškia ir išvestinį reikalavimą, siejamą su ikiteisminio tyrimo atlikimu, prašydama panaikinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kretingos rajonas, statybos techninį projektą, bylos žymuo Nr. 1343-01-TP-BD,A. Kaip jau paminėta ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų ir priimtų procesinių dokumentų vertinimas nėra administracinio teismo kompetencija, todėl ir šio išvestinio reikalavimo nagrinėjimas jį reiškiant ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo kontekste, pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui.

Pažymėtina ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo gautas L. Š. skundas atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Salantų regioninio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl 2014 m. birželio 4 d. statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Šioje administracinėje byloje Nr. I-850-386/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00061-2015-0) nutarta kreiptis į teismingumo kolegiją dėl šios bylos priskyrimo atitinkamos kompetencijos teismui. 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi Teismingumo kolegija nutarė bylą perduoti Kretingos rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka. 2016 m. kovo 21 d. Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-14-325/2016 ieškovės ieškinį atmetė. 2016 m. liepos 4 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1023-826/2016, Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistu. Būtent šios bylos nagrinėjimo dalyku buvo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kretingos rajonas, paprastajam remontui išduoto Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 4 d. rašytinio pritarimo statinio projektui, teisėtumas, taigi šioje byloje išnagrinėtas ir klausimas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagrindo teisėtumas, tame tarpe ir statinio projekto parengimo atitiktis teisiniam reguliavimui.

Įvertinus, kad ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, tame tarpe apimant ir techninio projekto teisėtumo įvertinimą, išnagrinėtas Kretingos rajono apylinkės teisme ir teismo sprendimas įsiteisėjo, o taip pat įvertinus, kad ginčijamas techninis projektas yra išduoto statybą leidžiančio dokumento sudedamoji dalis ir šiuo atveju negali būti savarankišku skundo į teismą dalyku, o taip pat, kad ginčas dėl rašytinio pritarimo statinio projektui kai statyba yra pradėta nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, pareiškėjos skundo šioje dalyje nebūtų sąlygų priimti nagrinėti netgi pripažinus, kad jis reiškiamas kaip savarankiškas skundo reikalavimas, kadangi skundą šioje dalyje turi būti atsisakomas priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktais.

III. Pareiškėja L. Š. atskiruoju skundu (b. l. 48–51) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį ir jos skundą tenkinti.

Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad jos skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi į policijos įstaigą pareiškėja kreipėsi ne dėl jai reikalingos informacijos pateikimo, o dėl ikiteisminio tyrimo R. D. atžvilgiu pradėjimo. Pats teismas, pareiškėjos teigimu, pažymi, jog policijos įstaigos gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektai, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektai. Taigi, pareiškėja siekia to, kad policijos įstaiga vykdytų savo funkcijas, t. y. pradėtų ikiteisminį tyrimą. Be to, pirmosios instancijos teismas klaidingai suprato jos skundą – jis nėra priskiriamas Konstitucinio Teismo kompetencijai. Pareiškėja akcentuoja, kad R. D. įvykdė galimai nusikalstamą veiką – pagamino netikro dokumentą ir jį realizavo, tuo pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Atsakovas privalėjo pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja L. Š. ginčija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M1-01-58613-16. Taip pat pareiškėja teismo prašo įpareigoti Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl techninio projekto dokumento suklastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu, taip pat atlikti (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto patikrinimą, užfiksuoti, kas slypi po plastikinėmis lentelėmis, bei panaikinti statybų techninį projektą, kurio bylos žymuo Nr. 1343-01 TP-BD, A.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti procesinį sprendimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei įpareigoti ikiteisminio tyrimo instituciją atlikti procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir jų atlikimu, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, o reikalavimas dėl statybos techninio projekto panaikinimo yra išvestinis, todėl teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktų pagrindu, taip pat, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino pareiškėjai.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka, šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir teismo išdėstytų argumentų iš naujo nekartoja (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt., kuriose pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams).

Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, jog jos skundas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi į policijos įstaigą ji kreipėsi ne dėl jai reikalingos informacijos pateikimo, o dėl ikiteisminio tyrimo R. D. atžvilgiu pradėjimo.

Atsakydama į šį apeliantės teiginį, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia tik viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų būtent viešojo administravimo srityje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (2008 m. sausio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. AS556-96/2008). Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija paaiškina, kad policija yra viena iš ikiteisminio tyrimo įstaigų (BPK 165 str. 1 d.), kompetentinga priimti procesinius sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti (BPK 164–168 str.). Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad, spręsdama ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus, policija veikia kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, o ne kaip viešojo administravimo subjektas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-821-624/2016).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja, kreipdamasi į administracinį teismą, siekė būtent to, kad atsakovas pradėtų ikiteisminį tyrimą trečiojo asmens atžvilgiu, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimai nėra susiję su viešuoju administravimu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M1-01-58613-16, įpareigoti Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl techninio projekto dokumento suklastojimo, disponavimo suklastotu dokumentu, taip pat atlikti (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto patikrinimą, užfiksuoti, kas slypi po plastikinėmis lentelėmis, ir šių reikalavimų išvestinį reikalavimą panaikinti statybų techninį projektą, kurio bylos žymuo Nr. 1343-01 TP-BD, A. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ginčai dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų gali būti skundžiami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė