2018-11-06 Nr. AB-19882-3-61-3-02477-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-757-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02477-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. B. 2018 m. liepos 25 d. su skundu kreipėsi į teismą dėl teisinės pagalbos suteikimo (kaip matyti iš skundo turinio).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. rugsėjo 4 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui nurodyta kreiptis į teismą su skundu, kuriame būtų nurodytas pareiškėjas, jo asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, kiti kontaktiniai duomenys; atsakovas, institucijos buveinės adresas, kita kontaktinė informacija, jei yra žinoma; konkretus skundžiamas atsakovo veiksmas (sprendimas, raštas) ar neveikimas; nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, pateikti tai patvirtinantys įrodymai; suformuluotas aiškus reikalavimas teismui; pareiškėjas įpareigotas skunde nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta ir tai, kad jei jis skunde kels reikalavimą dėl sprendimo (rašto) panaikinimo, jis už paduotą skundą turėtų sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus, arba teikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Minėta nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

2018 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Ukmergės miesto pareigūnų buvo neteisėtai sulaikytas ir kalinamas 12 mėn. už nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Pareiškėjas adresu Ominių g. 3 kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą, nes nepateikė pažymų ir informacijos apie savo turtinę padėtį. Pareiškėjas prašė teismo prisiteisti 5 000 Eur.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjo D. B. skundą laikė nepaduotu.

Teismas, įvertinęs teismui paduoto skundo ir skundo šalinant trūkumus turinį, nustatė, kad jie yra iš esmė analogiški. Iš šių skundų nebuvo galimybės nustatyti, ar kilęs ginčas yra tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto, t. y. ar kilęs ginčas viešojo administravimo srityje. Teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje akcentavo, jog pareiškėjas skunde turi nurodyti atsakovą, konkretų skundžiamą atsakovo veiksmą (sprendimą) ar neveikimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, suformuluoti aiškų reikalavimą teismui (pvz., panaikinti ginčijamą sprendimą, įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas D. B. nustatytu terminu nepašalino teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, todėl laikė jį nepaduotu.

III. Pareiškėjas D. B. atskirajame skunde teigia, jog nesupranta, kokių skundo trūkumų jis nepašalino. Nurodo, kad šiuo metu yra bedarbis, pajamų neturi, todėl 30 Eur žyminio mokesčio sumokėti negali.

Pareiškėjas nurodo, kad 2007 m. Ukmergės teisėsaugos pareigūnų buvo sulaikytas ir kalinamas 12 mėn. už nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Už tuos praleistus metus jis turi teisę į kompensaciją, todėl prašo 5 000 Eur.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu dėl to, kad jis per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, jog nesupranta, kokių skundo trūkumų jis nepašalino. Pareiškėjas nurodo, kad 2007 m. Ukmergės teisėsaugos pareigūnų buvo sulaikytas ir kalinamas 12 mėn. už nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Už tuos praleistus metus jis turi teisę į kompensaciją, todėl prašo 5 000 Eur.

Teisėjų kolega, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pagrįstai nustatė terminą pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti, kadangi skunde nebuvo nurodyti pareiškėjo ir atsakovo duomenys, nebuvo aišku, dėl kokių veiksmų (neveikimo) teikiamas pareiškėjo skundas, nebuvo suformuluotas aiškus reikalavimas teismui bei nepateikti įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams, kad pareiškėjas, pateikdamas iš esmės tokį patį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skunde nėra aiškaus reikalavimo teismui, pareiškėjas tik atskirajame skunde nurodė savo duomenis, tačiau nenurodė nei atsakovo, nei konkrečių veiksmų (neveikimo), dėl kurių kreipėsi į teismą. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog yra bedarbis ir jokių pajamų neturi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, kokie jo pateikto skundo trūkumai trukdo teismui pradėti administracinę teiseną ir kokios pasekmės kils nepašalinus nutartyje nurodytų skundo trūkumų, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė