2022-05-18 Nr. AB-12769-3-61-3-00214-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2511-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00214-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) ) pilietis, dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) Konstitucijos pakeitimus dėl trečiosios prezidento kadencijos, palaikė opoziciją, dalyvavo demonstracijose, t. y. kartu su kitais (duomenys neskelbtini) visuomenės piliečiais priešinosi (duomenys neskelbtini) prezidento (duomenys neskelbtini) ir valdančiosios (duomenys neskelbtini) partijos vykdomiems veiksmams. Protestų metu įvyko susirėmimas su (duomenys neskelbtini) judėjimo atstovais, jų metu pareiškėjas buvo sulaikytas tvarkos palaikymo karių, buvo kankinamas ir nakčiai pririštas prie medžio. Pareiškėjui pavyko pabėgti. Suprasdamas, kad jam gresia realus susidorojimo pavojus, ir įvertinęs bei atsižvelgdamas į sudėtingą padėtį šalyje, o taip pat ir į komplikuotą kriminogeninę situaciją šalyje, nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) ir išvykti į Europą.

3. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė.

4. Ginčydamas Migracijos departamento ir Komisijos sprendimus, pareiškėjas nurodė, kad jam turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas dalyvavimas nagrinėjant prašymą ir skundą, reiškė tokį prašymą, tačiau pareiškėjo prašymas ir skundas buvo išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta.

5. Teigė, kad prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodė konkrečias individualaus pobūdžio aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, jog jam realiai grėsė persekiojimo ir / ar susidorojimo pavojus, o įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus išlieka. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra grasinimų ir agresijos dėl politinių motyvų ir pareiškėjui yra grėsmė sveikatai ir (ar) gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

6. Migracijos departamentas sprendime nenurodė pakankamai argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį atmetimo motyvus, todėl padarė hipotetinę išvadą, kad pareiškėjo gyvybei ir / ar sveikatai nekyla grėsmė, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Kritiškai vertintina ir Migracijos departamento sprendimo dalis nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

7. Pasak pareiškėjo, atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik argumentavo tuo, jog sprendimai yra teisėti, jis neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti sunkiausių padarinių, nes sienos kirtimas įvyko siekiant prašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

8. Prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei galimai dėl to ir atmestas, kaip nepagrįstas, neįvertintos konkrečios individualios aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje nes kyla grėsmė jo gyvybei. Atsakovas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, tinkamai neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

9. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo, rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, tačiau minėtos išimties pareiškėjo atveju nėra. Savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs jokių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl nužudymo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

10. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką, šis terminas nėra proporcingas, pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

13. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje ginkluoti konfliktai nevyksta. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

15. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė grėsme jo gyvybei ir sveikatai dėl jo veiklos protestuose prieš buvusią valdžią ir konflikto tarp genčių. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas buvo nenuoseklus, abstraktus ir prieštaringas, nepatvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjas painiojosi atsakinėdamas į patikslinančius klausimus ir vis teikdavo kitą informaciją. Nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias ginčijamame bei skundžiamame sprendimuose daromas išvadas.

16. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

17. Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, ginčijamu bei skundžiamu sprendimais pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 4 punktą ir nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė ir Migracijos departamento komisijos 2022 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį.

19. Teismas nustatė, kad dėl kilmės, tautybės ar išpažįstamos religijos pareiškėjas kilmės valstybėje rūpesčių neturėjo. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyveno (duomenys neskelbtini) mieste ir išvyko iš šalies dėl baimės savo gyvybei. (duomenys neskelbtini) jis gyveno su tėvu ir broliais. Kartu su broliu dalyvaudavo protestuose prieš trečiąją to meto prezidento (duomenys neskelbtini) kadenciją. 2020 m. rugsėjo 7 d. protesto metu buvo nužudytas jo brolis, žuvo kiti žmonės, daug buvo sužeista. Pats pareiškėjas nuo protestų nenukentėjo, o dabar situacija ramesnė. Taip pat (duomenys neskelbtini) vyksta nesutarimai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) genčių. Susitikę gatvėje skirtingų genčių atstovai gali vienas kitą nužudyti. Pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) genčiai, jį patį kelis kartus sužeidė, jo rajone gyvena daug (duomenys neskelbtini) narių. (duomenys neskelbtini) genties atstovas, pravarde (duomenys neskelbtini), nužudė pareiškėjo brolį, nes kažkada jo brolis su draugais buvo jį sumušę. Pareiškėjas nevedęs, (duomenys neskelbtini) liko jo tėvas, o brolis mirė (duomenys neskelbtini) m. Jis nuo (duomenys neskelbtini) m. priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, kurios tikslas valdyti šalį ir gauti prezidento postą. Jo priklausymas partijai nėra oficialus, tačiau jis palaiko partijos idėjas ir ideologiją. Vieną kartą eidamas gatve su partijos marškinėliais buvo sumuštas. Į (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn., už jį mokėjo tėvas, v gyveno 1,5 mėn., kol baigėsi pinigai, tėvas daugiau pinigų neatsiuntė. Tuomet nusprendė vykti į Lietuvos Respubliką, asmens dokumentus išmetė miške.

20. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai.

21. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, kurie kritikuoja valdžios institucijas, dalyvauja protestuose ir susirinkimuose prieš vyriausybę, galimai susiduria su pavojumi ir grasinimais dėl savo vykdomos antivyriausybinės veiklos. Visgi, atsižvelgiant į atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją bei pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybės dėl persekiojimų ir grasinimų, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo susidūręs ar susidurtų su valstybinio lygio pavojumi, t. y., jog jam būtų poreikis suteikti pagalbą tarptautiniu lygmeniu. Tikėtina, kad pareiškėjas yra susipažinęs su įvykiais jo kilmės šalyje, todėl apklausos metu būtent juos ir nurodė, tačiau jų nesusiejo su savo asmeniniais išgyvenimais.

22. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jo kilmės valstybėje. 2021 m. rudenį įvykęs perversmas nuvertė valdžią, prieš kurią ir vyko protestai bei kuriai nepritarė pareiškėjas. Duomenų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyktų žmonių persekiojimai, žudymai ir pan. nėra. Pareiškėjo gentis sudaro daugiau kaip 33 proc. (duomenys neskelbtini) gyventojų, o šaltiniai nurodo, kad aktyvūs konfliktai tarp genčių yra mažai tikėtini, todėl asmens baimė būti nužudytam ar persekiojamam yra mažai tikėtina.

23. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės šalį siejo su protestais, vykusiais (duomenys neskelbtini) m. bei nurodė, kad būtent jų metu buvo nužudytas jo brolis, tačiau vėliau paaiškėjo, jog buvo nužudytas kitos genties ((duomenys neskelbtini)) asmens, suvedinėjant sąskaitas. Pareiškėjas taipogi teigė, kad gali patirti persekiojimų dėl priklausymo opozicinei partijai (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso nuo (duomenys neskelbtini) m. (tada jis buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Pareiškėjo išvardintos išvykimo iš kilmės šalies priežastys neprilygsta persekiojimui, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas kritiškai vertinti pareiškėjo pasakojimo patikimumą ir nesant kitų įrodymų priskirti jam žemą įrodomąją galią. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta, o pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

24. Teismo vertinimu, nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto kilmės valstybėje. Pagal byloje sutrinktus duomenis, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra.

25. Atitinkamai, pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

26. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio posėdžio. Teisės aktai numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių. Be to, pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausos Migracijos departamente metu ir teismo posėdyje.

27. Pasisakydamas dėl pareiškėjo galimybės savanoriškai išvykti, teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų, sutiko su atsakovo argumentais, jog atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, ir nusprendė, jog Migracijos departamento sprendimas dalyje, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

28. Tačiau teismas pažymėjo, jog 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes buvo priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismas nusprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 29. Pareiškėjas A. S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

30. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

31. Pareiškėjo įsitikinimu, kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu gyventi, vyksta ginkluoti susirėmimai, smurtinės demonstracijos ir protestai, ginkluoti policijos, kariuomenės ir demonstrantų bei protestuotojų susirėmimai.

32. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neanalizavo saugumo padėties (duomenys neskelbtini) , nors, kaip kompetentinga institucija, yra įpareigotas surinkti naujausią ir aktualią informaciją apie kilmės valstybę bei duomenis, kurie susiję su prieglobsčio prašytojo nurodytais prieglobsčio prašymo motyvais. Šiuo atveju atsakovas net neatliko tyrimo, ar pareiškėjui jo kilmės šalyje yra saugu gyventi, kokia yra bendra beatodairiško smurto padėtis (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas.

33. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje. Tuo tarpu atsakovas pateikė prieštaringą informaciją, į kurią teismas visai neatsižvelgė. Viena vertus nurodoma, jog pareiškėjo kilmės valstybėje tiek v m., tiek (duomenys neskelbtini) m. su protestuotojais buvo elgiamasi žiauriai, ne vienas yra žuvęs, o ypatingai su tais, kurie priklausė opozicinei partijai. Saugumo pajėgos atakavo opozicijos organizuotus susirinkimus ir protestus. Tos pačios pajėgos smurtavo net ir prieš artimiausių kvartalų (duomenys neskelbtini) gyventojus, kaltindami juos prisidėjus prie opozicijos. Taigi, smurtą patyrė net ir tie asmenys, kurie net nebuvo susiję su opozicija. Pareiškėjas jau ne kartą nurodė, jog jis palaikė opoziciją, be to, yra kilęs iš v miesto, tačiau tiek atsakovas, tiek teismas nepagrįstai konstatavo, jog pagal surinktą kilmės valstybės informaciją nėra jokių duomenų apie opozicinei partijai priklausančių asmenų diskriminaciją ar pavojaus riziką. Manytina, jog šiuo atveju teismas neįrodė, jog pareiškėjui jo kilmės šalyje negresia pavojus.

34. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

35. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

36. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

37. Atsakovas nurodo, kad įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei aktualią informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjo individuali situacija nepagrindžia prielaidos, jog jo baimė grįžus į (duomenys neskelbtini) patirti veiksmus, kurie savo forma, pobūdžiu ir pasekmėmis atitiktų „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimą (sulaikymas, įkalinimas, nužudymas), nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

38. Taip pat pažymėjo, kad atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

40. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovė advokatė, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

42. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 43. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

44. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog prieglobstis ir papildoma apsauga jam nesuteikta nepagrįstai, atsakovui neįvykdžius pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinkus aktualios kilmės valstybės informacijos ir nevertinus jos individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių kontekste.

46. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

47. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

48. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

49. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad, pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo, prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-889-968/2022).

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Pareiškėjo pasakojimas dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus dėl politinės veiklos, kai kilmės šalyje politinė situacija jau yra pasikeitusi, nėra pagrįstas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog, grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjo sveikatai ar gyvybei grės realus pavojus.

52. Pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimas atitinka Migracijos departamento surinktai aktualiai informacijai apie (duomenys neskelbtini) 2019–2020 m. vykusius įvykius, kai (duomenys neskelbtini) opozicija ir visuomenė rengė politines demonstracijas, nukreiptas prieš tuometinio prezidento Alpha Conde dalyvavimą prezidento rinkimuose ir (duomenys neskelbtini) Konstitucijos pakeitimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad po 2021 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) įvykusio karinio perversmo šalyje situacija pasikeitė iš esmės. Po perversmo, karinė chunta paleido politinius kalinius, nepersekiojo senajai vyriausybei dirbusių asmenų, į valstybę grįžo pabėgę ankstesnio prezidento politiniai oponentai, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl neva jam gresiančio persekiojimo nebeatitinka realios situacijos jo kilmės valstybėje. (duomenys neskelbtini) pasikeitus politinei situacijai, nebeliko jokių priežasčių teigti, jog pareiškėjas dėl politinių motyvų galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje. Priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas vadovavosi būtent naujausiais duomenimis apie situaciją (duomenys neskelbtini) , įskaitant informaciją, apie 2021 m. rugsėjo mėn. įvykusį perversmą, kuris iš esmės turi įtaką geresnei žmogaus teisių apsaugai (duomenys neskelbtini) .

53. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė grėsme jo gyvybei ir sveikatai dėl jo veiklos protestuose prieš buvusią valdžią ir konflikto tarp genčių. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas buvo nenuoseklus, abstraktus ir prieštaringas, nepatvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjas painiojosi atsakinėdamas į patikslinančius klausimus ir vis teikdavo kitą informaciją. Pavyzdžiui, iš pradžių pareiškėjas teigė, kad jo brolis buvo nužudytas dėl dalyvavimo protestuose, tačiau vėliau teigė, jog brolis buvo nužudytas asmens iš (duomenys neskelbtini) genties, nes brolis su draugais kažkada jį buvo sumušę ir tai buvo „sąskaitų suvedimas“. Taip pat pareiškėjas teigė, jog gali patirti persekiojimą dėl priklausymo opozicinei partijai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuriai priklauso nuo (duomenys neskelbtini) m. (nurodo, kad priklauso neoficialiai, tačiau (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), todėl šis faktas taip pat laikytinas hipotetiniu, juolab, kad pareiškėjo nurodoma partija šiuo metu nelaikytina opozicine, kadangi valdžią yra perrėmusi kariuomenė, kuri žada demokratinius rinkimus, o ši partija yra viena iš favoričių juos laimėti. Nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus nėra pakankami tam, jog pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę, ar kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis).

55. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjui suteikti ir papildomą apsaugą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, įvertinus surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini) nevyksta karinis konfliktas ar civilinis karas, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei), prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo tinkamai išnagrinėjimui, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią, iš įvairių šaltinių (Tarptautinės migracijos organizacijos, kitų Europos valstybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių ir kt.) gautą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti pareiškėjui draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Migracijos departamento ir Komisijos sprendimuose nurodytą draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų laikotarpių proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos 2 metamas turėtų būti sutrumpinamas.

58. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė