0120dac9-9fe6-4135-9f3b-e73d82704bb9 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1430-640/2020 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00237-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.3; 2.6.2.1; 2.6.2.5; 2.6.8.9; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Margaritos Stambrauskaitės ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saulės sonata“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Vaidva“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Saulės sonata“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Saulės sonata“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Vaidva“ dėl kainos sumažinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Vaidva“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Saulės sonata“ 12 868,49 Eur skolÄ , 3 649,01 Eur palÅ«kanas, 8 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 40,00 Eur patirtų iÅ¡laidų susijusių su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka, ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, dublike, atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį) nurodė, kad Å¡alys 2008 m. balandžio 1 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. DS-17-011-08, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo už Å¡alių sulygtÄ atlyginimÄ atlikti pastato žemės darbus pagal projektÄ , objekte „Saulės sonata“ poilsio namų su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis kompleksas, adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti darbų rezultatÄ užsakovui (atsakovei) sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka, o atsakovė – priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais ir sÄ lygomis.

Ieškovė dalį darbų pagal sutartį atliko, tačiau atsakovė už juos tinkamai ir laiku neatsiskaitė. Nors galutinis darbų užbaigimo aktas nebuvo pasirašytas, bet atsakovė atliktais darbais naudojasi. Atsakovė už darbus turėjo sumokėti po 15 dienų po rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo, t. y. 2009 m. balandžio 18 d. Atsakovė sulaikymo teise naudojasi formaliu pagrindu.

3. Rangos sutartyje nebuvo susitarta dėl palūkanų dydžio, todėl už 2013 m. birželio 28 d. – 2018 m. kovo 19 d. laikotarpį už pradelstas 1 725 dienas skaičiuojamos 6 procentų metinės palūkanos.

4. Atsakovė apie tariamus darbų trūkumus ieškovei pranešė beveik po 10 metų elektroniniu paštu. Nėra duomenų, kad ieškovė sutiko su tuo, kad atlikti darbai su trūkumais. Statybų defektinis aktas, nuotraukos yra padarytos po 8 metų po ieškovės atliktų žemės kasimo darbų. Kadangi ieškovei atlikus žemės kasimo darbus, tolimesnius statybos darbus atliko kiti rangovai, negalima atmesti galimybės, kad statybos defektiniame akte bei nuotraukose užfiksuoti ne ieškovės neatlikti darbai ar atliktų darbų trūkumai.

5. Statybos rangos sutartyje susitarta tik dėl netesybų, bet ne dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė turi teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų, ieškovės prašymas vietoje sutartyje nustatytų delspinigių reikalauti kompensuojamųjų palūkanų yra pagrįstas. Ieškovės prašomas procesinių palūkanų dydis numatytas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme, šis įstatymas yra specialus CK 6.210 straipsnio atžvilgiu.

Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė dėl 2008 m. – 2009 m. ekonominės krizės negali bÅ«ti laikoma force majeure aplinkybe, kuri panaikintų pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove už atliktus statybos rangos darbus. Atsakovė galėjo sulaikyti 10 proc. ieÅ¡kovei priklausančios sumos tik vienerius metus. Å iuo atveju ieÅ¡kovei priklausančiomis lėšomis naudojamasi 9 metus. Atsakovė daugiau nei 8 metus nereiÅ¡kė ieÅ¡kovei pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, o defektinis aktas pateiktas tik prasidėjus teisminiam ginčui.

Be to, defektiniame akte nurodyti darbų trūkumai yra akivaizdūs, t.y. galėjo ir turėjo būti nesunkiai pastebėti darbų sustabdymo metu. Ieškovės manymu, defektinis aktas galėjo būti surašytas atbuline data, siekiant išvengti turtinės prievolės ieškovei. Net ir pripažinus, kad defektiniame akte nurodyti darbų trūkumai yra ieškovės, praleistas įstatyme numatytas 5 metų garantinis terminas.

6. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė sumažinti ieÅ¡kovės pagal 2008 m. balandžio 1 d. statybos rangos sutartį Nr. DS-17-011-08 atliktų darbų kainÄ 11 633,72 Eur dydžio suma, kuri atsakovės faktiÅ¡kai patirta, Å¡alinant ieÅ¡kovės atliktų darbų defektus garantiniu laikotarpiu, priteisti 8 proc. dydžio procesines palÅ«kanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, atmesti ieÅ¡kinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike, prieÅ¡ieÅ¡kinyje) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė nėra suraÅ¡iusi baigiamojo darbų atlikimo akto pagal sutartį, nėra pateikusi šį aktÄ lydinčių dokumentų bei draudimo kompanijos laidavimo raÅ¡to. IeÅ¡kovė nėra visiÅ¡kai įvykdiusi sutarties, t. y. nėra atlikusi darbų, už kuriuos yra gavusi apmokėjimÄ pagal pateiktas sÄ skaitas (nevisiÅ¡kai atlikti žemės darbai; neiÅ¡vežtas gruntas; neatliktas požeminių komunikacijų demontavimas; neiÅ¡vežtos griovimo statybinės atliekos; neiÅ¡vežtos požeminių komunikacijų statybinės atliekos).

Be to, dėl skolos pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ Statybos rangos sutartį ieÅ¡kovei Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu į atsakovę kreipėsi UAB „Conlex“, tačiau vėliau į atsakovę dėl skolos pagal minimÄ rangos sutartį taip pat kreipėsi ir UAB „Seronta“, nurodydama, jog teikia teisines paslaugas ieÅ¡kovei. IÅ¡ ieÅ¡kinio nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu ji reikalauja priteisti 8 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

Atsakovė prašė netesyboms taikyti 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai nurodė, kad ginčas yra ne dėl piniginio reikalavimo, tačiau kyla iÅ¡ statybos rangos teisnių santykių, ieÅ¡kinio reikalavimas sietinas su Å¡alių pareigomis iÅ¡ 2008 m. balandžio 1 d. statybos rangos sutarties. IeÅ¡kovė nėra atlikusi sutartyje įtvirtintų pareigų (veiksmų), todėl atsakovei nekyla pareiga grÄ Å¾inti sulaikytas pinigų sumas. Garantinio laikotarpio metu iÅ¡ryÅ¡kėjo ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumai, atsakovė turi teisę darbų trÅ«kumų iÅ¡taisymo kaÅ¡tus iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ pagal sutartį sulaikytos pinigų sumos. 2016 m. kovo 24 d. defektinis aktas suraÅ¡ytas, nes atsakovė, prieÅ¡ perduodamas kitam rangovui tęsti pradėtus statybos darbus, atliko statybų aikÅ¡telės apžiÅ«rÄ ir surašė defektinį aktÄ .

Atsakovė turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad jis savo pareigas visiÅ¡kai įvykdė (perdavė sutvarkytÄ statybų aikÅ¡telę atsakovei, pasirašė galutinį darbų užbaigimo aktÄ ). IeÅ¡kovė nepaaiÅ¡kina, kodėl palÅ«kanas skaičiuoja nuo 2013 m. birželio 28 d. teismui nusprendus priteisti ieÅ¡kovės pagal reikalaujamÄ skolos sumÄ (ar jos dalį), reikia nustatyti, kada Å¡i pareiga atsirado, kokia pinigų suma grÄ Å¾intina, įvertinant darbų broko taisymo kaÅ¡tus ir tik tada spręsti dėl konkrečių sankcijų taikymo.

Kompensuojamosios palÅ«kanos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ankstesnį laikÄ , nei buvo pareikalauta.

8. IeÅ¡kovė, dirbdama pagal Sutartį nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. birželio 27 d., atliko darbų už 128 684,86 Eur su PVM sumÄ . IÅ¡ Å¡ios sumos 10 proc., t. y. 12 868,49 Eur, buvo sulaikyta, taip pat iÅ¡minusuotas 1,5 proc. dydžio genrangos mokestis ir 1 999,49 Eur kompensacija už elektros energijÄ ir vandenį, todėl faktiÅ¡kai ieÅ¡kovei sumokėta 113 816,88 Eur. Dėl prasidėjusios ekonominės krizės darbai buvo sustabdyti, tačiau ginčo dėl to byloje nėra. Po darbų atnaujinimo suraÅ¡ytas 2016 m. kovo 24 d. statybų apžiÅ«ros defektinis aktas, kuriuo konstatuoti ieÅ¡kovės atliktų darbų defektai, t.y. iÅ¡vežtas ne visas sÄ skaitose nurodytas gruntas, paliktos statybinės atliekos ir požeminių komunikacijų liekanos.

Nustatytus defektus paÅ¡alino kito rangovo UAB „Veikmės statyba“ subrangovai. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyti ieÅ¡kovės darbų trÅ«kumai, atsakovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, prašė sumažinti praÅ¡omÄ priteisti ieÅ¡kovės sumÄ 11 633,72 Eur, t.y. iÅ¡laidų suma, kuriÄ atsakovė patyrė Å¡alindama ieÅ¡kovės atliktų darbų trÅ«kumus. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas grindžiamas statybos apžiÅ«ros defektiniu aktu, fotonuotraukomis bei subrangovo atliktais darbais.

Be to, prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 8 proc. procesinių palÅ«kanų, pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Saulės sonata“ ieÅ¡kovės UAB „Vaidva“ naudai 12 868,49 Eur skolÄ , 3 649,01 Eur palÅ«kanas, 40 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 8 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 16 557,50 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 4 372 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taip pat, priteisė iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ 10,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, nurodytÄ sumÄ .

10. Nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės UAB „Vaidva“ ir atsakovės UAB „Saulės Sonata“ 2008 m. balandžio 1 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. DS-17-011-08. Minėta sutartimi rangovas, t. y. ieÅ¡kovė, įsipareigojo atlikti pastato žemės darbus pagal projektÄ , objekte „Saulės sonata“ poilsio namų su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis kompleksas, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti leidimo žemės darbams gavimo, medžių kirtimo, transformatorinės griovimo, grunto kasimo, iÅ¡vežimo, pamatų duobės dugno iÅ¡lyginimo, užpylimo (sutankinant), gatvės valymo, grunto iÅ¡lyginimo po pamatų įrengimo bei požeminių komunikacijų demontavimo darbams, kurių kiekiai ir kainos yra nurodyti sutartyje, sutarties priede Nr. 1 „SÄ mata“ ir sutarties dokumentuose.

IÅ¡ pateiktų abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytų pažymų apie atliktų darbų vertę matyti, kad iÅ¡ viso ieÅ¡kovė atliko tokiÄ darbų dalį: grunto kasimo darbus už 94 180 Lt (t. y. iÅ¡kasta? 27 700 m3 grunto), grunto iÅ¡vežimo darbus už 277 000 Lt (t. y. iÅ¡vežta 27 700 m3 grunto), pamatų duobės iÅ¡lyginimo darbus už 1200 Lt (t. y. iÅ¡lyginta 400 m2), gatvės valymo darbus už 4 165 Lt. Už atliktus žemės kasimo darbus pagal darbų atlikimo aktÄ Nr. 01 ieÅ¡kovė 2008 m. gegužės 27 d. iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Serija VAA Nr. 0000557 221 368 Lt su PVM (64 112,60 Eur) sumai.

Už žemės kasimo ir kitus darbus pagal darbų atlikimo aktÄ Nr. 02 2008 m. birželio 27 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita – faktÅ«raSerija VAA Nr. 0000584 222 955,10 Lt su PVM (64 572,26 Eur) sumai. Taigi iÅ¡ esmės byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovė atliko darbų už 128 684,86 Eur su PVM sumÄ , iÅ¡ kurios sumos 10 proc., t. y. 12 868,49 Eur, buvo sulaikyta, taip pat iÅ¡minusuotas 1,5 proc. dydžio genrangos mokestis (1930,27 Eur) ir 69,21 Eur kompensacija už elektros energijÄ ir vandenį. Ä® bylÄ pateikta kliento apyvartos pažyma rodo, kad pagal anksčiau pateiktas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras ieÅ¡kovei neiÅ¡mokėta 44 432,31 Lt suma (12 868,49 Eur), dėl kurios Å¡alys 2009 m. gruodžio 31 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktÄ .

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad visi darbai numatyti sutartyje atlikti nebuvo, nes sutarties vykdymas atsakovės iniciatyva buvo sustabdytas dėl ekonominės krizės. Sustabdžius sutarties vykdymÄ nebuvo užkoncervuoti ieÅ¡kovės atlikti darbai, papildomai dėl to su ieÅ¡kove atsakovė nesusitarė ir už tokius darbus atsiskaityti su ieÅ¡kove nesiekė. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kokios kokybės darbai buvo tuo momentu, kai atsakovė apsisprendė darbus stabdyti. Taigi, teismas sprendė, jog atsakovei iÅ¡reiÅ¡kusiai norÄ stabdyti sutarties vykdymÄ , tenka atliktų darbų tarpinio rezultato neiÅ¡saugojimo rizika.

12. Atsakovė į bylÄ pateikė 2016 m. kovo 24 d. atsakovės ir jos naujojo rangovo UAB „Veikmės statyba“ parengtÄ statybų apžiÅ«ros defektinį aktÄ , kuriame nurodoma, kad „pagal užsakovo pastabas rangovo atsakomybe paÅ¡alinami UAB „Vaidva“ atliktų darbų trÅ«kumai, atliekami pataisymai bei papildomi darbai ir jų atlikimo terminai: nepilnai atlikti žemės darbai, neiÅ¡vežtas gruntas, neatliktas požeminių komunikacijų demontavimas, neiÅ¡vežtos griovimo statybinės atliekos, neiÅ¡vežtos statybinės atliekos komunikacijų.

Teismo vertinimu, į bylÄ pateiktas įrodymas – 2016 m. parengtas defektinis aktas nepakankamas įrodyti, kad ieÅ¡kovė darbų dalį iki sutarties vykdymo sustabdymo atliko netinkamai. Toks defektinis aktas suraÅ¡ytas praėjus 7 metams po to, kai ieÅ¡kovė atliko dalį darbų. Dar daugiau, kaip matyti iÅ¡ Å¡io akto turinio, jo tikslas buvo ne tiek nustatyti ieÅ¡kovės atliktų darbų kokybę, o labiau įvertinti, kokia apimtimi darbus turės atlikti naujas rangovas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad defektinį aktÄ sudarę asmenys turi pakankamÄ kvalifikacijÄ kaip ekspertai vertinti darbų atlikimo kokybę.

13. Teismo vertinimu, baigiamasis darbų aktas negalėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas, nes sutartis, akivaizdu, nebuvo baigta įvykdyti. Net ir aplinkybė, kad po 7 metų atsakovė turėjo dalį darbų atlikti pakartotinai savaime neįrodo, kad darbai buvo atlikti nekokybiÅ¡kai. Tuo tarpu iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kad iÅ¡ tiesų yra užfiksuoti bÅ«tent ieÅ¡kovės atliktų darbų rezultatas. Bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartÄ Å¡alims siÅ«lė apsvarstyti ekspertizės skyrimo galimybę, tačiau Å¡alys tokio teismo siÅ«lymo atsisakė, nurodydamos, kad tokiÄ ekspertizės atlikti netikslinga, nesant iÅ¡likusių ir užfiksuotų pakankamų duomenų.

Tai dar kartÄ patvirtina, jog dėl atsakovės netinkamai vykdytų sutartinių pareigų ir įgyvendintų teisių, nėra iÅ¡likusių objektyvių domenų apie ieÅ¡kovės atliktų darbų dalies kokybę. Teismas ne kartÄ Å¡ioje byloje iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alims ne tik teisę, bet ir pareigÄ teikti į bylÄ reikÅ¡mingus įrodymus, tačiau abi Å¡alys Å¡iÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ vykdė itin vangiai, įrodymus pateikinėjo „dozuotai“. IÅ¡ tokių Å¡alių veiksmų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pačios Å¡alys nebuvo suinteresuotos, jog teismas nustatytų tikrÄ sias faktines aplinkybes.

14. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl rangos darbų kainos sumažinimo yra nepagrįstas, ir neįrodytas, todėl atmestinas. Atitinkamai, atmesti ir iÅ¡vestiniai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai.

15. Kaip matyti iÅ¡ sutarties turinio, prieÅ¡ ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ ir jÄ pateikiant atsakovei apmokėjimui, turėjo bÅ«ti parengiamas tiek atliktų darbų aktas, tiek pažyma apie atliktų darbų vertę. Byloje nėra pateikta duomenų, kad prieÅ¡ iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras bÅ«tų buvę sudaryti ir pasiraÅ¡yti atliktų darbų aktai. IeÅ¡kovė atliktų darbų apimtį įrodinėjo 2 pažymomis apie atliktų darbų vertę bei aplinkybe, kad atsakovė pateiktas sÄ skaitas apmokėjo, sulaikydamas po 10 procentų nuo kiekvienos sÄ skaitos sumos.

Sulyginus teismui pateiktus sutarties priedus – atliktų darbų akto ir pažymos apie atliktų darbų vertę pavyzdžius matyti, kad šie dokumentai savo turiniu iš esmės yra labai panašūs: abiejuose yra nurodoma atliktų darbų vertė, abu šie dokumentai turi būti pasirašyti abiejų šalių. Esminis šių dokumentų skirtumas – atliktų darbų akte turi būti pateikiama informacija ne tik apie atliktų darbų vertę, bet ir kiekius, bei įrašas apie tai, kad atlikti darbai yra perduoti ir priimti.

Abiejuose Å¡iuose dokumentuose yra įraÅ¡as apie tai, kad atliktų darbų aktas sudarytas tik apmokėjimo tikslais ir tokio akto pasiraÅ¡ymas galutinio kokybės patikrinimo ir atitinkamo statybos darbų perdavimo atsakovei. Be to, sutarties 9.5 punktu Å¡alys susitarė, iÅ¡ kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 10%, kuriuos sumoka po 15 dienų po baigiamojo darbų atlikimo akto pasiraÅ¡ymo ir darbų kokybės garantijos, pagal 12.4 punktÄ , iÅ¡ draudimo bendrovės pateikimo datos. Remiantis sutarties 9.8 punktu, užsakovas turi teisę sulaikyti mokėjimus jeigu rangovas neiÅ¡taiso atliktų darbų defektų, arba atsilieka nuo pagrindinio ar patikslinto mėnesinio darbų vykdymo grafiko, arba nevykdo statybos darbų vykdymo protokoluose nurodomų darbų, terminų bei kitų reikalavimų, arba paÅ¡alinęs defektus, nesugeba užtikrinti visos darbų apimties kokybės reikalavimų.

16. Ä® bylÄ pateikti statybos užbaigimo aktai patvirtina, kad pastatų (duomenys neskelbtini) statyba yra baigta. Sutarties vykdymas Å¡iuo metu nebėra įmanomas, nes sutartis faktiÅ¡kai yra nutraukta konkliudentiniais Å¡alių veiksmais, (kreipimuosi į teismÄ supaprastinto proceso tvarka ir reikalavimo teisės perleidimo sutartimi).

17. Teismas sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybes sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti sulaikytos mokėtinos sutarties kainos dalies. IeÅ¡kovė neturi nei teisinių, nei faktinių galimybių baigti sutarties prievolių įvykdymÄ ir pateikti pasiraÅ¡yti baigiamÄ jį aktÄ , t.y. negali užbaigti darbų vadovaujantis pasiraÅ¡ytos sutarties nuostatomis. Tuo tarpu atsakovė, neįrodė,jog ieÅ¡kovės atlikta darbų dalis buvo su defektais, sutartis yra nutraukta ir negali bÅ«ti įvykdyta, todėl sulaikymo pagrindas yra iÅ¡nykęs. Eant nurodytoms aplinkybėms, teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 12 868,49 Eur skolos už rangos darbus priteisimo.

18. Nors iÅ¡ pateiktų procesinių dokumentų ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė palÅ«kanas skaičiuoja nuo 2013 m. birželio 28 d, tačiau teismas laikė tokį skaičiavimÄ pagrįstu. IeÅ¡kovė, 2011 m. kreipdamasis į teismÄ dėl sulaikytų sumų priteisimo, konkliudentiniais veiksmais laikė, kad Å¡alis sieję rangos teisiniai santykiai yra nutrÅ«kę. IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo pareiÅ¡kė už paskutiniuosius penkerius metus.

Kaip jau nustatyta Å¡iame sprendime, atsakovė yra nepagrįstai sulaikiusi pinigines sumas, todėl laikoma pažeidusia prievolę ir turi pareigÄ mokėti palÅ«kanas už termino įvykdyti prievolę pažeidimÄ . Taigi, iÅ¡ atsakovės priteista 3 649,10 Eur metinių palÅ«kanų, skaičiuojant po 6 procentus už 1725 dienas 2013 m. birželio 28 d. - mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo, kuris taikytinas ginčo Å¡alių santykiams, 7 str. 1 d., 2 d. nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palÅ«kanas, turi teisę be įspėjimo iÅ¡ skolininko gauti 40 Eur sumÄ .

Be Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko kompensuoti visas Å¡iÄ sumÄ virÅ¡ijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir iÅ¡laidas, susijusias su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka. Nurodyta įstatymo norma reiÅ¡kia, kad 40 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos neturi bÅ«ti papildomai įrodinėjamos, t. y. pakanka fakto, jog kreditorius yra įgijęs teisę į komercinėje sutartyje nustatytas palÅ«kanas.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1211-567/2019 pažymėta, kad nustačius, kad ieškovė turi teisę į ginčo šalių sudarytoje komercinėje sutartyje nustatytas palūkanas, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo, 7 straipsnio 1 dalį, ieškovės reikalavimas 40 Eur neįrodinėtinų išieškojimo išlaidų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

19. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pagrįstai pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti jai palÅ«kanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistos 8 % dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas kaip neįrodytas. Kadangi ieÅ¡kinys buvo patenkintas ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteista 4372 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, tuo tarpu atmetus atakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, jos naudai bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistos. Taip pat iÅ¡ atsakovės priteistos ir teismo patirtos 10,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 21. Apeliantė (atsakovė) UAB „Saulės sonata“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kinį patenkinti pilnai, bei priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmoje ir apeliacinėje instancijoje.

22. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 22.1. Skirtingai, nei nurodoma sprendime, apeliantė nėra ir negali bÅ«ti vienasmeniÅ¡kai atsakingas už darbų vykdymo sustabdymÄ ekonominės krizės laikotarpiu, kaip ir negali bÅ«ti vienasmeniÅ¡kai atsakinga dėl to, kad Å¡alys nesudarė ir nepasirašė atliktų darbų iki jų sustabdymo galutinio akto. 2008-2009 m. ekonominė krizė palietė labai daug įvairių sektorių, tape tarpe ir statybų sektorių.

Tai laikytina force majeure aplinkybe, kurios apeliantė negalėjo, nei numatyti, nei įtakoti. 22.2. Kadangi ieÅ¡kovė 2008 m. kasė ir tvarkė pamatų duobes net keliems pastatams iÅ¡ karto (liudytojų apklausų metu buvo nurodyta, kad buvo iÅ¡kastos 3-4 duobės), visiÅ¡kai logiÅ¡ka ir suprantama, kad atnaujinus statybas ir statant pastatus jau po vienÄ , ne iÅ¡karto buvo pastebėtas ieÅ¡kovės atliktų darbų brokas, iÅ¡ryÅ¡kėjęs po darbų perdavimo, t.y. 2014 m. įvyko griÅ«tis, kurios metu atsidengė neiÅ¡vežtos statybinės atliekos. 2016 m. pradėjus statyti pastatÄ FA su požemine automobilių stovėjimo aikÅ¡tele ir siekiant užfiksuoti ieÅ¡kovės atliktų darbų defektus, buvo suraÅ¡ytas 2016 m. kovo 24 d. statybų apžiÅ«ros defektinis aktas.

Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas nepgrįstai teigia, kad Å¡is aktas nėra pakankamas įrodyti, kad ieÅ¡kovė dalį darbų atliko netinkamai. Defektinė aktÄ sudarė atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinčių asmenų grupė – statybų vadovas, statybų techninės priežiÅ«ros vadovas, kurių pareigybių įgijimui teisės aktai nustato specialius kvalifikacinius reikalavimus ir jiems suteikiamos tam tikros teisės statybų procese. Å ių asmenų kompetencija teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigta.

Tai, kad nebuvo užsakinėjama speciali ekspertizė paaiÅ¡kinama tuo, kad tarp užsakovo ir naujojo rangovo ginčo dėl to nekilo, o ieÅ¡kovė nebuvo informuotas todėl, kad atsakovės žiniomis defektinio akto suraÅ¡ymo metu jis buvo perleidęs savo reikalavimo teises skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonei. 22.3. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl atliktų darbų kokybės perkėlė užsakovui (apeliantei), o ne rangovui (ieÅ¡kovei), ir tai prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai.

Be to, visiškai nesuprantama, kodėl pareiga prašyti teismo ekspertizės ir už tai mokėti, bei rūpintis dokumentų išreikalavimu iš UAB „Contestus projektai“ buvo perkelta būtent apeliantei. Ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus advokato, kuris turėjo teisę ir galimybę rinkti įrodymus iš trečiųjų asmenų, siekiant pagrįsti savo atstovaujamo kliento ieškinio reikalavimus bei įrodyti, kad visi nurodyti darbai buvo atlikti ir tinkamai. Apeliantės (užsakovo) pareiga buvo pagrįsti priešieškinio reikalavimus, t.y.

įrodyti ieÅ¡kovės atliktų darbų defektų buvimo faktÄ bei jų paÅ¡alinimo kaÅ¡tus, kas ir buvo padaryta, tuo tarpu įrodinėti perduotų darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir paneigti apeliantės pateiktus įrodymus dėl darbų defektų privalėjo bÅ«tent ieÅ¡kovė (rangovas). 22.4. Ne Å¡alys, kaip nurodo teismas, o bÅ«tent ieÅ¡kovė nuolat pildė bylos medžiagÄ naujais įrodymai, neretai – likus kelioms minutėms iki teismo posėdžio pradžios buvo įkeliami dokumentai į teismų EPP sistemÄ , ilgÄ laikÄ nesirÅ«pino liudytojų, kuriuos pats prašė apklausti, iÅ¡kvietimu į teismo posėdį bei jų apklausa ir t.t., ir pan. 22.5.

Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad į bylÄ nebuvo pateikti ne tik atliktų darbų aktai, bet ir iÅ¡pildomoji dokumentacija, kuri leistų nustatyti, ar pažymose nurodyti atliktų darbų kiekiai atitiko faktinius kiekius. Tokius įrodymus pateikti yra rangovo (ieÅ¡kovės) pareiga, kurios ji neatliko, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadų apie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti pilnai. 22.6.

IeÅ¡kovei ilgÄ laikÄ nesiimant jokių veiksmų, bÅ«tinų sulaikytų pinigų susigrÄ Å¾inimui, apeliantė visiÅ¡kai pagrįstai sulaikė jų iÅ¡mokėjimÄ iki garantinio laikotarpio pabaigos. Tai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmones neligitimuoja jos neveikimo siekiant juridiÅ¡kai įforminti sutartinių santykių pabaigÄ bei susitarti dėl sulaikytų sumų grÄ Å¾inimo sÄ lygų, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes (force majore). 22.7. Apeliantė pastebėjusi defektus, pasirinko savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ â€“ darbų kainos sumažinimÄ .

Tuo tarpu apeliantės patirtos iÅ¡laidos Å¡alinant ieÅ¡kovės darbų brokÄ yra pagrįstos konkrečiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurių ieÅ¡kovė niekaip nepaneigė. BÅ«tet nauasis rangovas iÅ¡ naujo atliko (perdarė) dalį ieÅ¡kovės atliktų darbų, kas reiÅ¡kia realias ir pagrįstas apeliantės iÅ¡laidas, patirtas perdarant ieÅ¡kovės atliktus darbus (kas faktiÅ¡kai atitinka darbų defektų paÅ¡alinimÄ ). 22.8. Kadangi ieÅ¡kovė dar iki darbų defektų nustatymo informavo apeliantę apie menamos skolos perleidimÄ skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonei, apeliantė neprivalėjo informuoti ieÅ¡kovės apie nustatytų darbų defektus.

Tai, kad UAB „Conlex“ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei perimtas reikalavimo teises apelianttei tapo žinoma tik 2017 m. balandžio 26 d., t.y. jau po defektų akto suraÅ¡ymo ir defektų iÅ¡taisymo. 22.9. Nėra aiÅ¡ku dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų dėl sutartinių prievolių, susijusių su sulaikytos sumos grÄ Å¾inimu, įgyvendinimo po darų sustabdymo ar vėliau. Tik sužinojusi apie atnaujintus statybos darbus objekte, ieÅ¡kovė supaprastinto proceso tvarka kreipėsi į teismÄ , tačiau tÄ kart proceso neužbaigė - nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio, ko pasėkoje byla buvo nutraukta. 22.10.

Å alims pasiraÅ¡ius sutartį ir jos 10.1 punkte susitarus dėl konkrečios netesybų formos – delspinigių – taikymo už sutartinių įsipareigojimų pažeidimÄ , teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pakeisti šį Å¡alių susitarimÄ , nes jis atitiko Å¡alių valiÄ ir neprieÅ¡tarauja jokioms imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Teismas, priteisdamas kompensuojamÄ sias palÅ«kanas vietoje delspinigių, pažeidė, visų pirma, sutarties Å¡alies – užsakovo (apeliantės) interesus, kad sutartis bÅ«tų vykdoma pagal Å¡alių suderintÄ valiÄ , ir nepagrįstai suteikė pranaÅ¡umÄ ieÅ¡kovei, kuri vienaÅ¡aliÅ¡kai siekė pakeisti Å¡alių susitarimÄ , tuo pažeidžiant sutarties Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė bent bÅ«tų dėjusi pastangas veiksmų, sÄ lygojusių sulaikytų pinigų grÄ Å¾inimÄ , atlikimÄ , pvz., bÅ«tų siekusi po darbų sustabdymo įforminti atliktų darbų aktÄ , užfiksuoti faktinę padėtį statybvietėje prieÅ¡ jÄ paliekant, ir pan. Be to, ji neparengė atliktų darbų iÅ¡pildomosios dokumentacijos, siekiant patvirtinti pažymose nurodytų darbų kiekius, todėl kai 2016 m. apeliantė nustatė, kad dalis pažymose nurodytų darbų neatlikta, ieÅ¡kovė ne tik nepateikė Å¡iuos faktus paneigiančių įrodymų, bet netgi savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡ dalies pripažino tokios galimybės egzistavimÄ , nurodydamas, kad net jeigu ir ne viskas buvo padaryta tinkamai, tai turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis. 22.11.

IeÅ¡kovė neatliko sutarties 9.5 ir 12.4 punktuose numatytų veiksmų ir net nebandė jų atlikti, ilgÄ laikÄ delsė, kol minėtų punktų įvykdymas objektyviai tapo neįmanomas, todėl vadovaujantis CK 6.262 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliantė turėtų bÅ«ti atleista nuo pareigos mokėti palÅ«kanas už kreditoriaus (ieÅ¡kovės) praleisto termino laikÄ . 22.12. IeÅ¡kovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio ir advokato iÅ¡laidų) apmokėjimo, kurios sudarė 4 372 Eur, ir kurios priskirtinos prie procesinių iÅ¡laidų, kurios virÅ¡ija 40 Eur sumÄ ir jÄ apima, todėl priteisus bylinėjimosi iÅ¡laidas, virÅ¡ijančias 40 Eur, papildomai 40 Eur pagal apeliacinės instancijos teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus nepriteistinos.

Taip pat, priteistos 4000 Eur advokato išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į procesinių dokumentų apimtis, teismo posėdžių trukmę, todėl yra pagrindas jas sumažinti iki Teisingumo ministro bei Advokatų tarybos patvirtintus rekomendacinius dydžius, bei teisingumo ir protingumo kriterijus.

2. UAB „Vaidva“ atsiliepime praÅ¡o apeliantės (atsakovės) UAB „Saulės sonata“ apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 24.1. IeÅ¡kovė rangos darbus atliko remiantis sutarties 7.1 punktu ir turėjo pradėti darbų vykdymÄ 2008 m. balandžio 2 d. ir baigti 2009 m. balandžio 2 d. Vykdydama sutartį ieÅ¡kovė darbus pradėjo laiku ir vykdė tinkamai. Dėl to tarp Å¡alių ginčo nėra ir nebuvo. Atlikti darbai priduoti 2008 m. birželio 4 d. ir 2008 m. liepos 2 d. aktais, kuriuos atsakovė pripažino (tiek kiekius, tiek darbų kokybę), atsakovė atliktais darbais pradėjo naudotis bei apmokėjo.

Atsakovė už atliktus rangos darbus su ieÅ¡kove atsiskaitė, bet pasinaudodama sutarties 9.5 punktu sulaikė dalį mokėjimų. Atsakovė (apeliantė) mokėjimo sulaikymo faktÄ pripažino visuose procesiniuose dokumentuose (įskaitant atsiliepimÄ , triplikÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kinį) ir nebuvo jokio ginčo dėl darbų kiekio ar kokybės. Tokie argumentai ir tariami raÅ¡ytiniai įrodymai atsirado tik po maždaug 9 metų (nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ teisme ir gerokai jai pasistÅ«mėjus).

Juos pirmos instancijos teismas įvertino objektyviai kritiÅ¡kai ir atmetė. 24.2. Sulaikymo teise atsakovė pasinaudojo nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiaudama:

a) pati laiku nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir kiekio, nes de facto darbų kiekiai buvo tikri (teisingi), kas nustatyta byloje raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Be to, darbų kiekiai ir kokybė patikrinti atsakovės ir jos atstovų, vykdžiusių techninę priežiÅ«rÄ (UAB „Contestus projektai“);

b) vėliau, kÄ patvirtina visi byloje surinkti įrodymai, atsakovė sustabdė darbų atlikimÄ ir jų neatnaujino dėl savo kaltės. Atsakovės kaltė pasireiÅ¡kė dar ir tuo, kad atnaujindama darbus ji ieÅ¡kovės neinformavo ir pasitelkė kitus rangovus. Taip buvo pažeista sutartis ir jos sÄ Å¾iningas vykdymas;

c) Visus atliktus darbus atsakovė priėmė ir atsiskaitė, tik sulaikė 10% nuo sumos. Visi priėmimoperdavimo aktai šalių buvo tinkami ir akceptuoti atsakovės, net ir apmokėti. Ji niekada nereikalavo iš ieškovės pateikti baigiamųjų aktų ar kitos formos priėmimo-perdavimo aktų iki pat bylos inicijavimo teisme, tačiau šiuo pseudo-argumentu vėliau manipuliavo teisme, gindamasi;

d) Kadangi darbai buvo sustabdyti iki finansinių sunkumų pabaigos, tai per protingÄ terminÄ , ieÅ¡kovė turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad darbai bus atnaujinti ir bus gautas galutinis atsiskaitymas. Toks protingas terminas yra 1-2 metai, bet ne keliolika metų. Finansinė krizė baigėsi 2010 metais, kai statybų sektorius pradėjo rodyti aiÅ¡kius atsigavimo ženklus, o rangos darbai tokiam objekte paprastai baigiami per 1-2 metus. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovė dėl savo kaltės sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , kad ieÅ¡kovė niekada negali užbaigti darbų objekte (tai konstatavo ir teismas savo sprendime).

Taigi, aiÅ¡kinimas, kad sulaikymo teisė nėra pasibaigusi – itin nesÄ Å¾iningas ir pažeidžia pusiausvyros principÄ , sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principus. 24.3. BÅ«tent atsakovė sustabdė darbų atlikimÄ , neleido užbaigti darbų, suraÅ¡yti baigiamųjų aktų ir savo veiksmais nutraukė sutartį bei toliau vykdė darbus pasitelkdamas kitus rangovus. IeÅ¡kovė yra ne kartÄ nurodžiusi, kad bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų ji neturėjo galimybės užbaigti likusių pagal sutartį prisiimtų darbų, ko pasėkoje objektyviai negalėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas baigiamasis (galutinis) atliktų darbų aktas.

Atsakovė pati sukÅ«rė ieÅ¡kovei labai nepalankiÄ situacijÄ tam, kad ieÅ¡kovė nebeturėtų galimybės užbaigti sutarties bei tam, jog atsakovei bÅ«tų galima iÅ¡vengti prievolės nuo sulaikytų sumų mokėjimo, tačiau tokius atsakovės veiksmus teismas įvertino kaip neteisėtus, pažeidžiančius ieÅ¡kovės teises. 24.4. Atsakovė neteikė jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti neginčijamÄ ieÅ¡kovės atliktų darbų defektų buvimÄ , o pateiktas vienintelis 2016 m. defektinis atktas nėra pakankamas įrodyti, jog ieÅ¡kovės atlikti darbai yra su defektais.

Taip pat, atsakovė atsisakė atlikti ekspertizę šioje civilinėje byloje, todėl pagrįstai laikytina, kad nesant daugiau papildomų įrodymų ir nepakankant esamų, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi labiau tikėtina išvada, jog atsakovė pati nėra suinteresuotas bandyti įrodyti šio fakto. Realybėje jokių defektų nebuvo: jokios pretenzijos nebuvo reiškiamos virš 8 metų. Darbų perdavimo aktai abiejų šalių (ieškovės ir atsakovės) pasirašyti, 90 procentų sumos už darbus yra sumokėta, o teismo sprendimu priteista suma yra tiesiog sulaikyti ir nepagrįstai toliau laikomi privalomi mokėjimai pagal sutartį. 24.5.

Apeliantė mėgindama cituoti teismų praktikÄ , nenurodo jokios konkrečios teismų praktikos, kuri bÅ«tų reikÅ¡minga Å¡iai konkrečiai bylai ir inter alia nenurodo jokio nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos bylose dėl rangos teisinių santykių, sutarčių ir teisės normų aiÅ¡kinimo taisyklių. Todėl, atsižvelgiant tiek bylos nagrinėjimo metu iÅ¡dėstytas faktines bei teisines aplinkybes, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytus motyvus, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje surinktus įrodymus teisingai ir visapusiÅ¡kai įvertino tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ situacijÄ bei priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , aiÅ¡kiai ir pagrįstai nurodydamas kada ir dėl kokių priežasčių pasibaigė ieÅ¡kovei mokėtinų sumų sulaikymo teisė. 24.6.

Teismas viso proceso metu buvo objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas. Atsakovė nuÅ¡alinimo teise nepasinaudojo ir apeliaciniame skunde deklaratyvÅ«s teiginiai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįsti, neįrodyti ir atmestini. 24.7. Tam, jog bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi bÅ«ti visos trys sÄ lygos. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pilnai įrodė, kad Å¡ioje situacijoje egzistuoja visos trys sÄ lygos, t.y. atsakovė yra skolingas ieÅ¡kovei už atliktus žemės kasimo darbus 12.868,49 Eur prievolė yra piniginė; nuo ieÅ¡kovės atliktų darbų pabaigos momento iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos buvo praėję beveik 10 metų, todėl akivaizdu, jog piniginės prievolės įvykdymo terminas tikrai yra praleistas;

Tarp Å¡alių sudarytoje statybos rangos sutartyje nėra nustatyta, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių neturi teisės į palÅ«kanas. Todėl, atvirkščiai negu teigia apeliantė skunde – kreditorius (ieÅ¡kovė) turėjo visapusiÅ¡kÄ teisę reikalauti ne delspinigių, bet palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovės. Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių laisvės principÄ , sudarant sutartis bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . 24.8. IeÅ¡kovė pateikė byloje faktiÅ¡kai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų įrodymus.

Patirtos bylinėjimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ijo teisės aktuose nustatytų dydžių, todėl atsižvelgiant į didelė bylos apimtintį, atsakovės elgesį ir veiksmus įtakojusius bylos nagrinėjimo trukmę, nesÄ Å¾iningÄ elgesį, turi bÅ«ti priteistos ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės. Be to, pati atsakovė taip pat byloje nurodė panaÅ¡aus dydžio iÅ¡laidas (savo advokato pagalbai apmokėti), inter alia todėl Å¡ios iÅ¡laidos laikytinos objektyviomis ir de facto atitinka Å¡iuos dėl bylos apimties atliktus darbus IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

5. Nustatyta, kad 2008 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovė UAB „Vaidva“ ir atsakovė UAB „Saulės sonata“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. DS-17-011-08, kuria ieÅ¡kovė (rangovas) įsipareigojo atlikti pastato žemės darbus pagal projektÄ objekte „Saulės sonata“ poilsio namų su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis komplekse adresu (duomenys neskelbtini), t. y. atlikti leidimo žemės darbams gavimo, medžių kirtimo, transformatorinės griovimo, grunto kasimo, iÅ¡vežimo, pamatų duobės dugno iÅ¡lyginimo, užpylimo (sutankinant), gatvės valymo, grunto iÅ¡lyginimo po pamatų įrengimo bei požeminių komunikacijų demontavimo darbus, kurių kiekiai ir kainos yra nurodyti Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties priede Nr. 1 „SÄ mata“ ir sutarties dokumentuose.

Bylos Å¡alys sutinka, jog buvo atlikti ne visi sutartyje numatyti darbai, nes sutarties vykdymas 2008 m. birželio-liepos mėnesiais žodiniu Å¡alių susitarimu buvo sustabdytas dėl ekonominės krizės. Pagal sutartį nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. birželio 27 d., atlikta darbų už 128 684,86 Eur su PVM sumÄ . IÅ¡ Å¡ios sumos 10 proc., t. y. 12 868,49 Eur, buvo atsakovės sulaikyta, taip pat iÅ¡minusuotas 1,5 proc. dydžio genrangos mokestis ir 1 999,49 Eur kompensacija už elektros energijÄ ir vandenį, todėl faktiÅ¡kai ieÅ¡kovei sumokėta 113 816,88 Eur.

IeÅ¡kovė nesutiko su sulaikymo teise, todėl buvo kreipusis į teismÄ dėl skolos priteisimo, bei 2014 m. sausio 29 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Conlex“ kuri nutraukta 2014 m. gegužės 16 d., bei reikalavimo teisė grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė 2017 m. kovo 20 d. sudarė paslaugų sutartį su UAB „Seronta“ dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojim. Tuo tarpu, atsakovė UAB „Saulės sonata“ 2016 m. kovo 7 d. su UAB „Veiksmės statyba“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. MSR 07.03.2016/SS-VS-07-03-2016, o prieÅ¡ tai (2016 m. kovo 4 d.) UAB „Veikmės statyba“ su UAB „DzÅ«kijos tvenkiniai“ sudarė darbų sutartį Nr. 20160304/01, dėl senos nuovažos paÅ¡alinimo bei naujos nuovažos įrengimo, perteklinio grunto, esančio teritorijoje pakrovimo ir pervežimo į laikino sandėliavimo vietÄ . 2016 m. kovo 24 d. atsakovė ir jos naujasis rangovas UAB „Veikmės statyba“ parengtÄ statybų apžiÅ«ros defektinį aktÄ , kuriame nurodoma, kad „pagal užsakovo pastabas Rangovo atsakomybe paÅ¡alinami UAB „Vaidva“ atliktų darbų trÅ«kumai, atliekami pataisymai bei papildomi darbai ir jų atlikimo terminai: nepilnai atlikti žemės darbai, neiÅ¡vežtas gruntas, neatliktas požeminių komunikacijų demontavimas, neiÅ¡vežtos griovimo statybinės atliekos, neiÅ¡vežtos statybinės atliekos komunikacijų.

Kaip akto priedas, pateiktos 2014 m. vasario 14 d. fotonuotraukos. Å iuo metu į bylÄ yra pateikti pastatų (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimÄ patvirtinantys dokumentai.

6. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Saulės sonata“ 12 868,49 Eur skolÄ , 3 649,01 Eur palÅ«kanas, 8 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 40,00 Eur patirtų iÅ¡laidų susijusių su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka, ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už ieÅ¡kovės atliktus darbus. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atliktų rangos darbų kainÄ sumažinti, nes darbai atlikti buvo nekokybiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantė (atsakovė) su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir praÅ¡o jį panaikinti, bei klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.

7. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog ji vienasmeniÅ¡kai atsakinga už darbų vykdymo sustabdymÄ ekonominės krizė laikotarpiu. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis Å¡alių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, Å¡i pareiga vienodai svarbi abiem sutarties Å¡alims, o Å¡alis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos Å¡alies bendradarbiavimo stokos prieÅ¡ jÄ kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiÅ¡kai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Tačiau konkrečiu atveju, su apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti. Kaip minėta, ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties vykdymas buvo sustabdytas žodiniu šalių susitarimu dėl kurio fakto ginčo tarp šalių nėra. Taip pat, tarp šalių nėra ginčo, kad nors ieškovė bendradarbiavo su atsakove ir sutiko su sustabdymu, tačiau sutartis buvo stabdoma būtent atsakovės iniciatyva, jai susidūrus su finansiniais sunkumais ekonominės krizės šalyje metu. Tai, jog sutarties vykdymas buvo sustabdytas atsakovės iniciatyva patvirtina ir liudytojų parodymai, šalių atstovų paaiškinimai.

Kai tuo tarpu, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi interesÄ stabdyti sutarties vykdymÄ , byloje nėra. Taigi, nėra pagrindo sutikti, jog dėl darbų vykdymo pagal sutartį sustabdymo, krizės laikotarpiu, yra atsakinga ieÅ¡kovė. Dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų 8. Apeliantė teigia, jog ieÅ¡kovė nekokybiÅ¡kai atlikto rangos darbus pagal sutartį ir todėl yra pagrindas sumažinti darbų kainÄ .

9. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos turi prieÅ¡prieÅ¡inį pobÅ«dį. Vienos rangos sutarties Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi Å¡alis gali reikalauti iÅ¡ kitos sutarties Å¡alies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbÄ ir už jį sumokėti ir prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymÄ bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje kokybės sÄ lygos nenustatytos, – įprastai tokios rÅ«Å¡ies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingÄ terminÄ ; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje Å¡alys gali numatyti rangovo pareigÄ atlikti darbÄ pagal aukÅ¡tesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-289-1075/2018).

11. Ä®statyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikÅ¡ti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trÅ«kumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintÄ reguliavimÄ apžiÅ«rėti ir priimti atliktÄ darbÄ yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rÅ«pestingai – apžiÅ«rėti rangos darbų rezultatu esantį daiktÄ , kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trÅ«kumų; pagal įstatymÄ iÅ¡ užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiÅ«ra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trÅ«kumų, jis neįpareigotas daikto trÅ«kumų paieÅ¡kai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta Å¡alių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbÄ jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trÅ«kumų, netenka teisės remtis trÅ«kumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trÅ«kumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų po darbų priėmimo, jei tie trÅ«kumai ar nukrypimai negalėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ (paslėpti trÅ«kumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos praneÅ¡ti rangovui per protingÄ terminÄ po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trÅ«kumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikÅ¡mės rangos sutarties Å¡alių teisėms ir pareigoms iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trÅ«kumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trÅ«kumų faktu, jeigu Å¡ie neakivaizdÅ«s. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trÅ«kumų pobÅ«dį ir tik esant akivaizdžiam trÅ«kumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

12. Kaip minėta aukščiau, įstatyme yra numatyta bÅ«tent užsakovo (atsakovės) pareiga apžiÅ«rėti ir priimti atliktÄ darbÄ . Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančių duomenų, konkrečiu atveju nebuvo sudarytas joks aktas apie atliktus darbus. Kita vertus, jis ir negalėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas, nes pagal sutartį nebuvo baigti vykdyti visi darbai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų kažkaip kitaip užfiksavusi ieÅ¡kovės atliktų darbų kokybę ar tuos darbus užkonservavusi po darbų vykdymo sustabdymo.

Taip pat, byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė iki 2016 m. ( iki atnaujintų darbų pasiraÅ¡ius sutartį su naujuoju rangovu) bÅ«tų kreipusis į ieÅ¡kovė ir pareiÅ¡kusi priekaiÅ¡tus dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų. Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad anksčiau negalėjo pastebėti darbų trÅ«kumų, nes jie buvo užslėpti, tačiau nepateikia jokių tokius duomenis patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alims ne kartÄ siÅ«lė apsvarstyti ekspertizės skyrimo galimybę, tačiau Å¡alys tokia galimybe pasinaudoti atsisakė nurodydamos, kad jos skyrimas nėra tikslingas, nes nėra iÅ¡likusių ir uždiksuotų pakankamų duomenų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant pakankamų duomenų apie ieškovės 2008 m. atliktų darbų kokybę, būtent ekspertizės pagalba būtų buvusi galimybė įvertinti ar 2016 m. užfiksuoti tariami darbų trūkumai galėjo atsirasti būtent dėl ieškovės 2008 m. nekokybiškai atliktų darbų ir nustatyti, ar apskritai tarp 2008 m. ieškovės darbų, bei 2016 m. konstatuotų pažeidimų yra koks nors ryšys. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien 2016 m. kovo 24 d. atsakovės ir jos naujojo rangovo UAB „Veikmės statyba“ parengtas statybų apžiūros defektinis aktas nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, nes jame tik konstatuojamos aplinkybės, kurios yra matomos patikrinimo metu, nevertinant duomenų apie tai kokios kokybės darbai buvo 2008 m. birželio-liepos mėnesiais, kai buvo sustabdytas darbų vykdymas.

13. Pastebėtina ir tai, kad nors apeliantė skundėsi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl ieÅ¡kinyje nurodomų aplinkybių perkėlė apeliantei, taip pažeisdamas rungimosi principÄ , apeliacinės instancijos teismas tokius apliantės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

14. Ä®rodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

15. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus.

Å is įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartÄ pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi bÅ«ti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukÅ¡tai iÅ¡keltas.

16. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo. Ä®rodinėjimo pareigos turinys yra aiÅ¡kiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti Å¡alių naÅ¡tÄ Ä¯rodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai iÅ¡spręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos Å¡alimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis bÅ«tent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo iÅ¡raiÅ¡ka, orientuota į bylos teisingÄ iÅ¡sprendimÄ ir teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ (CPK 2 straipsnis).

17. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nurodė, jog abi Å¡alys „vangiai“ vykdė įrodinėjimo pareigÄ ir pateikė ribotÄ kiekį informacijos. IÅ¡ pirmosios instancijos proceso matyti, kad nors teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymus, jis siekė gauti papildomų duomenų tam, kad byloje bÅ«tų nustatyta objektyvioji tiesa. Taip pat, teismas sprendime vertino kÄ konkrečiai įrodinėjo ieÅ¡kovė ir atsakovė ir kurių iÅ¡ nurodomų aplinkybių, jos neįrodė.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės teiginys, jog jai buvo perkleta ieÅ¡kinio įrodinėjimo pareiga yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Kita vertus, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl skolos, t.y. atsakovės sulaikytų sumų priteisimo, o atsakovė tuo tarpu ginčijo ieÅ¡kovės pagal sutartį atliktus darbus, kaip turėjusius trÅ«kumų. Kadangi už ieÅ¡kovės atliktus darbus iÅ¡ esmės jau buvo sumokėta ir byloje buvo ginčas tik dėl sulaikymo teisės, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti aplinkybes, jog atsakovė nepagrįstai sulaikė pinigines lėšas.

Tuo tarpu, atsakovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog ieÅ¡kovės 2008 m. atlikti darbai buvo su trÅ«kumais. Taigi, įvertinus byloje esančias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimus ir paaiÅ¡kinimus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Dėl sulaikymo teisės 18. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad garantinio laikotarpio metu paaiÅ¡kėjus ieÅ¡kovės darbų trÅ«kumams, atsakovė pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ ir sulaikė ieÅ¡kovės lėšas.

Be to, ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ nesiėmė jokių veiksmų pinigų susigrÄ Å¾inimui, todėl apeliantė visiÅ¡kai pagrįstai sulaikė jų iÅ¡mokėjimÄ iki garantinio laikotarpio pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

19. Pažymėtina, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai:

1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininkÄ ;

2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs);

3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktÄ ;

4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013). 20. Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise ne tik CK 4.229 straipsnyje nurodytais atvejais, bet ir kitais CK nustatytais atvejais. Daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl sulaikant daiktÄ turi bÅ«ti taikomas ir CK 1.139 straipsnis. Siekdamas apginti savo teises asmuo negali imtis tokių teisių gynimo bÅ«dų ir priemonių, kurių pagal įstatymÄ neleidžiama naudoti savigynai.

Daikto sulaikymas neturi pažeisti asmens, prieÅ¡ kurį naudojama savigyna, teisių labiau, negu Å¡is padarytu teisės pažeidimu pažeidė savigynÄ naudojančio asmens teises. Daikto sulaikymo teisė yra laikino pobÅ«džio teisė, t. y. kreditorius turi teisę sulaikyti daiktÄ tik tol, kol skolininkas patenkina kreditoriaus reikalavimÄ arba pateikia adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimÄ , arba kreditorius praranda valdymo teisę į daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29).

21. Remiantis sutarties 9.5 punktu, Å¡alys susitarė, kad iÅ¡ kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 10%, kuriuos sumoka po 15 dienų po baigiamojo darbų atlikimo akto pasiraÅ¡ymo ir darbų kokybės garantijos, pagal 12.4 punktÄ , iÅ¡ draudimo bendrovės pateikimo datos. Tos pačios sutarties 9.8 punkte numatyta, jog užsakovas turi teisę sulaikyti mokėjimus jeigu rangovas neiÅ¡taiso atliktų darbų defektų, arba atsilieka nuo pagrindinio ar patikslinto mėnesinio darbų vykdymo grafiko, arba nevykdo Statybos darbų vykdymo protokoluose nurodomų darbų, terminų bei kitų reikalavimų, arba paÅ¡alinęs defektus, nesugeba užtikrinti visos darbų apimties kokybės reikalavimų.

22. Apeliacinės instancijos teismas konkrečiu atveju nustatė, kad dėl darbų trÅ«kumų, pasak kurių apeliantė sulaikė pinigines lėšas, atsakovė į ieÅ¡kovę nesikreipė, todėl ieÅ¡kovei pati atsakovė nesudarė jokios galimybės remiantis sutarties 9.8 punktu iÅ¡taisyti tariamus darbų trÅ«kumus. Be to, teismas nustatė, jog atsakovė neįrodė, jog nustatyti trÅ«kumai buvo bÅ«tent ieÅ¡kovės nekokybiÅ¡ko darbo padarinys. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė pagal sutarties 9.8 punktÄ neturėjo teisės sulaikyti lėšas.

23. Kaip jau minėta, remiantis sutartimi, 10 proc. atliktų darbų sumos gali bÅ«ti sulaikoma ir sumokama ieÅ¡kovei tik po 15 dienų po baigiamojo darbų atlikimo akto pasiraÅ¡ymo ir darbų kokybės garantijos, pagal 12.4 punktÄ , iÅ¡ draudimo bendrovės pateikimo datos. Kaip teisingai nustatė pirmosos instancijos teismas, byloje yra pateikti rangos darbų baigimÄ patvirtinantys įrodymai, tačiau rangos darbus užbaigė ne ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė Å¡ių darbų užbaigti neturėjo galimybės, nes atsakovė neinformavo jos, nei apie tariamai nustatytus trÅ«kumus, nei apie jų Å¡alinimÄ , nei apie naujai surastÄ rangovÄ , kuris minėtus rangos darbus užbaigė. Atsižvegdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė bÅ«tent dėl atsakovės atliktų veiksmų neturėjo fizinės galimybės įvykdyti sutartimi prisiimtas sÄ lygas 10 proc. sulaikytai sumai iÅ¡ atsakovės atgauti.

24. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių sutartis buvo nutraukta konkliudentiniais šalių veiksmais, todėl ieškovė remdamasi sutartimi turėjo teisę reikalauti sulaikytos mokėtinos sutarties kainos dalies,. Taigi sutiktina, kad neįrodžius, jog 2008 m. atlikti darbai buvo su defektais ir nustačius, kad tolimesnis sutarties vykdymas yra neįmanomas, sulaikymo pagrindas faktiškai yra išnykęs, bei ieškovei pagrįstai priteista 12 868,49 Eur skola iš atsakovės. Dėl kompensuojamųjų palūkanų 25.

Apeliantė nurodo, kad Å¡alims pasiraÅ¡ius sutartį ir jos 10.1 punkte susitarus dėl konkrečios netesybų formos – delspinigių – taikymo už sutartinių įsipareigojimų pažeidimÄ , teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pakeisti šį susitarimÄ , nes jis atitiko Å¡alių valiÄ ir neprieÅ¡tarauja jokioms imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Taigi, apeliantės nuomone, teismas priteisdamas kompensuojamÄ sias palÅ«kanas vietoje delspinigių, pažeidė atsakovės interesus ir nepagrįstai ieÅ¡kovei suteikė pranaÅ¡umÄ .

26. Kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimÄ , kurių nepadengia įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palÅ«kanos, kai sutartyje gali bÅ«ti pasirenkamas ir miÅ¡rus bÅ«das, kada Å¡alys sutartyje numato netesybas, bet nuostolių atlyginimo klausimo nereglamentuoja ir jų atlyginimas sprendžiamas įstatymo nustatytu bÅ«du. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo bÅ«dÄ : sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko ,,Hansa–LTB“ praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v.

UAB „Chemopakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. N. D. ir D. Č., bylos Nr. 3K-3-387/2013).

27. Konkrečiu atveju, Å¡alys sutarties 10.1 punkte susitarė dėl delspininigių taikymo už sutartinių įsipareigojimų pažeidimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys susitarė dėl pažeistos teisės gynimo bÅ«do bei formos - delspinigių taikymo sutarties pažeidimo atveju, tačiau nenustatė, kad kompensuojamosios palÅ«kanos bus netaikomos. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys neapribojo savo civilinės atsakomybės tik netesybų dydžiu ir forma – 0,05 proc. dydžio delspinigiais nuo neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ kalendorinę dienÄ , todėl pirmosios instancijos teismo priteista kompensuojamųjų palÅ«kanų suma nepažeidžia sutarčių laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ir neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms bei vieÅ¡ajai tvarkai.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 28. Remiantis CPK 93 str. 1 d., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

29. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 4 372 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 372 Eur žyminis mokestis, 4 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Apeliantė teigia, kad tokios išlaidos atsižvelgiant į procesinių dokumentų apimtis, teismo posėdžių trukmę ir rekomenduojamus dydžius yra per didelės, todėl turi būti mažinamos. Apeliantei pakartotinai yra paaiškinama, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atskirtimus (CPK 178 straipsnis).

Å iuo atveju, apeliantė deklaratyviai nurodė, kad priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra per didelės, tačiau niekaip nedetalizavo, kurios konkrečiai priteistų iÅ¡laidų sumos yra priteistos nepagrįstai, o taip pat nenurodė jokių skaičiavimų, kuriais remiantis turėtų bÅ«ti mažinama priteistų iÅ¡laidų suma, bei nenurodė kokia suma turėtų bÅ«ti priteista. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, nesudaro pagrindo keisti sprendimÄ Å¡ioje dalyje, todėl yra atmestini.

Dėl procesinės bylos baigties 30. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos sprendimui panaikinti. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas ir teismų praktikÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 31. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinėje instancijoje – 1350,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymÄ Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimali priteistina suma už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ už kurį sumokėta 2020 m. baladžio 24 d. buvo 1766,18 Eur, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija rekomendacijose numatytos sumos ir atmetus apeliantės skundÄ yra pagrindas Å¡iÄ sumÄ priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonatos“ ieÅ¡kovės uždarosios ackinės bendrovės „Vaidva“ naudai 1350,00 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas už procesinio dokumento parengimÄ apeliacinės instancijos teisme. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Andrutė Kalinauskienė Margarita Stambrauskaitė RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė