011e1625-e7bf-4afc-818a-d123d79c4fae · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-273-241/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02612-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų E. B., P. J., R. V. (R.) ir V. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos pagal pareiÅ¡kėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Parama Verslui“ praÅ¡ymÄ pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ bankrotÄ tyčiniu (civilinės bylos Nr. eB2-3539-431/2020).

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja BUAB „Parama Verslui“ (atsakovės kreditorė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti atsakovės BUAB „VKK Vilnius“ bankrotÄ tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose nustatytais pagrindais.

2. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotieji asmenys P. J., V. Z., E. B., R. V. (R.) ir G. K. nuo 2010 m. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovės vadovais. Atsakovė (jos vadovai) neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės rinkinių nuo 2012 m. iki 2018 m. sausio 11 d. Atsakovės vadovai taip pat įstatymų nustatyta tvarka neišsaugojo UAB „VKK Vilnius” 2012 – 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsakovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, administratorei nebuvo perduoti jokie atsakovės apskaitos registrai – didžioji knyga, pirkimo, pardavimo, mokėtinų, gautinų sumų registrai, susiję su turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimais.

3. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovės vadovai nevykdė įstatymo nustatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei. Pagal pareiÅ¡kėjos užsakymÄ UAB „Verus Auditus” 2020 m. liepos 10 d. parengė specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje atlikta turimų atsakovės finansinių dokumentų analizė patvirtina, kad atsakovė buvo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovės bankroto byla iÅ¡kelta tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi. Atsakovės vadovai iki atsakovės faktinio nemokumo, taip pat jai tapus nemokia, sudarė įmonei nuostolingus sandorius. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino – pripažino BUAB „VKK Vilnius“ bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktų pagrindais.

5. Teismas nustatė, kad UAB „VKK Vilnius“ Juridinių asmenų registre registruota nuo 2007 m. birželio 1 d. Jos vadovais buvo suinteresuotieji asmenys – P. J. nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d., V. Z. – nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2012 m. lapkričio 2 d., E. B. – nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. birželio 12 d., R. V. (R.) nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. liepos 28 d. ir nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo, G. K. – nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. Vienintele įmonės akcininke nuo 2013 m. sausio 23 d. buvo A. Z.

6. Teismas nurodė, kad pagal UAB „VKK Vilnius“ 2011 m. balansÄ , įmonė turėjo 2 860 802 Lt (828 545,53 Eur) vertės turto, 2 867 694 Lt (830 541,59 Eur) mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, iÅ¡ kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 461 518 Lt (133 664,85 Eur). Pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį UAB „Toleita“ į atsakovės sÄ skaitÄ 2010 m. pervedė 1 682 032,96 Lt (487 150,42 Eur), 2011 m. – 160 000 Lt (46 339,20 Eur), iÅ¡ viso 1 842 032,96 Lt (533 489,62 Eur). Pagal Å¡iÄ sutartį paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta 2011 m. birželio 15 d. Pagal 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutartį UAB „Toleita“ į atsakovės sÄ skaitÄ 2011 m. pervedė 2 345 74,76 Lt (679 374,64 Eur), o 2012 m. – 513 010 Lt (148 577,97 Eur), iÅ¡Â viso 2 858 754,76 Lt (827 952,61 Eur), paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta 2012 m. vasario 24 d.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktoje 2020 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog pagal pateiktus duomenis atsakovės 2011 m. balanse turėjo būti apskaityta 533 489,62 Eur per vienerius metus mokėtina suma vien kreditorei UAB „Toleita“. Tačiau balanse apskaityta tik 133 665 Eur per vienerius metus mokėtina suma visiems kreditoriams. UAB „VKK Vilnius“ pradelsti įsipareigojimai 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 667 154,62 Eur (ar bent 533 489,62 Eur), balanse nurodoma turimo turto vertė 828 546 Eur.

Todėl įmonės pradelstos skolos 2011 m. gruodžio 31 d. 1,6 karto virÅ¡ijo pusę įmonės turėto turto. Teismas sprendė, kad specialisto iÅ¡vada atitinka byloje esančių dokumentų duomenis, todėl teismas neturi pagrindo su ja nesutikti. Nepateikta jokių duomenų, galinčių paneigti Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , todėl UAB „VKK Vilnius“ buvo nemoki jau 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi visi suinteresuotieji asmenys turėjo vykdyti Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos jų vadovaujamai įmonei iÅ¡kėlimo.

8. Teismas nurodė, kad byloje esančioje 2011 m. gruodžio 31 d. skolos perkėlimo ir tarpusavio užskaitos sutartyje, sudarytoje tarp UAB „VKK Vilnius“, V. Z. ir UAB „VKK Investicija“, nurodyta, jog V. Z. yra skolingas UAB „VKK Vilnius“ pagal 2011 m. spalio 11 d. atlygintinę paskolos fiziniam asmeniui sutartį 700 000 Lt, o UAB „VKK Vilnius“ pagal 2011 m. vasario 21 d. paslaugų tarpininkavimo teikimo sutartį yra skolinga UAB „VKK Investicija“, todėl šalys susitarė, kad nuo šios sutarties pasirašymo momento V. Z. neskolingas 700 000 Lt UAB „VKK Vilnius“ ir V. Z. yra skolingas 700 000 Lt UAB „VKK Investicija“, o UAB „VKK Vilnius“ skola UAB „VKK Investicija“ sumažėjo 700 000 Lt, t. y. UAB „VKK Vilnius“ dalyje dėl 700 000 Lt skolos UAB „VKK Investicija“ yra atsiskaičiusi.

9. Teismas sprendė, kad Å¡i sutartis patvirtina, jog atsakovė 2011 m. spalio 11 d. suteikė fiziniam asmeniui V. Z. 700 000 Lt (202 734,01 Eur) paskolÄ . Atsakovė reikalavimo teisę pagal Å¡iÄ paskolÄ 2011 m. gruodžio 31 d. taip pat perleido UAB „VKK Investicija“, kuriai buvo skolinga pagal 2011 m. vasario 21 d. paslaugų tarpininkaujant sutartį. Teismas nurodė, kad Å¡iuo metu atsakovė jau buvo sudariusi 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutartį su UAB „Toleita“. Taigi savo reikalavimo teisę atsakovė perleido kreditorei UAB „VKK Investicija“, kuriai buvo skolinga pagal vėliau sudarytÄ sutartį, negu buvo sudaryta paskolos sutartis su UAB „Toleita“.

10. Teismas nurodė, kad suinteresuotieji asmenys nepateikė jokių duomenų apie skolos dydį ir jos grÄ Å¾inimo sÄ lygas pagal 2011 m. vasario 21 d. paslaugų tarpininkaujant sutartį su UAB „VKK Investicija“. Todėl sutiktina su pareiÅ¡kėja, jog tiek paskolos suteikimas V. Z., tiek Å¡ios reikalavimo teisės perleidimas UAB „VKK Investicija“ apsunkino galimybę atsakovei grÄ Å¾inti UAB „Toleita“ suteiktÄ paskolÄ , kurios grÄ Å¾inimo terminas baigėsi 2012 m. vasario 24 d., t. y. nuo reikalavimo teisės perleidimo buvo likę tik du mėnesiai iki prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ Ä¯vykdymo, o 2011 m. gruodžio 31 d., kai buvo perleistas reikalavimas, atsakovė buvo nemoki.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje yra duomenų, jog atsakovė ir vėliau ėmė paskolas, kurių užtikrinimui įkeisdavo turimÄ turtÄ ar reikalavimo teises, t. y. UAB „VKK Vilnius“ 2012 m. spalio 15 d. hipotekos sutartimi įkeitė KB KU „Centrinė taupomoji kasa“ 85 000 Lt vertės 5,0400 ha žemės sklypÄ , o 2012 m. gruodžio 20 d. sutartiniu įkeitimu įkeitė KB KU „Centrinė taupomoji kasa“ 10 reikalavimo teisių, kurių bendra suma 940 012,20 Lt, užtikrindama 742 000 Lt dydžio prievolę pagal 2012 m. spalio 12 d. kreditavimo sutartį. Å ie naujai prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, kadangi notaras pagal juos 2017 m. kovo 24 d. iÅ¡davė vykdomuosius įraÅ¡us.

12. Teismas nurodė, kad specialistas minėtame 2020 m. liepos 10 d. tyrime padarė išvadas, jog nors UAB „VKK Vilnius“ dalis finansinės atskaitomybės rinkinių yra pateikti Juridinių asmenų registrui, tačiau nemokumo administratorei nesant perduotų buhalterinės apskaitos registrų, negalima nustatyti, ar UAB „VKK Vilnius“ buhalterinės apskaitos registrai atitinka finansinės atskaitomybės rinkinių duomenis. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, jog atsakovės balansuose neatsispindėjo pagal 2010 m. birželio 15 d. ir 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutartis gautos sumos.

UAB „VKK Vilnius“ vadovės R. V. (R.) 2018 m. kovo 1 d. parengtame balanse apskaityta 299 269 Eur mokėtinų sumų, tuo tarpu 2018 m. gruodžio 31 d. BUAB „VKK Vilnius“ kreditorių susirinkime patvirtintame balanse apskaityta 949 977 Eur mokėtinų sumų, o likvidaciniame balanse – 8 486 552 Eur, t. y. net 28 kartus daugiau nei buvusios vadovės parengtame balanse. Toks itin reikšmingas mokėtinų sumų nesutapimas akivaizdžiai parodo, kad atsakovės UAB „VKK Vilnius“ apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

13. Teismas nurodė, kad vadovaujant P. J. buvo sudaryta 2010 m. birželio 15 d. UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ paskolos sutartis, pagal kuriÄ atsakovei buvo pervesta 1 682 032,96 Lt (487 150,42 Eur), taip pat atsakovė 2011 m. sausio 24 d. pati sudarė paskolos sutartį su UAB „Toleita“. Nors P. J. teigia, jog nieko apie pastarÄ jÄ sutartį nežinojo ir pateikė teismui duomenis, jog 2020 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įtaigÄ dėl 2011 m. sausio 2 d. paskolos sutartyje jo suklastoto paraÅ¡o, tačiau teismas neturi duomenų, ar tyrimas pagal suinteresuotojo asmens pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas, kokia jo eiga. Be to, net pripažinus, jog suinteresuotas asmuo P. J. Å¡ios sutarties nepasirašė, jam turėjo bÅ«ti žinoma apie į jo vadovaujamos įmonės sÄ skaitÄ pervedamas lėšas ir jų pervedimo pagrindus.

14. Teismas pažymėjo, kad vadovaujant suinteresuotam asmeniui P. J., buvo suteikta 700 000 Lt paskola V. Z., vėliau sudaryta 2011 m. gruodžio 31 d. skolos perkėlimo ir tarpusavio užskaitos sutartis. Nors suinteresuotasis asmuo teigia, jog V. Z. visÄ laikÄ buvo faktinis įmonės vadovas, o paskirti vadovai ir akcininkai tik formaliai atlikdavo savo pareigas, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų į nagrinėjamÄ bylÄ nepateikė.

15. Teismas nurodė, kad suinteresuotasis asmuo V. Z. atsakovei vadovavo tik vienÄ mėnesį (2012 m. spalio 2 d. – 2012 m. lapkričio 2 d.), tačiau nagrinėjamoje byloje toks trumpas laikotarpis negalėtų bÅ«ti pripažįstamas jo atsakomybe Å¡alinančia aplinkybe. Nustatyta, jog dar iki vadovavimo pradžios V. Z. jau buvo gavęs paskolÄ iÅ¡ atsakovės, taigi turėjo žinoti apie atsakovės veiklÄ . 2012 m. spalio 15 d. hipotekos sutartis su KB KU „Centrinė taupomoji kasa“ buvo sudaryta vadovaujant V. Z. Taigi jis turėjo bÅ«ti pakankamai gerai susipažinęs su UAB „VKK Vilnius“ veikla ir finansine bÅ«kle, tačiau neatliko jokių veiksmų, jog parengtų finansinės atskaitomybės dokumentus, kreiptųsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

16. Teismas nurodė, kad suinteresuotasis asmuo E. B. atsakovei vadovavo vienerius metus septynis mėnesius, tačiau taip pat nevykdė pareigos rengti įmonės finansines ataskaitas, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Kita vadovė – R. V. (R.) UAB „VKK Vilnius“ vadovavo vienÄ mėnesį (2014 m. birželio 12 d. – 2014 m. liepos 28 d.) ir po keturių mėnesių pertraukos, kada įmonei vadovavo G. K. (2014 m. liepos 28 d. – 2014 m. lapkričio 28 d.), vadovavo įmonei iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2015 m. balandžio 14 d.

– 2018 m. kovo 1 d.), taip pat nuo 2014 m. gegužės 9 d. buvo atsakovės prokÅ«ristė. Teismas sprendė, kad ir Å¡ie nurodyti asmenys (vadovai) nevykdė savo pareigos rengti įmonės finansines ataskaitas, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 17. Suinteresuotas asmuo P. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties iÅ¡vadas, kad: UAB „VKK Vilnius“ tapo nemokia 2011 m. gruodžio 31 d.; apeliantui P. J. buvo žinoma apie 2011 m. sausio 24 d. pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį;

P. J. neva pasiraÅ¡yta 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutartis nulėmė atsakovės UAB „VKK Vilnius“ nemokumÄ . Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Faktinis BUAB „VKK Vilnius“ vadovas visÄ laikÄ buvo V. Z., kuris ir spręsdavo visus klausimus be oficialių vadovų žinios. Visi sandoriai, tame tarpe ir su pareiÅ¡kėja, buvo derinami bÅ«tent su V. Z. Apeliantas nei Å¡iame procese, nei kituose pats asmeniÅ¡kai nedalyvavo. Å i aplinkybė nėra nuginčyta pirmos instancijos teisme. 17.2.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonėje nebuvo jokių apskaitos dokumentų ir (ar) finansinių prielaidų objektyviai laikyti, kad 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „VKK Vilnius“ buvo nemoki. Įmonės pradelsti finansiniai įsipareigojimai neviršijo pusės įmonės turto, todėl jokių pareigų kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui nebuvo kilę. 17.3. Apeliantui nebuvo žinoma apie 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutartį. Teismui pateikti mokėjimo pavedimai, kuriuos darė ne UAB „Toleita“, o UAB „Nikartas“.

IÅ¡ pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, kad lėšos buvo pervedamos ne UAB „VKK Vilnius“, kaip lėšų gavėjui. Mokėjimai buvo atlikti už UAB „VKK Investicija“, UAB „Vicus“ ir UAB „VekÅ¡is“. Å ios įmonės buvo UAB „VKK Vilnius“ partnerės, įmonių grupės dalis. 17.4. PareiÅ¡kėjos teigimu, pagal tariamÄ paskolos sutartį lėšos turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intos po metų, tačiau suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui iÅ¡ UAB „Toleita“ nebuvo gautas nei vienas raÅ¡tas dėl paskolos grÄ Å¾inimo, niekas asmeniÅ¡kai nesikreipė į apeliantÄ . 17.5.

Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad UAB „VKK Vilnius“ suteikė paskolÄ V. Z., kai jau tariamai buvo sudaryta paskolos sutartis su UAB „Toleita“, taip pabloginant įmonės finansinę situacijÄ . Tačiau, apeliantas nebuvo informuotas apie sudarytÄ sutartį ir ant sutarties yra ne apelianto paraÅ¡as. Dėl suklastotų parašų apeliantas kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir apie tai informavo pirmosios instancijos teismÄ . Lyginant paraÅ¡Ä paskolos sutartyje su kitais apelianto paraÅ¡ais akivaizdžiai matosi, jog (duomenys neskelbtini) raidės paraÅ¡e skiriasi.

Paskolos sutartyje raidės (duomenys neskelbtini) yra rašomos atskirai, kai tuo tarpu visuose kituose parašuose šios raidės parašomos neatitraukiant tušinuko nuo popieriaus.

18. Suinteresuotas asmuo V. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ P. J. atskirÄ jį skundÄ , kurį praÅ¡o vertinti kritiÅ¡kai. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. P. J. klaidina teismÄ , aiÅ¡kindamas, jog faktinis BUAB „VKK Vilnius“ vadovas visÄ laikÄ buvo V. Z. UAB ,,VKK Vilnius“ vadovu V. Z. buvo tik 43 kalendorines dienas. Tuo tarpu iki V. Z. epizodinio vadovavimo UAB ,,VKK Vilnius“ dvejus su pusę metų, t. y. nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2012 m. spalio 26 d., Å¡iai bendrovei vadovavo P. J., o dar prieÅ¡ tai, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 13 d. iki 2010 m. kovo 8 d.

– P. J. sutuoktinė D. J. Akivaizdu, kad keturis su pusę metų UAB ,,VKK Vilnius“ vadovavo J. Å¡eima. 18.2. Tais atvejais, kai P. J. bÅ«davo iÅ¡vykęs į krepÅ¡inio varžybas, jo vardu, klastodama jo paraÅ¡Ä , pasiraÅ¡inėdavo sutuoktinė D. J. Todėl nenuostabu, kad apeliantui kyla neaiÅ¡kumų dėl parašų. Å ias aplinkybes gali patvirtinti teismo ekspertizė. 18.3. Aplinkybė, kad P. J. UAB ,,VKK Vilnius“ vardu, kaip Å¡ios įmonės direktorius, pasiraÅ¡inėjo sutartis ir kitus dokumentus su pareiÅ¡kėja (pirmine reikalavimų teisių perleidėja), neperskaitęs Å¡ių dokumentų, nesuponuoja iÅ¡vados, kad UAB ,,VKK Vilnius“ vadovavo V.

Z. Suinteresuotas asmuo V. Z. vadovavo kitoms įmonės – UAB ,,Vicus“ ir UAB ,,VKK Investicija“ ir atsako asmeniškai už jas.

19. Suinteresuotas asmuo E. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties motyvuojamosios dalies iÅ¡vadÄ , kad „visi suinteresuotieji asmenys, vadovavę UAB „VKK Vilnius“ nuo 2011 m. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra atlikę veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotÄ galima pripažinti tyčiniu“ ta apimtimi, kuria pripažinta, jog E. B., vadovavęs UAB “VKK Vilnius”, yra atlikęs veiksmus, dėl kurių UAB „VKK Vilnius“ bankrotÄ galima pripažinti tyčiniu.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Skundžiamoje nutartyje suinteresuoto asmens atsakomybės dėl bendrovės tyčinio bankroto visiÅ¡kai nenagrinėjo. Visoje nutartyje dėl suinteresuoto asmens yra pasisakyta tik tiek, jog suinteresuotas asmuo nevykdė pareigos rengti įmonės finansines ataskaitas, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Tačiau teismas nenagrinėjo, ar toks suinteresuoto asmens neveikimas buvo sÄ moningai blogas bendrovės valdymas ir kokiÄ Ä¯takÄ toks suinteresuoto asmens neveikimas turėjo bendrovės mokumui.

Todėl laikytina, kad teismo nutartis Å¡ioje dalyje yra visiÅ¡kai nemotyvuota, nepagrįsta įrodymų vertinimu. 19.2. PareiÅ¡kėja savo pareiÅ¡kime rėmėsi tik sandoriais (paskolos sutartimis, skolos perkėlimo ir tarpusavio užskaitos sutartimi) ir mokėjimais (piniginių lėšų iÅ¡gryninimais), kurie buvo sudaryti ir atlikti dar prieÅ¡ suinteresuoto asmens paskyrimÄ Ä¯monės direktoriumi ir nėra su juo susiję, kas reiÅ¡kia, jog apskritai nėra jokio pagrindo kvestionuoti, kad suinteresuotas asmuo gali bÅ«ti susijęs su galimu tyčiniu bankrotu ir už jį atsakingas (net jeigu toks bÅ«tų konstatuotas).

Taigi pareiÅ¡kėja civilinėje byloje aplinkybių, susijusių su suinteresuotu asmeniu, bei jų priežastinio ryÅ¡io su bendrovės nemokumu nenurodė ir įrodymų nepateikė. 19.3. IÅ¡ esmės vieninteliai sandoriai, kuriuos pareiÅ¡kėja nurodė savo pareiÅ¡kime ir iÅ¡ kurių teismas bei pareiÅ¡kėja kildina tariamai blogÄ Ä¯monės valdymÄ , buvo sudaryti 2010 – 2011 m., t. y. iki suinteresuotas asmuo tapo bendrovės direktoriumi. Suinteresuotas asmuo bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. birželio 12 d., tuo metu jis iÅ¡vis buvo (duomenys neskelbtini) studentas, tuo tarpu bankroto byla įmonei iÅ¡kelta 2018 m. sausio 11 d.

Po suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpio bendrovei vadovavo dar du asmenys ir bendrovė toliau vykdė veiklÄ . Jau vien tai savaime patvirtina, kad suinteresuotas asmuo negali bÅ«ti laikomas atsakingu už bendrovės tyčinį bankrotÄ . 19.4. Suinteresuoto asmens motinos J. B. vadovaujama UAB „Adisanda“ buvo sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su atsakove. Esant sutartiniams santykiams, faktinis bendrovės vadovas V. Z. paprašė suinteresuoto asmens motinos, ar negalėtų pasiÅ«lyti laikinai bendrovės direktoriaus pozicijai asmens.

Nesant jokių įtarimų ir abejonių, buvo pasiūlyta suinteresuoto asmens kandidatūra. Vėliau išaiškėjo, kad bendrovės vardu faktiškai veikia V. Z. ir R. V. (R.), jai net buvo išduota prokūra ir suteiktas įgaliojimas. Taip pat sužinota, kad galimai vyksta sandoriai ir kiti veiksmai, kurie iki buhalterijos neatkeliauja, kad buhalterijai neteikiami duomenys. Dėl to UAB „Adisanda“ nutraukė buhalterinių paslaugų sutartį su atsakove, o suinteresuotas asmuo paliko direktoriaus pareigas.

Suinteresuoto asmens vertinimu, tokios aplinkybės patvirtina, kad jis neprisidėjo prie atsakovės bankroto, tuo labiau tyčinio. 19.5. Teismas nekonstatavo tyčinio bankroto dėl finansinių ataskaitų neteikimo Juridinių asmenų registrui. Atitinkamai tai, jog suinteresuotas asmuo neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, nereiÅ¡kia, jog tai sukėlė atsakovės tyčinį bankrotÄ . 19.6. PareiÅ¡kėjas turėjo įrodyti, jog pareigos kreiptis dėl atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymas buvo sÄ moningai blogas bendrovės valdymas, turėjęs įtakos bendrovės mokumui.

Vis dėlto pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai neįrodinėjo priežastinio ryÅ¡io tarp tariamai sÄ moningo blogo įmonės valdymo (pareigos kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo) ir įtakos įmonės mokumui, t. y. nenurodžius faktinių aplinkybių ir nepateikus jas pagrindžiančių įrodymų, kad buvęs bendrovės vadovas (konkrečiu atveju – suinteresuotas asmuo E. B.) sÄ moningai laiku nesikreipė dėl bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kas turėjo įtakos bendrovės mokumui, nesuteikia teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog suinteresuotas asmuo, nepateikdamas pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tyčia tokiu bÅ«du blogino įmonės turtinę padėtį ir siekė privesti įmonę prie bankroto. 19.7.

Teismas nurodė, kad nuo 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovės vadovai toliau didino įmonės skolas. Tačiau suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpiu atsakovės finansinė padėtis neblogėjo. Bendra bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 8 486 552,30 Eur, kurios didžiÄ jÄ dalį (7 681 073,63 Eur) sudaro bÅ«tent pareiÅ¡kėjos reikalavimas, susidaręs 2010 m. birželio 10 d. susitarimo dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo, 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutarties, 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutarties ir 2012 m. balandžio 5 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pagrindu, kurie buvo sudaryti tuo laikotarpiu, kai suinteresuotas asmuo dar nebuvo bendrovės direktoriumi. 19.8. Apskritai nėra jokių įrodymų, kad atsakovės finansinė padėtis kaip nors esmingai bÅ«tų pasikeitusi suinteresuoto asmens valdymo laikotarpiu. Tuo tarpu teismas bendrovės tyčinį bankrotÄ grindžia tik pareiÅ¡kėjos kreditinį reikalavimÄ atsakovės bankroto byloje sudarančiomis paskolos sutartimis ir tuo, kad atsakovė skolino lėšas V. Z., o vėliau reikalavimÄ Ä¯ V.

Z. perleido UAB „VKK Investicija“, tokiu bÅ«du dengiant atsakovės skolÄ UAB „VKK Investicija“. Vis dėlto Å¡ie sandoriai, kaip jau minėta, niekaip nėra susiję su suinteresuotu asmeniu E. B. bei jo valdymo laikotarpiu. 19.9. Teismas nenurodė, kokios bendrovės finansinės informacijos, bÅ«tinos įvertinti atsakovės veiklÄ suinteresuoto asmens valdymo laikotarpiu, trÅ«ktų. Todėl akivaizdu, kad nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui nenurodžius, kad yra kokios nors esminės informacijos, galinčios indikuoti tyčinį bankrotÄ , trÅ«kumas suinteresuoto asmens valdymo laikotarpiu, negali bÅ«ti keliamas ir suinteresuoto asmens atsakomybės klausimas dėl dokumentų neperdavimo.

Nemokumo administratorė taip pat niekada nenurodė, kad būtų susidūrusi su sunkumais, siekdama nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas suinteresuoto asmens E. B. valdymo laikotarpiu.

20. Suinteresuotas asmuo R. V. (R.) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ E. B. atskirÄ jį skundÄ , kurį praÅ¡o vertinti kritiÅ¡kai. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. UAB ,,VKK Vilnius“ direktoriaus E. B. motina J. B. faktiÅ¡kai valdė visus UAB ,,VKK Vilnius“ piniginius srautus, jos dispozicijoje buvo visi internetinės bankininkystės prisijungimai, nors ir iÅ¡duoti jos sÅ«naus E. B. vardu. J. B., turėdama visiÅ¡kÄ savo sÅ«naus pasitikėjimÄ , realiai valdė įmonę, nes jos sÅ«nus nuolat bÅ«davo užsiėmęs studijomis.

Nepaisant to, visus pagrindinius įmonės sandorius pasiraÅ¡inėjo E. B., atvykdavęs epizodiÅ¡kai į įmonės biurÄ . 20.2. Bendrovės direktoriaus E. B. sprendimu 2014 m. gegužės 12 d. R. V. (R.) vardu buvo registruota prokÅ«ra, kuri vėlgi to paties direktoriaus E. B. sprendimu 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo atÅ¡aukta. 20.3. 2015 m. balandžio 15 d. R. V. (R.) tapus UAB ,,VKK Vilnius“ direktore, buvo nustatytas visiÅ¡kas chaosas įmonėje. Kaip paaiÅ¡kėjo, iki tol daug metų buvusi UAB ,,VKK Vilnius“ buhalterė J.

B. UAB ,,VKK Vilnius“ buhalterinės apskaitos apskritai nevedė, dokumentai buvo neiÅ¡saugoti. Dėl Å¡ių priežasčių buvo svarstoma inicijuoti baudžiamÄ jÄ bylÄ J. B. atžvilgiu. 20.4. UAB ,,VKK Vilnius“ buhalterė J. B., turėdama visiÅ¡kÄ savo sÅ«naus, bendrovės direktoriaus E. B. pasitikėjimÄ , vienvaldiÅ¡kai disponuodama UAB ,,VKK Vilnius“ lėšomis dėl nežinomų priežasčių UAB ,,VKK Vilnius“ lėšomis dengdavo UAB ,,Vicus“ ir UAB ,,VKK Investicija“ finansinius įsipareigojimus, visiÅ¡kai ignoruodama UAB ,,VKK Vilnius“ blogÄ finansinę padėtį.

Neabejojama, jog Å¡ie buhalterės J. B. veiksmai turėjo tiesioginę įtakÄ UAB ,,VKK Vilnius“ nemokumui.

21. PareiÅ¡kėja BUAB „Parama Verslui“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ P. J. ir E. B. skundus, kuriuos praÅ¡o atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Nėra pagrindo sutikti su P. J. teiginiu, kad neva pagal 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutartį UAB „Toleita“ bei jos partnerės UAB „Nikartas“ įvykdytais mokėjimų pavedimais lėšos buvo pervedamos ne UAB „VKK Vilnius“, kaip lėšų gavėjui, o tai buvo mokėjimai atlikti už UAB „VKK Investicija“, UAB „Vicus“ bei UAB „VekÅ¡is“.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų bankinių pavedimų aiÅ¡kiai matyti, kad visos lėšos buvo vedamos tiesiogiai UAB „VKK Vilnius“, į jai priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ , visose mokėjimo paskirtyse yra nurodoma „pagal sutartį“. Aplinkybė, kad tai buvo UAB „VKK Vilnius“ suteiktos paskolinės lėšos yra įrodyta ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-828-232/2019. Dar daugiau, visos Å¡ios įmonės – UAB „VKK Investicija“, UAB „Vicus“ bei UAB „VekÅ¡is“ yra bankrutavusios ir iÅ¡registruotos iÅ¡ Juridinių asmenų registro, o jų bankroto bylose UAB „VKK Vilnius“ kreditorinis reikalavimas buvo kildinamas iÅ¡ kitų, ne paskolinių santykių, todėl tvirtinimai, kad Å¡ios lėšos buvo naudojamos kitų įmonių naudai nepagrįsti. 21.2.

Faktiniu UAB „VKK Vilnius“ vadovu buvo V. Z., kuris Å¡iÄ Ä¯monę valdė per formalius vadovus bei akcininkus. Bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Toleita“ paskolines lėšas bei UAB „VKK Vilnius“ priklausantį turtÄ nusavino ar iÅ¡Å¡vaistė taip pat V. Z. Kaip nustatyta, didžioji dalis bendrovės reikÅ¡mingų dokumentų nebuvo iÅ¡saugoti ir nebuvo perduoti nemokumo administratoriui. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, trÅ«kstami dokumentai ne tik atskleistų, kur buvo panaudotos UAB „Toleita“ suteiktos paskolinės lėšos, bet ir bÅ«tų galima nustatyti kiekvieno iÅ¡ buvusių vadovų atsakomybę.

Dokumentai buvo neiÅ¡saugoti tam, kad nebÅ«tų atskleistas lėšų nusavinimas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų 22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti ir atskirųjų skundų ribas.

23. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi nustatė suinteresuotiems asmenims (apeliantams) P. J., R. V. (R.) ir V. Z. terminÄ iki 2021 m. vasario 19 d. atskirųjų skundų trÅ«kumams paÅ¡alinti – sumokėti po 38 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus. 24. 2021 m. vasario 19 d. suinteresuotas asmuo P. J. savo atskirojo skundo trÅ«kumus paÅ¡alino – pateikė teismui duomenis apie sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Kiti apeliantai V. Z. ir R. V. (R.) per teismo nustatytÄ terminÄ trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl jų skundai laikomi nepaduotais ir grÄ Å¾inami juos padavusiems asmenims (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Dėl Å¡ios priežasties, suinteresuotų asmenų V. Z. ir R. V. (R.) atskirųjų skundų bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į nurodytus skundus turinys nėra pateikiamas ir Å¡ios nutarties apraÅ¡omojoje dalyje.

25. Atsižvelgus į tai, byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal apeliantų E. B. ir P. J. atskiruosius skundus, kurie atitinka visus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad E. B. ir P. J. atskiraisiais skundais ginčija tik pirmosios instancijos teismo nutarties iÅ¡vadas, kuriomis jie pripažinti atsakingais dėl atsakovės BUAB „VKK Vilnius“ tyčinio bankroto. Taigi apeliacijos dalykÄ sudaro tik Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties iÅ¡vadų, kuriomis minėti asmenys pripažinti atsakingais dėl atsakovės tyčinio bankroto, pagrįstumo patikrinimas.

Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir naujų įrodymų 26. Suinteresuotas asmuo E. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – UAB „VKK Vilnius“ iÅ¡duotÄ prokÅ«rÄ , įgaliojimÄ , taip pat UAB „Adisanda“ raÅ¡tÄ . 27. 2021 m. vasario 3 d. suinteresuotas asmuo E. B. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl R. V. (R.) atsiliepimo, kartu su paaiÅ¡kinimais pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – 2015 m. sausio 9 d. pretenzijÄ , iÅ¡raÅ¡Ä Â iÅ¡ Juridinių asmenų registro apie UAB „Bazaris“, iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Juridinių asmenų dalyvių informacijos sistemos apie UAB „Bazaris“, taip pat Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us. 28. 2021 m. vasario 10 d. pareiÅ¡kėja BUAB „Parama Verslui“ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl suinteresuotų asmenų V.

Z. ir R. V. (R.) atskirųjų skundų.

29. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

30. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties Nr. e3K-3-237-684/2019 16 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismas priima suinteresuoto asmens E. B. kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi jie yra susiję su bylos esme, todėl gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teisingam ginčo iÅ¡sprendimui. Nors Å¡ie nauji įrodymai buvo sudaryti iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgus į dokumentų kiekį ir apimtį, nėra pagrindo spręsti, kad pateikti nauji įrodymai užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimÄ , byloje taip pat nėra duomenų, jog apeliantas tokiu bÅ«du piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Kadangi nauji įrodymai yra pateikti kartu su atskiruoju skundu, todėl kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų turinio vertinimo pasisakyti atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ .

32. CPK nenumatyta galimybė atsikirsti į atsiliepimo į apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ argumentus, taip pat nustatytas draudimas, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) skundÄ (CPK 323 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens E. B. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nepriima ir jame iÅ¡dėstytų argumentų, kuriais iÅ¡ esmės pildomi atskirojo skundo argumentai ir ginčijami kitų asmenų atsiliepimai į šį skundÄ , nevertina. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti ir suinteresuoto asmens E. B. kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktų naujų raÅ¡ytinių įrodymų, kuriais grindžiamas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytų argumentų turinys.

33. Dėl nurodytų procesinių apribojimų ir aplinkybės, kad suinteresuotų asmenų V. Z. ir R. V. (R.) atskirieji skundai palikti nenagrinėtais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti ir pareiÅ¡kėjos BUAB „Parama Verslui“ raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų. Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo 34. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BUAB „VKK Vilnius“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikė anksčiau galiojusio Ä®BÄ® normas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl materialiosios teisės taikymo.

Pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų veiksmai (neveikimas), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) įsigaliojimo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®BÄ® įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimÄ . SÄ lygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobÅ«džio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

35. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau galiojusiame Ä®BÄ®, kurį nagrinėjamu atveju taikė pirmosios instancijos teismas, įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ , nebuvo numatytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®BÄ®, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimÄ , neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimÄ , analizuojami įvairÅ«s įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai.

Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimÄ (teismas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo nutarties pripažinti bankrotÄ tyčiniu įsiteisėjimo dienos Å¡ios nutarties kopijÄ pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – Ä®BÄ® 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieÅ¡kinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiÅ¡kimÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

36. Kaip matyti, suinteresuotų asmenų veiksmų (ne)teisėtumas skundžiamos nutarties motyvuose yra aptartas per Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius. Pagal minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimÄ , analizuojami įvairÅ«s įmonės veiklos epizodai, įskaitant įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmus. Taigi įmonės valdymo organų ar kitų asmenų veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčinio pagal Ä®BÄ® nuostatas.

Be to, pagal bylos nagrinėjimo metu galiojusio JANÄ® 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotÄ tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ . JANÄ® 70 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas nutartyje įvardinti už tyčinį bankrotÄ atsakingus asmenis yra proceso teisės norma, todėl jis taikytinas neatsižvelgiant į tai, kad tyčinio bankroto požymiai nustatinėjami pagal Ä®BÄ® (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-136-381/2021).

Dėl suinteresuoto asmens P. J. skundo (ne)pagrįstumo 37. Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

38. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ Â nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018).

39. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje yra konstatuotas atsakovės BUAB „VKK Vilnius“ faktinio nemokumo momentas, t. y. 2011 m. gruodžio 31 d. Nurodyta aplinkybė atskiraisiais skundas iÅ¡ esmės neginčijama (nepateikta jokių esminių argumentų ir naujų įrodymų), todėl laikytina nustatyta. Iki nurodytos datos, kada BUAB „VKK Vilnius“ valdė suinteresuotas asmuo P. J., t. y. nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. Taigi Å¡io asmens veiksmai iÅ¡ esmės pagrįstai buvo vertinami sprendžiant atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ .

Kaip matyti, bÅ«tent P. J. vadovavo įmonei iki jos tapimo nemokia (faktinio bankroto). Aplinkybė, kad nuo apelianto vadovavimo pabaigos iki BUAB „VKK Vilnius“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos praėjo ilgas laiko tarpas, neturi teisinės reikÅ¡mės. Tyčinio bankroto klausimui yra reikÅ¡mingas įmonės faktinio nemokumo momentas, o ne teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto byla priėmimo data. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo data neretai priklauso nuo asmenų, turinčių bankroto bylos iniciatyvos teisę (pareigÄ ), aktyvumo, o ne nuo įmonės faktinio nemokumo momento.

Atsakovės bankroto byla iškelta kreditorių iniciatyva.

40. Pirmosios instancijos teismas BUAB „VKK Vilnius“ bankrotÄ pripažino tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktų pagrindais. Skundžiamoje nutartyje nurodyti tyčinio bankroto požymiai, be kita ko, pagrįsti atsakovės valdymo organų veiksmais (sandoriais), kurie buvo atlikti (sudaryti) apeliantui P. J. einant atsakovės BUAB „VKK Vilnius“ vadovavo pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, kad prieÅ¡ atsakovei tampant nemokia, BUAB „VKK Vilnius“ 2011 m. spalio 11 d. suteikė fiziniam asmeniui V. Z. 700 000 Lt (202 734,01 Eur) paskolÄ . Be to, 2010 – 2012 m. laikotarpiu atsakovės vadovas P. J. iÅ¡grynino 624 000 Lt (180 722,89 Eur) atsakovei priklausančių lėšų, kurių panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų nėra.

41. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Å¡ias aplinkybes, sprendžia, kad aptarti suinteresuoto asmens P. J. veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymius. NeaiÅ¡kiais pagrindais susijusiems fiziniams asmenims skolinant dideles pinigų sumas, prieÅ¡ tai pinigines lėšas pasiskolinus iÅ¡ trečiųjų asmenų (kreditorių), vėliau atsisakant reikalavimo teisių į susijusius fizinius asmenis ir (ar) jas perkeliant, taip pat iÅ¡gryninant ir nežinomais pagrindais panaudojant atsakovei BUAB „VKK Vilnius“ priklausančias lėšas, kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės BUAB „VKK Vilnius“ turtÄ buvos suvaržytos, atsirado prielaidos atsakovei BUAB „VKK Vilnius“ iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Nagrinėjamu atveju būtent apeliantui, kaip buvusiam įmonės vadovui, kuris atliko nurodytus veiksmus, teko procesinė pareiga pagrįsti įmonės lėšų skolinimo ir panaudojimo tikslus, tačiau šių aplinkybių apeliantas paaiškinti negalėjo.

42. Nėra pagrindo sutikti su apelianto P. J. teiginiais, kad visos lėšos buvo naudojamos kitų įmonių (įmonių grupės) naudai. Å ioms aplinkybėms pagrįsti nepateiktÄ objektyvių įrodymų. PrieÅ¡ingai, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė pareiÅ¡kėja, iÅ¡ byloje esančių bankinių pavedimų matyti, kad visos lėšos, kurios buvo skolinamos iÅ¡ trečiųjų asmenų, buvo vedamos tiesiogiai BUAB „VKK Vilnius“, visose mokėjimo paskirtyse yra nurodoma „pagal sutartį“.

Kitos susijusios įmonės – UAB „VKK Investicija“, UAB „Vicus“ bei UAB „Vekšis“ taip pat yra bankrutavusios ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, o jų bankroto bylose atsakovės kreditoriniai reikalavimai buvo reiškiami kitais, ne paskolinių teisinių santykių, pagrindais. Šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad atsakovė iš trečiųjų asmenų (kreditorių) gautus pinigus panaudodavo (perskolindavo ir (ar) perduodavo) kitoms įmonėms.

43. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo (apelianto P. J. (ne)atliktų veiksmų) ir atsakovės tapimo nemokia. Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad jis tik formaliai ėjo atsakovės vadovo pareigas, nes de fakto (faktinis) vadovas buvo suinteresuotas asmuo V. Z., laikytini neįrodytais. Pažymėtina, kad asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra:

1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas);

2) vadovavimas yra nuolatinio pobÅ«džio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus bÅ«dingi juridinio asmens vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). Taigi apeliantas, siekdamas pagrįsti kito asmens, kaip de facto vadovo statusÄ , turėjo įrodyti, kad tas kitas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui bÅ«dingus veiksmus. Tokių įrodymų į bylÄ pateikta nebuvo, apeliantas suinteresuoto asmens faktinį vadovavimÄ grindė tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais.

44. Dokumentų (jų rekvizitų) klastojimo faktui nustatyti bÅ«tinos specialiosios žinios, kurių Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėjantys teismai neturi. Apeliantui nepraÅ¡ant skirti raÅ¡ysenos ekspertizės ir (ar) neteikiant tokias specialiÄ sias žinias turinčių asmenų iÅ¡vadų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti atskirojo skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas ant dokumentų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo konstatuota apie atsakovės tyčinio bankroto pagrindų egzistavimÄ , esančių P. J. parašų tikrumas.

Taigi Å¡ie ir aukščiau aptarti apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl suinteresuoto asmens E. B. skundo (ne)pagrįstumo 45. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikÅ¡mingų teisinių padarinių asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotÄ , todėl įrodinėjimo standartas Å¡ios kategorijos bylose yra aukÅ¡tesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigÄ siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmosios instancijos teismas privalo itin kruopščiai iÅ¡analizuoti byloje esančius įrodymus, galinčius kuo tiksliau apibrėžti nemokumo momentÄ bei įvertinti suinteresuotų asmenų atliktus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020).

46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto E. B. atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis apeliantas pripažintas atsakingu dėl atsakovės tyčinio bankroto, nėra susietos su teismo nustatytais tyčinio bankroto požymiais.

47. Remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

48. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimas yra savarankiÅ¡kas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalÄ Ä¯monei ir kreditoriams atsiradimÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), todėl Å¡ios pareigos pažeidimas papildomai gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sÄ moningai (įmonės vadovui aiÅ¡kiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo bÅ«ti inicijuota bankroto byla, sÄ moningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

49. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad suinteresuoto asmens E. B. veiksmai atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytÄ tyčinio bankroto požymį, be kita ko, turėjo nustatyti, kad jo vadovavimo laikotarpiu (2012 m. lapkričio 2 d. – 2014 m. birželio 12 d.) buvo sÄ moningai sudaryti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Kaip matyti, tokių sandorių pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl tik formaliai apelianto nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ susiejo su Å¡io tyčinio bankroto požymio egzistavimu. Suinteresuoto asmens E. B. atskirajame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad iÅ¡ esmės visi sandoriai, kuriais pareiÅ¡kėja įrodinėjo atsakovės tyčinį bankrotÄ sudaryti kitiems suinteresuotiems asmenims einant BUAB „VKK Vilnius“ vadovo pareigas.

50. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad suinteresuotasis asmuo E. B. atsakovei vadovavo vienerius metus septynis mėnesius, tačiau kaip ir kiti buvę BUAB „VKK Vilnius“ vadovai nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos rengti įmonės finansines ataskaitas.

51. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

52. Praktikoje pripažįstama, kad esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neiÅ¡saugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

53. Tačiau kasacinio teismo pažymima, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Toks negalėjimas turi bÅ«ti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; kt.).

54. Visų pirma, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien finansinės atskaitomybės neteikimas Juridinių asmenų registrui nesudaro pagrindo savaime spręsti apie Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimÄ . Antra, pirmosios instancijos teismui pakako iÅ¡likusių atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡ dalies nustatyti įmonės nemokumo priežastis, t. y. kitus tyčinio bankroto požymius, įskaitant juridiniam asmeniui nenaudingų sandorių sudarymÄ , kurie nulėmė atsakovės nemokumÄ ir (ar) jos finansinės padėties esminį pablogėjimÄ .

Trečia, byloje nenustatyta, kokių bendrovės finansinių dokumentų, bÅ«tinų įvertinti atsakovės veiklÄ suinteresuoto asmens E. B. valdymo laikotarpiu, trÅ«ksta. Apelianto skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog nemokumo administratorė bÅ«tų susidÅ«rusi su sunkumais, siekdama nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį suinteresuoto asmens E. B. vadovavimo atsakovei laikotarpiu.

55. Taigi Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog apelianto veiksmai atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytÄ tyčinio bankroto požymį, yra formalios, nepagrįstos byloje įrodinėtomis ir teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, apeliantas, prieÅ¡ingai nei suinteresuotas asmuo P. J., pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (2013 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimÄ , 2014 m. gegužės 9 d. prokÅ«rÄ ), kad jo vadovavimo laikotarpiu didelė dalis vadovui priklausančių pareigų buvo perduotos kitiems asmenims – suinteresuotam asmeniui R.

V. (R.). Taigi Å¡ie įrodymai leidžia sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad jo vadovavimas atsakovei iÅ¡ esmės buvo formalus. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 56. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms yra pagrindas tenkinti apelianto E. B. atskirÄ jį skundÄ ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas), iÅ¡ jos motyvuojamosios dalies paÅ¡alinant teismo argumentus, kuriais suinteresuotas asmuo E. B. yra pripažintas atsakingu dėl BUAB „VKK Vilnius“ tyčinio bankroto.

Apelianto P. J. atskirojo skundo argumentai yra nepagristi ir nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl likusi jos dalis paliekama nepakeista.

57. Suinteresuoto asmens E. B. skundÄ patenkinus, jam grÄ Å¾inamas 38 Eur žyminis mokestis, kuris sumokėtas pateikiant atskirÄ jį skundÄ (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

58. Byloje nėra duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis).

59. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. B. pateikė du atsiliepimus į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl patyrė 1 470,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodytos iÅ¡laidos pagrįstos įrodymais, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio“ 8.2 punkte nustatytos maksimalios sumos, todėl jos priteisiamos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos BUAB „Parama Verslui“ administravimui skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeisti. PaÅ¡alinti iÅ¡ nutarties motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais suinteresuotas asmuo E. B. yra pripažintas atsakingu dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Vilnius“ tyčinio bankroto. LikusiÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Parama Verslui“, juridinio asmens kodas, 303185945, suinteresuotam asmeniui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 470,15 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų 15 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. GrÄ Å¾inti suinteresuotam asmeniui E. B. 38 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) žyminį mokestį, 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėtÄ už atskirÄ jį skundÄ .

Suinteresuotų asmenų V. Z. ir R. V. (R.) atskiruosius skundus laikyti nepaduotais ir grÄ Å¾inti juos padavusiems asmenims. Teisėja Danutė GasiÅ«nienė