011ceed5-b596-42b4-8f38-55b7d8bb0cd8 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-518-162/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01519-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 59; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 29 d. Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Neringai KerÅ¡ienei, 2015 m. sausio 19 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymÄ atsakovei L.

O. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.        Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė:        PareiÅ¡kėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, Rinkliavų centras) 2014 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 315 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ už nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nurodo, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas remiantis Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Teismui pridedami mokėjimo praneÅ¡imai, kuriose nurodyta vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka ir dydis. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 100 Lt skundo suraÅ¡ymo ir pateikimo teismui iÅ¡laidų.       PareiÅ¡kėjas nurodo esantis Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje.

Pagal Nuostatų 31-33 punktus pareiÅ¡kėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , formuoti sÄ skaitas už Å¡ių paslaugų teikimÄ ir pateikti jas mokėtojams. Metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytÄ dydį, pagal nurodytÄ nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iÅ¡ nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 20 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamÄ jį turtÄ savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas).

       Vadovaujantis Nuostatų 61 punktu Jurbarko rajono savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovės atžvilgiu Jurbarko rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ lengvatos taikymo.       PareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė bylÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjo atstovui nedalyvaujant.       Atsakovė, tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , į teismo posėdį neatvyko.

Atsiliepimu į praÅ¡ymÄ atsakovė praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.       Atsakovė L. O. 2015 m. sausio 2 d. atsiliepimu nurodė nesutinkanti su praÅ¡ymu ir iÅ¡dėstė Å¡iuos nesutikimo motyvus. Atsakovė nurodo, kad nekilnojamuoju turtu Eimantų kaime nesinaudoja, nes gyvena bute, esančiame adresu J.T. (duomenys neskelbtini), o Å¡iÄ aplinkybę patvirtina pažyma apie Å¡eimos sudėtį ir deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ bei AB „Lesto“ pažyma apie sunaudotÄ elektros energijos kiekį 2012-2013 metais.

Pažymi, kad pagal Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtintų nuostatų 3 punktÄ vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ar juridiniai asmenys, nuosavybės teise ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamÄ jį turtÄ Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Teigia nesanti vietinės rinkliavos mokėtoja Jurbarko rajone, nes turimo nekilnojamojo turto Å¡iame rajone nenaudoja, o vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų tvarkymÄ UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui moka kaip Tauragės miesto gyventoja.

       Teigia, kad 2012 metais gavusi vietinės rinkliavos mokėjimo praneÅ¡imÄ kaip Eimantų kaimo gyventoja, kreipėsi į UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro specialistus, kurie patarė pristatyti AB „Lesto“ pažymÄ apie sunaudotÄ elektros energijos kiekį Eimantų kaimo valdoje, bÅ«sssiantį įrodymu apie nesinaudojimÄ minėtu nekilnojamuoju turtu. Teigia tokiÄ pažymÄ pristačiusi ir daugiau jokių praneÅ¡imų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo negavo, todėl manė, jog pateiktų dokumentų pakako ir ginčas iÅ¡spręstas.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjo atstovui ir atsakovei nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka (ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalis).        Teismas k o n s t a t u o j a :        Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Å ilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Å ilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatai (minėta, toliau – ir Nuostatai).        Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, iÅ¡skyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės Å«kyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu bÅ«du. 2012 m. balandžio 19 d.

įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtojÄ pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui.

Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.        Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.       Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose.              Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio Å¡ios sistemos organizavimo modelio.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. T2-47 1 punktu įvedė nuo 2012 m. balandžio 1 d. Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ bei Å¡io sprendimo 2.1 punktu patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Minėti aktai bei Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223 patvirtintos Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) paskelbti Jurbarko rajono savivaldybės interneto tinklapyje www.jurbarkas.lt) Pagal Nuostatų 5 punktÄ vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamÄ jį turtÄ Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus įmones, turinčias TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“, reiÅ¡kiantį, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „terÅ¡ia“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai).

Todėl nustatyta vietinė rinkliava iÅ¡ esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimÄ ir nėra vertinama kiek Å¡ioje atliekų Å¡alinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per jÄ yra paÅ¡alinęs atliekų ir pan.        Nuostatų 21 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytÄ dydį, pagal nurodytÄ nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iÅ¡ nekilnojamojo turto bendrojo ploto.

Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į praneÅ¡ime nurodytÄ Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. (Nuostatų 34 punktas). Jeigu vietinės rinkliavos mokėtojas pageidauja, vietinę rinkliavÄ gali sumokėti už visus metus iÅ¡ karto iki vasario 28 d. Tokiu atveju, pasikeitus nekilnojamojo turto savininkui (naudotojui) ir vietinės rinkliavos dydžiui, ji nebus perskaičiuojama (Nuostatų 35 punktas).       Nuostatų IX skyriuje numatyta galimybė taikyti vietinės rinkliavos lengvatas, kurias nustato ir taiko Jurbarko rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu.       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (registro Nr.94/11606) patvirtina, kad L.

O. nuosavybės teise pagal 2007 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6843 priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 108,71 kv. m. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė pagal Nuostatus laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Nors atsakovė atsiliepime teigia, jog 2012 metais kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ pateikdama duomenis apie nesinaudojimÄ minėtu nekilnojamuoju turtu, tačiau UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 2015 m. sausio 15 d. raÅ¡tu Nr. IS-019 informavo teismÄ , kad atsakovė L.

O. dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo nesikreipė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2157/2013, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2156/2013 ir kt.), vietinės rinkliavos lengvatų taikymas yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencija, todėl nesant galiojančio kompetentingo vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimo takyti lengvatÄ , teismas nevertina atsakovės pateiktus įrodymus dėl deklaruotos gyvenamosios vietos, pažymos apie Å¡eimos sudėtį bei AB „Lesto“ pažymos apie sunaudotÄ elektros energijÄ .

       Vietinės rinkliavos mokėjimo praneÅ¡imai Nr. 10043061 bei Nr. 10151361 patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 315 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , atsakovės nuosavybės teise valdomo pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai).

Atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota remiantis Nuostatais, t.y. pagal nurodytÄ nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iÅ¡ nekilnojamojo turto bendrojo ploto. Nuostatų 22 punkte numatyta, kad maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų (individualių ir daugiabučių namų) ir sodų paskirties pastatų, kuriuose nuolat gyvenama, plotas yra 100 kv.m. bendro ploto. Nors atsakovei priklausančio individualaus gyvenamojo namo bendras plotas 108,71 kv.m., tačiau pagal minėtÄ Nuostatų reglamentavimÄ , vietinė rinkliava apskaičiuota gyvenamajam namui nustatytÄ rinkliavos dydį, padauginus iÅ¡ maksimalaus apmokestinamo ploto (0,15 Lt/mėn x 100 kv.m.).

Atsakovei už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 135 Lt dydžio vietinė rinkliava; už 2013 metus – 180 Lt dydžio vietinė rinkliava. Remdamasis prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytu, teismas sprendžia, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta.        Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl iÅ¡ jos pareiÅ¡kėjui priteistina 315 Lt įsiskolinimo suma.        Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo        PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas 100 Lt skundo suraÅ¡ymo ir pateikimo teismui iÅ¡laidas.       Proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal Å¡io straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo iÅ¡laidas.Administracinėse bylose atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).       PareiÅ¡kėjo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad praÅ¡omÄ priteisti 100 Lt sumÄ sudaro praÅ¡ymo teismui paruoÅ¡imo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidos.

PareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas patvirtina 2014 m. lapkričio 11 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. JUR1021 bei 2014 m. lapkričio 18 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 6737. Bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo vardu praÅ¡ymÄ ruošė ir teikė advokatė Jurga Å akienė, atstovaujanti pareiÅ¡kėjÄ pagal teisinių paslaugų sutartį.       Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-261-776/2014 nurodė, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iÅ¡ esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybÄ .

Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti Å¡alims tinkamai iÅ¡dėstyti ir teisiÅ¡kai pagrįsti savo pozicijÄ , bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso Å¡alys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTÄ® 49 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso Å¡alis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylÄ pati, ar pasitelks atstovÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

ABTÄ® neriboja administracinio proceso Å¡alių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatÄ . Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso Å¡alies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvienos Å¡alies samdant advokatus patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies.       Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjo pozicijos formulavimÄ byloje, į skundo pagrindÄ ir dalykÄ , į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir vieÅ¡ajam interesui. Nė vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų vieÅ¡ojo administravimo subjektui priteisimo klausimÄ .

PrieÅ¡ingai, bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei nutarti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti atstovavimo iÅ¡laidas.        Nors pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 100 Lt suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra Å¡abloninė, nesudėtinga (vien per 2013 metus teisme iÅ¡nagrinėta virÅ¡ tÅ«kstančio tokio pobÅ«džio bylų), nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumo, pareiÅ¡kėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiÅ¡kėjui pastovumÄ (analogiÅ¡kose pareiÅ¡kėjo bylose pareiÅ¡kėjÄ atstovauja ta pati advokatė), pareiÅ¡kėjas skundÄ pateikė elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, praÅ¡ymo ir jo priedų kopijas atsakovui ruošė teismas, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant 50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015 konstatavo, kad paminėti argumentai yra reikÅ¡mingi ir pakankami nustatant priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį analogiÅ¡kose bylose.        Dėl nustatomos prievolės piniginės iÅ¡raiÅ¡kos        Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu, visais atvejais paliekant perskaičiuotÄ skaičių eurais nepakitusį.

Pagal Å¡io įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teismai ir iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudÄ ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydį eurais, taikydami perskaičiavimo kursÄ ir Å¡io įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ apvalinimo taisyklę.       Įvertinus cituojamÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas po euro įvedimo dienos iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ dėl piniginės prievolės nustatytos iki euro įvedimo dienos bei Å¡iuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, nustatomos prievolės piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydį nurodo eurais, taikant perskaičiavimo kursÄ ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ apvalinimo taisyklę.       Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a :

       Uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymÄ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo tenkinti.        Priteisti iÅ¡ atsakovės L. O., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas nežinomas), pareiÅ¡kėjui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 179901854) 91,00 Eur (devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .       Priteisti iÅ¡ atsakovės L.

O., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas nežinomas), pareiÅ¡kėjui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 179901854) 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kitoje dalyje praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netenkinti.       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

      Teisėja                                                                                              Dalia Gumuliauskienė