2021-07-21 Nr. AB-21426-3-61-3-01406-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1781-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01406-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Z. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2020 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. SKP-6 „Dėl paramos gavėjui V. Z. paramos dalies, prašomos pagal mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KK-12-1-011442-MP002, neskyrimo, paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. NMA nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepasiekė pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – Priemonė) siekiamų tikslų, apsiribojo vien formaliu aplinkybių vertinimu ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) taikymu, Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų bei motyvų aiškumo ir pakankamumo kriterijų;

2.2. pareiškėjas, vykdydamas tarp jo ir NMA pasirašytą 2014 m. gruodžio 23 d. paramos sutartį Nr. 2IM-KV-12-1-011442-PR001 (toliau – Paramos sutartis), įrengė rekreacinės paskirties miško aikštelę, rekreacinius pažintinius takus, lauko tualetus, pavėsines, apžvalgos aikšteles, transporto priemonių aikšteles su žvyro danga, užtvaras, informacinį stendą, persirengimo kabinas, rodykles, kūdras, stacionarų žemėlapį, šiukšlių dėžes ir konteinerius, lieptus, laužavietes, skulptūras, medinius atrakcionus, stalus bei suolus. Planuodamas miško aikštelės viziją, pareiškėjas nusprendė, kad jos estetinę vertę padidintų gyvūnija, todėl nusprendė, kad aplink miško aikštelės teritoriją nuolat būtų miško žvėrių – elnių. Tam, kad jie neišsilakstytų, visa teritorija buvo apverta. Nei Paramos sutartis, nei Įgyvendinimo taisyklės nedraudžia, kad projekto įgyvendinimo vieta būtų aptverta. NMA negalėjo laisvai patekti į miško aikštelę tik vieną kartą iš septynių apsilankymų ir tai dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių – elniai buvo pažeidę dalį vidinių pertvarų. Tuo metu į miško aikštelę buvo galima patekti tik į ją įleidus. NMA iš anksto neinformavo pareiškėjo apie patikrą vietoje ir atvyko būtent tuo metu, kai pareiškėjo nebuvo vietoje. Visi asmenys, pageidaujantys pasinaudoti miško aikštele, gali patekti į šią teritoriją laisvai, vartai nėra rakinami, tik apjuosiami grandine tam, kad elniai negalėtų jų atidaryti ir nepabėgtų iš teritorijos. Vartus galima atsidaryti savarankiškai arba paskambinti ant vartų nurodytu telefono numeriu. O toks laikino pobūdžio nesklandumas negali būti pagrindas spręsti, kad pareiškėjas nepasiekė pagal Priemonę ir projektą siekiamų tikslų.

2.3. Sprendimu paskirta sankcija yra neteisėta. Griežčiausia poveikio priemonė paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai. Šiuo atveju NMA nei po vieno iš atliktų patikrinimų vietoje, pareiškėjas NMA nebuvo įspėtas, jog pareiškėjas netinkamai vykdo pagal Paramos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. NMA vos tik pasibaigė projekto kontrolės laikotarpis, be jokio perspėjimo pareiškėjui paskyrė griežčiausią galimą poveikio priemonę, nors visą kontrolės laikotarpį veiksmų dėl tokio pažeidimo nesiėmė. Toks NMA neveikimas ir griežčiausios sankcijos skyrimas tik pasibaigus projekto kontrolės laikotarpiui sukuria klaidingą įspūdį, kad pareiškėjas sąmoningai nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų ir nepasiekė pagal Priemonę ir projektą siekiamų tikslų. Net jeigu tam tikrą laikotarpį ir egzistuoja kokie nors pažeidimai, trukdantys šių tikslų siekimui, jų pašalinimas leistų pasiekti siekiamus tikslus. Sankcija turėjo būti paskirta ne mechaniškai, o įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes bei kilusius padarinius. NMA to neįvertino. Dėl to, kad teritorijos, kurioje yra miško aikštelė, vartai buvo apjuosta grandine ir neužrakinti, nekilo jokių neigiamų padarinių. NMA, skirdama pačią griežčiausią sankciją, remiasi vien tik formaliu tvirtinu, kad pareiškėjas nepasiekė projekto tikslų, tačiau nepateikia jokių konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimą patvirtinančių aplinkybių. Pažeidimo dydis nėra didelio masto, nes įsipareigojimas visuomenei laisvai ir nemokamai naudotis miško aikštele yra tik vienas iš daugelio įsipareigojimų, kuriuos pareiškėjas turėjo įvykdyti įgyvendindamas Paramos sutartį. Pažeidimas galėjo būti lengvai pašalintas. NMA nenurodė, nuo kada pareiškėjas pažeidė projekto tikslus.

2.4. Sprendimu paskirta sankcija yra neproporcinga, pritaikyta prieš tai nepritaikius prevencinių priemonių. Pareiškėjas neribojo ir neturėjo tikslo riboti visuomenės galimybių patekti į miško aikštelę. Tvoros ir vartų įrengimas buvo išimtinai susijęs su pareiškėjo noru miško aikštelei suteikti dar didesnę visuomeninę estetinę vertę. Vien tai, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytų reikalavimų, negali būti pagrindu susigrąžinti visą paramą.

2.5. Sprendimas priimtas praleidus senaties terminą. Pareiškėjas pagal Paramos sutartį įsipareigojo projektą įgyvendinti iki 2015 m. birželio 26 d., t. y. sutvarkyti miško parko valdą ir įrengti joje visuomenei laisvai prieinamą rekreacinę infrastruktūrą. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas 2988/95) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas pažeidimas. Vadinasi, senaties terminas sankcijai pagal paramos sutartį skirti suėjo 2019 m. birželio 26 d., o Sprendimas buvo priimtas tik 2020 m. kovo 5 d. Tai reiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas vien tuo aspektu, kad priimtas praleidus senaties terminą.

2.6. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų bei motyvų aiškumo ir pakankamumo kriterijų. Sprendimas grindžiamas ataskaitomis, kurios pareiškėjui tiesiogiai nebuvo pateiktos, nežinomas jų turinys. Pareiškėjas negali pasisakyti dėl ataskaitų. Sprendime nurodomos skirtingos Įgyvendinimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) nuostatos, tačiau nepasisakoma kaip konkrečiai nagrinėjamos situacijos atveju šios teisės normos yra pritaikomos, koks jų turinys. Iš Sprendimo pareiškėjui nėra aišku, kokie neigiami padariniai šiuo atveju kilo, kodėl reikėjo taikyti tokio pobūdžio poveikio priemonę.

2.7. Sprendimo trūkumai apsunkino pareiškėjo galimybes ginti jo pažeistus interesus.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Nors aptvarų įrengimo Įgyvendinimo taisyklės nedraudžia jų įrengti, tačiau juos įrengus, paramos gavėjai privalo užtikrinti, kad rekreacine infrastruktūra būtų galima laisvai naudotis. 2016 m. spalio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2018 m. gegužės 29 d., 2018 m. lapkričio 12 d., 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. gegužės 21 d., 2019 m. liepos 5 d. atliktų patikrų vietoje ataskaitos patvirtina, kad pareiškėjas projekto kontrolės laikotarpiu nesilaikė įsipareigojimo, kad rekreacine infrastruktūra galėtų laisvai ir nemokamai naudotis visuomenė.

4.2. Pirminiam sumanymui užtvarai buvo skirti automobilių aikštelei atitverti nuo projekto įgyvendinimo vietos, apie tai, kad pareiškėjas planuoja aptverti visą projekto įgyvendinimo vietą ir aptvertoje teritorijoje auginti elnius, NMA informacijos neturėjo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pats prisiėmė riziką dėl jo veiksmų teisinio vertinimo.

4.3. Pareiškėjui buvo žinomas įsipareigojimas, jog rekreacine infrastruktūra bus galima naudotis laisvai. Pats pareiškėjas pripažino, kad naudojimasis rekreacine infrastruktūra yra apsunkintas. Tai patvirtina ir NMA atliktos patikros vietoje. Tą kartą, kai NMA atstovas negalėjo patekti į tikrinamą vietą, buvo atimta galimybė vykdyti NMA paskirtą funkciją tikrinti, kaip pareiškėjas užtikrina visuomenei patekimą į miško aikštelę, ar tikrai visiems paskambinusiems, spynos atrakinamos, o gal pateikiamas paaiškinimas, kodėl į teritoriją patekti visgi negalima, nes užfiksuoti duomenys, kad ant tvoros uždėti ženklai, draudžiantys vaikščioti. Tik per dvejus vartus, kurie yra šalia vienas kito, galima patekti į aptvertą teritoriją, kurios viduje yra projekto įgyvendinimo vieta. Jei šie vartai užrakinti, kito patekimo nėra.

4.4. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, paneigiantis NMA padarytas išvadas, niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas, kas kartą gavęs patikros ataskaitą, kurioje buvo fiksuojama dėl laisvo patekimo į projekto įgyvendinimo vietą nebuvimo, teikdavo paaiškinimus, nurodydamas, kad pažeidimas dėl laisvo patekimo yra pašalintas, vartai atrakinti, poilsiautojai laisvai gali naudotis miško aikštele. Vadinasi, pareiškėjui buvo žinoma apie fiksuotus pažeidimus, su jais jis sutikdavo, informuodavo NMA apie pašalintus pažeidimus. Tačiau, NMA, siekdama įsitikti teikiamų paaiškinimų teisingumu, kartodavo patikras vietose, kurių metu būdavo pakartotinai fiksuojamas tas pat pažeidimas. Ataskaitose buvo detaliai paaiškinti pažeidimai, jos pareiškėjui buvo išsiųstos tiek paštu, tiek patalpintos į NMA informacinį portalą, kuris pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažinta tinkama informavimo priemone. Pareiškėjas ataskaitų neskundė, jos yra galiojančios ir jomis buvo remiamasi priimant skundžiamą Sprendimą.

4.5. Pareiškėjas žinojo, kad per visą kontrolės laikotarpį, t. y. iki 2019 m. gruodžio 23 d. privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Visi įsipareigojimai yra svarbūs ir tik juos pilnai įvykdžius yra laikoma, kad projekto tikslai įgyvendinti tinkamai. Kitoks vertinimas diskriminuotų sąžiningus paramos gavėjus, kurie visus įsipareigojimus vykdo tinkamai. Todėl skundo argumentas dėl pažeidimo masto nepagrįstas. Sankcijas nustato ne NMA, o teisės aktai, kurie šiuo atveju buvo pritaikyti tinkamai. Skundo argumentai dėl neproporcingos sankcijos atmestini kaip nepagrįsti.

4.6. Kadangi pareiškėjo projekto penkerių metų laikotarpis tęsėsi iki 2019 m. gruodžio 23 d., vadinasi, pareiškėjas, kaip paramos gavėjas, privalėjo iki 2019 m. gruodžio 23 d. laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnį patraukimo atsakomybėn senaties terminas – 4 metai nuo tada, kai buvo padarytas pažeidimas, t. y. sankciją galima taikyti per 4 metus nuo pažeidimo padarymo momento. NMA 2016 m. spalio 18 d. dar patikros vietoje metu nustatė, kad pareiškėjas neužtikrina tinkamų savo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo dėl laisvo patekimo į projekto įgyvendinimo vietą. Paskutinė patikra atlikta 2019 m. liepos 5 d. Pagal minėto reglamento 3 straipsnio 2 dalį, tęstinių ar pakartotinių pažeidimų atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Pažeidimas buvo baigtas reiškia nuorodą į dieną, kai buvo baigtas paskutinis tą patį pakartotinį pažeidimą sudarantis veiksmas. Vadinasi, 4 metų senaties terminas skaičiuojamas nuo paskutinės patikros vietoje, t. y. 2019 m. liepos 5 d. atlikimo dienos, kai buvo nustatytas vėl tas pats pažeidimas.

4.7. Sprendimas yra pagrįstas, teisės normos pritaikytos tinkamai, pareiškėjo siųsti raštai ir paaiškinimai pagrindžia, kad patikrų vietoje fiksuoti pažeidimai buvo aiškūs ir suprantami.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas 2012 m. liepos 30 d. pateikė NMA paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, pagal kurią bendra projekto vertė – 111 110,98 Eur (383 644 Lt), prašoma paramos suma – 100 000,00 Eur (345 280 Lt), projekto planuojama pradžia – 2012 m. spalio 1 d., planuojama pabaiga – 2014 m. liepos 1 d., planuojami 3 Projekto įgyvendinimo etapai, pirmajame investicijų vertė – 14 175,16 Eur (48 944,00 Lt), antrojo – 52 623,96 Eur (181 700 Lt), trečiojo – 44 311,86 Eur (153 000 Lt). Paraiškos XII skyriuje „pareiškėjo deklaracija“ pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, be kita ko, kad: yra susipažinęs su paramos skyrimo sąlygomis (1 punktas), prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma (6 punktas), įgaliotai institucijai pareikalavus, įsipareigoja grąžinti gautą paramą, jeigu projektas nebuvo įgyvendintas taip, kaip numatyta, ir nebuvo tinkamai įforminti pakeitimai arba buvo pažeistos kitos paramos gavimo taisyklės (21 punktas). Su NMA pareiškėjas sudarė Paramos sutartį, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „miško parko poilsio aikštelės“ Nr. 2IM-KK-12-1-011442-PR001 iki 2015 m. birželio 26 d., o NMA įsipareigojo vykdyti šio projekto priežiūrą.

7.2. NMA atliko paraiškos patikrą vietoje 2016 m. spalio 18 d. nuo 11.50 iki 12.40 val., 2017 m. rugpjūčio 29 d. nuo 11.50 iki 13 val., 2018 m. gegužės 29 d. nuo 11.50 iki 15.10 val., 2018 m. lapkričio 12 d. nuo 10.10 iki 10.40 val., 2019 m. balandžio 24 d. nuo 11.25 iki 12.25 val., 2019 m. gegužės 21 d. nuo 11.50 iki 12.30 val., 2019 m. liepos 5 d. nuo 11 iki 13.45 val.

7.3. NMA 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. BRK-1056 informavo pareiškėją apie priimtą Sprendimą, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas projekto kontrolės metu nesilaikė įsipareigojimo, kad rekreacinė infrastruktūra galėtų laisvai ir nemokamai naudotis visuomenė bei nepasiekė priemonės bendrojo tikslo, t. y. plėtojant rekreacinę infrastruktūrą nepadidinta miško visuomeninė estetinė vertė ir nepasiekė projekto tikslo – įrengti visuomenei laisvai prieinamą infrastruktūrą (miško parko valdą). Dėl to jam paskirta sankcija, netenkintas prašymas kompensuoti išlaidas ir nutraukta Paramos sutartis.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne tik VAĮ (8 str. 1 d.), kaip bendruosius viešojo administravimo principus reglamentuojantis teisės aktas, bet ir ginčo metu galiojančios Įgyvendinimo taisyklės (74 p.) ir Administravimo taisyklės (5.9).

9. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovo pateiktų paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas iš esmės neneigia visų patikrų vietose nustatytų faktinių aplinkybių, kurios išsamiai išdėstytos Sprendime. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės ginčą kelia dėl to, kad Sprendimu paskirta sankcija yra neproporcinga ir nustatyta formaliai įvertinus atskiras faktines aplinkybes, neįvertinus padaryto pažeidimo masto, prisiimtų įsipareigojimų kontekste. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, ginčas šiuo atveju keliamas dėl teisinio NMA nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, skundą pareiškėjas iš esmės grindė tokiais pagrindiniais argumentais: paskirta sankcija yra per griežta, praleistas senaties terminas, Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų (turinys neaiškus, nesuprantamas, pareiškėjas nežino atliktų patikrų vietoje ataskaitų turinio).

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo interpretacija dėl senaties termino pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad senaties terminas nacionaliniuose teisės aktuose neįtvirtintas, todėl šiuo atveju aktuali tiesiogiai taikytino Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad tęstinių ar pakartotinių pažeidimų atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Pažeidimas buvo baigtas reiškia nuorodą į dieną, kai buvo baigtas paskutinis tą patį pakartotinį pažeidimą sudarantis veiksmas. Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija to, kad pažeidimas dėl apsunkinto patekimo į projekto įgyvendinamą vietą buvo konstatuotas 2019 m. liepos 5 d. patikros vietoje atlikimo metu. Vadinasi, 4 metų terminas skaičiuotinas nuo šios datos. Sprendimas priimtas 2020 m. kovo 5 d., t. y. senaties terminas nėra praleistas.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skunde išdėstytų teisinių argumentų dėl senaties termino praleidimo teismo posėdyje nepakomentavo ir nepagrindė pats pareiškėjo atstovas advokatas, todėl šis skundo argumentas visiškai nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą dėl imperatyvaus termino, kada galima patraukti paramos gavėją atsakomybėn, praleidimo.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, skundu nepaneigtos NMA padarytos išvados ir jų teisingumas, neįrodyta, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Skundo argumentai, kad pažeidimas, dėl kurio pritaikyta sankcija, buvo vienkartis ir greitai ištaisomas, paneigti visa NMA pateikta medžiaga ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, ne paskutinės patikros vietoje metu, o jau 2018 m. gegužės 29 d. nebuvo galima patekti į projekto įgyvendinimo vietą, nes teritorija buvo aptverta ir užrakinta, apie tai buvo informuotas pareiškėjas, nes su juo buvo susisiekta. Pareiškėjui buvo išsiųstas 2018 m. birželio 1 d. raštas Nr. BRK-2787, kuriame aprašyta ši situacija ir prašyta pateikti paaiškinimą apie šį Paramos sutarties pažeidimą. Nors pareiškėjas pateikė 2018 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinimą, NMA kitu 2018 m. liepos 4 d. raštu Nr. BRK-3220 įpareigojo iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. ištaisyti patikros vietoje metu nustatytą neatitikimą, t. y. nedelsiant imtis priemonių ir pašalinti kliūtis, kurios riboja laisvą visuomenės naudojimąsi miško parko poilsio aikštele. 2018 m. lapkričio 12 d. patikros metu taip pat nustatyta, kad įvažiavimas apsunkintas, privažiuoti prie projekto įgyvendinimo vietos nepavyko. Neištaisius šio pažeidimo, NMA ir kitu 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. BRK-5582 įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. gruodžio 18 d. ištaisyti patikros vietoje metu nustatytą neatitikimą, t. y. nedelsiant imtis priemonių ir pašalinti kliūtis, kurios riboja laisvą visuomenės naudojimąsi miško parko poilsio aikštele. 2019 m. balandžio 24 d. patikros vietoje metu pažeidimas nebuvo pašalintas, nors pareiškėjas patikino NMA pareigūną, kad patekimo į projekto įgyvendinimo teritoriją trūkumai bus ištaisyti per vasarą. Pakartotinai nustatyti pažeidimai nustatyti atlikus patikrą ir 2019 m. gegužė 21 d. pareiškėjas vėl buvo įpareigotas iki 2019 m. birželio 25 d. pateikti pasiaiškinimą dėl apsunkinto patekimo į projekto įgyvendinimo teritoriją. Pareiškėjas pateikė 2019 m. birželio 24 d. paaiškinimus. Pareiškėjas vėl iki 2019 m. spalio 25 d. buvo įpareigotas informuoti NMA, kaip vykdomas projektas – įrengta rekreacinė visuomenei laisvai prieinama poilsio zona (2019 m. spalio 14 d. raštas Nr. BRK-6465).

13. Teismas pabrėžė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas įsipareigojimų neįvykdė ne vieną kartą, kaip teigia teismui, o pažeidimas kartojosi visą kontrolės laikotarpį. Todėl teismas nenustatė pagrindo vertinti tokį pareiškėjo elgesį skirtingai, nei jį vertino NMA. Teismas nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog jis nežinojo apie atliktas patikras, jam nežinomas jų turinys. Kaip matyti, kai kada pareiškėjas buvo ne tik informuojamas apie atliekamą patikrą, bet ir pats joje dalyvavo. Be to, iš byloje pateiktos informacijos, pateiktos iš NMA informacinės sistemos, matyti, kad pareiškėjui buvo išsiųsti ir jam įteikti visi raštai, susiję su projekto įgyvendinimo vietos patikrinimais. Tai, kad pareiškėjui buvo žinoma apie konstatuotus pažeidimus, susijusius su patekimu projekto įgyvendinimo vietos apsunkinimu, patvirtina ir tai, kad pareiškėjas atsakinėjo į NMA siųstus raštus ir raginimus pašalinti konstatuotą pažeidimą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šią išvadą.

14. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad NMA selektyviai įvertino patikrų vietoje metu nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo informuojamas apie pakartotinius pažeidimus, žinojo NMA nuoseklią poziciją apie jo vykdomus įsipareigojimus ir jų trūkumus, todėl šiuos pareiškėjo teiginius atmetė.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendime neatskleistas Įpareigojimo taisyklių ir Administravimo taisyklių nuostatų turinys, teismas pažymėjo, kad jie yra deklaratyvūs. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui atstovauja advokatas, jis parengė skundą teismui, iš to matyti, kad jam Sprendimo turinys aiškus ir suprantamas, skunde taip pat nurodomas teisinis reguliavimas, grindžiamas ir Sprendimas. Aplinkybių, kad pareiškėjas būtų suklaidintas, ar kad NMA būtų pritaikiusi ne tas teisės normas, teismas nenustatė, to neįrodinėjimo ir pareiškėjas, todėl skundo argumentus dėl VAĮ 8 straipsnio neatitikimo teismas pripažino nepagrįstais.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

17.1. Priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, ginčas dėl faktinių aplinkybių yra kilęs, kadangi nagrinėjamu atveju NMA, priimdama Sprendimą, rėmėsi tik dalimi patikrų vietoje nustatytų aplinkybių, t. y. NMA Sprendime (5–6 psl.), aprašydama neva pareiškėjo padarytą pažeidimą, patikrinimų vietoje metu nustatytas aplinkybes pateikė selektyviai:

17.1.1. NMA Sprendime nurodė, jog 2016 m. spalio 18 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje duomenimis (ataskaita Nr. V-VK-0868583), „privažiavimas prie Projekto įgyvendinimo vietos yra probleminis - visa teritorija yra užtverta, joje auginami elniai, reikia važiuoti apie 200 metrų per pievą pro rakinamus vartus“, tačiau Sprendime neatskleidžiama, jog toje pačioje ataskaitoje nurodyta, kad „pėsčiomis patekti į teritoriją nėra problemų - mažieji vartai yra nerakinami“;

17.1.2. NMA Sprendime nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje duomenimis (ataskaita Nr. V-VK-0941721), „privažiavimas prie Projekto įgyvendinimo vietos yra apsunkintas - teritorija yra aptverta tvora ir užrakinti vartai, visoje aptvertoje teritorijoje ganosi elniai, ant rakinamų vartų kabo lentelė su nurodytu telefono numeriu, kuriuo paskambinus atvykstama atrakinti vartų, informacijos apie miško parko poilsio aikštelę nei ant vartų, nei ant kelio nėra“. Tačiau Sprendime neatskleidžiama, jog toje pačioje ataskaitoje nurodyta, kad „Teritorija yra prižiūrima, ja gali naudotis visuomenė nemokamai“;

17.1.3. NMA Sprendime nurodė, jog 2019 m. balandžio 24 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje duomenimis (ataskaita Nr. V-VK-1090104), „vartai per kuriuos galima patekti į Projekto įgyvendinimo vietą buvo užverti ir uždėta grandinė, kad vartai neatsidarytų, mažieji varteliai buvo užrakinti spyna. Patikros metu nustatyta, kad privažiavimas iki Projekto įgyvendinimo vietos yra apsunkintas, nes vartai nors ir neužrakinti, bet uždaryti. Tačiau Sprendime neatskleidžiama, jog toje pačioje ataskaitoje nurodyta, kad „Atsikabinus grandinę atidariau vartus ir iki projekto įgyvendinimo vietos patekau automobiliu“;

17.1.4. NMA Sprendime nurodė, jog 2019 m. gegužės 21 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje duomenimis (ataskaita Nr. V-VK-1096346), „aplink įrengtą miško parko teritoriją aptverta aukšta tvora, varteliai užrakinti spyna ant kurių nurodyti tel. numeriai ir užrašas (duomenys neskelbtini) ELNYNAS (elniai patikros dieną nesiganė), vartai apjuosti grandine kurią įmanoma atsikabinti, tačiau Sprendime neatskleidžiama, jog toje pačioje ataskaitoje nurodyta, kad „Visuomenė projekto įgyvendinimo vietoje esančiomis investicijomis gali naudotis nemokamai <...>“;

17.1.5. NMA Sprendime nurodė, jog 2019 m. liepos 5 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje duomenimis (ataskaita Nr. V-VK-1114535), „viešos informacijos apie vykdomą projektą, kuri matytųsi nuo kelio nėra (nežinant surasti parką galimybių mažai - nuo pagrindinio žvyrkelio vedančio iki poilsiavietės reikia nusukti į mažesnį keliuką), parkas aptvertas tvora, ant kurios yra ženklai „Vaikščioti draudžiama“, apie esančią poilsiavietę ant tvoros, ar vartų pro kuriuos galima patekti į poilsiavietę informacijos apie tai taip pat nėra, ant vartų nurodyti (duomenys neskelbtini) elnyno telefono numeriai, atvykus į patikrą vietoje pro vartus įvažiuoti buvo galima, jie buvo neužrakinti (apjuosti grandine be spynos), įvažiavus pro vartus iki poilsiavietės važiuojant pievos keliuku aplinkui ganosi elniai, tačiau Sprendime neatskleidžiama, jog toje pačioje ataskaitoje nurodyta, kad: „Kadangi iki projekto įgyvendinimo vietos važiuoti reikia per elnyną, paskambinta ant vartų nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini), atsiliepęs žmogus patikino, kad per teritoriją važiuoti galima“.

17.1.6. 2019 m. liepos 5 d. patikros vietoje ataskaitos 3 dalies „Bendri klausimai“ 4 punkte patektas klausimas „Ar yra galimybė naudotis laisvai ir nemokamai rekreacine infrastruktūra?“, į kurį NMA tikrintojas atsakė: „Taip“.

17.2. Nors pareiškėjas vartus į teritoriją, kurioje yra įrengta miško aikštelė, tam tikrais atvejais apjuosdavo grandine (tam, kad vartai savaime neatsidarytų), minėtos NMA tikrintojų nustatytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas nesudarė kliūčių visuomenei laisvai naudotis miško aikštele (projekto įgyvendinimo vieta), t. y. vartų uždarymas ir apjuosimas grandine neužkirto visuomenei kelio ją pakelti ir naudotis miško aikštele. Tačiau NMA šias aplinkybes ignoravo ir Sprendimą priėmė remdamasi tik dalimi patikrų metu nustatytų aplinkybių.

17.3. Priemonės įgyvendinimo tvarką reglamentuojančiose Įgyvendinimo taisyklėse ar kituose teisės aktuose, nėra nustatyta jokių draudimų ar apribojimų dėl projekto įgyvendinimo vietos aptvėrimo, specialių reikalavimų privažiavimui prie projekto įgyvendinimo vietos ir pan. Šiuo atveju pagrindinis reikalavimas – visuomenė laisvai ir nemokamai galėtų naudotis pagal Priemonę įrengta rekreacinės paskirties miško aikštele (Įgyvendinimo taisyklių 18.12 p.). Nagrinėjamu atveju visuomenė miško aikštele galėjo laisvai naudotis, jokių pranešimų ar skundų iš visuomenės dėl galimybių naudotis miško aikštele nebuvo gauta. Be to, visų patikrų vietoje metu, išskyrus 2018 m. lapkričio 18 d. patikrą vietoje, NMA galėjo laisvai patekti į miško aikštelę (projekto įgyvendinimo vietą). 2018 m. lapkričio 18 d. patikros metu NMA negalėjo patekti į miško aikštelę dėl susidariusių nenumatytų aplinkybių visumos. Pareiškėjas visiems pageidaujantiems asmenims (visuomenei) sudarė ir sudaro galimybę patekti į miško aikštelę, t. y. teritorijos, kurioje yra miško aikštelė, vartai nėra rakinami (vartai tiesiog apjuosiami grandine tam, kad elniai negalėtų jų atidaryti ir nepabėgtų iš teritorijos). Todėl visi asmenys, pageidaujantys pateikti į miško aikštelę, gali arba savarankiškai atsidaryti vartus, arba paskambinti ant vartų nurodytu pareiškėjo telefono numeriu, kad pareiškėjas paaiškintų kaip patekti į miško aikštelę (arba, kad pats pareiškėjas atvykusius asmenis įleistų į šią teritoriją). NMA savo Sprendime nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų.

17.4. Sprendime nurodytu atveju, kuomet NMA negalėjo patekti į miško aikštelę, kaip ir nurodyta Sprendime, elniai buvo pažeidę dalį vidinių pertvarų, todėl pareiškėjo vertinimu egzistavo rizika, kad elniai gali pasprukti iš teritorijos. Siekiant išvengti galimo elnių pabėgimo iš teritorijos, į miško aikštelę buvo galima patekti pareiškėjui į ją įleidus, o kadangi NMA iš anksto pareiškėjo neinformavo apie patikrą vietoje, įvyko sutapimas, jog NMA tikrintojai prie projekto įgyvendinimo vietos atvyko tuo pat metu, kai pareiškėjas buvo išvykęs ir neturėjo galimybės įleisti NMA tikrintojų į vidų. Jeigu pareiškėjas tuo metu nebūtų išvykęs, pareiškėjas būtų atvykęs ir įleidęs NMA tikrintojus į projekto įgyvendinimo vietą (kaip ir bet kuriuos kitus asmenis, norinčius pasinaudoti miško aikštele). Tokie laikino pobūdžio nesklandumai, kurie, be kita ko, sutapo su pareiškėjo išvykimu ir galimybių įleisti NMA tikrintojus į vidų neturėjimu, negali būti pagrindas spręsti, kad pareiškėjas nepasiekė pagal Priemonę ir projektą siekiamų tikslų.

17.5. NMA (pagal 2019 m. spalio 14 d. raštą Nr. BRK-6465) nevertino, jog atkabinami uždaryti vartai riboja visuomenės galimybes pateikti į miško aikštelę (projekto įgyvendinimo vietą). Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina ir 2019 m. liepos 5 d. atliktos patikros vietoje ataskaita, kurioje NMA tikrintojas atsakydamas į bendruosius ataskaitos klausimus, nurodė, jog rekreacine infrastruktūra yra galimybė naudotis laisvai ir nemokamai. NMA pareiškėjui tik nurodė imtis priemonių, papildomai informuojančių apie visuomenės galimybę pasinaudoti miško aikštele. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas įvykdė šį nurodymą ir įrengė papildomą informacinį stendą apie elnyno teritorijoje įrengtą miško aikštelę (poilsiavietę).

17.6. Nepaisant to, kad pareiškėjas įvykdė visus NMA nurodymus, NMA, neinformavusi pareiškėjo apie jokius kitus pažeidimus (pavyzdžiui, nei 2019 m. gegužės 21 d., 2019 m. liepos 5 d. patikros vietoje metu NMA nenustatė, kad elnyno vartai būtų užrakinti ar pan.), pareiškėjui paskyrė griežčiausią galimą sankciją – visos paramos susigrąžinimą. Ši sankcija pareiškėjui paskirta ne dėl netinkamo projekto viešinimo, o dėl to, kad pareiškėjas ribojo visuomenės galimybes laisvai ir nemokamai naudotis miško aikštele (nors pagal 2019 m. spalio 14 d. raštą Nr. BRK-6465 NMA nevertino, kad atkabinami uždaryti vartai riboja visuomenės galimybes pateikti į miško aikštelę).

17.7. Pirmosios instancijos teismo pateiktas faktinių aplinkybių dėl patikrų vietoje atlikimo aprašymas nėra tikslus. Pareiškėjas neteigė, kad paskutinės patikros vietoje metu nebuvo galima patekti į projekto įgyvendinimo vietą. Į projekto įgyvendinimo vietą (miško aikštelę) NMA negalėjo patekti 2018 m. lapkričio 12 d. patikros metu (ši situacija susidarė dėl susidėjusių aplinkybių visumos, ir NMA tuo metu pareiškėjui jokios poveikio priemonės netaikė). Paskutinės NMA patikros vietoje metu (t. y. 2019 m. liepos 5 d.) NMA tikrintojas nurodė, jog pareiškėjo įrengta rekreacine infrastruktūra (miško aikštele) yra galimybė naudotis laisvai ir nemokamai. Skirtingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, 2019 m. balandžio 24 d. patikros vietoje metu, pareiškėjas NMA tikrintojui nurodė, jog vartai į teritoriją, kurioje yra miško aikštelė, nebus rakinami. Jokių kitų kliūčių pareiškėjas šiuo atveju neįsipareigojo pašalinti, kadangi tokių kliūčių nebuvo. Atitinkamai nei vienos vėlesnės NMA patikros vietoje metu nebuvo nustatyta, kad šie vartai yra užrakinti, vartai buvo tiesiog apjuosiami grandine (kaip ir 2019 m. balandžio 24 d. patikros vietoje metu) ir NMA nevertino to kaip pažeidimo.

17.8. Nors Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas nepasiekė priemonės bendrojo tikslo, t. y. plėtojant rekreacinę infrastruktūrą nepadidinta miško visuomeninė estetinė vertė, tačiau nei Sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime neįvardinta, kokius konkrečius įsipareigojimus pareiškėjas pažeidė, jog Sprendime daroma išvada, kad „plėtojant rekreacinę infrastruktūrą nepadidinta miško visuomeninė estetinė vertė“. Pareiškėjas, vykdydamas pagal Paramos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, įrengė rekreacinės paskirties miško aikštelę, t. y. įrengė rekreacinius pažintinius takus, lauko tualetus, pavėsines, apžvalgos aikšteles, transporto priemonių aikšteles su žvyro danga, užtvaras, informacinį stendą, persirengimo kabinas, rodykles, kūdras, stacionarų žemėlapį, šiukšlių dėžes ir konteinerius, lieptus, laužavietes, skulptūras, medinius atrakcionus, stalus bei suolus (tai, kad ši rekreacinės paskirties miško aikštelė yra įrengta, patvirtina NMA atlikti patikrinimai vietoje). Taigi, pareiškėjas miško aikštelėje atliko investicijas, kurios padidino miško visuomeninę estetinę vertę.

17.9. Sprendimas, pagal kurį NMA pareiškėjui paskyrė griežčiausio pobūdžio sankciją, grindžiamas ne objektyviomis aplinkybėmis, o subjektyviu ir selektyviu vertinimu. Pareiškėjui įvykdžius NMA nurodymus, pareiškėjui buvo paskirta griežčiausia galima sankcija už tai, kad pareiškėjas neva nesudaro galimybių visuomenei laisvai naudotis miško aikštele.

17.10. Pareiškėjo įsitikinimu, Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Skunde nurodyta teismų praktika ir senaties termino pradžia laikė 2019 m. liepos 5 d.

17.11. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjas pagal Paramos sutarties 5.1 punktą įsipareigojo projektą įgyvendinti iki 2015 m. birželio 26 d., šiuo atveju senaties terminas sankcijai pagal Paramos sutartį skirti suėjo 2019 m. birželio 26 d. (vėliausiai) (5 metai nuo projekto įgyvendinimo). Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas, pagal kurį pareiškėjui skirta sankcija, buvo priimtas 2020 m. kovo 5 d., Sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

17.12. 2019 m. liepos 5 d. atliktos patikros vietoje ataskaitoje nėra nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė įsipareigojimą sudaryti galimybes visuomenei naudotis miško aikštele. Priešingai, šioje paskutinės patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad visuomenė gali laisvai ir nemokamai naudoti rekreacine infrastruktūra (miško aikštele).

17.13. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien formalus NMA vertinimas, jog pareiškėjas nesilaikė nustatytų reikalavimų, negali būti pagrindu susigrąžinti visą paramą, kadangi visų pirma turi būti atsižvelgiama į tai, kad sankcija būtų proporcinga ir teisinga. Šiuo atveju, atsižvelgiant į situacijos aplinkybes, sankcija nėra proporcinga ir teisinga.

17.14. Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų (VAĮ 8 str.) bei motyvų aiškumo ir pakankamumo kriterijų. Sprendime nenurodyti jokie konkretūs pažeidimai, kurie būtų susiję su miško visuomeninės estetinės vertės didinimu, tačiau Sprendime teigiama, kad pareiškėjas nepasiekė priemonės bendrojo tikslo, t. y. plėtojant rekreacinę infrastruktūrą nepadidinta miško visuomeninė estetinė vertė. Pareiškėjui neaišku ir nesuprantama, kokiu pagrindu remiantis NMA padarė šias išvadas, t. .y. Sprendime nėra jokių šias išvadas detalizuojančių aplinkybių. Be to, Sprendime duomenys iš NMA patikrų vietoje ataskaitų pateikiami selektyviai, neatskleidžiant visų šiai situacijai svarbių ir reikšmingų aplinkybių.

17.15. Sprendime tiesiog formaliai nurodoma, kad pareiškėjas nepasiekė pagal Priemonę siekiamų įgyvendinti tikslų, tačiau nepateikiami jokie tą pagrindžiantys argumentai ar įrodymai.

18. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad:

19.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Sprendime konkrečiai apibrėžtas ginčo dalykas, pagrindai, kuriais remiantis NMA priėmė Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl visų svarbių aplinkybių – aptartos NMA priežiūros ir kontrolės funkcijos, teisiškai įvertini patikrų metų fiksuoti pažeidimai Paramos sutarties kontekste, aptartas senaties terminas ginčo teisiniuose santykiuose ir pan.

19.2. Bet kurio iš prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas nulemia atsakomybės taikymą. Paramos gavėjai privalo užtikrinti, kad rekreacine infrastruktūra būtų galima naudotis laisvai. Iš patikrų vietoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas Projekto kontrolės laikotarpiu nesilaikė įsipareigojimo, jog rekreacine infrastruktūra (miško parko valda (Projekto metu įgyvendintomis investicijomis)) galėtų laisvai ir nemokamai naudotis visuomenė.

19.3. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kad neva NMA „selektyviai“ aprašo tam tikras patikrų vietoje ataskaitų aplinkybes nėra teisiškai reikšmingi, kadangi iš visos pateiktos bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad patekimas į Projekto įgyvendinimo vietą buvo apsunkintas, kai kada apskritai negalimas, o to būti negalėjo.

19.4. Patikras vietoje atliekančių NMA darbuotojų patikrų metu fiksuoti su Projekto vykdymu susiję pažeidimai yra pakankamas pagrindas inicijuoti galimo pažeidimo tyrimą ar priimti sprendimą dėl sankcijų taikymo. Patikrų metu buvo fiksuoti visi neatitikimai, kurie truko nuosekliai ir sistemingai iš esmės visą Projekto kontrolės laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. iki pat 2019 m. pabaigos, apie tai informuotas pareiškėjas, fiksuoti pažeidimai pareiškėjui buvo aiškiai suprantami ir žinomi. Tokie pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti teisiškai ir atsižvelgus į vis pasikartojantį tą patį pažeidimą, NMA priėmė sprendimą susigrąžinti išmokėtą paramą. Priimant sprendimą ir buvo atsižvelgta į pareiškėjo įsipareigojimus, teisės aktų reikalavimus, patikrų vietoje rezultatus, vis pasikartojantį tą patį pažeidimą, tęstinį pažeidimų pobūdį ir kt. Visos paminėtos aplinkybės buvo vertintos bendrai, todėl tai, kaip teigia pareiškėjas, kad „nebuvo gauta skundų iš visuomenės“, nepatvirtina, jog pareiškėjas tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal Projektą.

19.5. NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi VAĮ įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose objektuose. NMA tikrintojai neturi jokio suinteresuotumo fiksuoti tikrovės neatitinkančius faktus. Be to, patikros vietoje ataskaita yra vienas iš paramos administravimo eigoje priimamų dokumentų, todėl jei pareiškėjas nesutiko su patikros vietoje metu nustatytais neatitikimais, ataskaitas galėjo skųsti jose nurodyta tvarka. Kaip matyti, visos patikros vietoje ataskaitos yra nenuginčytos ir galiojančios, kurių pagrindu ir yra priimtas Sprendimas.

19.6. Paramos sutartis su pareiškėju pasirašyta 2014 m. gruodžio 23 d., todėl pareiškėjo Projekto penkerių metų kontrolės laikotarpis tęsėsi iki 2019 m. gruodžio 23 d. Tai reiškia, kad Paramos gavėjas iki 2019 m. gruodžio 23 d. privalėjo laikytis Projekte ir Paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Patikrų metu nustatyta, kad privažiavimas prie Projekto įgyvendinimo vietos arba apsunkintas, arba negalimas. Vadinasi, Paramos gavėjas padarė pažeidimą, todėl pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnį patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas pažeidimas, t. y. sankciją galima taikyti per 4 metus nuo pažeidimo padarymo momento.

19.7. Teikdamas paraišką, pareiškėjas užtvarų pagrindimui paraiškoje nurodė, kad užtvarai būtini „aptverti poilsiavietės teritoriją nuo automobilių stovėjimo aikštelės“. Taigi, pirminiam sumanymui užtvarai buvo skirti automobilių aikštelei atitverti. Apie tai, kad pareiškėjas aptvers visą Projekto įgyvendinimo vietą ir aptvertoje teritorijoje augins elnius, NMA informacijos neturėjo, pareiškėjas šios informacijos NMA nebuvo pateikęs. Tokiais veiksmais pareiškėjas pats prisiėmė riziką dėl jo veiksmų teisinio vertinimo, todėl teigti, kad pažeidimas padarytas nebuvo, pareiškėjas neturi teisės.

19.8. Sprendime yra labai aiškiai ir išsamiai pateikiamos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, pateikiamas jų vertinimas bei aiškiai įvardijamas pažeidimas, dėl kurio priimtas sprendimas. Pareiškėjui NMA buvo suteikusi ne vieną progą pažeidimą pašalinti, tačiau nuvykus į patikras, tas pats pažeidimas vėl buvo fiksuojamas. pareiškėjo elgesys ir siųsti raštai, paaiškinimai NMA pagrindžia, kad jam buvo žinomi ir suprantami NMA patikrų metu fiksuoti pažeidimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad Sprendimas nesuprantamas ir neaiškus. NMA priėmė pagrįstą Sprendimą, jame pateiktos visos pagrindinės faktinės aplinkybės taip pat ir teisiniai argumentai dėl priimto sprendimo teisėtumo, pritaikytos sankcijos individualizuotos ir pagrįstos. Motyvų ir argumentų išdėstymas yra pakankamas ir pareiškėjui aiškiai suprantamas. Visos šios faktinės ir teisinės aplinkybės sudarė pakankamą galimybę pareiškėjui suprasti Sprendimo esmę tiek turinio, tiek formos prasme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. SKP-6 teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, skundu nepaneigtos NMA padarytos išvados ir jų teisingumas, neįrodyta, kad NMA sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

22. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias buvo išdėstęs skunde pirmosios instancijos teismui ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai jų neįvertino.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 57 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 4 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

25. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas atsakovo sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (galiojusioje ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad NMA sprendime nuosekliai ir aiškiai išdėstyta paramos sutarties esmė, pareiškėjo pateiktoje paraiškoje įvardinto projekto tikslas, Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojų atliktų patikrinimų metu nustatytų pažeidimų faktiniai duomenys, pateiktas nuodugnus nustatytų pažeidimų teisinis vertinimas, pareiškėjui taikomos sankcijos už padarytus pažeidimus motyvavimas. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamas administracinis aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų atmetamas kaip nepagrįstas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išsako argumentus, kad atsakovas Sprendime neįvardino visų patikrinimo ataskaitose užfiksuotų aplinkybių, t. y. tų, kurios kaip tik patvirtina, kad pareiškėjas nesudarė kliūčių visuomenei laisvai naudotis miško aikštele (projekto įgyvendinimo vieta). Vartų uždarymas ir apjuosimas grandine neužkirto visuomenei kelio ją pakelti ir naudotis miško aikštele. Tačiau NMA šias aplinkybes ignoravo ir Sprendimą priėmė remdamasi tik dalimi patikrų metu nustatytų aplinkybių.

27. Visų pirma pažymėtina, kad Paraiškoje Paramos gavėjas (pareiškėjas V. Z.) nurodė, kad „Projekto tikslas – sutvarkyti miško parko valdą ir įrengti joje visuomenei laisvai prieinamą rekreacinę infrastruktūrą, bei minimizuoti lankytojų keliamą grėsmę miškui, suderinant gamtos apsaugos ir visuomenės interesus be žalos kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei“. Pareiškėjui ginčijamu sprendimu sankcija skirta už tai, kad jis Projekto kontrolės laikotarpiu nesilaikė įsipareigojimo, jog rekreacine infrastruktūra (miško parko valda (Projekto metu įgyvendintomis investicijomis)) galėtų laisvai ir nemokamai naudotis visuomenė, bei nepasiekė priemonės bendrojo tikslo, t. y. plėtojant rekreacinę infrastruktūrą nepadidinta miško visuomeninė estetinė vertė, ir nepasiekė Projekto tikslo įrengti visuomenei laisvai prieinamą rekreacinę infrastruktūrą (miško parko valdą).

28. Faktinės aplinkybės, kad visuomenė neturi realios galimybės laisvai patekti į miško parko valdą nustatytos NMA atliktų patikrinimų visuma: 2016 m. spalio 18 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje duomenimis (ataskaita Nr. V-VK-0868583), kad „privažiavimas prie Projekto įgyvendinimo vietos yra probleminis – visa teritorija yra užtverta, joje auginami elniai, reikia važiuoti apie 200 metrų per pievą pro rakinamus vartus“ iki projekto įgyvendinimo vietos; 2017 m. rugpjūčio 29 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje duomenimis (ataskaita Nr. V-VK-0941721), kad „privažiavimas prie Projekto įgyvendinimo vietos yra apsunkintas – teritorija yra aptverta tvora ir užrakinti vartai, visoje aptvertoje teritorijoje ganosi elniai, ant rakinamų vartų kabo lentelė su nurodytu telefono numeriu, kuriuo paskambinus atvykstama atrakinti vartų, informacijos apie miško parko poilsio aikštelę nei ant vartų, nei ant kelio nėra“; 2018 m. gegužės 29 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje duomenimis (ataskaita Nr. V-VK-1010658), kad „į patikrą vietoje vykta neinformavus, tačiau nesant galimybės patekti į Projekto įgyvendinimo vietą (teritorija aptverta ir užrakinta), buvo susisiekta su paramos gavėju ir informuota apie patikrą“, NMA 2018 m. lapkričio 12 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje duomenimis (ataskaita Nr. V-K1-1053313), kad „privažiuoti ar prieiti prie Paramos gavėjo Projekto įgyvendinimo vietos nepavyko dėl metaline tvora ir rakinamais vartais užtverto privažiavimo, šia tvora aptvertas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) elnynas, o Projektas yra šio elnyno aptvaro teritorijoje, aptvaro viduje yra pertvara, kuri trijose vietose pažeista, elniai aptvaro viduje vaikšto nekliudomai, nuo užrakintų vartų iki Projekto vietos yra apie 550 metrų, susisiekus telefonu su pareiškėju V.

Z. šis paaiškino, kad šiuo metu yra išvykęs ir įleisti į Projekto įgyvendinimo vietą negalės“, NMA 2019 m. balandžio 24 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje duomenimis (ataskaita Nr. V-VK-1090104), kad „vartai per kuriuos galima patekti į Projekto įgyvendinimo vietą buvo užverti ir uždėta grandinė, kad vartai neatsidarytų, mažieji varteliai buvo užrakinti spyna, <...>. Patikros metu nustatyta, kad privažiavimas iki Projekto įgyvendinimo vietos yra apsunkintas, nes vartai nors ir neužrakinti, bet uždaryti. <...>“, NMA 2019 m. gegužės 21 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje duomenimis (ataskaita Nr. V-VK-1096346), kad „aplink įrengtą miško parko teritoriją aptverta aukšta tvora, varteliai užrakinti spyna ant kurių nurodyti telefonų numeriai ir užrašas (duomenys neskelbtini) ELNYNAS (elniai patikros dieną nesiganė), vartai apjuosti grandine kurią įmanoma atsikabinti, <...>“, NMA 2019 m. liepos 5 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje duomenimis (ataskaita Nr. V-VK-1114535), kad „viešos informacijos apie vykdomą projektą, kuri matytųsi nuo kelio nėra (nežinant surasti parką galimybių mažai – nuo pagrindinio žvyrkelio vedančio iki poilsiavietės reikia nusukti į mažesnį keliuką), parkas aptvertas tvora, ant kurios yra ženklai „Vaikščioti draudžiama“.

Taip pat ir paties pareiškėjo paaiškinimais Agentūrai, kuriuose jis pranešdavo pašalinęs patikrų metu rastus pažeidimus, tačiau jie ir vėl, iš naujo, pakartotinai būdavo užfiksuojami.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir atsakovo pozicija, kad pareiškėjas, kaip paramos gavėjas, Projekto kontrolės laikotarpiu nesilaikė įsipareigojimo, jog rekreacine infrastruktūra (miško parko valda (Projekto metu įgyvendintomis investicijomis)) galėtų laisvai naudotis visuomenė, bei nepasiekė priemonės bendrojo tikslo, t. y. plėtojant rekreacinę infrastruktūrą nepadidinta miško visuomeninė estetinė vertė. Susipažinus su patikros Projekto įgyvendinimo vietoje darytomis nuotraukomis, kurios pridėtos prie kai kurių ataskaitų, niekaip negalima sutikti su pareiškėjo nuomone, kad aukšta tvora aptverta teritorija, grandine apjuosti vartai ir spyna rakinami varteliai padidina miško visuomeninę estetinę vertę, ir kad tokia miško parko valda, kuri yra tik už kelių šimtų metrų nuo aptvertos teritorijos, kurioje netrukdomai ganosi elnių kaimenė, netgi prie vartų nesant informacijos apie toje teritorijoje įrengtą viešojo naudojimo poilsiavietę, laisvai gali naudotis visuomenė, juolab dar ir esant ženklams, kad vaikščioti draudžiama. Šiuo atveju visiškai nereikšminga, ar iš visuomenės buvo gauti kokie nors skundai, ar ne.

30. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad teikdamas Paraišką, Paramos gavėjas (pareiškėjas) užtvarų pagrindimui Paraiškoje nurodė, kad užtvarai būtini „aptverti poilsiavietės teritoriją nuo automobilių stovėjimo aikštelės“. Apie tai, kad pareiškėjas aptvers visą Projekto įgyvendinimo vietą ir aptvertoje teritorijoje augins elnius, NMA informuota nebuvo, nors Paramos sutarties 17.3 papunktyje aiškiai nustatyta, kad Paramos gavėjas privalo „raštu pranešti PAS apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo. Jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys Projekto apimtį, Projekto investicijas, Paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys Projektą ar Sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti Paramą nustatytus Paramos gavėjo įsipareigojimus, Paramos gavėjui neleidžiami“.

31. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti NMA sprendimo argumentams, kad patikrų metu buvo fiksuoti visi neatitikimai, kurie truko nuosekliai ir sistemingai iš esmės visą Projekto kontrolės laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. spalio iki pat 2019 m. pabaigos, ir apie tai pareiškėjas buvo informuotas. Pareiškėjas nei vienos patikros vietoje ataskaitos nėra apskundęs. Priešingai, kaip jau minėta, pareiškėjas rašė atitinkamus paaiškinimus atsakovui, nurodydamas, kad vartai atidaryti ir laisvo patekimo į miško aikštelę kliūtys pašalintos. Tačiau atlikę kitą Projekto įgyvendinimo vietoje patikrą NMA darbuotojai vėl rasdavo ir užfiksuodavo pažeidimą.

32. Konstatavus, kad Paramos gavėjas padarė pažeidimą, taikytinas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje įtvirtintas patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas pažeidimas. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamam ginčui aktuali tiesiogiai taikytino Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad tęstinių ar pakartotinių pažeidimų atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Pažeidimo baigtumas siejamas su nuoroda į dieną, kai buvo baigtas paskutinis tą patį pakartotinį pažeidimą sudarantis veiksmas. Paskutinis pažeidimas dėl apsunkinto patekimo į projekto įgyvendinamą vietą buvo konstatuotas 2019 m. liepos 5 d. patikros vietoje atlikimo metu, todėl 4 metų terminas pagrįstai skaičiuotinas nuo šios datos. Pareiškėjas klaidingai sankcijos taikymo senatį sieja su projekto įgyvendinimo data (2015 m. birželio 26 d.). Dėl išdėstyto pareiškėjo teiginys, kad NMA praleido terminą skirti sankciją, atmetamas kaip nepagrįstas.

33. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad jam buvo paskirta neproporcinga sankcija, kadangi nustatytas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pabrėžia, kad patikrų vietoje metu fiksuoti neatitikimai Projekto tikslui ir pareiškėjui, kaip paramos gavėjui, keltiems reikalavimams tiek pagal Paramos sutartį, tiek ir pagal galiojančias Sprendime išsamiai išdėstytas Įgyvendinimo taisyklių bei Administravimo taisyklių nuostatas, nelaikytini formaliais pažeidimais. Jie truko nuosekliai ir sistemingai, iš esmės visą Projekto kontrolės laiką. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į Pareiškėjo įsipareigojimus, teisės aktų reikalavimus, patikrų vietoje rezultatus, tęstinį ir vis pasikartojantį pažeidimų pobūdį. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas pareiškėjui paskyrė jo padarytiems pažeidimams neproporcingą sankciją.

34. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

35. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė