Legislator Case Law & Legislation
01141bf7-cf2a-4acb-9576-d7fb8a4bb9c0 AI generated

01141bf7-cf2a-4acb-9576-d7fb8a4bb9c0 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 01141bf7-cf2a-4acb-9576-d7fb8a4bb9c0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-109-519/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40062-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.3; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 5 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ramintai Adomaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei, nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

01141bf7-cf2a-4acb-9576-d7fb8a4bb9c0 · Å iaulių apygardos teismas: Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas atmetamas 5. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar Å¡ios veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam skirtos bausmės dydžiu bei įpareigojimais, praÅ¡ydamas suÅ¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-109-519/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40062-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.3; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 5 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ramintai Adomaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei, nuteistajam A.

R., gynėjui advokatui Valdui Kairiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. sausio 14 d. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 16 MGL (800 Eur) bauda, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir 16 MGL (800 Eur) bauda. Nuspręsta nenukreipti iÅ¡ naujo nesumokėtos baudos dalies vykdymo antstoliui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, 7 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ , o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 ir 6 dalimis, A. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams (uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones pradėti skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 21 d., nuo šios specialiosios teisės sustabdymo) ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 1900 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡spręsti kardomųjų priemonių, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. R. nuteistas už tai, kad 2022 m. spalio 21 d. apie 00.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini) km, vairavo transporto priemonę – automobilį „O. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0059 (patikros sertifikato Nr. 1680459) jam buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, tokiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir sumažinti paskirtÄ laivės atėmimo bausmę, bei panaikinti nuosprendžiu paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ - bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. PraÅ¡o skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviečiant jį į skundo nagrinėjimÄ . 2.1. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nuosprendyje akcentavo tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes ir todėl netinkamai parinko per griežtÄ bausmę ir griežtas baudžiamojo poveikio priemones.

Pirmos instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir netyrė jį teigiamai apibÅ«dinančių aplinkybių. Yra teistas, tačiau baudos nesumokėjo, nes neiÅ¡galėjo jos sumokėti. Vienas augina mažametę dukrÄ , rÅ«pinasi senyvo amžiaus močiute, todėl neturėjo lėšų baudai sumokėti. Neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, gerokai virÅ¡ijančiÄ bausmės vidurkį, netgi artimesnę sankcijos maksimumui. 2.2. Supranta ir sutinka, kad padarė nusikaltimÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau nori atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad jo padaryta veika niekam žalos ar sunkių pasekmių nepadarė, nustatytas girtumas tik 0,23 promilės virÅ¡ijo ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

Pirmos instancijos teismas, paskirdamas tokiÄ griežtÄ laisvės atėmimo bausmę nukrypo nuo nuosekliai suformuotos teismų praktikos, todėl toks teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu. AnalogiÅ¡kose bylose skiriamos sankcijos minimumui artimos bausmės, todėl praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo sumažinti paskirtÄ laivės atėmimo bausmę, t. y., jam gali bÅ«ti paskirta mažesnė, nei sankcijos vidurkis bausmė. 2.3. Nurodo, kad sutinka, jog už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, jam turi bÅ«ti atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jos terminas galėtų bÅ«ti trumpesnis. 2.4.

Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laiko mažametę dukrÄ , galima bÅ«tų konfiskuoti dalį automobilio vertės. 2.5. Teigia, jog teismo paskirtas įpareigojimas bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. yra perteklinis, nes už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , pakankamos yra ir dvi pirmosios baudžiamojo poveikio priemonės, o paskirtas įpareigojimas bÅ«ti namuose trukdys jo darbinei veiklai, nes bus sudėtinga lanksčiau ir greitai reaguoti į darbo organizavimo pakeitimus. Jo veikla susijusi su komandiruotėmis.

Be to, nori atkreipti teismo dėmesį, kad yra įkÅ«ręs MB „(duomenys neskelbtini)“, yra jos vadovas, todėl teismo paskirtas įpareigojimas trukdys vystyti veiklÄ , o dėl to praras pajamas, kurias galėtų skirti baudai sumokėti bei vaiko iÅ¡laikymui.

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas atmetamas 5. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar Å¡ios veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam skirtos bausmės dydžiu bei įpareigojimais, praÅ¡ydamas suÅ¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

6. Teisėjų kolegija patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, neperžengdama Å¡io skundo ribų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl bausmės 7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimo aplinkybes ir nuteistajam paskyrė teisingÄ , bei tinkamai individualizuotÄ bausmę.

8. Pažymėtina, kad kaltininkui turi bÅ«ti paskirta teisinga bausmė, kuriÄ paskyrus bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). 9.

Nuteistasis A. R. tiesiogine tyčia padarė vienÄ baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis). Anksčiau teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos), administracine tvarka nebaustas, dirbantis (1 t. b. l. 62-72, 111, 121). Pirmosios instancijos teismo įvertinta ir tai, kad A. R. vienas pats augina nepilnametę dukrÄ , rÅ«pinasi senyvo amžiaus močiute. Å ioje byloje yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). 10. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes - baudÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ Â iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė sankcijoje numatytÄ bausmę - laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatydamas mažesnį už sankcijoje numatytÄ vidurkį. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma paskirtÄ bausmę sumažinti dar labiau. Toks praÅ¡ymas motyvuojamas teigiant, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes ir todėl netinkamai parinko per griežtÄ bausmę. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu nuteistojo pirmosios instancijos teismo bausmės individualizavimo subjektyviu vertinimu, kadangi kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir iÅ¡analizavo visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės skiriamos bausmės individualizavimui (tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas), t. y., nusikalstamos veikos eigÄ , nustatytÄ neblaivumÄ , A.

R. asmenybę, ankstesnius teistumus, skirtas bausmes, Å¡eimynines bei darbines aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste nustatyta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė negali bÅ«ti laikoma per griežta.

11. Svarbu tai, kad įvertinus A. R. teigiamai charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo 2 metams, įpareigodamas A. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat, nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus, nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , tinkamai vadovavosi tiek BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tiek BK 75 straipsnyje numatytomis bausmės vykdymo atidėjimo nuostatomis ir taikydamas jas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Dėl įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonių 12. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios gali turėti didžiausiÄ poveikį nuteistajam padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje.

13. Apeliantas nesutinka su jam paskirtu įpareigojimu - nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, teigiant, kad jis yra perteklinis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieÅ¡tarauti apylinkės teismo iÅ¡vadoms dėl A. R. paskirto įpareigojimo pagrįstumo. Å iame kontekste pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra taikomas tuomet, kai byloje esantys duomenys sudaro prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį.

Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-63/2010, 2K-157/2010). Taigi, asmeniui atidedant bausmės vykdymÄ , teismas skiria tas priemones, kurios ne tik riboja nuteistojo elgesį, tačiau tuo pačiu turi ir pataisomÄ jį poveikį bei padeda pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje.

14. Pažymėtina, kad nesutikimas su paskirtu įpareigojimu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. yra motyvuojamas A. R. pernelyg dideliu asmeninės laisvės apribojimu bei darbo paieškų apsunkinimu. Apygardos teismas minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad minimo įpareigojimo vykdymas neproporcingai apsunkintų nuteistojo teisinę, ekonominę padėtį ar jo asmeninę laisvę. Pastebėtina, kad A.

R. nustatytu laiku negali iÅ¡eiti iÅ¡ namų tik tuo atveju, jei tai nesusiję su darbu, todėl esant poreikiui minėtu laiku vykti į darbo vietÄ , A. R. tai gali padaryti pranešęs probacijos priežiÅ«rÄ vykdančiam pareigÅ«nui. Be to, kaip jau ir minėta, nuteistasis A. R., pasirinkdamas baudžiamajam įstatymui prieÅ¡ingÄ veikimÄ , turėjo suvokti, kad už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ jo laukia tam tikri suvaržymai ir apribojimai, todėl vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės ar Å¡iuo atveju – įpareigojimo paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės vykdymo instituto paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

15. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, jomis siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

16. Pagal teismų praktikÄ , BK 2811 straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos tiek turtinio pobÅ«džio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiÄ ja teise baudžiamojo poveikio priemonės.

17. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iÅ¡ jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

18. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nors apeliantas padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , tačiau svarbu įvertinti tai, kad A. R. padarė itin Å¡iurkÅ¡tų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Be to, apeliantas už transporto priemonės vairo sėdo neblaivus nesant jokios bÅ«tinybės vairuoti (iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apklausiamas tyrimo metu nurodė, jog alkoholį vartojo su draugu, jautėsi gerai, todėl sėdo už vairo.

VersijÄ , jog jis važiavo pas dukrÄ , kuriai buvo įtariamas apendicitas, jis iÅ¡kėlė tik duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau nepateikė tai patvirtinančių jokių duomenų), kas rodo nuteistojo didelį neatsakingumÄ , lengvabÅ«diÅ¡kumÄ ir sÄ moningÄ savo veiksmų pavojingumo ignoravimÄ , kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimÄ . Apygardos teismo nuomone, apeliantui paskirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas 2 metams, kuris yra mažesnis nei straipsnio sankcijoje nustatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis, kuris atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo nuteistojo akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (BPK 1 straipsnio 1 dalis, BK 41 straipsnis).

Tuo tarpu tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, dar nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones būtinumo atliekant darbines funkcijas. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti ar/bei dėl šeimyninių priežasčių, nesuteikia prioriteto baudžiamajai atsakomybei švelninti.

19. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ , paėmimas valstybės nuosavybėn. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos.

20. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. R. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ , taigi, automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Skirdamas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad teismas privalo skirti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę kartu su bausme, remiantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

21. Å iuo atveju nuteistasis, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , panaudojo automobilį „O. S.“, be Å¡io automobilio panaudojimo BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas bÅ«tų neįmanomas, todėl minėtas automobilis pagrįstai pripažintas nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi automobilis nuosavybės teise nepriklausė nuteistajam, o BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtÄ , nenustatytos, Å¡iuo atveju pagrįstai spręstas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies, numatančios galimybę iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , taikymo. 22.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymÄ apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). 23.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „O. S.“ kaina Lietuvoje 1900 Eur (1 t. b. l. 39). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog daugiau jokių duomenų, kurie bÅ«tų svarbÅ«s nustatant konfiskuotino turto vertę nėra, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta ir iÅ¡ A. R. iÅ¡ieÅ¡kotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (1 900 eurų) yra tinkama ir mažinti jÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad iÅ¡laiko mažametę dukrÄ , nėra pagrindo.

24. Pažymėtina tai, jog apelianto dėstomi argumentai, susiję su kreditoriniais įsipareigojimais, materialine padėtimi yra svarbÅ«s, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad asmens Å¡eiminės aplinkybės, materialinė padėtis, darbinės funkcijos nesudaro pakankamo pagrindo bausmės Å¡velninimui. Sėsdamas neblaivus už automobilio vairo ir jį vairuodamas, A. R. pats sÄ moningai pasirinko prieÅ¡ingÄ teisei elgesį, todėl jo ir Å¡eimos interesai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumÄ . Be to, neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

25. Apylinkės teismas, paskyręs baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimÄ ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimÄ , iÅ¡laikė teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų bei proporcingumo principo nepažeidė.

26. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės apylinkės teismo nuosprendyje buvo įvertintos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindu bei bausmei keliamų tikslų kontekste. Bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam paskirtos motyvuotai, atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ .  Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo  apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Ernesta Montvidienė Gražvydas PoÅ¡kus