011366fb-d6f9-41fb-aa2e-3fceba04c899 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-20203-541/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12977-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.39.; 2.5.39.2.5.5.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,             sekretoriaujant Audrutei Zemlickaitei,             dalyvaujant ieškovui M. K.,             ieškovo atstovei advokatei V.

R.,              atsakovo atstovui advokatui M. S.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. K. ieÅ¡kinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ , dėl draudimo iÅ¡mokos dalies priteisimo,              n u s t a t ė :              ieÅ¡kovas M. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ , 1 525,11 Eur draudimo iÅ¡mokos, 5 proc. metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡alys sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo (poliso Nr. TPD 091607) sutartį, kuria buvo apdraustas ieÅ¡kovo lizinguojamas automobilis BMW 325D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugpjūčio 27 d., vykstant į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, (duomenys neskelbtini), dėl žvyruotos kelio dangos automobilis buvo apgadintas, apie galimai draudžiamÄ jį įvykį praneÅ¡ta atsakovui, automobilis pristatytas remontui į UAB „Autoekspertų grupė“. Automobilio remonto darbai buvo atlikti už 2 683,59 Eur kainÄ , tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti dalį draudimo iÅ¡mokos, motyvuodamas atitinkamomis Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017, patvirtintų 2010 m. spalio 19 d. valdybos nutarimu Nr. 90, nuostatomis, t. y. 14.3.1 punktu, jog apie galimai draudžiamÄ jį įvykį draudėjas privalo praneÅ¡ti policijai, jeigu žala virÅ¡ija 4 000,00 Lt, o ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju į policijÄ nesikreipė.

IeÅ¡kovo teigimu, įstatymai jam nenumatė pareigos informuoti policijos dėl minėtos situacijos, kurioje nebuvo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo sudėties, taip pat eismo įvykio požymių. Be to, net jei įvertinta žala virÅ¡ija 4 000,00 Lt, tai vis tiek nesudaro pagrindo praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, jog Å¡iuo atveju atsakovas formaliai aiÅ¡kina Draudimo taisyklių nuostatas ir nesieja faktinių aplinkybių su taisyklių turiniu bei esme, taip sudarydamas dirbtines sÄ lygas sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (e. b. l. 1-6).

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, teigė, jog, atsižvelgiant į tai, kad draudimo liudijime naudos gavėju nurodytas transporto priemonės savininkas UAB „Swedbank lizingas“, ieškovas neturi reikalavimo teisės. Be to, maksimaliai galima išmokėti 4 000,00 Lt suma, kuri neviršija žalos, nuo kurios atsiranda prievolė pranešti policijai, jau yra sumokėta. Atsakovo teigimu, ieškovas, teigdamas, jog neįvyko eismo įvykis, pats įrodinėja, jog neturi reikalavimo teisės. Pažymėjo, jog kelio arba tariamos transporto priemonės, pakėlusios akmenukus, savininkas turėtų atsakyti dėl žalos padarymo, o ieškovui neiškvietus policijos liko neaiškios įvykio aplinkybės. Prašė ieškinį atmesti (e. b. l. 34-36).

Pateiktame dublike ieÅ¡kovas nurodė, kad su atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais motyvais nesutinka, teigdamas, jog draudimo atveju turtinis interesas yra susijęs su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, todėl draudiminė apsauga, pripažinus įvykį draudžiamuoju, taikoma ir teisėtam turto valdytojui. IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovo patvirtintose taisyklėse nėra numatytos savaiminės pareigos visais atvejais apie galimai draudžiamÄ jį įvykį praneÅ¡ti policijai, o pats automobilio apgadinimo faktas negali bÅ«ti tapatinamas su žalos sÄ voka.

Be to, draudimo iÅ¡mokos sumažinimas sietinas su priežastiniu ryÅ¡iu tarp draudimo sutarties pažeidimo ir draudžiamojo įvykio, t. y. atsakovas turi įrodyti realius faktus, kurie lėmė atsakovo negalėjimÄ Ä¯vertinti žalos dydį sÄ lygojusių aplinkybių, o Å¡iuo atveju atsakovo iÅ¡keltų hipotetinių prielaidų neigimÄ atsakovas siekia perkelti ieÅ¡kovui. Prašė tenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai (e. b. l. 133-137).Tripliku atsakovas nesutiko su dublike nurodytais ieÅ¡kovo argumentais.

Papildomai nurodė, jog ieÅ¡kovas nėra pateikęs įrodymų, kad UAB „Swedbank lizingas“ neprieÅ¡tarauja iÅ¡mokos mokėjimui ieÅ¡kovui, nėra pateikęs įrodymų, jog yra atsiskaitęs su remonto įmone. Teigia, jog taisyklių sÄ lyga, numatanti draudėjui kviesti policijÄ , yra aiÅ¡ki, todėl ieÅ¡kovo argumentai nepagrįsti. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieÅ¡kovas, neiÅ¡kviesdamas policijos, pažeidė savo sutartinę prievolę ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kas eliminavo atsakovui galimybę nustatyti visas įvykio aplinkybes (e. b. l. 148-149).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kinyje ir dublike nurodytais motyvais ir prašė patenkinti ieÅ¡kinį.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinio reikalavimų nepripažino, teigdamas, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nepagrįstas, ir prašė ieÅ¡kinį atmesti (e. b. l. 175-177).IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad draudėjas M. K., draudikas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ , ir naudos gavėjas UAB „Swedbank lizingas“ 2013-09-27 d. sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo (poliso Nr. TPD 091607) sutartį, pagal kuriÄ buvo apdraustas lengvasis automobilis BMW 325D, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 37-38). 2014-08-29 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ , jog 2014 m. rugpjūčio 27 d., vykstant į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, (duomenys neskelbtini), dėl žvyruotos kelio dangos buvo apgadintas automobilis BMW 325D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 72). Automobilis pristatytas remontui į UAB „Autoekspertų grupė“, kuri, atlikusi automobilio remonto darbus, 2015-01-05 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija AUT Nr. 1501001, 2 683,59 Eur sumai (e. b. l. 22-23).

IÅ¡ UAB „Autoekspertų grupė“ ir „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ , elektroninio susiraÅ¡inėjimo (e. b. l. 9-19), 2015-01-13 d. atsakovo sprendimo Nr. TD0916112 (e. b. l.

24) matyti, jog atsakovas atsisakė išmokėti dalį draudimo išmokos, vadovaudamasis Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 14.3.1. punktu (b. l. 57, 94-99), ir remiantis 2014-12-17 d. ieškovo prašymu už remonto darbus atsiskaityti su UAB „Autoekspertų grupė“ (e. b. l. 21), nusprendė išmokėti remonto įmonei 1 071,59 Eur draudimo išmokos (e. b. l. 121). 2014-12-05 d. ieškovas M. K. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK su pareiškimu užregistruoti autoįvykį (e. b. l. 20).

Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK 2014-12-15 d. teikimu užbaigė administracinę procedÅ«rÄ nesant asmenų, dėl kurių tyčios ar kaltės buvo apgadintas automobilis (e. b. l. 147). 2015-08-05 d. sutikimu automobilio savininkas UAB „Swedbank lizingas“ neprieÅ¡taravo, jog klientas M. K. reikalautų priteisti neiÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos dalį (e. b. l. 161). Byloje taip pat pateiktos Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 017, patvirtintos 2010 m. spalio 19 d. valdybos nutarimu Nr. 90 (e. b. l. 25-32).Byloje nėra ginčo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokos dydžio, tačiau byloje sprendžiamas ginčas dėl Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 14.3.1. punkte numatytos draudėjo pareigos praneÅ¡ti apie įvykusį draudžiamÄ jį eismo įvykį atsakingoms institucijoms esant tam tikram žalos dydžiui vykdymo ir draudiko teisės Å¡iuo pagrindu nemokėti dalies draudimo iÅ¡mokos.Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisėsIeÅ¡kovas kreipiasi į teismÄ , reikalavimo teisę grįsdamas savo, kaip teisėto automobilio valdytojo ir faktinio turtinės naudos gavėjo teise reikalauti jam atlyginti visÄ patirtÄ Å¾alÄ .

Atsakovas laikosi pozicijos, jog tik transporto priemonės savininkas, kuris draudimo liudijime nurodytas kaip naudos gavėjas, t. y. lizingo bendrovė, turi reikalavimo teisę į neiÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos dalį. IÅ¡ 2013-09-27 d. Sausumos transporto priemonių draudimo sutarties, pagal kuriÄ buvo apdraustas lengvasis automobilis BMW 325D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog draudėjas yra M. K., draudikas - „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ , naudos gavėjas - UAB „Swedbank lizingas“ (e. b. l. 37-38).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog draudimo sutarties dalykas – asmens turtinis interesas, susijęs su turtu, gyvybe ar sveikata, o turto draudimo atveju turtinis interesas yra susijęs su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu.

Taigi turtinis interesas, susijęs su turtu ir esantis draudimo dalyku, skiriasi nuo paties turto (konkretaus daikto), esančio draudimo objektu, todėl turtinis interesas, kaip ir turtinės bei daiktinės teisės, yra platesnis, negu vien tik nuosavybės teisė. Nes draudžiamas yra ne pats daiktas (turtas), o nauda, gaunama valdant šį daiktÄ . Todėl draudimo objektu gali bÅ«ti ir turtas (daiktas), kuris draudėjui nepriklauso nuosavybės teise, tačiau kuriuo jis teisėtai naudojasi ar jį valdo. Taigi, vertinant daikto teisėto valdytojo teisę apdrausti valdomÄ daiktÄ savo naudai, bÅ«tina atsižvelgti, koks yra jo paties turtinis interesas daikto atžvilgiu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 3K-3-59-706/2015).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, jog transporto priemonės draudimo sutartimi draudžiami transporto priemonės savininko ar kito suinteresuoto asmens turtiniai interesai, susiję su galimybe automobilį valdyti, naudoti ar juo disponuoti. Pažymėtina, jog CK 6.987 straipsnyje nustatyta, jog draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 95 straipsniu, teisę reikalauti, kad bÅ«tų iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, turi draudėjas, o Å¡iame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Taigi teisės aktai numato teisę draudimo iÅ¡mokÄ gauti ir draudėjui, ir naudos gavėjui. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas apdraudė ne naudos gavėjo UAB „Swedbank lizingas“, o savo turtinį interesÄ , susijusį su lizinguojamo automobilio valdymu ir su tuo galimus atsirasti nuostolius, taigi draudimo sutarties dalykas nebuvo susietas su transporto priemonės nuosavybės teise.

Atsakovas neginčija, kad ieÅ¡kovas dėl automobilio sugadinimų patyrė nuostolių, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti draudimo iÅ¡mokos dalies sumokėjimo ir, atitinkamai, turi teisę reikÅ¡ti nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovui dėl patirtų nuostolių buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra (e. b. l. 22-23), 2014-12-17 d. praÅ¡ymu atsakovui ieÅ¡kovas nurodė už atliktus automobilio remonto darbus atsiskaityti su UAB „Autoekspertų grupė“ (e. b. l. 21), be to,       2015-08-05 d. sutikimu UAB „Swedbank lizingas“ neprieÅ¡taravo, jog klientas M.

K. reikalautų priteisti neiÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos dalį (e. b. l. 161). Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog transporto priemonės savininkas ir teisėtas jos valdytojas (eismo įvykio metu) gali susitarti, kad reikalavimÄ atlyginti žalÄ reikÅ¡ ne transporto priemonės savininkas, o valdytojas, draudikas atitinkamai prievolę iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ turės įvykdyti ne savininko, o teisėto valdytojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2010), todėl nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, t. y. teisėtas transporto priemonės valdytojas, kuris dėl sugadinimų patyrė žalos, neturi reikalavimo teisės. Dėl draudimo taisyklių pažeidimoSausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017, kurios yra sudėtine draudimo sutarties dalimi, 14.3.1.

d) punkte numatyta, jog apie įvykusį galimai draudžiamÄ jį įvykį draudėjas privalo praneÅ¡ti policijai, jeigu transporto priemonės apgadinimo ar sunaikinimo atveju žalos dydis virÅ¡ija 4 000,00 Lt. IeÅ¡kovas teigia, jog jis neturėjo valstybės nustatytos pareigos informuoti policijos dėl įvykio, kadangi jame nebuvo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo sudėties, taip pat eismo įvykio požymių, o tokia Taisyklių nuostata kelia abejonių ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinama draudėjo naudai.

Atsakovas teigia, jog aiÅ¡kios ir konkrečios Taisyklių nuostatos pažeidimas suponuoja jam, vadovaujantis taisyklių 8.1.2 punktu, teisę mažinti mokėtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi, byloje kilo draudimo taisyklių sÄ lygos aiÅ¡kinimo klausimas, t. y. ar minėta Taisyklių sÄ lyga, nustatanti teisę draudikui mažinti draudimo iÅ¡mokÄ , nepaneigia draudimo sutarties esmės. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas praktikÄ tokiose bylose, yra konstatavęs, kad vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktÄ teisę parengti draudimo rÅ«Å¡ies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrėžtumÄ ir jų suderinamumÄ , taisyklėse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos, konkretizuotos.

Jeigu standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties Å¡alių ginčui, Å¡i Å¡alis negali remtis tokiomis standartinėmis sÄ lygomis, dėl kurių aiÅ¡kumo ir atskleidimo kitai sutarties Å¡aliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir neturėjo bÅ«ti klaidingai suprastos kitos sutarties Å¡alies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai Å¡aliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sÄ lygas parengusiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).Nagrinėjamu atveju aptariamame draudimo taisyklių punkte yra įtvirtinta imperatyvi pareiga draudėjui įvykus galimai draudžiamajam įvykiui praneÅ¡ti apie įvykį policijai, jeigu transporto priemonės apgadinimo ar sunaikinimo atveju žalos dydis virÅ¡ija 4 000,00 Lt sumÄ . Pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas, kelių eismo dalyvis kviesti policijos pareigÅ«nus į eismo įvykio vietÄ privalo, kai eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti žmonės, su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariate dėl eismo įvykio aplinkybių, dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (Kelių eismo taisyklių 219.4., 220., 221. punktai).

Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nenustatyta privalomų sÄ lygų, dėl ko ieÅ¡kovui bÅ«tų kilusi pareiga kviesti policijos pareigÅ«nus. Sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pareiga praneÅ¡ti apie eismo įvykį taip pat negali bÅ«ti siejama su galimu kilusios žalos dydžiu, o sietina bÅ«tent su atitinkamomis teisės aktuose numatytomis eismo įvykio aplinkybėmis.Be kita ko, Å¡ioje Taisyklių nuostatoje draudėjo pareigai kviesti į įvykio vietÄ policijÄ Ä¯tvirtinta papildoma sÄ lyga, t. y.

žalos dydžio kriterijus. Draudimo sutarties sÄ lygos, kurias vienaÅ¡aliÅ¡kai rengia viena iÅ¡ sutarties Å¡alių (draudikas) ir kurios yra naudojamos nevienkartiniam sutarčių sudarymui su neapibrėžtu asmenų skaičiumi, yra laikomos standartinėmis sutarties sÄ lygomis, t. y. vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytomis draudiko, todėl draudėjas pripažintinas silpnesne sutarties Å¡alimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 3K-3-486/2000; 2000 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-581/2000; 2002 m. birželio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-911/2002 ir kt.).

Taigi draudėjas, bÅ«damas neprofesionalus žalų ekspertas ir sudaręs draudimo sutartį prisijungimo bÅ«du pagal standartines draudimo bendrovės parengtas sÄ lygas, neturi galimybių įvertinti bÅ«simos žalos dydžio, kurį galima nustatyti tik atlikus transporto priemonės remonto darbus, todėl darytina iÅ¡vada, jog toks draudimo apsaugos ribojimas paneigia draudimo sutarties esmę. Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti iÅ¡imčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti.

Å i teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sÄ lyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sÄ lyga, dėl kurios Å¡alys turi aiÅ¡kiai susitarti, kiek įmanoma jÄ sukonkretinti, kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , paneigiant draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2010).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teismas pripažįsta, kad aptariama Taisyklių nuostata, sudaranti ieÅ¡kovui pagrindÄ riboti draudimo apsaugos apimtį, teismui nustačius, jog pagal įvykio aplinkybes ieÅ¡kovas neturėjo teisės aktuose nustatytos pareigos kviesti į įvykio vietÄ policijos ir savarankiÅ¡kai vertinti galimÄ Å¾alos dydį, aiÅ¡kintina ieÅ¡kovo naudai.Pažymėtina ir tai, jog Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7-8 dalyse numatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ .

Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo iÅ¡mokÄ dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog ne bet kuris draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiÅ¡kintinas kaip atimantis teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys, kai kurie neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. [...] Visos ar dalies draudimo iÅ¡mokos nemokėjimas turi bÅ«ti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (sutarties tam tikrų sÄ lygų nevykdymui ar netinkamam vykdymui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-3-43/2014).Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, jog policijos neiÅ¡kvietimas užkirto jam galimybes iÅ¡tirti visas eismo įvykio aplinkybes, tačiau nenurodo argumentų ir nepateikia įrodymų, kokiÄ Ä¯takÄ draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimas turėjo draudžiamajam įvykiui.

Pažymėtina, jog įvykį atsakovas pripažino draudžiamuoju, t. y. nustatė bÅ«tinas sÄ lygas draudimo iÅ¡mokai mokėti, todėl jo argumentai, kad iÅ¡kvietus policijÄ galimai bÅ«tų paaiÅ¡kėję kitos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ mažinti draudimo iÅ¡mokÄ , yra atsakovo prielaidos ir samprotavimai, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, jog byloje nėra kompetentingų institucijų nustatyta, kad, kaip nurodo atsakovas, ieÅ¡kovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1, 219.2. punktus, administracinė procedÅ«ra buvo užbaigta, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl ieÅ¡kovo kaltės nebuvo iÅ¡tirtos visos galimos įvykio aplinkybės ir Å¡iuo pagrindu atsisakyti mokėti dalį draudimo iÅ¡mokos.Å iuo atveju teismas vertina ir tai, kad ieÅ¡kovas nedelsiant apie 2014-08-27 d.

įvykusį įvykį pranešė draudėjui (2014-08-29 d. praneÅ¡imas, e. b. l. 72), be to, 2014-12-05 d. užregistravo autoįvykį policijoje (e. b. l. 20), kuri 2014-12-15 d. teikimu užbaigė administracinę procedÅ«rÄ (e. b. l. 147). Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas apie draudiminį įvykį policijai galėjo nepraneÅ¡ti tyčia, siekdamas sÄ moningai suklaidinti atsakovÄ apie žalÄ , jos dydį, apsunkinti pareigÄ iÅ¡tirti draudiminio įvykio aplinkybes. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakovu ar kitaip apsunkino draudiminio įvykio tyrimÄ , todėl negalima laikyti, kad Taisyklių 14.3.1.

d) punkte numatytos pareigos pažeidimas užkirto keliÄ draudimo bendrovei tirti įvykio aplinkybes ir sumažinti arba iÅ¡vengti žalos.Pažymėtina, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutarties esmė yra draudėjo apsauga nuo tam tikrų rizikų, t. y. draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, visuomet siekia apsaugoti save ir/ar savo turtÄ nuo nenumatytų, sunkiau prognozuojamų situacijų, kurių metu jis gali patirti tam tikrÄ Å¾alÄ , todėl įvertinus draudimo sutarties sudarymo tikslus, tokios sutarties esmę bei pripažinus, kad minėta sutarties sÄ lyga aiÅ¡kintina draudėjo naudai, teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai sumažino mokėtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ iki 4 000,00 Lt sumos.Draudiko pareigų apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai).

Taigi esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, o civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsiranda draudimo įmonei. Draudimo tikslas yra kompensuoti draudėjo turtinius interesus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui. Atsižvelgiant į kompensacinę draudimo paskirtį, draudimo iÅ¡moka turi grÄ Å¾inti draudėjÄ Ä¯ tÄ turtinę padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jeigu nebÅ«tų draudiminio įvykio.

Remiantis UAB „Autoekspertų grupė“ 2015-01-05 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija AUT Nr. 1501001, bendra remonto darbų suma - 2 683,59 Eur (e. b. l. 22-23). Atsakovas automobiliui padarytos žalos dydžio iÅ¡ esmės neginčijo, nusprendė iÅ¡mokėti      1 158,48 Eur (4 000,00 Lt) sumÄ , todėl teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepagrįstai sumažino mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1 525,11 Eur dalis draudimo iÅ¡mokos.Atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 1 525,11 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2015-04-17 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimoPagal byloje esančius duomenis ieškovas patyrė 34,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e. b. l.

8) ir 1 435,86 Eur iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ (e. b. l. 165-174). Pagal 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. IeÅ¡kovo nurodyti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokatės teisinę pagalbÄ dydžiai nevirÅ¡ija rekomendacijose numatytų, tačiau teismas įvertindamas paminėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistinÄ užmokestį už teisinę pagalbÄ â€“ priteistinos sumos dydis (1 525,11 Eur), byla nėra labai didelės apimties ar sudėtingumo ir iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį, - mano, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 1 435,86 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas mažintina 30 proc. iki 1 005,10 Eur, kuri yra pagrįsta ir protinga.

Dėl nurodytų motyvų ir patenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso priteistina jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma – 1 039,10 Eur (34,00 Eur +         1 005,10 Eur).Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259,                  263–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ , į. k. 3300665654, buv.

VirÅ¡uliÅ¡kių skg. 34, Vilnius, 1 525,11 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus 11 ct) draudimo iÅ¡mokos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1 525,11 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-04-17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 039,10 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt devynis eurus 10 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                         Jolanta Vėgelienė