010ff390-2b36-46e1-aa75-d1f89bdfaf7f · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-356-530/2015;Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00107-2014-4;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.8.1.1.; 2.4.6.4.1; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant privačiam kaltintojui/nukentėjusiajam Ričardui P. K., jo atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, nuteistajam V.

B., jo gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir nubaustas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, nustatant Å¡iuos apribojimus:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Nukentėjusiojo R.P. K. civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies patenkintas, priteisiant iÅ¡ V. B. nukentėjusiajam R. P. K. 1000 litų (vienÄ tÅ«kstantį litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, atitikmuo eurais – 289.62 EUR (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du euro centus).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: V. B. nuteistas už tai, kad apÅ¡meižė kitÄ Å¾mogų.

Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrui 2014-03-24 parašė praneÅ¡imÄ , registracijos Nr. 17N-B-518, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio teiginius:„(duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko R. K. vadovavimo metu visi taip įbauginti kad bijo savo mintisreikÅ¡ti garsiai, kiekvienas pasakęs savo nuomonę, besiskiriančiÄ nuo vadovo, susilaukia tulžmingokerÅ¡to, psichologinio persekiojimo ir susidorojimo, kaip ir mano atveju."„Atskirus objektus tikrina vis tie patys iÅ¡tikimieji vadovo pavaldiniai, iÅ¡ anksto perspėję apie savo apsilankymÄ ".„Savo verslÄ vysto „(duomenys neskelbtini) kontroliuojamose įmonėse ir turgavietėse, kur administracijos atstovais dirba buvę ilgamečiai R.

K. pavaldiniai, tiesiogiai buvę jam atskaitingi".„Dovanų rinkimas iÅ¡ tikrinamų įmonių, jų privertimas ieÅ¡koti susitarimo pastoviai surandant trÅ«kumus ir trukdant veiklai jas laikinai sustabdant, uždarant, tai „(duomenys neskelbtini) darbo specifika".„Visa tai dangstanti „(duomenys neskelbtini) jame vaidina bene svarbiausiÄ vaidmenį, kÅ«rybingai imituodama kontrolę, vykdydama imitacinius patikrinimus, vengdama atsakomybės už FNTTrandamas kontrabandines siuntas, o jeigu taip yra visuose rajonuose tai valstybės katastrofa".6.„Mano sudorojimo atvejis, meistriÅ¡kai rengtas nuo 2013. 04 mėn. rodo R.

K. per tiek metų iÅ¡dirbtÄ gebėjimÄ atsikratyti jam nepataikaujančiais, jo vadovaujamos tarnybos trukumus vieÅ¡inančiais darbuotojais. Kad tokių susidorojimo atvejų buvo ne viena deÅ¡imtis man vaizdžiai nuÅ¡vietė kiti „(duomenys neskelbtini) darbuotojai, todėl iÅ¡kęsti visas virÅ¡ininko fizinio ir psichologinio kankinimo priemones, jų etapus taikytus man buvo lengviau", tai yra jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 str. 1 d.Apeliaciniame skunde V. B. praÅ¡o panaikinti 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 154 str. 1 d. ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nurodė, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.), teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iÅ¡ esmės paveikti teismo iÅ¡vadas. Su teismo nuosprendžiu nesutinka dėl žemiau iÅ¡dėstytų motyvų. Teismas neanalizavo tyčinės kaltės formos turinio, nenustatė, koks buvo V. B. psichinis santykis su galimai daromu nusikaltimu, t. y. veikta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Å meižimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie kitÄ asmenį, suprasti, kad ji žemina žmogaus garbę ir turi to norėti.

V. B. yra įsitikinęs iÅ¡sakytų teiginių tikrumu, todėl ir kreipėsi į institucijÄ , kuriai yra pavaldi „(duomenys neskelbtini). PraneÅ¡imas nebuvo nukreiptas į vieÅ¡Ä jÄ erdvę, žurnalistus ar su dėstomom aplinkybėm nesusijusiÄ institucijÄ . RaÅ¡ydamas praneÅ¡imÄ LR žemės Å«kio ministrui apeliantas tyčia neiÅ¡galvojo aplinkybių, kad siektų apÅ¡meižti R. P. K. tik iÅ¡sakė nuomonę, nerimÄ susirÅ«pinimÄ dėl egzistuojančių girdėtų, matytų faktų, aplinkybių, juos apibendrino.

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog nuteistasis norėjo neteisėtai, tyčia pažeminti R. P. K. garbę ir orumÄ . Taigi jo veiksmuose nėra kaltės - tiesioginės tyčios, požymio. Darytina iÅ¡vada, kad teismo nuosprendis nemotyvuotas Å¡ioje dalyje, pagrįstas prielaidomis, spėliojimais. Antra, V. B. turėjo pagrindo suabejoti R. P. K. nepriekaiÅ¡tinga reputacija dėl internetiniuose portaluose www.balsas.lt ir www.delfi.lt pasirodžiusių straipsnių, susijusių su R. P. K. tarnyba. Trečia, teismas nepagrįstai V.

B. teiginį, kuris buvo Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrui skirtame praneÅ¡ime: „„(duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko R. K. vadovavimo metu visi taip įbauginti, kad bijo savo mintis reikÅ¡ti garsiai. Kiekvienas pasakęs savo nuomonę, besiskiriančiÄ nuo vadovo, susilaukia tulžmingo kerÅ¡to, psichologinio persekiojimo ir susidorojimo, kaip ir mano atveju“, įvertino kaip nusikalstamÄ veikÄ - Å¡meižtÄ . Å is teiginys yra tiesiogiai nesusijęs su R. P. K. asmeniu. V. B. iÅ¡sireiÅ¡kė tik bendrine prasme, apibrėždamas tik laikotarpį, kurio metu tarnyboje mikroklimatas suprastėjo.

Ketvirta, teiginys: „Atskirus objektus tikrina vis tie patys iÅ¡tikimieji vadovo pavaldiniai, iÅ¡ anksto perspėję apie savo apsilankymÄ â€œ- nepagrįstai pripažintas kaip nusikalstama veika - Å¡meižtas. V. B. Å¡io teiginio nesiejo su R. P. K. asmeniu, neiÅ¡skyrė jokių kitų asmenų, pavaldinių bei nieko nekaltino. Taip norėta tik informuoti apie tarnyboje taikomÄ ydingÄ praktikÄ - vis tų pačių asmenų atliekamÄ objektų tikrinimÄ . Penkta, teismas nepagrįstai teiginį: „Savo verslÄ vysto „(duomenys neskelbtini) kontroliuojamose įmonėse ir turgavietėse, kur administracijos atstovais dirba bÅ«vÄ ilgamečiai R.

K. pavaldiniai, tiesiogiai buvę jam atskaitingi“ įvertino kaip žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ . Å is teiginys yra nesusijęs su R. P. K. asmeniu. Kalbama abstrakčiai, nieko neįvardinant. Frazė apie dirbančius ilgamečius R. P. K. pavaldinius yra niekuo nekaltinanti ir neįžeidžianti. Å eÅ¡ta, teiginys „Dovanų rinkimas iÅ¡ tikrinamų Ä®monių, jų privertimas ieÅ¡koti susitarimo pastoviai surandant trÅ«kumus ir trukdant veiklai jas laikinai stabdant, uždarant, tai „(duomenys neskelbtini) darbo specifika“ neteisingai įvertintas kaip nusikalstama veika - Å¡meižtas.

Å is teiginys, vėlgi, yra nesusietas su R. P. K. asmeniu. Tikslas - informuoti apie neteisingÄ procesÄ . Septinta, teiginys: „Mano sudorojimo atvejis, meistriÅ¡kai rengtas nuo 2013 04 mėn. rodo R. K. per tiek metų iÅ¡dirbtÄ gebėjimÄ atsikratyti jam nepataikaujančiais, jo vadovaujamos tarnybos trÅ«kumus vieÅ¡inančiais darbuotojais. Kad tokių susidorojimo atvejų buvo ne viena deÅ¡imtis nuteistajam vaizdžiai nuÅ¡vietė kiti „(duomenys neskelbtini) darbuotojai, todėl iÅ¡kęsti visas virÅ¡ininko fizinio ir psichologinio kankinimo priemones, jų etapus taikytus man buvo lengviau “ - neteisingai įvertintas kaip Å¡meižtas.

AÅ¡tunta, teismas nepagrįstai nesivadovavo V. B. parodymais, kaip atitinkančiais tikrovę ir vertino juos kaip parodymus, duodamus, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. V. B. „(duomenys neskelbtini) iÅ¡dirbo 33 metus, todėl betarpiÅ¡kai matė situacijÄ tarnyboje. Pats R. P. K. pripažino, kad yra vykdomi FNTT tyrimai, patikrinimai dėl „(duomenys neskelbtini) veiklos, praÅ¡oma jiems pateikti tam tikrus duomenis. Pažymėtina, kad atliktos R. P. K. vadovaujamos „(duomenys neskelbtini) veiklos kontrolės tyrimo iÅ¡vadų rezultatai yra abejotini.

Pirma, Å¡is tyrimas yra tik vidinis, antra, tyrimÄ atliko R. P. K. sÅ«naus D. K., dirbančio „(duomenys neskelbtini). Å iÄ aplinkybę pripažino K. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino V. B. iÅ¡sakytus teiginius kaip neatitinkančius tikrovės, prieÅ¡ tai nenustatęs ,ar Å¡ie teiginiai yra objektyviai egzistuojantys faktai, ar duomenys, ar tik subjektyvi nuomonė, paremta tik faktais. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ R.P. K. praÅ¡o V. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 gruodžio 22 d. nuosprendį palikti galioti.

Atsiliepime nurodoma, kad, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad V. B. veiksmuose nėra kaltės - tiesioginės tyčios, požymio. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog nuteistasis norėjo neteisėtai, tyčia pažeminti R. P. K. garbę ir orumÄ . Å iuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje surinkti įrodymai. Teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad V. B. paskleidė žeminančio pobÅ«džio tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumÄ . V.

B. veiksmuose yra tiesioginė tyčia, kadangi pastarasis skleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias siekė, kad R.P. K. bÅ«tų atleistas iÅ¡ „(duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko - valstybinio inspektoriaus pareigų. Antra, apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra V. B. veiksmuose nusikaltimo sudėties. Å is argumentas nepagrįstas, kadangi praneÅ¡ime V. B. nurodė ne savo nuomonę, kuriÄ bÅ«tų galėjęs susidaryti, o nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, kaip pavyzdžiui nurodoma, kad R.

P. K. su V. B. susidorojo už trÅ«kumų vieÅ¡inimÄ nors įrodymų, kad V. B. bÅ«tų vieÅ¡inęs kokius nors trÅ«kumus nepateikė. Trečia, apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai V. B. teiginį: „„(duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko R. K. vadovavimo metu visi taip bauginti, kad bijo savo mintis reikÅ¡ti garsiai. Kiekvienas pasakÄ s savo nuomonę, besiskiriančiÄ nuo vadovo, susilaukia tulžmingo kerÅ¡to, psichologinio persekiojimo ir susidorojimo, kaip ir mano atveju " įvertino kaip nusikalstamÄ veikÄ - Å¡meižtÄ .

Å is teiginys yra tiesiogiai nesusijęs su R. P. K. asmeniu. V. B. iÅ¡sireiÅ¡kė tik bendrine prasme, apibrėždamas tik laikotarpį, kurio metu tarnyboje mikroklimatas suprastėjo. IÅ¡ viso praneÅ¡imo konteksto matyti, kad bÅ«tent nurodyti teiginiai yra siejami su R.P. K. asmeniu, kaip tarnybos virÅ¡ininku. Nurodyti teiginiai yra žinia, o ne nuomonė, kadangi tokius teiginius galima patikrinti. Ketvirta, apeliantas nurodo, kad teiginys: „Atskirus objektus tikrina vis tie patys iÅ¡tikimieji vadovo pavaldiniai, iÅ¡ anksto perspėja apie savo apsilankymÄ "- nepagrįstai pripažintas kaip nusikalstama veika - Å¡meižtas.

Å is apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi nurodytame teiginyje yra paskleista nukentėjusįjį žeminanti žinia, kad nukentėjusysis netinkamai organizavo darbÄ skirstydavo pavaldinius į iÅ¡tikimuosius ir ne, tai, kad nukentėjusysis bÅ«davo neobjektyvus pavaldinių atžvilgiu. Penkta, apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai teiginį: „Savo verslÄ vysto „(duomenys neskelbtini) kontroliuojamose įmonėse ir turgavietėse, kur administracijos atstovais dirba buvę ilgamečiai R.

K. pavaldiniai, tiesiogiai buvę jam atskaitingi“ įvertino kaip žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ . Tačiau iÅ¡ minėto praneÅ¡imo konteksto seka, kad R.P. K. yra susietas su buvusiais darbuotojais dėl ko neatlieka tinkamai savo pareigų, kurias privalo atlikti, dėl ko vyksta nelegalios mėsos prekyba. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad nurodyta frazė nėra kaltinanti. Å eÅ¡ta, apeliantas nurodo, kad „teiginys ,,Dovanų rinkimas iÅ¡ tikrinamų įmonių, jų privertimas ieÅ¡koti susitarimo pastoviai surandant trÅ«kumus ir trukdant veiklai jas laikinai stabdant, uždarant, tai „(duomenys neskelbtini) darbo specifika" neteisingai įvertintas kaip nusikalstama veika - Å¡meižtas.

Å is motyvas nepagrįstas, kadangi Å¡i informacija neigiamai apibÅ«dina R.P. K. kaip vadovÄ , kad R. P. K. netinkamai atlieka darbines pareigas, ko pasėkoje jo vadovaujami asmenys gali daryti nusikalstamas veikas. Septinta, nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teiginys: „Mano sudorojimo atvejis, meistriÅ¡kai rengtas nuo 2013 04 mėn. rodo R. K. per tiek metų iÅ¡dirbtÄ gebėjimÄ atsikratyti jam nepataikaujančiais, jo vadovaujamos tarnybos trÅ«kumus vieÅ¡inančiais darbuotojais. Apeliantas nurodo, kad darbo krÅ«vis V.

B. buvo stipriai sukeltas, iÅ¡ esmės pakeistos darbo sÄ lygos: atÅ¡aukimas iÅ¡ objekto, reikalavimas dirbti su kompiuterinėmis programomis, dokumentais. Buvo pavesta daug naujų funkcijų pačioje tarnyboje , dėl ko V. B. negalėdavo suspėti važinėti į objektus ir dar atlikti tinkamai kitas naujai pavestas funkcijas. Å iÄ aplinkybę patvirtino, pripažino ir pats K. Å . argumentai nepagrįsti, kadangi darbo krÅ«vis pasikeitė visiems darbuotojams. B nepateikė įrodymų, kad krÅ«vis buvo padidintas jam vienam.

AÅ¡tunta, apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo V. B. parodymais, kaip atitinkančiais tikrovę ir vertino juos kaip parodymus, duodamus, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Å ie argumentai nepagrįsti, kadangi V. B. parodymai prieÅ¡tarauja byloje, esantiems įrodymams, todėl teismas pagrįstai V. B. parodymus vertino, kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės. Apeliantas nurodo, kad pažymėtina, kad atliktos R. P. K. vadovaujamos „(duomenys neskelbtini) veiklos kontrolės tyrimo iÅ¡vadų rezultatai yra abejotini.

Å ie argumentai nepagrįsti, kadangi tyrimÄ atliko ir iÅ¡vadÄ surašė komisija susidedanti iÅ¡ 4 asmenų ir G. Č. buvo tik vienas iÅ¡ narių, atliekant tyrimÄ buvo atlikta dokumentų peržiÅ«ra ir analizė. Minėta iÅ¡vada nėra užginčyta. Devinta, apeliantas nurodo, kad „teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino V. B. iÅ¡sakytus teiginius kaip neatitinkančius tikrovės, prieÅ¡ tai nenustatęs, ar Å¡ie teiginiai yra objektyviai egzistuojantys faktai, ar duomenys, ar tik subjektyvi nuomonė, paremta tik faktais.“ Å is skundo motyvas nepagrįstas, kadangi praneÅ¡ime nurodyti teiginiai yra ne nuomonė, o neegzistuojantys faktais.

BÅ«tent iÅ¡dėstytus V. B. teiginius galima patikrinti. Nuomonė turi vertinamÄ jį, atspindimÄ jį pobÅ«dį, o nauja informacija - konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, nes ja teigiami iki tol neiÅ¡sakyti faktinio pobÅ«džio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. DeÅ¡imta, apeliantas nurodo, kad įstatymuose įtvirtinta, jos sÄ Å¾iningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas praneÅ¡ant apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančiu žinių paskleidimas (Konstitucijos 28 str., 33 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad teismas nepateikė veikos kvalifikavimo motyvu, kodėl V. B. veiksmuose yra baudžiamieji santykiai, o ne civiliniai, administraciniai.“ IÅ¡ pateikto praneÅ¡imo matyti, kad apeliantas praneÅ¡ime paskleidė informacijÄ , žeminančiÄ nukentėjusįjį, apibÅ«dina nukentėjusįjį, kaip netinkamÄ vadovÄ , kerÅ¡tingÄ , kas neigiamai apibÅ«dina asmenį, turėdamas tikslÄ , kad nukentėjusysis bÅ«tų atleistas iÅ¡ pareigų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, privatus kaltintojas/nukentėjusysis ir jo atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo V.

B. apeliacinis skundas tenkintinas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ pagal nuteistojo V.

B. apeliacinį skundÄ , iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų, pripažindamas V. B. kaltu dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl V. B. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 1 dalyje, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo V.

B. iÅ¡teisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å meižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas.

BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , tai yra faktų ir duomenų konstatavimÄ apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų.

Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimÄ baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .V. B. inkriminuotos BK 154 str. 1 d. skundžiamu nuosprendžiu nustatytos veikos esmę sudaro tai, kad jis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrui 2014-03-24 parašė praneÅ¡imÄ , registracijos Nr. 17N-B-518, kuriame nurodė tokiÄ informacijÄ : jog „„(duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko R.

K. vadovavimo metu visi taip įbauginti kad bijo savo mintis reikÅ¡ti garsiai, kiekvienas pasakęs savo nuomonę, besiskiriančiÄ nuo vadovo, susilaukia tulžmingo kerÅ¡to, psichologinio persekiojimo ir susidorojimo, kaip ir mano atveju“; „Atskirus objektus tikrina vis tie patys iÅ¡tikimieji vadovo pavaldiniai, iÅ¡ anksto perspėję apie savo apsilankymÄ â€œ; „Savo verslÄ vysto „(duomenys neskelbtini) kontroliuojamose įmonėse ir turgavietėse, kur administracijos atstovais dirba buvę ilgamečiai R.

K. pavaldiniai, tiesiogiai buvę jam atskaitingi"; „Dovanų rinkimas iÅ¡ tikrinamų įmonių, jų privertimas ieÅ¡koti susitarimo pastoviai surandant trÅ«kumus ir trukdant veiklai jas laikinai sustabdant, uždarant, tai „(duomenys neskelbtini) darbo specifika"; „Visa tai dangstanti „(duomenys neskelbtini) jame vaidina bene svarbiausiÄ vaidmenį, kÅ«rybingai imituodama kontrolę, vykdydama imitacinius patikrinimus, vengdama atsakomybės už FNTT randamas kontrabandines siuntas, o jeigu taip yra visuose rajonuose tai valstybės katastrofa“;

„Mano sudorojimo atvejis, meistriÅ¡kai rengtas nuo 2013 m. 04 mėn. rodo R. K. per tiek metų iÅ¡dirbtÄ gebėjimÄ atsikratyti jam nepataikaujančiais, jo vadovaujamos tarnybos trÅ«kumus vieÅ¡inančiais darbuotojais. Kad tokių susidorojimo atvejų buvo ne viena deÅ¡imtis man vaizdžiai nuÅ¡vietė kiti „(duomenys neskelbtini) darbuotojai, todėl iÅ¡kęsti visas virÅ¡ininko fizinio ir psichologinio kankinimo priemones, jų etapus taikytus man buvo lengviau".Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡vadas dėl V.

B. veiksmų atitikimo BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijai iš esmės motyvavo tuo, V. B. pranešime, adresuotame Žemės ūkio ministrui, yra nurodyti šeši teiginiai, kurių pirmosios teismas nelaikė nuomone, o laikė žiniomis, kurios neatitinka tikrovės. Tai, kad minėtos žinios neatitinka tikrovės, teismo nuomone, įrodo pateikta Tyrimo dėl kaltinamojo pranešimo išvada, datuojama 2014-04-29 (T.1, b. l. 10-22), kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad kaltinamojo Žemės ūkio ministrui adresuotame pranešime išdėstyti teiginiai nepasitvirtino.

Taip pat teismas skundžiamu nuosprendžiu nurodė, kad kaltinamasis nepateikė jokių duomenų, kad jo praneÅ¡ime , adresuotame žemės Å«kio ministrui , paskleista informacija yra paremta kokiais nors faktais. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė Å¡meižimo turinį sudarančius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vien tas faktas, kad nuteistasis 2014-03-24 Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrui pateikė praneÅ¡imÄ (T.1, b.l. 7-8) su tam tikrais teiginiais, kurių pagrindu buvo atliekamas tyrimas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos „(duomenys neskelbtini) tarnybos virÅ¡ininko R.

K. veiksmų ir tai, kad duomenys pateikti praneÅ¡ime nepasitvirtino (T.1, b.l.10-22), nesudaro pagrindo teigti, kad V. B. paskleidė Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio, tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Kaip jau minėta, kvalifikuojant asmens veikÄ pagal BK 154 straipsnį, visų pirma, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiÅ¡kinius ar įvykius.

Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai (įstatymo 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija;

žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Å . v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Šilo bitė“, A. D., V. K.; bylos Nr. 3K-3-193/2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju, įvertinus V.

B. 2014-03-24 praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes dėl R. K. veiksmų, ir atsižvelgus į tai, jog juos praeityje siejo tarnybiniai, darbiniai santykiai, jog internetiniame portale www.delfi.lt pasirodė straipsniai apie R.P. K. piktnaudžiavimÄ tarnyboje (T.2, b.l. 161-162), nuteistasis turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ susidaryti nuomonei ir reikÅ¡ti savo subjektyvų jam žinomų faktinių aplinkybių vertinimÄ . Vien tai, kad V. B. 2014-03-24 praneÅ¡ime yra konstatuojamojo pobÅ«džio informacija, tačiau ne svarstomojo, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis pateikė žiniÄ , o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimÄ .

Pirmosios instancijos teismas V. B. teiginį, jog „„(duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko R. K. vadovavimo metu visi taip įbauginti, kad bijo savo mintisreikÅ¡ti garsiai, kiekvienas pasakęs savo nuomonę, besiskiriančiÄ nuo vadovo, susilaukia tulžmingokerÅ¡to, psichologinio persekiojimo ir susidorojimo, kaip ir mano atveju“ įvertino kaip tikrovės neatitinkantį Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio teiginį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pats nuteistasis teigė, jog šį teiginį jis iÅ¡reiÅ¡kė bendrine prasme, apibrėždamas laikotarpį, kurio metu mikroklimatas suprastėjo.

Pagal nuteistojo 2014-03-24 praneÅ¡imÄ atliktas tyrimas neapėmė tarnybos mikroklimato tyrimo. Duomenų byloje apie tai, kaip jautėsi tarnybos darbuotojai nėra. Tačiau iÅ¡ privataus kaltintojo pateikto prie skundo 2014-03-12 praneÅ¡imo LR Ūkio ministrui ( b.l. 23-26, 29-32,34-37), kuris nepasiraÅ¡ytas autorių turinio matyti, jog Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje mikroklimatas nėra vertinamas teigiamai. Nuteistasis Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje iÅ¡dirbo 33 metus, teismo nuomone, yra normalu, jog nuteistasis pažinojo kartu dirbusius asmenis, tarp jų vyko pokalbiai ir nuteistasis galėjo vertinti įvairius laikotarpius tuo aspektu, kokie buvo tarpusavio santykiai, kaip darbuotojai jautėsi pasikeitus vadovui.

Ä®vertinęs pasikeitimus, nuteistasis susiformavo savo nuomonę apie kolektyvo mikroklimatÄ ir tÄ nuomonę iÅ¡sakė Žemės Å«kio ministrui. Nukentėjusiojo teiginys, jog jis yra reiklus ir griežtas vadovas, yra subjektyvus dalykas, kurį kiekvienas pavaldinys vertina pagal savo patirtį ir Å¡ios savybės formuoja subjektyviÄ nuomonę. V. B. nuteistas taip pat ir už tai, kad teigė, jog „atskirus objektus tikrina vis tie patys iÅ¡tikimieji vadovo pavaldiniai, iÅ¡ anksto perspėję apie savo apsilankymÄ â€œ.

Teismo posėdžio metu R.P. K. paaiÅ¡kino, kad atskirus objektus tikrina tie patys pavaldiniai, pagal darbo specifikÄ kiekvienas darbuotojas turi atsakomybę, yra planiniai patikrinimai ir netikėti. Planiniai patikrinimai kai atliekamas auditas yra įspėjama prieÅ¡ dvi savaites, tada atliekamas auditas planinis, netikėtas atliekamas neįspėjus. Visi valstybės tarnautojai atlieka pareigas ir nėra iÅ¡tikimų ar neiÅ¡tikimų (T.1, b.l. 167-168). Kolegijos vertinimu iÅ¡reikÅ¡ta V. B. nuomonė, kuri iÅ¡ esmės kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo nebuvo paneigta ir paties nukentėjusiojo, patvirtina, kad tie patys darbuotojai tikrindavo tas pačias įmones ir tai jo nuomone įvardyta kaip pažeidimas, tai yra tik V.

B. supratimo iÅ¡dava. V. B. skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, jog „savo verslÄ vysto „(duomenys neskelbtini) kontroliuojamose įmonėse ir turgavietėse, kur administracijos atstovais dirba buvę ilgamečiai R. K. pavaldiniai, tiesiogiai buvę jam atskaitingi", „Dovanų rinkimas iÅ¡ tikrinamų įmonių, jų privertimas ieÅ¡koti susitarimo pastoviai surandant trÅ«kumus ir trukdant veiklai jas laikinai sustabdant, uždarant, tai „(duomenys neskelbtini) darbo specifika" bei, kad „visa tai dangstanti „(duomenys neskelbtini) jame vaidina bene svarbiausiÄ vaidmenį, kÅ«rybingai imituodama kontrolę, vykdydama imitacinius patikrinimus, vengdama atsakomybės už FNTT randamas kontrabandines siuntas, o jeigu taip yra visuose rajonuose tai valstybės katastrofa“ kolegijos vertinimu yra bendrinio pobÅ«džio, tai visos tarnybos veiklos asmeninis vertinimas tam tikro asmens, tačiau tai nėra susiję su konkrečiu asmeniu- R.P. K..

Subjektyvus pareiÅ¡kimo autoriaus trÅ«kumų iÅ¡kėlimas institucijai, kuri turi teisę tikrinti pavaldžios įmonės veiklÄ , negali bÅ«ti pripažįstama konkretaus asmens Å¡meižimo, kaip nusikalstamos veikos BK 154 str.1d. sudėtimi. PraneÅ¡ime nurodyti duomenys pateikti abstrakčiai, neįvardinta, kokie R.P. K. pavaldiniai dirba VMVT kontroliuojamose įmonėse bei turgavietėse, bei koks yra jų ryÅ¡ys su nukentėjusiuoju. Be to, teismo vertinimu, toks teiginys neturi neigiamos informacijos turinio, o V.

B. nuomonę apie dovanų rinkimÄ iÅ¡ tikrinamų įmonių susiformuoti tiesiogiai galėjo tai, kad, kaip teigia pats nuteistasis, ir pats yra gavęs dovanų (T.1, b.l. 167). Savo teiginyje dėl kontrolės imitacijos, nuteistasis neįvardijo R.P. K. asmens, kuris neva šiuos procesus koordinuoja. Vertinti, ar V. B. pagrįstai iÅ¡ darbo atleistas, ar ne, tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Jis iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog su juo buvo susidorota nepagrįstai didinant darbo krÅ«vius, tėra subjektyvus vertinimas.

Tarnybinių nuobaudų nuteistasis įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Todėl objektyvaus kriterijaus jų pagrįstumui nustatyti nėra. Tai, kad V. B. buvo baustas tarnybinėmis nuobaudomis, ir įvertinus aplinkybę, jog Å¡ioje tarnyboje jis iÅ¡dirbo daug metų, akivaizdu, jog jis patyrė nuoskaudas ir iÅ¡gyvenimus dėl nuobaudų skyrimo, to pasėkoje atsirado jo nuomonė, jog su juo buvo susidorota. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo V. B. praneÅ¡ime skirtame Žemės Å«kio ministrui nurodyti teiginiai, buvo iÅ¡sakyta subjektyvi nuomonė ir faktų vertinimas.

Ä®statymas nedraudžia iÅ¡dėstyti savo subjektyviÄ nuomonę. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, padarė klaidingas iÅ¡vadas, nes neatribojo informacijos nuo nuomonės.Tam, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybė už Å¡meižimÄ , jo veiksmuose turi bÅ«ti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, apibÅ«dinančių veikÄ kaip nusikalstamÄ , visuma. Kaip jau minėta, pagal BK 154 str. 1 d. dispozicijÄ bÅ«tinas Å¡ios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis, yra informacijos paskleidimas.

Å io požymio nustatymas veikos, kaip nusikalstamos, kvalifikavimui, turi esminę reikÅ¡mę, kadangi tik paskleista informacija gali sukelti tam tikrų neigiamų padarinių, t. y. paniekinti, pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Pirmosios instancijos teismas, plačiai aprašęs BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, konstatavęs, kad V. B. Å¡iÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė neabejotinai, visiÅ¡kai nepasisakė ir nevertino tos aplinkybės, kokiu bÅ«du ir kam Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio informacija buvo paskleista.

Apygardos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog V. B. praneÅ¡ime apie galimai R.P. K. padarytus pažeidimus tapo žinoma tyrimÄ atlikusiems audito specialistams nėra pagrindas konstatuoti, kad informacija buvo paskleista. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad paskleidimu pripažįstama tokia situacija, kai tikrovės neatitinkanti informacija apie kitÄ asmenį yra perduodama bent vienam trečiajam asmeniui privataus pokalbio metu, vieÅ¡ame pasisakyme, laiÅ¡ke, oficialiame raÅ¡te ar panaÅ¡iai. Nagrinėjamu atveju atkreipiamas dėmesys į tai, kad aplinkybes, kurias privatus kaltintojas įvertino kaip Å¡meižiančias jo asmenį ir menkinančias jo autoritetÄ , V.

B. iÅ¡dėstė kompetentingai galimai padarytus pažeidimus, tame tarpe ir tarnybinius, tirti institucijai – Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrui, vykdydamas savo pilietinę pareigÄ praneÅ¡ti apie galimus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejus. Nors V. B. nurodytos aplinkybės vėliau tapo žinomos ir auditÄ atlikusiems asmenims dėl R.P. K. veiksmų, tai nelaikytina informacijos paskleidimu BK 154 str. 1 d. prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio formuojamos praktikos nuosekliai laikosi ir žemesnės instancijos teismai, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei praneÅ¡imas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas (pvz.

LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-354/2000, 3K-3-56/2004). O tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams ar valstybės tarnautojams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-56/2004, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-747-557/2014 ir kt.).

Å iuo atveju, kaip jau minėta, V. B. dėl R.P. K. veiksmų kreipėsi ne į trečiuosius paÅ¡alinius asmenis, o į Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrÄ , kurio pavaldume yra „(duomenys neskelbtini). Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad V. B. praneÅ¡ime Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrui nurodytos aplinkybės dėl tarnybos ir jos vadovo R. K. veiksmų dėl nuteistojo kaltės tapo žinomos ir kitiems asmenims, ne tik tyrimÄ atlikusiems valstybės tarnautojams, nėra. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nesant vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų Å¡meižimo sudėties požymių – informacija nebuvo paskleista, praneÅ¡imo, kuriuo Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministras buvo informuotas apie galimai R.P. K. pažeidimus, pateikimas kompetentingai institucijai, kuri pagal savo kompetencijÄ ir suteiktus įgaliojimus turi teisę tirti ir spręsti dėl tokio pobÅ«džio klausimus, nepatenka į BK 154 str. 1 d. dispozicijÄ .

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu V. B. veiksmuose nenustatytas ir subjektyviosios BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – tyčia. Kaip jau minėta, nusikalstama veika, atitinkanti Å¡meižimo sudėtį, gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, paskleisdamas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žino, kad tokia informacija yra iÅ¡galvota, supranta tokios informacijos paskleidimo neigiamas pasekmes, ir jų nori. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus daryti iÅ¡vadÄ , kad V.

B. tyčia apÅ¡meižė R.P. K., nėra pagrindo. AukÅ¡tesnysis teismas laiko nepaneigta V. B. nurodytÄ aplinkybę, kad jis yra įsitikinęs iÅ¡sakytų teiginių tikrumu, todėl ir kreipėsi į institucijÄ , kuriai yra pavaldi „(duomenys neskelbtini). Tokia iÅ¡vada darytina ir analizuojant V. B. praneÅ¡imÄ Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrui, kur jis, teigia, kad jo amžius ir įgyta patirtis leidžia daryti atitinkamas iÅ¡vadas apie susidariusiÄ situacijÄ â€ž(duomenys neskelbtini), į ministrÄ kreipiasi kaip į itin sÄ Å¾iningÄ , nepriekaiÅ¡tingos reputacijos mokslo darbuotojÄ , siekdamas kad padėtis pasikeistų į gera.

Teismo posėdyje V. B. taip pat aiÅ¡kino, jog praneÅ¡imu siekė praneÅ¡ti apie susidariusiÄ situacijÄ , iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymus, reikalavimus, kad bÅ«tų imtasi priemonių. PraneÅ¡imÄ rašė, kaip iÅ¡dirbęs 33 metus asmuo, kaip pilietis (T.1, b.l. 166).Tai, kad vadovaujant R.P. K. „(duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡kilę problemų, patvirtina ir V. B. pateikta į bylÄ vieÅ¡ai paskleista informacija internetiniuose portaluose( b.l. 158,161-162). Pažymėtina, kad tyčios turinys yra nustatomas ne tik iÅ¡ paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimų, bet ir iÅ¡ kitų faktinių aplinkybių, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens elgesio, kitų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju dėl galimų pažeidimų V. B. kreipėsi ne į trečiuosius asmenis (žurnalistus, televizijÄ ir pan.), o į kompetentingÄ tokius pažeidimus galinčiÄ tirti institucijÄ , o tai patvirtina, kad V. B. tikslas buvo ne tyčia apÅ¡meižti R.P. K., siekiant jį pažeminti, sumenkinti jo autoritetÄ , jam pakenkti, o prieÅ¡ingai iÅ¡tirti jo vadovaujamos tarnybos veiklÄ . V. B. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministrui nurodė savo pavardę, vardÄ , užimtas iki atleidimo pareigas.

PrieÅ¡ingai, toks V. B. elgesys rodo jo siekimÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nebuvo daromi pažeidimai R.P. K. vykdant funkcijas. Nurodytosios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog privatus kaltintojas/ nukentėjusysis R.P. K. nepagrįstai tvirtina, kad nuteistasis jį siekė paniekinti kaip asmenį ir vadovÄ , pakirsti institucijų pasitikėjimÄ juo kaip vadovu, apkaltinti netinkamais vadovavimo metodais, parodyti jį kaip kerÅ¡tingÄ asmenį, kaip asmenį, kuris negali eiti užimamų pareigų.Apygardos teismas taip pat pažymi, kad siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiÅ¡kos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė.

Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nenustačius V.

B. veikoje bÅ«tinųjų Å¡meižimo (BK 154 straipsnio 1 dalis) požymių – pavojingos veikos ir tyčios – V. B. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Baudžiamosios atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų nebuvimas nagrinėjamoje situacijoje neatima galimybės suinteresuotiems asmenims savo teises ir interesus ginti civilinio proceso tvarka.Nukentėjusiojo advokatė R.Užkuraitienė nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti R.P. K. turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (T.2 b. l. 17).BPK 105 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas, iÅ¡teisindamas kaltinamÄ jį baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad procesas V. B. atžvilgiu privataus kaltinimo byloje buvo pradėtas iÅ¡skirtinai pagal R.P. K. pareiÅ¡kimÄ . Kadangi Å¡iuo nuosprendžiu konstatuota, kad V. B. pareikÅ¡tas kaltinimas nepasitvirtino, todėl nuteistojo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:V.

B. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiojo R.P. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .R. P. K. praÅ¡ymo dėl turėtų proceso iÅ¡laidų netenkinti. Kolegijos pirmininkė                                                                       Danutė Giačaitė Teisėjai                                                                                             Kęstutis Dargužis                                                                                                          Viktoras PreikÅ¡as