N-575-544-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-544/2012

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00374-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimą, kuriuo T. M. (toliau – ir T. M.), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 1241 straipsnio 4 dalį 60 Lt (šešiasdešimties litų) bauda, paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, jog administracinė nuobauda T. M. paskirta už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 13 d., apie 14 val. 20 min., Utenos mieste, Maironio gatvėje vairavo automobilį „Mazda 626“ ir pastatė jį stovėti ant tilto, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 155.3 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad T. M. vairuojamas automobilis neleistinai stovėjo ant tilto, esančio Maironio gatvėje, Utenoje patvirtino liudytojais teismo posėdyje apklaustų J. A. ir G. N. parodymai. Pridūrė, jog nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių vertinti kaip neobjektyvius ir neteisingus aukščiau išvardintų liudytojų parodymus ir jais abejoti, be to, teismui nebuvo pateikta duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir J. A. ar G. N. sietų priešiški ar konfliktiški asmeniniai santykiai, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei jų tarnybiniams pranešimams ar kitiems byloje esantiems įrodymams. Todėl teismas daromų išvadų nerėmė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais argumentais, kad vairuojamu automobiliu jis sustojo ant tilto dėl šios transporto priemonės gedimo, ir juos įvertino kritiškai. Akcentavo, jog šio T. M. paaiškinimo nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti įrodymai, be to, pareigūnams pareikalavus patraukti neleistinoje vietoje pastatytą automobilį, jis nedelsdamas tai padarė. Teismas taip pat nurodė, jog tiriant administracinio teisės pažeidimo aplinkybes ir priimant T. M. atžvilgiu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo tinkamai laikytasi ATPK 284 straipsnio reikalavimų. Pridūrė, jog lengvinančių ir sunkinančių T. M. atsakomybę aplinkybių byloje nėra nustatyta, todėl jam pagrįstai paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis pagal ATPK 302 straipsnio reikalavimus.

II. T. M., nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 29 – 31), kuriuo prašo jam Institucijos Nutarimu skirtą baudą panaikinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjant jo skundą buvo atsižvelgta tik į policijos pareigūnų parodymus, neatsižvelgiant į jo paaiškinimus, kad automobilis neleistinoje vietoje sustojo dėl gedimo, o policijos pareigūnai prie jo priėjo jam bandant užvesti automobilio variklį. Tikina, jog liudytojai nepagrįstai teigia, jog jis nebuvo įsijungęs avarinių šviesų. Taip pat nurodo, jog jo draugė galėtų paliudyti, kad jo automobilis žiemą, t. y. tuomet, kai buvo užfiksuotas pažeidimas, esant žemai temperatūrai dažnai gesdavo, o po to – vėl užsivesdavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinė nuobauda T. M. paskirta pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, stovėjimą tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

T. M. savo kaltę ginčija tuo, jog ant tilto automobilį buvo priverstas palikti stovėti dėl gedimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, jog byloje buvo neabejotinai įrodyta, jog jis 2010 m. gruodžio 13 d., apie 14 val. 20 min., Utenos mieste, Maironio gatvėje vairavo automobilį „Mazda 626“ ir pastatė jį stovėti ant tilto, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 155.3 punkto reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog T. M. pažeidimas buvo įrodytas pakankamais byloje esančiais duomenimis –administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei jų duotais parodymais teisme, kurie buvo nuoseklūs bei kuriais abejoti teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo. Byloje nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų melagingai T. M. apkalbėti, todėl jų užfiksuotiems duomenimis buvo pagrįstai suteiktas prioritetas. Tuo tarpu T. M. keliama versija, esą automobilį ant tilto jis buvo priverstas palikti dėl gedimo, vertintina kritiškai, nes, pirma, byloje buvo užfiksuota, kad jis nebuvo įjungęs avarinių šviesų, o, antra, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareigūnų paprašytas patraukti automobilį nuo tilto, jis tą, nepaisant gedimo, iš karto padarė. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog abejoti T. M. keliama versija pagrindą suteikia ir ta aplinkybė, jog jokių paaiškinimų apie neva staigiai sugedusį automobilį jis administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė, bet priešingai – pasirašyti, nepaaiškinęs tokio elgesio priežasčių, atsisakė. Pridurtina, jog teisėjų kolegija taip pat nemano, jog šią T. M. gynybinę versiją galėtų patvirtinti jo apeliaciniame skunde tiksliai neidentifikuota draugė, esą galinti patvirtinti apie jo vairuoto automobilio gedimus. Pastebėtina, jog visus liudytojus T. M. galėjo prašyti iškviesti į pirmosios instancijos teismo posėdį, tačiau į teismo posėdį jis apskritai neatvyko ir minėtos savo teisės nerealizavo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

T. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius