010c1914-0aca-4099-bb8c-a221c4bff39d · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Pranešėjas Stasys Valužis                                       Baudž. byla Nr. 1A-745-107/2012Teisėjas Virginijus Gedeikis                                    Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00500-2011-6                                                                              Procesinio sprendimo kategorija                                        1.2.22.1.; 1.2.14.3.1. (S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. spalio 4 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Valentino Janonio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,gynėjams advokatams Vaclovui Janušauskui, Juozapui Surbliui,nuteistajam V.

Č.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų T. V. ir V. Č. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:             T. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir nuteistas:             pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams;             pagal BK 180 str. 1 d.

– laisvės atėmimu dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams.             Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė.             Pritaikius BK 92 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams. Vadovaujantis BK 82, 87 straipsniais nuteistajam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, T.

V. įpareigotas per du mėnesius pradėti dirbti.             Į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-09-01 iki 2011-09-20.             T. V. pagal BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nepadarius veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).             V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas dvejų (2) metų Å¡eÅ¡ių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose.             IÅ¡ T.

V., V. Č. ir D. Z., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, lygiomis dalimis iÅ¡ motinos R. S. ir tėvo R. Z. priteista solidariai A. V. 2800 Lt turtinei žalai atlyginti.             Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. Z., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              T. V. nuteistas už tai, kad 2011 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 8 vienetus 8 mm kalibro pramoninės gamybos dujinius garsinius Å¡ovinius, tinkamus Å¡audyti C kategorijos Å¡aunamaisiais ginklais, juos parsigabeno ir laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., kol kratos metu Å¡ovinius paėmė policijos pareigÅ«nai.             T.

V. ir V. Č. nuteisti už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 21 d., apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini) , bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ ir veikdami bendrininkų grupe, nuteistiesiems T. V. ir D. Z. atsistojus prie automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių, nuteistajam V. Č. atsistojus prie deÅ¡inės pusės keleivio durelių, tokiu bÅ«du sudarydami automobilyje sėdėjusiam A. V. bauginančiÄ situacijÄ , T. V. per atvirÄ vairuotojo durelių stiklÄ sugriebė A.

V. už pakarpos, įrėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ daiktÄ jam į galvÄ ir kartu su D. Z. pareikalavo atiduoti pinigus bei atrakinti priekines keleivio dureles, kad į automobilį galėtų patekti V. Č.. Nukentėjusiajam paklusus reikalavimui ir atrakinus automobilio dureles, V. Č. įlipo į automobilį, o T. V. liepė A. V. iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir padėti rankas ant automobilio stogo. Nukentėjusiajam paklusus ir iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, T. V. apčiuopomis patikrino nukentėjusiojo rÅ«bų kiÅ¡enes, o V.

Č. iÅ¡ automobilio salono pagrobė 2800 Lt pinigų, 12 Lt vertės butelį brendžio, du po 50 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonus „Nokia“, kurių viename buvo nukentėjusiojo neįvertinta UAB „Bitė“ kortelė, kitame 5 Lt vertės UAB „Tele 2 Pildyk“ kortelė. Taip nuteistieji, pagrobdami nukentėjusiojo A. V. turtÄ , padarė jam žalos už 2917 Lt.              Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Č. prisipažįsta, jog pavogė du telefonus ir butelį degtinės, neprisipažįsta pagrobęs 2800 Lt.

Tvirtina, kad teismas už 2800 Lt pagrobimÄ jį nuteisė remdamasis tik nukentėjusiojo A. V. parodymais. Nurodo, kad teismas atsižvelgė tik į nukentėjusiojo, kuris nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, ir liudytojos R. K. parodymus. Nuteistojo įsitikinimu, A. V. atpažinti jo negalėjo, nes jis galvÄ slėpė po gaubtuvu. Nukentėjusysis meluoja, jog jis pagrobė butelį degtinės iÅ¡ dėtuvės, kur buvo pinigai. Teigia, jog butelį paėmė iÅ¡ nukentėjusiojo rankų. Kai T. V. ir D.

Z. priėjo prie automobilio antrÄ kartÄ , nukentėjusysis turėjo naujÄ butelį degtinės. Tai parodo, kad nukentėjusysis pinigus tebeturėjo, nes kitaip nebÅ«tų nusipirkęs butelio. Kad A. V. leido pinigus brangiems gėrimams, parodė ir liudytoja R. K., todėl jis tuos pinigus galėjo pragerti.              V. Č. nurodo, kad kai jie (nuteistieji) pirmÄ kartÄ pasiÅ¡alino nuo automobilio, nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Ten savininkė iÅ¡kvietė policijÄ , nes buvo išėjęs iÅ¡ kavinės nesusimokėjęs. Tvirtina, kad jeigu bÅ«tų turėjęs pinigų, bÅ«tų susimokėjęs ir kavinėje pasilikęs. Komisariate jį apžiÅ«rėjo, tačiau pinigų nerado.

Tuo metu nusikaltimas jau buvo užregistruotas. Nuteistojo teigimu, tai, jog jis buvo prie kavinės ir kavinėje, parodė liudytoja V. M. ir jo bendrininkai. Protokole paraÅ¡yta, jog jį suėmė gatvėje, tačiau jį suėmė kavinėje. Apelianto tvirtinimu, jis nuo 2.20 val. iki 3 val. per 40 minučių 2800 Lt nebÅ«tų iÅ¡leidęs. Nuteistasis remiasi liudytojo R. V. parodymais, jog po nusikaltimo padarymo V. Č. ateidavo pas jį padirbėti, R. V. jam duodavo kelis litus cigaretėms ir pavalgyti. Jokių pinigų pas nuteistÄ jį nematė.

Apelianto teigimu, jis kiekvienÄ dienÄ eidavo pasiimti maisto ir pas tėvÄ , nes neturėjo iÅ¡ ko jo nusipirkti. Nuteistasis V. Č. praÅ¡o iÅ¡ jo 2800 Lt nepriteisti, nes jis tų pinigų nematė, atitinkamai sumažinti bausmę, nuteisti už tai, dėl ko jis prisipažino. Nurodo, kad telefonas nukentėjusiajam grÄ Å¾intas. Tvirtina, jog BK 180 straipsnio sankcijoje taip pat numatyta ir Å¡velnesnė, nei jam paskyrė teismas, bausmė.             Apeliaciniame skunde nuteistasis T.

V. tvirtina, jog nei tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu įrodymų, kad įvykio metu A. V. turėjo 2800 Lt, nesurinkta. Teismas rėmėsi vien nukentėjusiojo ir liudytojos R. K. nekonkrečiais ir abejotinais parodymais. R. K. parodė, kad A. V. pinigus laikė automobilyje po sėdyne. Vėliau ji parodė, kad matė, jog pinigus laikė automobilio daiktų dėtuvėje. Kitų konkrečių įrodymų, kad A. V. turėjo nurodytÄ sumÄ pinigų, nėra. Be to, liudytoja R. K. aplinkybių tiksliai neprisiminė, nes buvo neblaivi.

Kur A. V. laikė piniginę su pinigais įeidamas į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir eidamas į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ pirkti degtinės, nenustatyta. Apeliantas nurodo, kad į automobilį buvo įlipęs tik V. Č., o jis stovėjo Å¡alia automobilio, todėl, ar V. Č. paėmė kokiÄ nors piniginę, jis matyti negalėjo. Netrukus V. Č. buvo sulaikytas bare, tačiau apžiÅ«ros metu pas jį pinigų nei kitų vogtų daiktų nerado. V. Č. žaibiÅ¡kai paslėpti tokiÄ pinigų sumÄ negalėjo.

Nuteistojo T. V. nuomone, apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti 2800 Lt solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų. PraÅ¡o Å¡iÄ nuosprendžio dalį panaikinti.              Atsikirtimuose į nuteistojo V. Č. apeliacinį skundÄ nukentėjusysis A. V. nurodo, jog 2011-08-21 susipyko su sugyventine, todėl naktį išėjo iÅ¡ namų, sėdėdamas automobilyje iÅ¡gėrė degtinės. Po kurio laiko pasirodė trys nepažįstami vaikinai, kurie pradėjo elgtis agresyviai ir įžūliai.

T. V. įkiÅ¡o rankÄ pro atviras dureles ir paėmė jį už pakarpos, kažkÄ Ä¯rėmė į galvÄ . Kartu su D. Z. reikalavo atiduoti pinigus, liepė atrakinti keleivio pusės priekines automobilio dureles. Nukentėjusysis iÅ¡sigando, todėl dureles atrakino. Pro jas įlipęs V. Č. jį iÅ¡ automobilio iÅ¡tempė. T. V. liepė padėti rankas ant automobilio stogo ir patikrino kiÅ¡enes. Vienas iÅ¡ vaikinų paėmė iÅ¡ dėtuvės butelį alkoholinio gėrimo. Dėtuvėje buvo ir 2800 Lt, kuriuos taupė automobiliui nusipirkti.

Po to, kai vaikinai patikrino dėtuvę, nukentėjusysis pinigų neberado, dėl nusikaltimo kreipėsi į policijÄ . Nukentėjusysis nesutinka su tuo, jog buvo girtas ir negalėjo atpažinti V. Č.. Nurodo, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad į automobilį įlipo V. Č.. Tai patvirtino kiti nuteistieji. Todėl tik V. Č. galėjo paimti pinigus. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, jis kitiems vaikinams parodė du pagrobtus telefonus „Nokia“ ir butelį alkoholinio gėrimo, kuris buvo paimtas ne iÅ¡ rankų, o iÅ¡ dėtuvės. Tai, jog pas V.

Č. pinigų nerado, nepaneigia aplinkybės, jog jis juos pagrobė. Nukentėjusysis praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ .             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis V. Č., jo gynėjas, nuteistojo T. V. gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.             Apeliaciniai skundai atmestini.                                          Nuteistųjų V.

Č. ir T. V. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jie nuteisti, yra įrodyti byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas nuteistųjų V. Č. ir T. V. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 180 str. 1 d., o T. V. ir pagal BK 253 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.             Apeliaciniuose skunduose nuteistieji V. Č. ir T. V. plėšimo neneigia, tačiau neigia, jog plėšimo metu pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo A. V. 2800 litų.

             Teisiamajame posėdyje nuteistasis T. V. parodė, kad 2011-08-21 jis, D. Z. ir V. Č. nutarė eiti į kavinę. Prie (duomenys neskelbtini) pamatė automobilyje geriantį vyrÄ . Jis lyg ir paprašė vyriÅ¡kio parÅ«kyti, lyg ir liepė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. VyriÅ¡kis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir klausė, kas yra. V. Č. lyg ir įlipo į automobilį. Ar automobilyje buvo pinigų, T. V. nežinojo. V. Č. paėmė du mobiliojo ryÅ¡io telefonus ir butelį degtinės. D.

Z. stovėjo prie jo (T. V.) (t. 3, b. l. 7–9).              2011-08-31 ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. V. kaltu neprisipažino ir dėl to, jog pagrobė D. V. mobiliojo ryÅ¡io telefonus, tvirtino, jog jokiame plėšime nedalyvavo, kratos metu surastÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ rado. Policijos pareigÅ«nams teigė, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ nusipirko iÅ¡ M. S. (t. 1, b. l. 112–113).             2011-09-08 apklaustas papildomai T. V. parodė, kad jis, V.

Č. ir D. Z., eidami A. V. gatve, pamatė automobilyje miegantį vyrÄ . T. V. liepė vyriÅ¡kiui lipti iÅ¡ automobilio lauk. V. Č. pareikalavo atrakinti priekines keleivio dureles. D. Z. visÄ laikÄ stovėjo Å¡alia jo (T. V.). Kai vyras iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, T. V. pasakė jam stotis prie automobilio, įrėmė jam į galvÄ telefonÄ . Abu su D. Z. paklausė, ar Å¡is turi pinigų. Tuo metu V. Č. kažko ieÅ¡kojo automobilyje. Kai V. Č. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, parodė, kad paėmė du mobiliojo ryÅ¡io telefonus „Nokia“ ir nugertÄ degtinės butelį, daugiau nieko nerodė.

Pinigus galėjo paimti tik V. Č. (t. 1, b. l. 125–127).             Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. Č. neneigė, jog buvo įlipęs į nukentėjusiojo automobilį, paėmė joje buvusius du mobiliojo ryšio telefonus ir butelį degtinės. Automobilyje dėtuvės nebuvo atidaręs, nes ji buvo užrakinta. Kiti nuteistieji stovėjo šalia vairuotojo durelių. Vėliau visi nuteistieji ėjo į kavinę, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai pas jį pinigų nerado (t. 3, b. l. 11).             2011-09-02 ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V.

Č. neprisipažino ne tik dėl pinigų pagrobimo, bet ir dėl mobiliojo ryšio telefonų pagrobimo, tvirtino, jog iš automobilio paėmė tik butelį degtinės (t. 2, b. l. 56–57).             2011-09-19 apklaustas papildomai nuteistasis V. Č. parodė, jog įvykio metu jis buvo labai girtas, todėl, kaip pagrobė iš automobilio mobiliojo ryšio telefonus, neprisiminė. Teigė, jog pinigų iš automobilio pagrobti negalėjo, nes dėtuvė buvo užrakinta, jos neatidarė (t. 2, b. l. 60–61).             2012-01-12 papildomos apklausos metu nuteistasis V.

Č. prisipažino pagrobęs telefonus ir butelį degtinės. Teigė, jog pinigų neėmė (t. 2, b. l. 65–66).             Teisiamajame posėdyje nuteistasis D. Z. parodė, kad telefonus iš nukentėjusiojo paėmė V. Č. ir atidavė T. V.. D. Z. pinigų pagrobimo aplinkybės nepripažino (t. 3, b. l. 9–10).             2011-09-02 ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. Z. tvirtino, jog T. V. ir V. Č. nuėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo kažkoks vyras, o jis, nujausdamas, kad gali kažkas įvykti, nuėjo į krūmus atlikti gamtinių reikalų ir jų nelaukė (t. 2, b. l. 19–20).

             2011-09-02 ir 2012-01-16 nuteistasis D. Z. savo parodymus pakeitė, parodė, kad prie automobilyje sėdėjusio vyro jis priėjo su T. V.. T. V. pareikalavo vyriškio iš automobilio išlipti. Kai šis išlipo – patikrino jo kišenes. V. Č. buvo įlindęs į automobilio vidų. V. Č. turėjo rankose du mobiliojo ryšio telefonus bei butelį degtinės. Pinigų nematė. Telefonus padavė T. V. (t. 2, b. l. 21–22, 23–24).             Iš aptartų T.

V., V. Č. ir D. Z. parodymų matyti, kad nuteistieji savo parodymus dėl padaryto plėšimo keitė, o bandydami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės neprisipažino pagrobę net ir mobiliojo ryÅ¡io telefonus.             Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. V. parodė, kad įvykio dienÄ jis sėdėjo automobilyje, buvo iÅ¡gėręs, todėl užsnÅ«do. Automobilio langas buvo pravertas. Pajuto, kad jam kažkÄ Ä¯rėmė į galvÄ , liepė atiduoti pinigus, atidaryti priekines keleivio pusės dureles, kurias nukentėjusysis atidarė.

Tada nukentėjusiajam liepė lipti iÅ¡ automobilio lauk. Kai tik iÅ¡lipo, vienas iÅ¡ vaikinų įlipo į automobilį. Automobilio dėtuvėje buvo butelis alkoholio ir 2800 litų, ant sėdynės – du mobiliojo ryÅ¡io telefonai. Kai nuteistieji nuėjo, nukentėjusysis pastebėjo, kad automobilyje nebėra telefonų, rankinė, kurioje buvo pinigai, buvo numesta prie priekinės sėdynės, ant žemės. Rankinėje pinigų nebebuvo. PrieÅ¡ tai dienÄ nukentėjusysis su viena moterimi buvo kavinėje, paskui jÄ parvežė automobiliu namo, tačiau ji pinigų paimti negalėjo, nes iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir nuėjo (t. 3, b. l. 11–13).             Protokolo–pareiÅ¡kimo turinys patvirtina, kad nukentėjusysis A.

V. buvo apiplėštas 2011-08-21, apie 2.20 val. TÄ pačiÄ naktį jis dėl plėšimo kreipėsi į policijÄ . 3.20 val. buvo suraÅ¡ytas protokolas–pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, jog jam sėdint automobilyje, prie (duomenys neskelbtini), prie atidaryto vairuotojo pusės lango priėjo trys nepažįstami vaikinai, kurie jėga iÅ¡tempė jį iÅ¡ automobilio, liepė atiduoti pinigus, patikrino kiÅ¡enes, tačiau nieko nerado. Atidarę keleivio pusės dureles, pagrobė ant priekinės keleivio sėdynės buvusius du mobiliojo ryÅ¡io telefonus „Nokia“, iÅ¡ rankinės pagrobė 2800 litų.

Vaikinai buvo kažkÄ jam įrėmę į galvÄ (t. 1, b. l. 3).             Protokole–pareiÅ¡kime užfiksuoti duomenys patvirtina, jog A. V. ne tik mobiliojo ryÅ¡io telefonų, bet ir 2800 litų pasigedo iÅ¡ karto po jo apiplėšimo (t. 1, b. l. 3). A. V. buvo nustatytas 0,32 promilės girtumas, kuris nesiekė net leistinos vairuoti 0,4 promilės neblaivumo. Å i aplinkybė patvirtina, jog jis įvykio aplinkybes prisiminė gerai (t. 1, b. l. 24). A. V. tÄ pačiÄ naktį apklausė tyrėja.             Apklaustas kaip liudytojas A.

V. parodė analogiÅ¡kai, patikslino, jog pinigai buvo rankinėje, kuri buvo automobilio dėtuvėje, vaikinai iÅ¡ dėtuvės taip pat pagrobė ir nugertÄ butelį alkoholio (t. 1, b. l. 25).              2011-10-10, 2012-01-10 papildomų apklausų metu A. V. patvirtino, jog rankinę su pinigais laikė automobilio nerakinamoje dėtuvėje, kurioje buvo ir butelis su alkoholiu. Ant priekinės keleivio sėdynės buvo padėti du mobiliojo ryÅ¡io telefonai. Kai pamatė iÅ¡ dėtuvės iÅ¡trauktÄ butelį, A.

V. suprato, kad pavogs ir jo pinigus. Apiplėšimo metu vienas vaikinas čiupo jį už pakarpos ir pareikalavo atiduoti pinigus, kažkÄ Ä¯rėmė į galvÄ , kitas vaikinas įlindo į automobilį, o trečias – stovėjo už automobilio galo. Kai vaikinas, kuris buvo įlindęs į automobilio vidų, iÅ¡ automobilio iÅ¡lindo, pasakė: „varom“. Tada nukentėjusįjį laikęs vaikinas jį paleido, ir visi trys nuėjo. Vaikinams nuėjus, įlipęs į automobilį pamatė ant grindų numestÄ rankinę, kurioje pinigų nebebuvo, neberado ir savo mobiliojo ryÅ¡io telefonų.

IÅ¡ namų pasiėmė dar vienÄ butelį degtinės po to, kai grįžo iÅ¡ policijos, ir vėl nuėjo į automobilį. Begeriant prie jo priėjo tas pats vaikinas, kuris apiplėšimo metu tikrino jo kiÅ¡enes, ir paprašė duoti iÅ¡gerti degtinės. AntrÄ kartÄ Ä¯ policijÄ A. V. nebesikreipė, nes buvo labai girtas (t. 1, b. l. 30–32, 33–35).             Nukentėjusysis A. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kurie nesiskyrė viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu.

Nukentėjusysis A. V. pinigų pasigedo iÅ¡ karto po plėšimo, tuojau pat kreipėsi į policijÄ , jį apiplėšusius asmenis atpažino.             Asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu A. V. iÅ¡ bendrų veido bruožų atpažino nuteistÄ jį T. V. (t. 1, b. l. 28–29).             Asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu A. V. parodė, jog vaikinas, esantis nuotraukoje Nr. 4, iÅ¡ veido bruožų, plaukų yra panaÅ¡us į tÄ , kuris buvo įlindęs į jo automobilio vidų.

Nuotraukoje Nr. 4 užfiksuotas V. Č. (t. 1, b. l. 36–38).             Esant tokioms bylos aplinkybėms, netikėti nukentėjusiojo D. V. parodymais, jog nuteistieji iÅ¡ D. V. pagrobė ne tik mobiliojo ryÅ¡io telefonus, butelį su alkoholiu, bet ir 2800 litų, nėra pagrindo. D. V. davė parodymus bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už aiÅ¡kiai melagingų parodymų davimÄ ir prisiekęs sakyti tiesÄ , o nuteistieji kaip įtariamieji (vėliau – kaltinamieji) atsakomybės už aiÅ¡kiai melagingų parodymų davimÄ , priesaikos sakyti tiesÄ nebuvo saistomi.

Ä®statymas jiems suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynybos priemonę, todėl manyti, kad jų parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis turėjo ar turi kokį nors pagrindÄ duoti melagingus parodymus. Nenustačius, kad D. V. parodymai apie įvykio aplinkybes dėl 2800 litų pagrobimo yra aiÅ¡kiai melagingi, abejoti tais parodymais ir juos atmesti nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudž. byloje Nr. 2K-567/2010).             Teisiamajame posėdyje liudytoja R.

K. patvirtino, jog dienÄ prieÅ¡ nusikaltimÄ matė, kad D. V. turi daug pinigų, kuriuos laikė automobilyje. Pinigus matė tada, kai D. V. iÅ¡ Å¡ios rankinės paėmė 100 litų pirkti degtinei (t. 3, b. l. 13).             IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu liudytojos R. K. duotų parodymų matyti, kad ji buvo mačiusi, jog D. V. rankinę kiÅ¡a po sėdyne, tačiau įvykio metu rankinė galėjo bÅ«ti ir dėtuvėje. D. V. atėjo pas jÄ pasiimti telefono ir pasakė, kad jį apiplėšė.

Liudytoja parodė, kad D. V. bare „(duomenys neskelbtini)“ rankinės su savimi neturėjo. Tai, jog R. K. matė automobilyje rankinę ir anksčiau, aplinkybę, kad D. V. rankinę laikė automobilyje, patvirtina (t. 1, b. l. 44).             Nuteistasis V. Č. tvirtino, jog jis automobilio dėtuvės atidaryti negalėjo, nes ji buvo užrakinta. Å i aplinkybė nepaneigia fakto, jog V. Č. dėtuvę tikrino, ir akivaizdu, jog jÄ buvo ir atidaręs. Nukentėjusysis D. V. parodė, jog automobilio dėtuvėje buvo ne tik rankinė su pinigais, tačiau ir nugertas butelis su alkoholiu.

Nukentėjusysis apie tai, jog bus pagrobti pinigai, suprato jau tada, kai pamatė, kad V. Č. laiko iÅ¡ dėtuvės paimtÄ butelį, o kai nuteistieji nuo automobilio nuėjo, pinigų pagrobimo faktas pasitvirtino. Nuteistasis T. V. buvo sulaikytas tik 2011-08-31, D. Z. ir V. Č. sulaikyti nebuvo iÅ¡vis, todėl iÅ¡leisti pagrobtus A. V. pinigus laiko buvo pakankamai (t. 1, b. l. 106, 107). Duomenų, jog įvykio naktį V. Č. policijoje buvo atlikta asmens krata, byloje nėra.              Esant aptartiems įrodymams, abejoti, kad nuteistieji pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo ne tik mobiliojo ryÅ¡io telefonus, butelį alkoholio, bet ir rankinėje buvusius 2800 litų, nėra pagrindo.

Nuteistieji T. V., V. Č. ir D. Z. apiplėšė nukentėjusįjį bendrais veiksmais – T. V. nukentėjusįjį laikė, patikrino jo kiÅ¡enes, V. Č. įlindęs į automobilį ieÅ¡kojo daiktų, o D. Z. stovėjo Å¡alia ir jų veiksmams pritarė, todėl apylinkės teismas Å¡iÄ pinigų sumÄ iÅ¡ nuteistųjų atlyginti solidariai priteisė pagrįstai.             Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Č. nurodo, jog BK 180 straipsnio sankcijoje numatyta ir Å¡velnesnė, nei jam paskyrė teismas, bausmė.             Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).             Skirdamas bausmę V.

Č., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 str. 1 p., 9 p.), lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ .              Nuteistasis V. Č. padarė tyčinę savanaudiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimų, anksčiau teistas tris kartus už analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ (t. 2, 84–86), nedirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka, iÅ¡ kurių net keturis kartus už tai, jog, bÅ«damas girtas, trikdė aplinkinių žmonių rimtį (t. 2, b. l. 98–101).

NusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos dviem dienoms po to, kai buvo nuteistas 2011-08-19 nuosprendžiu už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant.             Visos Å¡ios aplinkybės parodo, jog V. Č. yra linkęs nusikalsti, savo elgesio keisti neketina, analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas daro vienÄ po kitos.             Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti V.

Č. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apylinkės teismas nuteistajam V. Č. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parinko teisingai. Paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė negu BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nėra aiÅ¡kiai per griežta.             Plungės rajono apylinkės teismo 2012-06-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistųjų V.

Č. ir T. V. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nekeistinas.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija                                                n u t a r i a : nuteistųjų T. V. ir V. Č. apeliacinius skundus atmesti.             Kolegijos pirmininkas                                                                Stasys Valužis                         Teisėjai                                                                              Valentinas Janonis                                                                                Eduardas Maškevičius