010bcd32-1ea8-49cc-801f-1122f90b0bb4 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Alona Romanovienė             Civilinė byla Nr. 2A-148-163/2016Teisėjas Darius Kurpavičius             (Proceso Nr. 2-06-3-02739-2015-0)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              2.1.2.4.1.1.; 2.5.10.2.4.1.; 2.3.2.9.1.;              3.3.1.21.KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. kovo 3 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Ž.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Ž. S. ieÅ¡kinį atsakovėms UAB „Autolygis“, UAB „Valpavita“, UAB „Domotransportas“, UAB „Santrus“, UAB „Alvadas“, UAB „Wolfturas Express“, UAB „Autokrantas“, UAB „Balticall“, UAB „Dainsida“, UAB „Ravilis“, UAB „V. S. komercinė firma“, A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo, trečiuoju asmeniu nurodyta VÄ® Registrų centras,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2014-06-02 panaudos sutartį Nr. 4, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir A.

S., 2014-10-01 nuomos sutartį Nr. N-14-01, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Domotransportas“, 2014-11-20 nuomos sutartį Nr. N-14-02, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Valpavita“, 2014-11-21 nuomos sutartį Nr. N-14-03, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Alvadas“, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-04, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „V. S. komercinė firma“, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-05, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Santrus“, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-06, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Ravilis“, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-08, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Balticall“, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-09, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Autokrantas“, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-07, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Dainsida“, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-10, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Wolfturas Express“, ir iÅ¡registruoti jas iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro; pripažinti 2008-02-15 panaudos sutartį Nr. 1 ir 2011-01-01 panaudos sutartį Nr. 2011/01/01 pasibaigusiomis, o tuo atveju, jei teismas atmestų ieÅ¡kinio dalį dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, – pripažinti pasibaigusiomis 2014-10-01 nuomos sutartį Nr. N-14-01, 2014-11-20 nuomos sutartį Nr. N-14-02, 2014-11-21 nuomos sutartį Nr. N-14-03, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-04, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-05, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-06, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-07, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-08, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-09 ir 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-10 ir iÅ¡registruoti jas iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro; iÅ¡keldinti UAB ,,Autolygis“, UAB „Valpavita“, UAB „Domotransportas“, UAB „Santrus“, UAB „Alvadas“, UAB „Wolfturas Espress“, UAB „Autokrantas“, UAB „Balticall“, UAB „Dainsida“, UAB „Ravilis“ ir UAB „V.

S. komercinė firma“ ir kitus subnuomininkus su visais jų daiktais iš pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – degalinės, unikalus Nr. 2193-1000-8011, pastato – sargo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinierinių) – lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresais (duomenys neskelbtini), Klaipėda; priteisti iš UAB ,,Autolygis“ 8688,60 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2015-01-03 iki 2015-07-03 ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog jis ir bendraturtė A. S. 2011-01-01 panaudos sutartimi Nr. 2011/01/01 perdavė UAB „Autolygis“ neatlygintinai naudotis 1,179 ha ploto žemės sklypo dalį ir žemės sklype esančius statinius, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Teigia, jog tarp jo ir A. S. nėra sudaryta naudojimosi bendru turtu sutartis, nėra nustatyta naudojimosi turtu tvarka ir kitokiu aktu, taigi nei jam, nei A. S. nėra žinoma, kokiu konkrečiu turtu gali kiekvienas atskirai laisvai naudotis, todėl turto perdavimas naudotis kitiems asmenims be kito bendraturčio sutikimo pažeidžia bendraturčio teises.

Mano, jog A. S. sudarydama 2014-06-02 panaudos sutartį pažeidė Civilinio kodekso nuostatas, todėl ji pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 str. pagrindu. Taip pat nurodo, jog minėta sutartis yra fiktyvus tariamas sandoris, kadangi tariamo sandorio tikslas buvo ne 1/2 dalies turto perdavimas, o iÅ¡ esmės viso turto naudojimas, kad jo nereikėtų grÄ Å¾inti, ir siekis gauti iÅ¡ jo toliau pajamas, taip pažeidžiant kito bendraturčio teises. Nurodo, jog jo ir subnuomininkų nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl pripažinus negaliojančia 2014-06-02 panaudos sutartį, negaliojančiomis pripažintinos ir visos nuomos sutartys, kadangi UAB „Autolygis“ neturėjo teisinio pagrindo subnuomoti turto.

Kartu pažymi, jog panaudos sutartis yra nutraukta, todėl neiÅ¡sikeliant iÅ¡ panaudos sutartimi perleisto turto, yra pažeidžiamos jo teisės. Be to, UAB „Autolygis“ nėra tinkamai įvykdžiusi pareigos grÄ Å¾inti jam negyvenamÄ sias patalpas ir nuo 2015-01-03 naudojosi turtu be teisėto pagrindo, todėl privalo atlyginti jo patirtÄ Å¾alÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendimÄ motyvavo tuo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Ž. S. ir A. S. yra bendraturčiai.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovo teiginys, jog A. S. 2014-06-02 sudaryta panaudos sutartis su UAB „Autolygis“ nesant jo, kaip bendraturčio, sutikimo prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra nepagrįstas, kadangi bendraturtis negali riboti kito bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio teisių savo nuožiÅ«ra naudotis jam priklausančiu daiktu. CK 4.78 str. nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, iÅ¡skyrus kodekse numatytas iÅ¡imtis.

BÅ«tent ginčo sutartis – 2014-06-02 panaudos sutartis, tarp A. S. ir UAB „Autolygis“ sudaryta pasinaudojant savininko teise naudoti, valdyti jam priklausantį turtÄ , todėl kito bendraturčio sutikimas, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo, nėra reikalingas. IeÅ¡kovo Ž. S. ir atsakovės A. S. valdomi pastatai ir žemės sklypas yra dalÅ«s, jais kiekvienas iÅ¡ bendraturčių gali naudotis atskirai, t. y. įgyvendinti savo nuosavybes teisę savarankiÅ¡kai. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo, kad bÅ«tų pakeista egzistuojanti naudojimosi turtu tvarka, anksčiau taip pat nekėlė ginčo dėl nekilnojamųjų daiktų naudojimo.

Dėl tariamo sandorio tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės A. S. teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo nėra dėl tokių aplinkybių, jog prievoliniai teisiniai santykiai dėl pastatų ir žemės sklypo panaudos atsirado nuo 2008 metų, UAB „Autolygis“ naudojasi pastatų ir žemės sklypo dalimi, taip pat UAB „Autolygis“ iÅ¡nuomojo panaudos teise gautÄ pastatų ir žemės sklypo dalį. Taip pat teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių duomenų, įrodančių jam priklausančios pastato ir žemės sklypo dalies neteisėtÄ užvaldymÄ , t. y. nepateikta duomenų, įrodančių, jog ieÅ¡kovui buvo trukdoma naudotis ginčo statiniais ir žemės sklypu, kokia konkrečia pastatų bei žemės sklypo dalimi naudojasi atsakovai ir t. t.

Be to, teismas nustatė, kad ieškovas Ž. S. bei atsakovė A. S., būdami ginčo pastatų savininkai, taip pat pastatams priskirto žemės sklypo naudotojai, nėra nusistatę pastatų ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Teismo nuomone, ieškovas pirmiausia turėtų sudaryti naudojimosi bendru turtu sutartį ar kreiptis dėl pastatų ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o vėliau, esant jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimui, kreiptis dėl teisių gynimo. Dėl nuomos sutarčių galiojimo teismas pasisakė, kad atsižvelgus į tai, jog ieškovas pirmiausia turėtų sudaryti naudojimosi bendru turtu sutartį ar kreiptis dėl pastatų ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o vėliau, esant jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimui, kreiptis dėl teisių gynimo, ieškovo reikalavimas atmestinas.

Dėl panaudos sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis teismas nustatė, kad 2008-012-15 tarp UAB „Autolygis“, V. S. ir A. S., o 2011-01-01 tarp UAB „Autolygis“, Ž. S. ir A. S. buvo sudarytos panaudos sutartys dėl žemės sklypo ir pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neatlygintinio naudojimo. Šios sutartys yra tapusios neterminuotomis, kadangi po 1 metų laikotarpio nebuvo pateikta prieštaravimų pratęsti minėtas sutartis. Ieškovas atsakovėms UAB „Autolygis“ bei A.

S. 2014-12-03 pareiÅ¡kimu pranešė, jog nutraukia panaudos sutartį nuo 2015-01-03, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, taigi jokių pasekmių tai nesukėlė, todėl sutartys yra galiojančios. IeÅ¡kovas byloje pateikė reikalavimÄ iÅ¡keldinti nuomininkus bei priteisti nuostolius, tačiau byloje nenustatęs, jog bÅ«tų pažeista ieÅ¡kovo teisė įgyvendinti nuosavybes teisę į priklausančias ginčo statinių dalis, taip pat realizuoti nuomos teisę į žemės sklypo dalį, šį reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas atmetė.

IeÅ¡kovas Ž. S. pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-09-29 sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino 2011-01-01 panaudos sutarties nutraukimo sÄ lygas. Pagal Å¡ios sutarties 8.4 punktÄ , jei turtas reikalingas pačiam turto savininkui, tai panaudos sutartis gali bÅ«ti nutraukta prieÅ¡ terminÄ Ä¯spėjus panaudos gavėjÄ prieÅ¡ vienÄ mėnesį.

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad 2011-01-01 panaudos sutartis yra tapusi neterminuota, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sutarties sÄ lygos tampa negaliojančiomis. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad nutraukti panaudos sutartį 2011-01-01 tapo gailima įspėjus kitÄ Å¡alį prieÅ¡ 3, o ne prieÅ¡ 1 mėnesį. 2014-12-03 pareiÅ¡kimu panaudos sutartis buvo nutraukta nuo 2015-01-03, taigi laikantis sutarties 8.4 punkte nustatyto 1 mėnesio termino, teismas nevertino ieÅ¡kinio motyvo, kad sutartis buvo nutraukta ne LR CK 6.642 straipsnio pagrindu, o LR CK 6.641 straipsnio 2 dalies pagrindu, kuris detalizuotas 2011-01-01 panaudos sutarties 8.4 punkte.

Be to, nė viena iš atsakovių neginčijo 2014-12-03 pareiškimo dėl panaudos sutarties nutraukimo. Ieškovas ginčija 2014-06-02 panaudos sutartį Nr.

4. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė A. S. perduodama turtÄ valdyti ir naudoti UAB „Autolygis“ riboja ieÅ¡kovo kaip bendraturčio teises. 2014-06-02 panaudos sutartyje nurodyta, kad UAB „Autolygis“ perduodama 1/2 turto dalis, tačiau kokį konkrečiai turtÄ tai sudaro, nėra nurodyta. Taigi vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tik esant nustatytai naudojimosi bendru turtu tvarkai turto nuoma (panauda) nėra ribojama, nes nežinant naudojimosi tvarkos, bÅ«tinas kito bendraturčio sutikimas. VisiÅ¡kai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad tarp Å¡alių susiklostė faktinė naudojimosi turtu tvarka, nes tokie santykiai negalėjo susiklostyti esant panaudos teisiniams santykiams.

Taigi nutraukus 2011-01-01 sudarytÄ panaudos sutartį nuo 2015-01-03, faktinė naudojimosi tvarka negalėjo susiformuoti, nes ieÅ¡kovas prieÅ¡taravo turto tolesniam valdymui ir naudojimui. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, 2014-06-02 panaudos sutartis Nr. 4 pripažintina negaliojančia LR CK 4.75 ir 1.80 straipsnių pagrindais. IeÅ¡kovas taip pat ginčija 2014-06-02 panaudos sutartį Nr. 4 LR CK 1.86 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovė A. S. siekė ne perduoti UAB „Autolygis“ 1/2 dalį turto, o įteisinti beveik viso turto užvaldymÄ taip iÅ¡vengdama turto grÄ Å¾inimo. 2014-10-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-01, 2014-11-20 nuomos sutartyje Nr. N-14-02, 2014-11-21 nuomos sutartyje Nr. N-14-03, 2014-12-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-04, 2014-12-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-05, 2014-12-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-06, 2014-12-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-07, 2014-12-01 nuomos sutartyje Nr. N.-14-08, 2014-12-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-09 ir 2014-12-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-10 nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu UAB „Autolygis“ subnuomoja turto dalį, t. y. 2011-01-01 panaudos sutarties Nr. 2011/01/01 ar 2014-06-02 panaudos sutarties Nr. 4 pagrindu.

IÅ¡ byloje susiklosčiusių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad UAB „Autolygis“ turtÄ subnuomojo 2014-06-02 panaudos sutarties Nr. 4 pagrindu. Pripažinus negaliojančia 2014-06-02 panaudos sutartį Nr. 4, vadovaujantis LR CK 1.80 ir 4.96 straipsnių pagrindu, pripažintinos negaliojančiomis visos nuomos sutartys, kadangi UAB „Autolygis“ neturėjo teisinio pagrindo subnuomoti turto, o ieÅ¡kovo ir subnuomininkų nesieja jokie teisiniai prievoliniai santykiai. Dėl iÅ¡keldinimo ieÅ¡kovas nurodo, kad pagal 2011-01-01 panaudos sutartį Nr. 2011/01/01 ieÅ¡kovas ir atsakovė A.

S. perdavė UAB „Autolygis“ neatlygintinai naudotis 1,179 ha ploto žemės sklypo dalį ir jame esančius statinius, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2014-12-03 ieÅ¡kovas pareiÅ¡kimu pranešė UAB „Autolygis“ apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ sutarties 8.4 punkto pagrindu. Taip pat iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ registruotu paÅ¡tu UAB „Autolygis“ iÅ¡sikelti iÅ¡ patalpų, tačiau atsakovė nesutiko. Taigi vadovaujantis LR CK 6.629, 4.37, 4.95, 4.98 straipsniais, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti atsakovę UAB „Autolygis“ iÅ¡sikeldinti iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančių patalpų.

Dėl sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis ir jų išregistravimo ieškovas nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruota 2008-12-15 panaudos sutartis Nr. 1, kuri buvo sudaryta 2 metams ir kurios terminui suėjus buvo sudaryta nauja 2011-01-01 panaudos sutartis Nr. 2011/01/01. Tam, kad būtų išregistruotas šis juridinis faktas, teismas turėtų pripažinti, kad 2008-12-15 panaudos sutartis Nr. 1 ir 2011-01-01 panaudos sutartis Nr. 2011/01/01 yra pasibaigusios. Tai nustačius, 2014-10-01 nuomos sutartis Nr. N-14-01, 2014-11-20 nuomos sutartis Nr. N-14-02, 2014-11-21 nuomos sutartis Nr. N-14-03, 2014-12-01 nuomos sutartis Nr. N-14-04, 2014-12-01 nuomos sutartis Nr. N-14-05, 20147-12-01 nuomos sutartis Nr. N-14-06, 2014-12-01 nuomos sutartis Nr. N-14-07, 2014-12-01 nuomos sutartis Nr. N.-14-08, 2014-12-01 nuomos sutartis Nr. N-14-09 ir 2014-12-01 nuomos sutartis Nr. N-14-10, sudarytos 2011-01-01 panaudos sutarties Nr. 2011/01/01 pagrindu, ar šias sutartis pripažinus negaliojančiomis kitu pagrindu, pripažintinos pasibaigusiomis.

Dėl nuostolių priteisimo ieÅ¡kovas nurodo, kad UAB „Autolygis“ nevykdo pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui priklausančias negyvenamÄ sias patalpas ir nuo 2015-01-03 naudojasi turtu be teisėto pagrindo, todėl veikia neteisėtai ir privalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ LR CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsnių pagrindu. Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimu nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog nepaisant jo sudarytos panaudos sutarties su UAB „Autolygis“ jis turėjo galimybę naudotis pastatais ir žemės sklypu, nurodė, jog ir Å¡iuo metu naudojasi dalimi negyvenamųjų patalpų, garažais, stovėjimo aikÅ¡tele, kurioje nuolat iÅ¡kraunami ir laikomi Ž.

S. firmai „Automeksas“ priklausantys automobiliai. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė objektyvių įrodymų, jog atsakovės trukdo ieÅ¡kovui įgyvendinti jo, kaip bendraturčio, teises į turtÄ . Dėl 2014-06-02 panaudos sutarties galiojimo atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad 2014-06-02 panaudos sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad atsakovė negalėjo sudaryti minėtos panaudos sutarties be ieÅ¡kovo, kaip bendraturčio, sutikimo, kadangi daiktų bendraturtis negali riboti kito bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio teisių savo nuožiÅ«ra naudotis jam priklausančiu daiktu.

Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovo argumentai, jog 2014-06-02 panaudos sutartis pripažintina negaliojančia, yra deklaratyvÅ«s, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Dėl panaudos sutarties su ieÅ¡kovu pasibaigimo teisėtumo atsakovė nurodo, kad 2011-01-01 panaudos sutarties Nr. 2011/01/01 galiojimo laikas baigėsi 2012-01-01, todėl vadovaujantis LR CK 6.629 straipsnio 2 dalimi neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai taikomos Å¡io kodekso 6.481 straipsnio nuostatos. IeÅ¡kovo nurodytos panaudos sutarties 8.4 punkto sÄ lygos taikomos, kai norima nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ , t. y. terminuotÄ panaudos sutartį, tačiau panaudos sutartyje nėra reglamentuotos neterminuotos sutarties nutraukimo sÄ lygos, todėl turi bÅ«ti taikomos LR CK nuostatos.

Taigi 2015-01-03 ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas pareiÅ¡kimas nutraukti neterminuotÄ panaudos sutartį nesukėlė jokių teisnių pasekmių. Dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas davė sutikimÄ iÅ¡nuomoti ginčo patalpas ir žemės sklypÄ . IeÅ¡kovas pripažino teismo posėdyje, jog kažkurį laikotarpį nuomojo patalpas tiems patiems nuomininkams, kuriuos dabar siekia iÅ¡keldinti, ir gavo už tai pajamų, todėl paneigtas ieÅ¡kovo tvirtinimas, jog jis nežinojo apie nuomos sutartis ir jų sÄ lygas.

Taip pat nesant pagrindo apelianto argumentams dėl panaudos, nuomos sandorių negaliojimo ar jų pasibaigimo, nėra pagrindo ir apelianto tvirtinimui, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ginti ieÅ¡kovo teises iÅ¡keldindamas atsakoves (iÅ¡skyrus bendraturtę) iÅ¡ ginčo patalpų ir žemė sklypo. IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl atsakovės A. S. ir UAB „Autolygis“ atsiliepimo. Apeliantas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , juo paneigia atsakovės teiginius, kad ieÅ¡kovui yra suteiktos visos teisės naudotis jam priklausančia dalimi turto.

Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, jog nesutinka su atsakovės A. S. pateikta turto padalijimo tvarka, kadangi ji pažeidžia jo teisėtus interesus.Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apelianto pateiktus papildomus paaiÅ¡kinimus. Atsiliepimu nurodo, kad ieÅ¡kovo pateikti nauji įrodymai yra naujos aplinkybės, nevertintos pirmosios instancijos teisme, todėl ieÅ¡kovo pateikti nauji įrodymai neturėtų bÅ«ti priimami. Atsakovė nurodo, kad bandė ginÄÄ spręsti taikiai, siÅ«lė atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės planÄ , tačiau ieÅ¡kovas nesutiko.

             Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.).

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei turtinės žalos atlyginimo priteisimo. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su reikalavimu pripažinti sandorį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo, atsakovės A. S. ir atsakovės UAB „Autolygis“, nutrauktÄ sutartyje nurodytu 8.4 punkto pagrindu, t. y. praneÅ¡us apie neterminuotos sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ 1 mėnesį.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas 2015-12-03 pateikė pareiÅ¡kimÄ nutraukti minėtÄ panaudos sutartį. Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė A. S., sudarydama 2014-06-02 panaudos sutartį su atsakove UAB „Autolygis“ be ieÅ¡kovo sutikimo, taip pat pažeidė ieÅ¡kovo, kaip bendraturčio, teises. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti turtinės žalos, patirtos dėl atsakovės UAB „Autolygis“ atsisakymo iÅ¡sikelti iÅ¡ patalpų, atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė visiÅ¡kai.

IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ . Ž. S. 2010-05-31 dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. GB-3193, pagrindu nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – degalinės, unikalus Nr. 2193-1000-8011, 1/2 dalis pastato – sargo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9114/20228 dalių kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų statinių (inžinerinių) – lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 300/660 dalių kitų statinių (inžinerinių) – tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis negyvenamosios patalpos – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Dėl 2011-01-01 panaudos sutarties Nr. 2011/01/01 nutraukimo teisėtumoApeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino 2011-01-01 panaudos sutarties nutraukimo sÄ lygas. Pagal Å¡ios sutarties 8.4 punktÄ , jei turtas reikalingas pačiam turto savininkui, tai panaudos sutartis gali bÅ«ti nutraukta prieÅ¡ terminÄ Ä¯spėjus panaudos gavėjÄ prieÅ¡ vienÄ mėnesį. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad 2011-01-01 panaudos sutartis yra tapusi neterminuota, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sutarties sÄ lygos tampa negaliojančiomis.

Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad nutraukti panaudos sutartį 2011-01-01 tapo gailima įspėjus kitÄ Å¡alį prieÅ¡ 3, o ne prieÅ¡ 1 mėnesį. 2014-12-03 pareiÅ¡kimu panaudos sutartis buvo nutraukta nuo 2015-01-03, taigi laikantis sutarties 8.4 punkte nustatyto 1 mėnesio termino, teismas nevertino ieÅ¡kinio motyvo, kad sutartis buvo nutraukta ne LR CK 6.642 straipsnio pagrindu, o LR CK 6.641 straipsnio 2 dalies pagrindu, kuris detalizuotas 2011-01-01 panaudos sutarties 8.4 punkte. Be to, nė viena iÅ¡ atsakovių neginčijo 2014-012-03 pareiÅ¡kimo dėl panaudos sutarties nutraukimo.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuomos teise valdo 0,5889 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2011-01-01 panaudos sutartimi Nr. 2011/01/01 ieÅ¡kovas ir atsakovė A.

S. perdavė UAB „Autolygis“ neatlygintinai naudotis 1,179 ha ploto žemės sklypo dalį ir žemės sklype esančius statinius, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2014-12-03 ieÅ¡kovas pateikė praneÅ¡imÄ UAB „Autolygis“ dėl panaudos sutarties Nr. 2011-01-01 nutraukimo minėtos panaudos sutarties 8.4 punkto pagrindu, įspėjus panaudos gavėjÄ prieÅ¡ vienÄ mėnesį, jei turtas reikalingas pačiam turto savininkui. Taigi remdamasis tuo, ieÅ¡kovas pranešė, kad nuo 2015-01-03 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia panaudos sutartį Nr. 2011/01/01.

Apie šį praneÅ¡imÄ buvo informuota ir bendraturtė atsakovė A. S.. Pirmosios instancijos teismas 2015-09-29 sprendime konstatavo, kad 2011-01-01 panaudos sutartis tapo neterminuota, todėl ji galėjo bÅ«ti nutraukta tik laikantis LR CK 6.642 straipsnyje nustatyto 3 mėnesių įspėjimo termino. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad panaudos sutartis Nr. 2011/01/01 galėjo bÅ«ti nutraukta tik laikantis bendrųjų Civilinio kodekso normų, kadangi minėta sutartis tapo neterminuota. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl sutarties, sudarytos laisva Å¡alių valia, reikia įvertinti tiek žodinę, tiek ir tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ iÅ¡reiÅ¡kiančiÄ sutarties prasmę (LRCK 6.193 str.).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog 2011-01-01 sudarytoje panaudos sutartyje Nr. 2011/01/01 Å¡alys aptarė esmines Å¡ios sutarties sÄ lygas. IÅ¡ sutarties teksto matyti, kad Å¡alys aptarė sutarties sÄ lygas bei jos nutraukimo sÄ lygas sutarčiai esant terminuotai. Byloje nėra ginčo, kad Å¡i sutartis, pasibaigus vienerių metų terminui, tapo neterminuota. Tačiau vertinant sutarties tekstÄ matyti, kad Å¡alys į sutartį neįtraukė sÄ lygos, aptariančios sutarties termino pasibaigimÄ ir jos tapimÄ neterminuota.

Taigi įvertinus tÄ aplinkybę, kad Å¡alys sutaria, jog pasibaigus panaudos sutarties terminui, Å¡i sutartis tapo neterminuota, jai taikomos bendrosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios neterminuotos sutarties nutraukimÄ . Atmestinas apelianto argumentas, kad sutarčiai tapus neterminuota, liko galioti sutarties 8.4 punktas, numatantis, kad panaudos sutartis gali bÅ«ti nutraukta prieÅ¡ terminÄ Ä¯spėjus panaudos gavėjÄ prieÅ¡ vienÄ mėnesį. Vertinant žodinę Å¡ios sutarties punkto reikÅ¡mę, aiÅ¡kiai matyti, kad tiek sutarties skirsnis yra pavadintas „Panaudos sutarties nutraukimas prieÅ¡ terminÄ â€œ, tiek ir 8.4 punktas numato, kad „<...> sutartis gali bÅ«ti nutraukta prieÅ¡ terminÄ <...>, taigi darytina iÅ¡vada, kad Å¡i sutarties dalis, numatanti sutarties nutraukimo pasekmes, reguliuoja santykius tik sutarčiai esant terminuotai.

Kaip buvo minėta anksčiau, bylos Å¡alys sutarė, kad Å¡i panaudos sutartis, pasibaigus vienerių metų terminui, tapo neterminuota, taigi darytina iÅ¡vada, kad panaudos sutarties Nr. 2011/01/01 nuostatos, reguliuojančios sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ , netaikytinos siekiant nutraukti neterminuotÄ sutartį. Taigi nagrinėjamu atveju tiek pasibaigus terminuotos sutarties terminui, vadovaujantis bendrosiomis Civilinio kodekso nuostatomis, panaudos sutartis tapo neterminuota, tiek ir siekiant nutraukti Å¡iÄ neterminuotÄ sutartį turi bÅ«ti taikomos tos pačios neterminuotos sutarties nutraukimÄ reguliuojančios teisės normos, t. y.

įspėjimo terminas prieÅ¡ nutraukiant sutartį yra 3 mėn. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog LR CK 6.642 straipsnio 1 dalis, numato, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties Å¡alis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotÄ panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino, todėl įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ 2014-12-03 nutraukti neatlygintinę panaudos sutartį panaudos gavėjui bei apie tai pranešė atsakovei – bendraturtei (kitai panaudos davėjai) A.

S., konstatuotina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Å¡iÄ sutartį nutraukti, o Å¡ios sutarties nutraukimo terminas yra 2015-03-03, t. y. 3 mėnesiai nuo iÅ¡siųsto praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ dienos. Dėl 2014-06-02 panaudos sutarties Nr. 4 pripažinimo negaliojančiaIeÅ¡kovas ginčija 2014-06-02 panaudos sutartį Nr.

4. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė A. S. perduodama turtÄ valdyti ir naudotis UAB „Autolygis“ riboja ieÅ¡kovo kaip bendraturčio teises. 2014-06-02 panaudos sutartyje nurodyta, kad UAB „Autolygis“ perduodama 1/2 turto dalis, tačiau kokį konkrečiai turtÄ tai sudaro, nėra nurodyta. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tik esant nustatytai naudojimosi bendru turtu tvarkai turto nuoma (panauda) nėra ribojama, nes nežinant naudojimosi tvarkos, bÅ«tinas kito bendraturčio sutikimas. VisiÅ¡kai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad tarp Å¡alių susiklostė faktinė naudojimosi turtu tvarka, nes tokie santykiai negalėjo susiklostyti esant panaudos teisiniams santykiams.

Taigi nutraukus 2011-01-01 sudarytÄ panaudos sutartį nuo 2015-01-03, faktinė naudojimosi tvarka negalėjo susiformuoti, nes ieÅ¡kovas prieÅ¡taravo turto tolesniam valdymui ir naudojimui. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, 2014-06-02 panaudos sutartis Nr. 4 pripažintina negaliojančia LR CK 4.75 ir 1.80 straipsnių pagrindais. IeÅ¡kovas taip pat ginčija 2014-06-02 panaudos sutartį Nr. 4 LR CK 1.86 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovė A. S. siekė ne perduoti UAB „Autolygis“ 1/2 dalį turto, o siekė įteisinti beveik viso turto užvaldymÄ taip iÅ¡vengdama turto grÄ Å¾inimo.Byloje nustatyta remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais, kad 2015-01-30 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2014-06-02 panaudos sutartis Nr. 4, sudaryta tarp UAB „Autolygis“ ir A.

S., pagal kuriÄ A. S. perdavė UAB „Autolygis“ neatlygintinai naudotis 1/2 dalį turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pat 0,589 ha dalį žemės sklypo nuomos teisės. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo teiginys, jog A. S. 2014-06-02 sudaryta panaudos sutartis su UAB „Autolygis“ nesant ieÅ¡kovo, kaip bendraturčio, sutikimo prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra nepagrįstas, kadangi bendraturtis negali riboti kito bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio teisių savo nuožiÅ«ra naudotis jam priklausančiu daiktu, vadovaujantis CK 4.78 str.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kadangi LR CK 4.78 straipsnis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis, t. y. LR CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės, tarp jų ir teisė iÅ¡nuomoti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, kai naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarka nustatyta, yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011).

Å i teisės norma reguliuoja bendraturčių „iÅ¡orinius“ santykius su trečiaisiais asmenimis ir Å¡ie santykiai pagal savo prigimtį yra prievolinio-teisinio pobÅ«džio (pirkimo–pardavimo, mainų, nuomos, panaudos ir kiti teisiniai santykiai). Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės A. S. nėra nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkÄ , patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai.

Nors, nustačius tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«ksta, tačiau savo nuožiÅ«ra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai. Taigi nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamÄ daikto dalį, todėl Å¡is institutas reikalingas tada, kai neaiÅ¡ku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).

Taigi darytina išvada, kad vienam iš bendraturčių sudarius sutartis su trečiaisiais asmenimis, kai nėra nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka, nėra aišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu tretieji asmenys gali naudotis. Šioje byloje 2014-06-02 panaudos sutartyje Nr. 4 nurodyta, kad atsakovė UAB „Autolygis“ perdavė viso turto 1/2 dalis, tačiau kuris konkrečiai turtas tai sudaro (kokios patalpos, patalpų indeksas, plotas, žemės sklypo konkreti vieta ir pan.), nėra nurodyta.

Atmestinas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog tarp šalių susiklostė faktinė naudojimosi turtu tvarka, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys sudarė panaudos sutartį Nr. 2011/01/01, o tai reiškia, kad šalys siekė reguliuoti tarpusavio santykius ne faktiškai, o teisiškai juos įformindamos. Taigi nustatyti faktiškai susiklosčiusius naudojimosi turtu santykius šioje byloje neįmanoma. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėju kolegija konstatuoja, kad atsakovė A.

S., sudarydama 2014-06-02 panaudos sutartį Nr. 4 su atsakove UAB „Autolygis“ be ieÅ¡kovo sutikimo, pažeidė LR CK 4.75 straipsnio nuostatas, kurios reguliuoja tarpusavio bendraturčių vidinius santykius, bei LR CK 4.78 straipsnio nuostatÄ sudarydama panaudos sutartį be ieÅ¡kovo, kaip bendraturčio, sutikimo, nesant nustatytai naudojimo bendru turtu tvarkai, todėl panaudos sutartis Nr. 4, sudaryta 2014-06-02, pripažintina negaliojančia LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliantas taip pat ginčija 2014-06-02 panaudos sutartį Nr. 4 LR CK 1.86 straipsnio pagrindu, t. y. kad sutartis sudaryta fiktyviai, nenorint atskleisti tikrųjų ketinimų.

Šiuo atveju 2014-06-02 sutartis sudaryta tam, kad atsakovė UAB „Autolygis“ galėtų ir toliau naudotis beveik visu bendraturčiams priklausančiu turtu, kadangi nenustačius bendros naudojimosi turtu tvarkos, atsakovei UAB „Autolygis“ yra suteiktos visos teisės naudotis visu turtu, kadangi panaudos sutartis Nr. 4 nenumato, kurios konkrečios bendro turto, priklausančio ieškovui ir atsakovei A. S., dalys yra išnuomojamos.Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad 2014-06-02 panaudos sutartis tarp atsakovės A.

S. ir atsakovės UAB „Autolygis“ yra pripažintina negaliojančia, nėra pagrindo toliau pasisakyti dėl sutarties pripažinimo negaliojančia LR CK 1.86 straipsnio pagrindu. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2014-10-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-01, 2014-11-20 nuomos sutartyje Nr. N-14-02, 2014-11-21 nuomos sutartyje Nr. N-14-03, 2014-12-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-04, 2014-12-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-05, 20147-12-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-06, 2014-12-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-07, 2014-12-01 nuomos sutartyje Nr. N.-14-08, 2014-12-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-09 ir 2014-12-01 nuomos sutartyje Nr. N-14-10 nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu UAB „Autolygis“ subnuomoja turto dalį, t. y. 2011-01-01 panaudos sutarties Nr. 2011/01/01 ar 2014-06-02 panaudos sutarties Nr. 4 pagrindu.

Sutiktina su apelianto pozicija, kad iÅ¡ byloje susiklosčiusių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad UAB „Autolygis“ turtÄ subnuomojo 2014-06-02 panaudos sutarties Nr. 4 pagrindu, kadangi nė viena iÅ¡ ieÅ¡kovÄ ir atsakovę A. S. siejančių panaudos sutarčių nebuvo įregistruotos. Pripažinus negaliojančia 2014-06-02 panaudos sutartį Nr. 4, vadovaujantis LR CK 1.80 ir 4.96 straipsniais, pripažintinos negaliojančiomis visos nuomos sutartys, kadangi UAB „Autolygis“ neturėjo teisinio pagrindo subnuomoti turto, o ieÅ¡kovo ir subnuomininkų nesieja jokie teisiniai prievoliniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti negaliojančiomis visas atsakovės UAB „Autolygis“ sudarytas nuomos sutartis su kitomis įmonėmis pasisakė, kad 2014-06-02 panaudos sutarties Nr. 4, 4.3 p. nustatyta, jog panaudos gavėjas turi teisę naudoti turtÄ savo nuožiÅ«ra, turi teisę nuomoti tretiesiems asmenims, taip pat subnuomoti tretiesiems asmenims ir gauti pajamas nuomos mokesčio pavidalu ir tai naudoti savo nuožiÅ«ra.

IeÅ¡kovas buvo supažindintas su nuomos sutarties sÄ lygomis, joms pritarė, todėl net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nutraukta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės A. S. sudaryta panaudos sutartis, jis, kaip bendraturtis, yra saistomas iÅ¡ nuomos sutarčių atsiradusių įsipareigojimų. Be to, nėra nustatyta pastatų ir žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl neaiÅ¡ku, kuriam savininkui priklausančiÄ realiÄ dalį nuomininkai nuomoja, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad yra pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės dėl pastato ir žemės sklypo naudojimosi.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima, kadangi, kaip konstatuota anksčiau, 2014-06-02 panaudos sutartis sudaryta tarp atsakovių A. S. ir UAB „Autolygis“ be ieškovo sutikimo, taigi ieškovo nesaisto 2014-06-02 panaudos sutartyje tarp šalių aptarti įsipareigojimai. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog įvertinus tai, kad ieškovui ir atsakovei A. S. nesutarus dėl naudojimosi turtu tvarkos, neįmanoma nustatyti ieškovo teisių pažeidimo fakto, kadangi vien tai, jog atsakovė A.

S. sudarė 2014-06-02 panaudos sutartį Nr. 4 be ieškovo, kaip bendraturčio, sutikimo ir suteikė atsakovei UAB „Autolygis“ teisę naudotis bendraturčiams priklausančiu turtu, nenurodydama, kuris konkrečiai turtas yra perleidžiamas atsakovei UAB „Autolygis“ naudotis, yra įstatymo ir ieškovo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimas. Taigi darytina išvada, kad UAB „Autolygis“ sudarytos nuomos sutartys, t. y. 2014-10-01 nuomos sutartis Nr. N-14-01, 2014-11-20 nuomos sutartis Nr. N-14-02, 2014-11-21 nuomos sutartis Nr. N-14-03, 2014-12-01 nuomos sutartis Nr. N-14-04, 2014-12-01 nuomos sutartis Nr. N-14-05, 20147-12-01 nuomos sutartis Nr. N-14-06, 2014-12-01 nuomos sutartis Nr. N-14-07, 2014-12-01 nuomos sutartis Nr. N.-14-08, 2014-12-01 nuomos sutartis Nr. N-14-09 ir 2014-12-01 nuomos sutartis Nr. N-14-10, sudarytos 2014-06-02 panaudos sutarties Nr. 4 pagrindu, yra pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (LR CK 1.80 str. 1 d.).Dėl iškeldinimoDėl iškeldinimo ieškovas nurodo, kad pagal 2011-01-01 panaudos sutartį Nr. 2011/01/01 ieškovas ir atsakovė A.

S. perdavė UAB „Autolygis“ neatlygintinai naudotis 1,179 ha ploto žemės sklypo dalį ir jame esančius statinius, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2014-12-03 ieÅ¡kovas pareiÅ¡kimu pranešė UAB „Autolygis“ apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ sutarties 8.4 punkto pagrindu. UAB „Autolygis“ iÅ¡ patalpų iÅ¡sikelti nesutiko. Taigi vadovaujantis LR CK 6.629, 4.37, 4.95, 4.98 straipsniais, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės UAB „Autolygis“ iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančių patalpų.Byloje nustatyta, kad 2011-01-01 tarp ieÅ¡kovo, atsakovės A.

S. ir atsakovės UAB „Autolygis“ buvo sudaryta neatlygintinė panaudos sutartis Nr. 2011/01/01. Teisėjų kolegija konstatavo, kad 2014-12-03 ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukė teisėtai, vadovaudamasis LR CK 4.75, 4.78, 1.80, 6.641 straipsniais. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas 2014-12-03 pateikė atsakovei UAB „Autolygis“ tiek pareiÅ¡kimÄ dėl panaudos sutarties Nr. 2011/01/01 nutraukimo, tiek įspėjimÄ 2015-01-06 dėl iÅ¡sikraustymo iÅ¡ patalpų.

Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovas teisėtai nutraukė panaudos sutartį Nr. 2011/01/01, kurios nutraukimas įsigaliojo 2015-03-03, atsakovė „Autolygis“ iki 2015-03-03 turėjo išsikelti iš ieškovui, kaip bendraturčiui, priklausančių patalpų ir žemės sklypo, vadovaujantis LR CK 4.98 straipsniu. Tačiau atmestinas apelianto argumentas, jog pripažinus negaliojančiomis kitas nuomos sutartis, sudarytas tarp atsakovės UAB „Autolygis“ ir kitų atsakovių, t. y.

UAB „Valpavita“, UAB „Domo transportas“, UAB „Santrus“, „UAB „Alvadas“, UAB „Wolfturas Express“, UAB „Autokranas“, UAB „Balticall“, UAB „Dainsida“, UAB „Ravilis“ ir UAB „V. S. komercinė firma“, Å¡ios įmonės turėtų bÅ«ti iÅ¡keldintos, kadangi byloje nėra duomenų, jog įmonės bÅ«tų buvusios įspėtos apie 2014-06-02 panaudos sutarties negaliojimÄ , kurios pagrindu buvo sudarytos nuomos suartys su minėtomis atsakovėmis.

Dėl nuostolių priteisimoDėl nuostolių priteisimo ieÅ¡kovas nurodo, kad UAB „Autolygis“ nevykdo pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui priklausančias negyvenamÄ sias patalpas ir nuo 2015-01-03 naudojasi turtu be teisėto pagrindo, todėl veikia neteisėtai ir privalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ LR CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsnių pagrindu.Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Apeliantas nurodo, kad UAB „Deglas“ pateikė komercinį pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovui už 2 896,20 Eur nuomotis patalpas, tačiau atsakovei UAB „Autolygis“ neiÅ¡sikeliant iÅ¡ ginčo patalpų ir teritorijos, ieÅ¡kovas negalėjo sudaryti pelningo sandorio, taigi tarp atsakovės UAB „Autolygis“ neteisėtų veiksmų (neiÅ¡sikėlimo) ir pasekmių (ieÅ¡kovo negalėjimo sudaryti pelningų sandorių dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto) yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl iÅ¡ UAB „Autolygis“ turi bÅ«ti priteista 8 688,60 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2015-01-03 iki 2015-07-03.

Negautomis pajamomis pagal įstatymÄ pripažįstamos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641-313/2015). Nagrinėjamu atveju nors ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie UAB „Deglas“ komercinį pasiÅ«lymÄ iÅ¡sinuomoti ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ už 8 688,60 Eur, tačiau vertintinas ir tas aspektas, ar ieÅ¡kovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti Å¡ias pajamas esant normaliai veiklai.

Kaip teisėjų kolegija nustatė anksčiau Å¡ioje byloje, konstatuotina, kad vadovaujantis LR CK 4.78 straipsniu, bendraturčiai negali sudaryti sutarčių su trečiaisiais asmenimis, kol nėra nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Å iuo atveju pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti naudojimosi bendru turtu su atsakove A. S. tvarkÄ . Taigi darytina iÅ¡vada, kad toks sandoris tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens UAB „Deglas“ nebÅ«tų buvęs sudarytas, todėl atmestinas ieÅ¡kovo reikalavimas UAB „Autolygis“ atlyginti turtinę žalÄ dėl negautų pajamų, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, jog patyrė nuostolių dėl atsakovės UAB „Autolygis“ kaltės. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, nevisiÅ¡kai tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstÄ ir todėl neteisėtÄ sprendimÄ byloje.

Taigi yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apelianto nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismeLR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.). Įvertinęs aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Ieškovas pirmosios instancijos teisme pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 306 Eur žyminį mokestį (128 + 178 Eur), 84 Eur išlaidas, susijusias su vykdymo išlaidomis vykdomojoje byloje Nr. 0004/15/00432, 275 Eur išlaidas, susijusias su faktinių aplinkybių konstatavimu pagal protokolus Nr. 0004/15/F-788 ir Nr. 004/15/F-786, 42,05 Eur išlaidas, susijusias su registro ir kadastro bylų dokumentų kopijų parengimu VĮ Registrų centrui, bei 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškovo atstovavimu ir teisinėmis paslaugomis pirmosios instancijos teisme, iš viso – 1 307,05 Eur.

Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio 65 procentus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovių A. S., UAB „Autolygis, UAB „Valpavita“, UAB „Domo transportas“, UAB „Santrus“, UAB „Alvadas“, UAB „Wolfturas Express“, UAB „Autokrantas“, UAB „Balticall“, UAB „Dainsida“, UAB „Ravilis“, UAB „V. S. komercinė firma“ priteistina 849,58 Eur.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeLR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).

Ä®vertinęs aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pateikė duomenis, jog patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: sumokėjo 261 Eur žyminį mokestį. Teismui tenkinus apeliacinio skundo reikalavimų 65 procentus, iÅ¡ atsakovių A. S., UAB „Autolygis, UAB „Valpavita“, UAB „Domo transportas“, UAB „Santrus“, UAB „Alvadas“, UAB „Wolfturas Express“, UAB „Autokrantas“, UAB „Balticall“, UAB „Dainsida“, UAB „Ravilis“, UAB „V.

S. komercinė firma“ priteistina 261 Eur.Atsakovė UAB „Autolygis“ nurodė patyrusi bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme suteikimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsakovė nurodo, jog patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo apeliacinio skundo atmestina 35 procentai, atsakovei UAB „Autolygis“ priteistina 175 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             ieÅ¡kovo Ž. S. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ ir jį iÅ¡dėstyti taip:             ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.             pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2014-06-02 panaudos sutartį Nr. 4, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir A. S., nuo sudarymo momento 2016-06-02, 2014-10-01 nuomos sutartį Nr. N-14-01, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Domo transportas“, 2014-11-20 nuomos sutartį Nr. N-14-02, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Valpavita“, 2014-11-21 nuomos sutartį Nr. N-14-03, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Alvadas“, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-04, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „V.

S. komercinė firma“, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-05, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Santrus“, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-06, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Ravilis“, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-08, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Balticall“, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N.-14-07, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Dainsida“, 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-09, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Autokranas“, ir 2014-12-01 nuomos sutartį Nr. N-14-10, sudarytÄ tarp UAB „Autolygis“ ir UAB „Wolfturas Express“.             Pripažinti 2008-12-15 panaudos sutartį Nr. 1 ir 2011-01-01 panaudos sutartį Nr. 2011-01-01 pasibaigusiomis.             IÅ¡keldinti UAB „Autolygis“ su jai priklausančiais daiktais iÅ¡ pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – degalinės, unikalus Nr. 2193-1000-8011, pastato – sargo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinierinių) – lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.             KitÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .             Priteisti ieÅ¡kovui Ž.

S. iš atsakovių A. S., UAB „Autolygis“, UAB „Valpavita“, UAB „Domo transportas“, UAB „Santrus“, UAB „Alvadas“, UAB „Wolfturas Express“, UAB „Autokrantas“, UAB „Balticall“, UAB „Dainsida“, UAB „Ravilis“, UAB „V. S. komercinė firma“ 849,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.             Priteisti ieškovui Ž. S. iš atsakovių A. S., UAB „Autolygis“, UAB „Valpavita“, UAB „Domo transportas“, UAB „Santrus“, UAB „Alvadas“, UAB „Wolfturas Express“, UAB „Autokrantas“, UAB „Balticall“, UAB „Dainsida“, UAB „Ravilis“, UAB „V.

S. komercinė firma“ 261 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.             Priteisti atsakovei UAB „Autolygis“ iš ieškovo Ž. S. 175 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė             Alona Romanovienė Kolegijos teisėjai             Jolanta Gailevičienė              Almantas Padvelskis