2018-10-10 Nr. AB-18101-3-61-3-00599-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1950-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00599-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. T. (I. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. (I. T.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. T. (I. T.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 8 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. sausio 16 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl to jam buvo paskirti vaistai, gydytojai rekomendavo (duomenys neskelbtini), tačiau Lukiškių TI-K administracija jam nesuteikė galimybės daugiau vaikščioti, ignoravo prašymus laikyti pareiškėją vieną kamerų tipo patalpoje. Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose vasarą dėl nelygaus paviršiaus po lietaus susidaro balos, o žiemą būna labai slidu, vaikščioti beveik neįmanoma, todėl valandos, skirtos pasivaikščioti, nepakanka, dėl to pablogėjo jo sveikata.

Naudodamasis sanitariniu mazgu pareiškėjas neturėjo privatumo, nes tualete nebuvo durų, o priežiūros posto pareigūnas jį nuolat stebėdavo pro kameros langelį, dėl to pareiškėjas patyrė diskomfortą. Lukiškių TI-K I ir II korpuse kamerų tipo patalpose buvo laikoma po du asmenis, kamerose stovėjo po dvi dvivietes lovas, kurios dar labiau mažino kameros plotą. Kamerų ploto vidurkis apie 7,8 kv. m, tačiau, atskaičiavus dviejų dvigulių lovų, stalo, medinės spintelės, kriauklės bei tualeto užimamą plotą, liko tik apie 2 kv. m laisvo kameros ploto, kurio neužteko dviem asmenims pasivaikščioti.

Tarpas tarp tualeto sienelės ir lovos – vos 40 cm, todėl du asmenys prasilenkti galėjo tik pasisukę šonu. Pareiškėjas nurodė, kad jis pusantro mėnesio buvo laikomas vienoje kameroje su nuteistuoju V. B., sergančiu (duomenys neskelbtini), apie jo ligą sužinojo likus dviem dienom iki jo perkėlimo į pataisos namus. Sužinojęs, kad kameroje buvo laikomas kartu su sergančiuoju, pareiškėjas teigė patyręs stresą, emocinį sukrėtimą. Lukiškių TI-K direktoriui teikė daug skundų, tačiau jam buvo atsakyta tik į vieną; skundai nepasiekdavo direktoriaus, nes būrio viršininkai jų neperduodavo.

Prašė Lukiškių TI-K administracijos skirti jam vienkartinę pašalpą įsigyti higienos bei kanceliarijos prekių, tačiau pašalpos nė karto negavo. Norėdamas patekti pas gydytoją, į biblioteką ir pan., privalėjo parašyti prašymą, tačiau to padaryti negalėjo, nes neturėjo rašiklio, o skolintis iš kitų asmenų daiktus draudžiama. Lukiškių TI-K buvo pilna kenkėjų, naktimis jam ant veido lipdavo tarakonai, dėl to jis patyrė nepatogumų. Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs emocinį sukrėtimą, pradėjo nepasitikėti savimi, pablogėjo jo sveikata, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30–39) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas laikomiems asmenims galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas jam padarytos neturtinės žalos neįrodė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo I. T. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, Lukiškių TI-K prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

6. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. sausio 16 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 275, 320, 292, 264 ir 317. Pareiškėjas 2016 m. birželio 29 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 275 (plotas – 7,85 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2016 m. birželio 30 d. kameroje Nr. 275 buvo 1 asmuo, 2016 m. liepos 1–7 d. kameroje Nr. 275 buvo 2 asmenys, 2016 m. liepos 8 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 320 (plotas 7,76 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2016 m. liepos 9 d. – 2016 m. rugpjūčio 23 d. kameroje Nr. 320 buvo 2 asmenys, 2016 m. rugpjūčio 24–25 d. kameroje Nr. 320 buvo 1 asmuo, 2016 m. rugpjūčio 26 d. kameroje Nr. 320 buvo 2 asmenys, 2016 m. rugpjūčio 27 d. – 2016 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 320 buvo 1 asmuo, 2016 m. rugpjūčio 30 d. – 2016 m. rugsėjo 21 d. kameroje Nr. 320 buvo 2 asmenys, 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 292 (plotas – 7,80 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2016 m. rugsėjo 23 d. – 2016 m. rugsėjo 27 d. kameroje Nr. 292 buvo 2 asmenys, 2016 m. rugsėjo 28–30 d. kameroje Nr. 292 buvo 1 asmuo, 2016 m. spalio 1 d. – 2016 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 292 buvo 2 asmenys, 2016 m. lapkričio 25 d. kameroje Nr. 292 buvo 1 asmuo, 2016 m. lapkričio 26–27 d. kameroje Nr. 292 buvo 2 asmenys, 2016 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 264 (plotas 7,80 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2016 m. lapkričio 29 d. – 2017 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 264 buvo 2 asmenys, 2017 m. sausio 12 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 317 (plotas – 7,61 kv. m, 1 asmuo kameroje), 2017 m. sausio 13–15 d. kameroje Nr. 317 buvo 2 asmenys, 2017 m. sausio 16 d. pareiškėjas išvyko į Vilniaus pataisos namus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas keturvietėse kamerose, kuriose buvo arba vienas, arba kartu su kitu asmeniu (180 parų) ir vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti, todėl pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmetė kaip nepagrįstus.

7. Teismas iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų nustatė, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, o iš 2017 m. kovo 9 d. pranešimo Nr. 24-1280 nustatė, kad privatumui užtikrinti užuolaidos įrengtos kamerose Nr. 317 bei Nr. 320, kuriose buvo laikomas ir pareiškėjas. Teismas konstatavo, kad duomenų, patvirtinančių, kad kamerose Nr. 275, 264 bei 292 yra užtikrintas privatumas, t. y. įrengtos užuolaidos ar sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad minėtame pranešime nurodyta ginčo laikotarpiui neaktuali informacija nepatvirtina fakto, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjo kamerose Nr. 317 bei 320 sanitarinio mazgo patalpose buvo įrengtos užuolaidos ir užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Teismas pripažino, kad atsakovo atstovas nepateikė neginčytinų įrodymų, kad pareiškėjo laikymo kamerose sanitariniai mazgai buvo atskirti tokiu būdu, kad užtikrintų asmens, kuris naudojasi tualetu, privatumą, todėl sprendė, kad dėl privatumo naudojantis tualetu nebuvimo pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas žeminančiomis jo orumą sąlygomis, o tai nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. su V. B. buvo laikomas kameroje Nr. 320, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog nuteistasis V. B. iš tiesų sirgo (duomenys neskelbtini) ar kad pareiškėjas nuo minėto asmens būtų apsikrėtęs (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė, kad pareiškėjas, sužinojęs apie kartu su juo laikomo asmens ligą, dėl emocinės būklės būtų kreipęsis į atitinkamos srities specialistus. Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius šiuo aspektu vertino kaip deklaratyvius ir neįrodytus.

9. Teismas, įvertinęs Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintinų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 194 punkto nuostatas dėl nuteistųjų rašytinių prašymų registravimo, nustatė, kad atsakovo atstovo 2017 m. kovo 6 d. pažymoje Nr. 24-1197 nurodyta, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių dėl laikymo sąlygų jo buvimo įstaigoje laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. sausio 16 d. kreipėsi 1 kartą: 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą paaiškinti, kodėl jam nebuvo laiku paskirtas gydymas; pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad į jo prašymą buvo atsakyta, kad problema išspręsta ir kad pretenzijų medikams neturi; Lukiškių TI-K direktorius 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 96-3010 informavo pareiškėją, kad jo prašymo nagrinėjimo procedūra nutraukta, atsižvelgiant į jo pareiškimą, jog raštiško atsakymo nereikia, problema išspręsta. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir neindividualizuoti.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai, kada kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais skirti jam išimties tvarka vienkartinę pašalpą ar kad Lukiškių TI-K administracija atsisakė patenkinti tokį pareiškėjo prašymą. Galiojantys teisės aktai nenumato pareigos Lukiškių TI-K administracijai aprūpinti pareiškėją jo prašomomis priemonėmis. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat nurodė, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginius vertintino kaip deklaratyvius, nepagrįstus įrodymais ir juos atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog pacientams, sergantiems (duomenys neskelbtini), gydytojai rekomenduoja (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė daugiau vaikščioti, buvo ignoruojami prašymai laikyti pareiškėją vieną kameros tipo patalpoje. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose vasarą dėl nelygaus paviršiaus po lietaus susidaro balos, o žiemą pasivaikščiojimo kiemeliuose būna labai slidu, vaikščioti beveik neįmanoma, todėl valandos, skirtos pasivaikščioti, nepakanka.

12. Teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1205-629/2017 nustatytas faktines aplinkybes dėl asmens laikymo vieno kameroje, konstatavo, kad minėtos bylos aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo šios bylos ir sprendė, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir neindividualizuoti, todėl nėra pagrindo jais vadovautis.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie pasivaikščiojimo kiemelių būklę, tačiau pareiškėjas neneigė, jog jam buvo leista vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, todėl teismas konstatavo, kad jo teisės nebuvo pažeistos.

14. Dėl kamerų tinkamumo gyvenimui, parazitų buvimo ir naikinimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių duomenų (detalizuotų aplinkybių), tačiau atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, jog kamerų būklė yra nuolat tikrinama ir kameros atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus ir yra tinkamos gyventi. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog kalinimo sąlygos šiuo aspektu turėjo įtaką pareiškėjo sveikatos pablogėjimui.

15. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo teisės jo laikymo Lukiškių TI-K metu buvo pažeistos 180 parų, neužtikrinus jam privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį ir patyrė neigiamų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, tačiau pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2016 m. kovo 1 d. buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde prašė priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. sausio 16 d., o (duomenys neskelbtini). Teismas iš byloje esančių pareiškėjo medicininių dokumentų nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuolat kreipėsi į medikus su skundais dėl (duomenys neskelbtini), dėl to (duomenys neskelbtini). Todėl teismas vertino, kad nustatyta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) galėjo turėti įtakos pareiškėjo ligos paūmėjimui.

17. Teismas įvertino, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų jo atžvilgiu ar siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, ir, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatavo, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 200 Eur suma.

18. Teismas, įvertinęs Lukiškių TI-K prašymą priteisti iš pareiškėjo 1,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro dokumentinės medžiagos rengimo išlaidos, pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą ir su ginču susijusią medžiagą pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, todėl realių išlaidų nepatyrė ir prašymo priteisti patirtas išlaidas netenkino.

III. 19. Pareiškėjas I. T. apeliaciniame skunde (b. l. 129–132) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo 8 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visos jo prašytos 8 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos, kadangi buvo padaryta žala jo sveikatai, jis patyrė emocinių sutrikimų, būtent tokio neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas prašė atsižvelgdamas į Lietuvos valstybės ekonominę būklę, nors prašoma suma galėjo būti gerokai didesnė. Pareiškėjas paaiškina aplinkybes apie asmenų prašymų ir skundų registravimą Lukiškių TI-K, kuris, pareiškėjo nuomone, yra netinkamas, nes prašymai ir skundai, nors surenkami, bet tie, kurie yra nepalankūs Lukiškių TI-K administracijai, neregistruojami žurnale. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis nepagrįstai nebuvo apgyvendintas vienas kameroje, dėl to negalėjo daugiau vaikščioti ir paūmėjo jo liga, teko vartoti daugiau vaistų, dėl to buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nuteistųjų atžvilgiu nuolat daro pažeidimus, nors formaliai sutartis dėl parazitų naikinimo yra sudaryta, tačiau jų kamerose vis tiek pilna, ypač kameroje Nr. 320, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ir dėl to patyrė didelių nepatogumų. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Lukiškių TI-K padarytą pažeidimą tik dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pareiškėjas teigia, kad jo skundas pagrįstas ir turi būti tenkinamas, o gautas neturtinės žalos atlyginimas bus panaudotas geresniems vaistams, kurių negali parūpinti Vilniaus pataisos namai. Prašo teismo išreikalauti reikiamą informaciją dėl pareiškėjo ligos istorijos ir pareiškėjo buvimo vietos.

21. Papildomuose paaiškinimuose (b. l. 145–146) pareiškėjas akcentuoja, kad būtent dėl Lukiškių TI-K kaltės susirgo sunkia liga – (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pagal gydytojo nurodymus, turi (duomenys neskelbtini).

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo I. T. apeliacinį skundą (b. l. 135–139) su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

23. Atsiliepime nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, taigi pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę, sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

25. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

26. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2006-624/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018 ir kt.).

27. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo informaciją dėl jo ligos istorijos ir jo buvimo vietos. Pažymėtina, jog pareiškėjo ligos istorija ir duomenys apie jo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K jau yra byloje ir buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą sprendimą. Todėl pareiškėjo prašymas išreikalauti naujus įrodymus netenkinamas.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 180 parų buvo laikomas Lukiškių TI-K, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, ir patyrė neigiamų išgyvenimų, tai galėjo lemti (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą kurią įvertino 1 200 Eur suma.

31. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neturtinės žalos formos ir dydžio įvertinimo ir jų nekartodama, sutinka su tuo, jog dėl laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, kuri turėjo būti atlyginta pinigais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, 1 200 Eur suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

32. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. T. (I. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė