01097540-d7a9-4120-97db-e4e9920bfa1d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr .2S-94-577/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31821-2013-0)             Procesinio sprendimo kategorija: 122.3. ,122.4.; 110.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. sausio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Sfeka“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Sfeka“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Transtira“ dėl valdymo teisių gynimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas UAB „Sfeka“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Transtira“ dėl valdymo teisių gynimo.

IeÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovÄ UAB „Transtira“ perduoti ieÅ¡kovui UAB „Sfeka“ priklausantį krovinį, atgabentÄ pagal važtaraÅ¡tį Nr. EURFL13412433KLJ, 2013-04-23 sÄ skaitÄ Nr. NBNF13045 bei 2013-04-23 prekių sÄ raÅ¡Ä Nr. NBNF13045, kuris yra pas atsakovÄ . Taip pat ieÅ¡kovas pateikė ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovÄ UAB „Transtira“ atlikti veiksmus, užkertančius keliÄ Å¾alai atsirasti ar padidėti, o bÅ«tent, kad ginčo krovinys (prekės) nebÅ«tų iÅ¡vežtas ar kitais bÅ«dais perleistas tretiesiems asmenims, kadangi nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytos aplinkybės Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų ar bent tikėtinų duomenų, kurių pagrindų bÅ«tų galima teigti, jog atsakovas gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turtÄ , dėl ko turto grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui natÅ«ra gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Taip pat pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės sutampa su ieÅ¡kinio reikalavimu, todėl pritaikius tokios apimties laikinÄ sias apsaugos priemones, kokių praÅ¡o ieÅ¡kovas, bÅ«tų beveik iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas, neiÅ¡tyrus visų įrodymų bei bylos aplinkybių.IeÅ¡kovas UAB „Sfeka“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

IeÅ¡kovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui perleidus krovinį tretiesiems asmenims, bÅ«tų eliminuotas ginčo objektas ir bylos nagrinėjimas taptų beprasmis. IeÅ¡kovo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas. Taip pat ieÅ¡kovas pažymi, kad jo praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė jokių neigiamų pasekmių atsakovui nesukelia ir nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principo atsakovo atžvilgiu.

Tvirtina, kad aplinkybė, jog laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ dalies sutampa su vienu iÅ¡ byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų, neužkerta kelio tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymui, nes teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia bylos iÅ¡ esmės ir nepasisako dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Pažymėtina, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybÄ , bet nėra materialiojo teisinio pobÅ«džio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo iÅ¡sprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios.

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo iÅ¡sprendimas ir teisinės taikos atkÅ«rimas tarp Å¡alių, o siekis užkirsti keliÄ aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti bÅ«simo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieÅ¡kinį, tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , status quo padėties iÅ¡laikymas, kuri leistų ieÅ¡kovui, priėmus jam palankų sprendimÄ , tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.

Kitaip tariant, įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, bet nesutapti su pareikÅ¡tais reikalavimais. Sutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės sutampa su ieÅ¡kinio reikalavimu, todėl pritaikius tokios apimties laikinÄ sias apsaugos priemones, kokių praÅ¡o ieÅ¡kovas, bÅ«tų beveik iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas.Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka bÅ«tent ieÅ¡kovui. Tačiau ieÅ¡kovas nei pirmos instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę nagrinėjamu atveju. Taigi, ieÅ¡kovui nenurodžius ir teismui nenustačius jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog atsakovas gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turtÄ , dėl ko turto grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui natÅ«ra gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo paties ieÅ¡kovo valios. Kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinosios apsaugos priemonės neturėtų bÅ«ti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012).Apeliantui iÅ¡aiÅ¡kintina, jog praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio jam bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 3 d.).Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktÄ medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                             Jadvyga Mardosevič  Â