0109581b-ea3c-4b4b-bdc7-9968b2f6462b · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-67-354/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02412-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.1; 2.1.4.11.1; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4; 2.2.2.6; 2.4.1.2; 2.4.6.1 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 21 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, nuteistojo V.

Ž. gynėjui advokatui Rolandui Tilindžiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. Ž. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (mėnesiams). Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš V. Ž. 68,43 Eur L. M. gydymo išlaidoms atlyginti. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

V. Ž. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2018 m. sausio 13 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, sudavė L. M. vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , tuo padarė jai virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės 1-3 dantų alveolės ataugos lūžį, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje pusėje, kraujosruvÄ kairės akies apatiniame voke ir nosies nugarėlės kairiame Å¡one. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. Ž. gynėjas advokatas Rolandas Tilindis praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , skirti vaizdų ekspertinį tyrimÄ , panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir V. Ž. iÅ¡teisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. 2.1. Gynėjas nurodo, jog skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis spėjimais ir prielaidomis, netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų ir spėjimų, teismo iÅ¡vadų nepatvirtinus objektyviais įrodymais, atmetant bei atsisakant vertinti (nutylint) faktinius duomenis dėl įrodymų rinkimo metu padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl turi bÅ«ti panaikintas kaip neteisingas ir nepagrįstas. 2.2.

Pasak gynėjo, nuosprendis, kaip ir kaltinamasis aktas, tapačiai grindžiamas liudytojų – policijos pareigÅ«nų S. R. ir M. S. teiginiais apie, esÄ , „ne protokolui“ nukentėjusiosios L. M. nurodytas kitas, nei po to atliktose apklausose, aplinkybes, kalbantis prieÅ¡ apklausÄ jos bute, suraÅ¡ytais iÅ¡ pradžių tarnybiniuose praneÅ¡imuose, o vėliau iÅ¡ esmės pažodžiui pakartotais apklausose. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gali bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas apie iÅ¡ kito asmens sužinotas aplinkybes tik tokiu atveju, jei atliko savo tapatybės neatskleidžiančio pareigÅ«no veiksmus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 158 straipsnio 7 dalis)).

Gynėjas pažymi, kad šioje byloje nurodytiems pareigūnams baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nebuvo suteikta teisė taikyti procesines prievartos priemones – atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmus, todėl nuosprendyje šių pareigūnų cituojami kitais duomenimis nepatvirtinti teiginiai užfiksuoti baudžiamojo proceso įstatymu draudžiamu būdu. 2.3. Nukentėjusiojo apklausos tvarka nustatyta BPK 183 ir 185 straipsniuose, todėl tokio asmens paaiškinimus parodymais galima vadinti tik tada, kai minėtuose BPK straipsniuose bei BPK 179 straipsnyje nustatyta tvarka surašomas protokolas.

Skunde nurodoma, kad S. R. ir M. S. paaiÅ¡kinimų apie, esÄ , L. M. nurodytas aplinkybes nepatvirtino baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka apklausti L. M. bei Ž. M., taip pat joks objektyvus duomuo, pvz., garso įraÅ¡as. Gynėjo nuomone, S. R. ir M. S. nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip nukentėjusiosios L. M. parodymai baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų nepatvirtina BPK nustatyta tvarka gauti vaizdo ir garso įraÅ¡ai, todėl jais negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. 2.4.

Gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo posėdžiuose iÅ¡tyrus 2018 m. sausio 18 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolÄ (t. 1, b. l. 40-43), matyti, kad 13.46 val. - 14.00 val. laikotarpiu vyriausioji tyrėja S. R. vienasmeniÅ¡kai iÅ¡ namo bendrijos pirmininkės S. J. paėmė vaizdo medžiagÄ , įraÅ¡ytÄ Ä¯ USB, nenurodant, nei iÅ¡ kokio įrenginio (tipas, markė, modelis, individualus numeris) paimta vaizdo medžiaga, nei tos medžiagos trukmės, formato, paėmimo ar kopijavimo bÅ«do ir priemonės, USB markės ir modelio, duomenų apie USB supakavimÄ ir užantspaudavimÄ .

Sprendžiant iÅ¡ įraÅ¡o paskutiniame lape, S. J. netgi nebuvo paliktas protokolo nuoraÅ¡as. Pasak gynėjo, akivaizdu, jog nežinomu bÅ«du iÅ¡ nežinomo įrenginio buvo nukopijuota nežinomos apimties ir formato vaizdo medžiaga į nenurodytos markės ir modelio USB laikmenÄ . 2.5. Gynėjas pažymi, kad susipažinus su 2018 m. sausio 24 d. – 2018 m. sausio 6 d. laikotarpiu vyriausiosios tyrėjos S. K. vienasmeniÅ¡kai, nedalyvaujant specialistui, suraÅ¡ytu kitų objektų apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. l. 45-54), matyti, jog, kaip nurodyta protokole, „apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, įkeltas į CD.

Atidarius CD, matyti aplankas pavadinimu „2018-01-13“. Atidarius aplankÄ , jame matome 518 failų“. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad, apraÅ¡ius kaltinimo versijai reikÅ¡mingus failus, nenurodyta daiktų pateikimo protokole įraÅ¡yta USB atmintinė. 2.6. Kaltinamajame akte nurodyta, jog prie bylos pridėtas CD su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrijos. Gynėjo nuomone, akivaizdu, kad buvo apžiÅ«rėta ir pridėta prie bylos ne USB atmintinė, o optinė CD laikmena, t. y. visiÅ¡kai kitas skaitmeninės informacijos kaupiklis, nei naudotas vaizdo įrašų paėmimo metu.

PeržiÅ«rėjus prie bylos pridėtÄ optinę CD laikmenÄ , matyti, kad joje įraÅ¡yta 518 failų – vaizdo įrašų, tačiau jų data – 2018-01-17, bÅ«sena – „pakeista“, pakeitimo laikotarpis – 2018-01-17, nuo 19.44 val. iki 20.08 val. Pasak gynėjo, tai reiÅ¡kia, kad optinėje CD laikmenoje esančių vaizdo failų įraÅ¡ymo ar pakeitimo data – 2018-01-17, t. y. beveik para (18 valandų) anksčiau, nei 2018 m. sausio 18 d. daiktų pateikimo protokole nurodytas įrašų paėmimo ar kopijavimo laikas.

Gynėjas pažymi, kad tokio nesutapimo negalėjo paaiškinti ir liudytojos S. R. bei S. J., skiriasi jų parodymai dėl įrašų kopijavimo laiko ir būdo. S. R. pripažino, kad vaizdo įrašus iš USB atmintinės kopijavo į tarnybinį kompiuterį, nors negalėjo nurodyti, kokiu būdu, kokia programa ir kokia priemone šis veiksmas buvo atliktas. 2.7. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog peržiūrėjus vaizdo įrašus matyti, kad panašus į V. Ž. asmuo išeina iš laiptinės apie 18.01 val. (vaizdo įrašas Nr. 319, trukmė – 24 s., matomas laikmatis: 2018-01-13 16.29.04); nukentėjusioji išeina iš laiptinės apie 19.30 val. (vaizdo įrašas Nr. 360, trukmė – 37 s., matomas laikmatis: 2018-01-13 17.57.55).

Gynėjas nurodo, kad analizuojant vaizdo įrašus nuo Nr. 319 iki Nr. 360, tarp atskirų vaizdo failų yra reikšmingų neužfiksuotų tarpų, kurių trukmė skirtinga: nuo 1 s. iki net 11 min. 20 s., pvz., laiko tarpas tarp įrašų Nr. 346 ir Nr. 347 – 11 min. 20 s., tarp įrašų Nr. 351 ir Nr. 352 – 7 min. 33 s., tarp įrašų Nr. 343 ir Nr. 344 – 4 min. 32 s. ir t. t. Dalis vaizdo failų nefiksuoja jokio judesio, pvz., įrašai Nr. 331, 333, 334, 339, 341, 342, 343, 346, 348, 349, 350, 351, 353 ir kt., todėl, pasak gynėjo, atmestina prielaida, kad vaizdo įrašymas įsijungia tik nuo žmogaus judesio laiptinėje.

Gynėjas pabrėžia, kad liudytoja S. J. negalėjo patvirtinti, jog vaizdo kamera visais atvejais įsijungia nuo judesio, ji taip pat negalėjo nurodyti, ar visi vaizdo įraÅ¡ai buvo perraÅ¡yti į tyrėjos S. R. turėtÄ laikmenÄ . 2.8. Skunde nurodoma, kad apytiksliai suskaičiavus Å¡ių vaizdo įrašų trukmę, visa įraÅ¡yta bendra vaizdo trukmė atskiruose failuose sudaro tik apie 13 min. per 1 val. 29 min. intervalÄ , t. y. laikotarpiu nuo 18.01 val. iki 19.30 val. nėra maždaug 1 val. 16 min. trukmės įrašų.

Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmieji 20 failų yra tarsi su dubliu – yra po du, nors jų laikas skirtingas, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokia visų įrašų seka, kodėl skiriasi laikai ir dėl kokių priežasčių pirmieji 10 vaizdo įrašų fragmentų turi vėlesnį laikÄ , t. y. įraÅ¡yti ne chronologine seka. 2.9. Gynėjo nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad prie bylos pridėtas vaizdo įraÅ¡as yra neiÅ¡tisinis, su ypatingai reikÅ¡mingais ilgais laiko tarpais, pateiktas kitoje (optinėje CD) laikmenoje, nei paimtas (USB atmintinė) ir su pakeitimais, padarytais anksčiau, nei suraÅ¡ytas paėmimo protokolas.

Pasak gynėjo, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vaizdo įraÅ¡ai paimti ir apžiÅ«rėti iÅ¡ esmės pažeidžiant BPK 179 ir 207 straipsnių reikalavimus, dėl to nėra galimybės įsitikinti jų autentiÅ¡kumu bei patikrinti jų turinį ir vientisumÄ . Dėl Å¡ios priežasties vaizdo įraÅ¡ai negali bÅ«ti pripažįstami leistinais įrodymais dėl nepatikimumo ir nesant galimybės juos patikrinti kitais proceso veiksmais. 2.10. Kadangi laikotarpiu nuo 18.01 val. iki 19.30 val. vaizdo įrašų trukmė yra tik apie 13 minučių, o pats vaizdo įraÅ¡as nėra iÅ¡tisinis, gynėjo nuomone, per 1 val. 16 min. laiko tarpÄ L.

M. galėjo iÅ¡eiti ir grįžti į gyvenamÄ jÄ vietÄ , o nusikalstama veika prieÅ¡ jÄ galėjo bÅ«ti padaryta jos (nukentėjusiosios) nurodytomis aplinkybėmis ne V. Ž., o kito asmens. 2.11. Gynėjas nurodo, kad dėl iÅ¡vardintų aplinkybių bÅ«tina atlikti vaizdo įrašų ekspertinį tyrimÄ Lietuvos teismo ekspertizių centre, ekspertams pavedant atsakyti į klausimus dėl pridėtų prie bylos vaizdo įrašų vientisumo ir jų kopijavimo aplinkybių. 2.12. Gynėjas pažymi, kad nukentėjusioji L.

M., apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai neigė V. Ž. dalyvavimÄ prieÅ¡ jÄ Ä¯vykdytame nusikaltime ir aiÅ¡kino, kad ne kaltinamasis, o nepažįstamas vyriÅ¡kis jÄ sužalojo apie 18-19 val. jai (nukentėjusiajai) grįžtant į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje, Å iauliuose. Pasak gynėjo, nukentėjusiosios nurodyta įvykių seka yra pakankamai logiÅ¡ka, o visi kiti liudytojai galėjo nurodyti tik jos (nukentėjusiosios) nurodytas aplinkybes, kadangi patys tiesiogiai įvykio nematė.

Nei Ž. M., nei M. K., nei kiti liudytojai byloje nepatvirtino ir objektyviai negalėjo patvirtinti, kad nuteistasis bÅ«tų sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ . Gynėjas pažymi, kad nuosprendis ir kaltinimas grindžiamas tik prielaida apie tai, kad nukentėjusioji, neva, negalėjo iÅ¡eiti ir grįžti į butÄ , neužfiksuota vaizdo kameros laiptinėje, bei dirbtinai akcentuojamu liudytojų ir nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimų neatitikimu vaizdo įraÅ¡ams. Tačiau, gynėjo nuomone, pagrįstai abejojant visų vaizdo įrašų iÅ¡samumu, vientisumu, patikimumu ir leistinumu, Å¡ios skundžiamame nuosprendyje ir kaltinime akcentuojamos aplinkybės turėtų bÅ«ti atmestos. 2.13.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis liudytojų patyrė aiÅ¡kų spaudimÄ ir net buvo pripažinti įtariamaisiais, įskaitant ir nukentėjusiÄ jÄ L. M., jos sutuoktinį Ž. M., dukrÄ M. K., seserį R. D. atskirai pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05113-19, kuriame buvo tiriamos aplinkybės dėl, esÄ , melagingų parodymų davimo (jų neatitikimo, kaip nurodo gynėjas, nepatikimiems ir neleistiniems vaizdo įraÅ¡ams), kuris nutrauktas 2019 m. spalio 4 d. nutarimu, o V. Ž. gynėjui taip ir nebuvo leista susipažinti su jo medžiaga. 2.14.

Pasak gynėjo, nukentėjusiosios ir liudytojų telefonų skambučių chronologija taip pat negali bÅ«ti vertinama kaip patvirtinanti nuteistojo kaltę, kadangi nėra įraÅ¡ytas pokalbių turinys ir nėra objektyviais duomenimis paneigta tai, kÄ apie skambučių paskirtį ir turinį paaiÅ¡kino apklausti asmenys – pati L. M., M. K., Ž. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. Ž.. Nuosprendyje telefoniniai skambučiai siejami su laiptinėje įrengtos vaizdo kameros įraÅ¡ais, tačiau, gynėjo nuomone, tuos įraÅ¡us vertinant kaip neleistinus, neiÅ¡tisinius ir nepatikimus, visas skundžiamas nuosprendis vertintinas kaip neįrodytas, grįstas tik spėjimais ir prielaidomis.

Prokurorės ir pirmosios instancijos teismo spėjimų apie telefoninių skambučių turinį nepatvirtina joks objektyvus duomuo, kurį bÅ«tų galima patikrinti ir patvirtinti atliekant proceso veiksmus. Liudytoja S. J. paaiÅ¡kino, kad negali atmesti situacijos, jog vaizdo kamera gali ir neįsijungti, kai žmogus įeina ar iÅ¡eina iÅ¡ laiptinės. 2.15. Gynėjas pažymi, kad nėra paneigti V. Ž. parodymai apie tai, kad jis įvykio dienÄ nesilankė L. M. bute, o į laiptinę (duomenys neskelbtini) ėjo pas pažįstamÄ asmenį, vardu D., kuris antrame aukÅ¡te nuomojosi butÄ .

Butas (duomenys neskelbtini), kuriame pagal kaltinimo versijÄ buvo sužalota L. M., net nebuvo apžiÅ«rėtas, jokių V. Ž. pėdsakų jame net nebuvo ieÅ¡kota. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti ir apklausti kiti tos pačios laiptinės gyventojai, todėl net nebuvo tikrinama versija, kad V. Ž. su Ž. M. galėjo eiti pas kitÄ asmenį. Objektyvių duomenų, patvirtinančių V. Ž. buvimÄ nukentėjusiosios bute, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. 2.16.

Gynėjo nuomone, pagal nuosprendyje nurodytas aplinkybes nuteistasis turėjo muÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ â€“ savo draugo ir darbdavio Ž. M. žmonÄ â€“ Ž. M. akivaizdoje jo paties bute, o po to kartu su tuo pačiu Ž. M. ir savo sutuoktine E. Ž. pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Pasak gynėjo, vertinant tai, kad iÅ¡ viso laiptinėje V. Ž. praleido tik 19 min. (nuo 17.42 iki 18.01 val.) ir išėjo kartu su nukentėjusiosios sutuoktiniu, tai objektyviai tokia seka visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, nes V. Ž., turėdamas ankstesnių teistumų patirtį, net bÅ«damas neblaivus, turėjo puikiai suvokti atsakomybės už smurtÄ neiÅ¡vengiamumÄ , smurtaujant prieÅ¡ jį gerai pažįstantį asmenį kito gerai pažįstamo asmens akivaizdoje. 2.17.

Nuosprendyje ir kaltinime keliama prielaida, jog nuteistajam inkriminuojamos veikos padarymo metu bute turėjo būti ir mažametis vaikas Gynėjas pažymi, kad net ir ginčijamo teisėtumo vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad M. K. su vaiku išėjo 15.07 val. (vaizdo failas Nr. 211), t. y. anksčiau, nei į laiptinę atėjo V. Ž. su Ž. M.. Gynėjo nuomone, galima spėti, kad vaikas sugrįžo su M. K. tik 18.34 val. (failas Nr. 336), todėl akivaizdu, kad jis (vaikas) negalėjo matyti, kas vyko V.

Ž. buvimo laiptinėje laikotarpiu. Vaiko apklausos psichologiniai niuansai neturi jokio sÄ sajumo su kaltinimu. 2.18. Gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad vaizdo įraÅ¡e Nr. 360 užfiksuota, jog V. Ž. iÅ¡eina, susiėmęs kaire ranka už deÅ¡inės rankos kumščio. Pasak gynėjo, teismo posėdyje peržiÅ«rėjus šį vaizdo įraÅ¡Ä , matyti, kad pirma einanti moteris (galimai, E. Ž.) tik trumpam prilaiko duris, kol praeina pirmas vyras (galimai, Ž. M.) ir jas paleidžia prieÅ¡ antrÄ vyrÄ (galimai, V.

Ž.), o Å¡is deÅ¡inę rankÄ durų rankenos lygmenyje truputį tiesia į priekį ir, durims veriantis, atitraukia nuo rankenos į kairę pusę, po to trumpam paliečia jÄ kaire ranka. Gynėjo nuomone, vertinant V. Ž. parodymus apie tai, kad tÄ dienÄ buvo neblaivus, tokia judesių seka panaÅ¡i į natÅ«raliÄ reakcijÄ einant pro automatiÅ¡kai užsidarančias duris ir jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad nuteistojo ranka buvo sužalota. Kita vertus, kaip pažymi gynėjas, pagrįstai abejojant visų vaizdo įrašų patikimumu ir leistinumu, Å¡i kaltinimo nurodoma aplinkybė tiesiog nevertintina.

Pasak gynėjo, svarbu ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rinkti duomenys apie V. Ž. rankos traumÄ ar gydymÄ , nors, vertinant L. M. padarytų veido sužalojimų pobÅ«dį, labai tikėtina, kad smÅ«giuojanti ranka taip pat turėjo bÅ«ti traumuota. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tokį V. Ž. rankos sužalojimÄ , o jis pats paaiÅ¡kino teismui, kad tiriamu laiku rankos traumų neturėjo. 2.19. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei tikėti nuosprendyje iÅ¡dėstytu spėjimu apie L.

M. baimę dėl galimo V. Ž. keršto, tokiu atveju turėjo būti atliktas tyrimas ir V. Ž. turėtų būti traukiamas atsakomybėn už poveikį liudytojui, o tokių duomenų nėra. 2.20. Skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose suformuluotos taisyklės dėl įrodymų baudžiamojoje byloje vertinimo bei bylos duomenų pripažinimo įrodymais, nurodoma, jog, vadovaujantis teismų praktika, visos abejonės ir ikiteisminio tyrimo duomenimis neparemtos prielaidos turi būti vertinamos išimtinai kaltinamojo naudai.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. Ž. nevengė ikiteisminio tyrimo ir teismo – dalyvavo proceso veiksmuose nuotoliniu bÅ«du iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o kompetentingas teismas atsisakė vykdyti jo atžvilgiu iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį; kaltinimo bei nuosprendžio prielaidas apie tariamÄ slėpimÄ si paneigia prokuratÅ«ros informacija (duomenys neskelbtini) teismui, kad nėra duomenų, jog V. Ž. iÅ¡vyko žinodamas ar ­bÅ«damas informuotas apie jo atžvilgiu pradėtÄ tyrimÄ .

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 4. Nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Nusikalstamos veikos, dėl kurios V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, aplinkybės iÅ¡ esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais, bet, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tai nelaikytina prielaidomis, kadangi visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumÄ , pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, patvirtinusiÄ teismo iÅ¡vadas dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo aplinkybių. 7.

V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, teigdamas, kad su nukentėjusiosios sužalojimu visiÅ¡kai nesusijęs, įvykio dienÄ girtavo su Ž. M. bare, nukentėjusiosios bute, kiek pamena, iÅ¡ viso nėra buvęs. Nukentėjusioji L. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teigė, kad 2018 m. sausio 13 d., apie 18.00-19.00 val., jÄ , grįžtančiÄ Ä¯ namus iÅ¡ sesers, sužalojo nepažįstamas vyriÅ¡kis (duomenys neskelbtini) gatvėje, Å iauliuose, daugiabučių gyvenamųjų namų kieme.

Liudytojas Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė nematęs, kaip buvo sužalota jo buvusi sutuoktinė, apie jos sužalojimÄ teigė sužinojęs po kelių dienų, neigė, kad jÄ bute sumuÅ¡ti galėjo nuteistasis. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai atmetė nukentėjusiosios versijÄ apie jos sužalojimÄ (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių namų kieme, taip pat nuteistojo V. Ž. ir liudytojo Ž. M. parodymus, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstydamas Å¡ių įrodymų atmetimo motyvus.

V. Ž. kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės grindė tomis L. M. sužalojimo aplinkybėmis, kurias ji nurodė S. R. ir M. S. pokalbio prieÅ¡ apklausÄ metu, taip pat įėjimo į (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, esantį namÄ vaizdo įraÅ¡ais, Å¡ių vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolo duomenimis, L. M. telefoninių skambučių iÅ¡klotinėmis.

8. Nuteistojo gynėjo teigimu, policijos pareigÅ«nų M. S. ir S. R. parodymais apie aplinkybes, kurias jie sužinojo iÅ¡ nukentėjusiosios L. M. pokalbio prieÅ¡ apklausÄ metu, apkaltinamasis nuosprendis negalėjo bÅ«ti grindžiamas, nes Å¡ių asmenų parodymai neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, jie nepatvirtinti kitais duomenimis. Be to, Å¡iems asmenims nebuvo suteikta teisė taikyti procesines prievartos priemones – atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių pareigÅ«nų veiksmus, nes tik tokiu atveju, pasak gynėjo, pareigÅ«nai galėjo bÅ«ti apklausti kaip liudytojai apie iÅ¡ kito asmens sužinotas aplinkybes.

9. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ liudyti gali bÅ«ti Å¡aukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). Vadinasi, liudytojas baudžiamajame procese yra asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiÅ¡kinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus. KlausimÄ , ar liudytojo parodymai, kaip ir kiti duomenys, laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

11. M. S. ir S. R. 2018 m. sausio 17 d. atvyko pas nukentėjusiÄ jÄ L. M. į namus, kad apklaustų jÄ kaip liudytojÄ . Pirmosios instancijos teisme S. R. parodė, kad L. M., jiems atvykus, pasakė, jog neduos parodymų protokolui, tačiau papasakojo įvykio aplinkybes ne protokolui. Apie tai, kÄ pasakojo nukentėjusioji, ji (S. R.) surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ (1 t., b. l. 89-91). Teisme S. R. nurodė, kad L. M. papasakojo, jog įvykio dienÄ Ä¯ namus neblaivÅ«s grįžo buvęs jos sutuoktinis Ž.

M. su draugu, kurį L. M. įvardijo kaip A. D. (ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Å¡is asmuo su L. M. sužalojimu nesusijęs). NukentėjusiÄ jÄ sužalojęs vyriÅ¡kis į butÄ Ä¯Ä—jo su batais, L. M. supyko, nes buvo neseniai iÅ¡valiusi grindis, ir šį vyriÅ¡kį įžeidė, o jis sudavė L. M. vienÄ smÅ«gį į pasmakrę. Tada nukentėjusioji paskambino telefonu smurtÄ prieÅ¡ jÄ panaudojusio vyriÅ¡kio sutuoktinei, kuriÄ pažįsta, ir liepė jį (nukentėjusiÄ jÄ sužalojusį vyriÅ¡kį) iÅ¡sivežti.

S. R. parodė, kad pokalbio metu L. M. nurodė, kad namo prieigos yra filmuojamos ir iÅ¡ 2018 m. sausio 13 d. vaizdo įraÅ¡o bus galima matyti, kaip Ž. M. grįžta į namus kartu su jÄ sužalojusiu asmeniu. Pasakius, kad Å¡iuos parodymus reikia užfiksuoti, nukentėjusioji nesutiko, nurodė, kad jai blogai baigsis, nes jÄ sužalojęs asmuo neseniai išėjo iÅ¡ įkalinimo įstaigos. S. R. parodė, kad iÅ¡ namo bendrijos pirmininkės gavusi vaizdo medžiagÄ , jÄ peržiÅ«rėjo. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip Ž.

M. ir V. Ž. įeina į namÄ , po kelių minučių atvyksta E. Ž. ir po dar kelių minučių jie visi trys iÅ¡eina iÅ¡ namo. V. Ž. iÅ¡eina, susiėmęs už kumščio. Liudytoja nurodė atpažinusi V. Ž. iÅ¡ vaizdo medžiagos, kadangi, patikrinus duomenų bazes, jis atitiko tÄ asmenį, kuris įėjo į (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, esantį namÄ su Ž. M.. AnalogiÅ¡kas aplinkybes S. R. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausta kaip liudytoja (1 t., b. l. 187-193).

12. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas M. S. nukentėjusiosios nurodytų sužalojimo aplinkybių neprisiminė, parodė, kad jam įstrigo faktas, jog teko raÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl to, kad moteris apklausoje nurodė vienokias aplinkybes, o ne protokolui pasakojo visai kÄ kitÄ . Pasak M. S., buvo paminėta, kad laiptinė yra filmuojama ir galimas įtariamasis galėjo bÅ«ti nufilmuotas prie įėjimo į namÄ . M. S. tarnybiniame praneÅ¡ime (1 t., b. l. 92-94), liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo protokole (1 t., b. l. 197-200) užfiksuotos L. M. sužalojimo aplinkybės atitinka aplinkybes, kurias nurodė teisme liudytoja apklausta S. R..

13. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas liudytojų M. S. ir S. R. suteiktos informacijos patikimumÄ , juos apklausė kaip asmenis, kurie gali duoti parodymus apie kokias nors reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčias aplinkybes. M. S., minėta, nukentėjusiosios nurodytų sužalojimo aplinkybių teisme nebeprisiminė, tačiau S. R. teisiamajame posėdyje patvirtino pirminės apklausos metu duotus parodymus. Nuteistasis ir jo gynėjai, nukentėjusioji turėjo galimybę užduoti S. R. ir M. S. klausimus ir taip patikrinti pateiktos informacijos patikimumÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad liudytojų M. S. ir S. R. parodymai, kaip duomenų byloje Å¡altinis, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, ir Å¡iais įrodymais negalėjo bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su įėjimo į (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, esantį namÄ vaizdo įraÅ¡o pripažinimu teisėtai gautu įrodymu ir rėmimusi juo nustatant V. Ž. kaltę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas V. Ž. kaltę aptartu vaizdo įraÅ¡u, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.

15. Įėjimo į (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, esantį namÄ , kuriame gyvena nukentėjusioji L. M., vaizdo įraÅ¡o atsiradimo byloje aplinkybės yra aiÅ¡kios. Vaizdo įraÅ¡Ä Ä¯ bylÄ pateikė Å¡io namo savininkų bendrijos pirmininkė S. J.. TÄ patvirtina reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., b. l. 40-43), liudytojų S. J. ir S. R. parodymai pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iÅ¡ reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, vaizdo kameros, fiksuojančios įėjimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, esančio namo laiptinę, 2018 m. sausio 13 d.

įraÅ¡ai buvo pateikti 2018 m. sausio 18 d. USB laikmenoje, o pats reikalavimas pateikti vaizdo įraÅ¡us S. J. pateiktas 2018 m. sausio 17 d. (protokole nurodyta reikalavimo pateikimo data – 2018 m. sausio 17 d.). Kad vaizdo įraÅ¡ai buvo perduoti policijos pareigÅ«nams, teisme patvirtino S. J.. ReikalavimÄ pateikusi pareigÅ«nė S. R., teisme apklausta kaip liudytoja, parodė, kad atvykusi padavė namo bendrijos pirmininkei USB atmintinę, jÄ namo bendrijos pirmininkė įdėjo į aparatÅ«rÄ , pažymėjo dienÄ , kuriÄ reikia įraÅ¡yti, pasakė, jog įraÅ¡ymas truks tam tikrÄ laikÄ ir „paleido“ įraÅ¡ymÄ .

Vaizdo įraÅ¡ai, kaip teisme nurodė S. R., į jos pateiktÄ USB laikmenÄ buvo įraÅ¡yti 2018 m. sausio 17 d., o ji juos pasiėmė 2018 m. sausio 18 d. Tuo paaiÅ¡kinamas gynėjo skunde nurodomas neatitikimas tarp vaizdo failų įraÅ¡ymo dienos (2018 m. sausio 17 d.) ir Å¡ių vaizdo įrašų paėmimo dienos (2018 m. sausio 18 d.). Aptartų vaizdų įrašų įrodomosios reikÅ¡mės nepaneigia ir tai, kad baudžiamojoje byloje buvo apžiÅ«rėti ir su byla pateikti į CD laikmenÄ , t. y. kitÄ skaitmeninės informacijos kaupiklį, nei naudotas vaizdo įrašų paėmimo metu, perraÅ¡yti vaizdo įraÅ¡ai.

Tai, kad reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kaip pažymi apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, nenurodyta, iÅ¡ kokio įrenginio paimta vaizdo medžiaga, nenurodyta tos medžiagos trukmė, USB markė ar modelis, duomenys apie USB supakavimÄ ir užantspaudavimÄ , o vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole nenurodyta, kokiu bÅ«du, kokia programa ir priemone vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ USB laikmenos buvo perraÅ¡yti CD laikmenÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo ir jame užfiksuotų duomenų pripažinti neleistinu įrodymu ir nesiremti jame užfiksuotais duomenimis. Kad į CD laikmenÄ , kuri buvo apžiÅ«rėta ir pridėta prie bylos, buvo perraÅ¡yti vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ tos pačios USB atmintinės, kuri buvo naudota paimant vaizdo įraÅ¡us, patvirtina liudytojų S. J. ir S. R. parodymai.

Taip, S. R. teisme parodė, kad vaizdo įraÅ¡as, kurį ji pasiėmė iÅ¡ namo bendrijos pirmininkės, buvo aplankale, kuriame buvo labai daug „gabaliukų“; vaizdo kamera, pasak S. R., veikia nepastoviai, nuo judesio, tÄ ji suprato iÅ¡ vaizdo įrašų peržiÅ«ros. Tarp vaizdo įrašų ir realaus laiko buvo kažkokia paklaida. S. J. teisme parodė, kad į jų įraÅ¡ymo įrenginį negalima įdėti CD laikmenos, kamerų įraÅ¡ai daromi jų įrenginyje, nieko papildomai nėra prijungę, kad kitur įraÅ¡inėtų.

Neatitikimas tarp realaus laiko ir kameros nurodomo laiko – 1.32 val. Kamera yra įjungta visada, bet įrašus daro tik nuo judesio, nuolatinio įrašymo nedaro. Taigi, nors gynėjas skunde teigia, kad prie bylos pridėtas vaizdo įrašas yra neištisinis, su ypatingai reikšmingais ilgais laiko tarpais, tačiau pagal S. J. parodymus namo laiptinėje esančių kamerų įrašas daromas neištisinis, nes suveikia nuo judesio. S. J. teisme taip pat parodė, kad įrašai išsaugoti atskirais failais pagal laikotarpį, jų trukmė – ir pusė minutės, ir dvi minutės, ir trys, priklausomai nuo to, kiek trunka judesys prie įėjimo į laiptinę.

Pasak S. J., bÅ«na, jog kamera suveikia ir nuo vėjo, nuo prineÅ¡tų Å¡iukÅ¡lių; ant kameros bÅ«na voratinklių, kurie sujuda nuo vėjo, ir yra įraÅ¡as. Kitų objektų apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 45-54), kuriame užfiksuota CD laikmenos su vaizdo įraÅ¡ais apžiÅ«ra, nurodyta, kad vaizdo įraÅ¡as įkeltas į CD, atidarius CD, matyti aplankas pavadinimu „2018-01-13“; atidarius aplankÄ , jame matomi 518 failų. Protokole nurodyta, jog filmuojama iÅ¡ virÅ¡aus, matyti vienintelis įėjimas į namÄ (duomenys neskelbtini), Å iauliuose; laikmatis, esantis vaizdo įraÅ¡ymo sistemoje, atsilieka nuo realaus laiko 1 val. 32 min., patikrinta nuvykus į vietÄ , stebint realiai vaizdo įraÅ¡ymo sistemÄ .

Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė, nuotraukose matyti data – „2018-01-13“ ir laikas.

16. Sugretinus L. M. sužalojimo aplinkybes (veiksmų sekÄ ), kurias ji, pagal S. R. parodymus, nurodė M. S. ir jai (S. R.) pokalbio prieÅ¡ apklausÄ metu, su vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole esančiais duomenimis bei L. M. telefoninių skambučių iÅ¡klotinėmis, matyti, kad 2018 m. sausio 13 d. 17:42:34 val. į (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, esančio namo, kuriame gyvena nukentėjusioji, laiptinę įėjo Ž. M. su V. Ž.; 17:55:11 val. iÅ¡ L. M. telefono užfiksuotas skambutis V. Ž. sutuoktinei E. Ž.; 17:55:16 val. prie namo durų prieina E. Ž., sustoja prie durų ir, pasirodžius nepažįstamam vyriÅ¡kiui su dviem mažamečiais vaikais, surenka kodÄ ir visi įeina į namÄ ; 18:01:10 val. iÅ¡ namo iÅ¡eina E. Ž., paskui jÄ â€“ Ž.

M. ir, E. Ž. prilaikant duris, iÅ¡eina V. Ž., kaire ranka suėmęs už deÅ¡inės rankos kumščio; abi rankos pakeltos krÅ«tinės lygyje; 19:30:01 val. prie namo kodinės spynos ateina M. K. (L. M. dukra), renka įėjimo kodÄ , tuo metu laiptinėje užsidega Å¡viesa, M. K. padeda atidaryti duris iÅ¡ namo iÅ¡einančiai L. M., kaire ranka susiėmusiai už veido kairės pusės. Taigi, nors vaizdo įraÅ¡uose ir nėra tiesiogiai užfiksuotas L. M. sužalojimo faktas, tačiau veiksmų seka pagal vaizdo įraÅ¡us, telefoninių skambučių iÅ¡klotinės duomenys patvirtina bÅ«tent tas L.

M. sužalojimo aplinkybes, kurias ji nurodė M. S. ir S. R. – jÄ sužalojo į namus su Ž. M. atėjęs pastarojo draugas (V. Ž.), kuris sudavė jai smÅ«gį kumščiu į veidÄ . Tuo tarpu nukentėjusiosios versijos, kad ji buvo sužalota nepažįstamo vyriÅ¡kio daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, Å iauliuose, kieme, nepagrindžia jokie objektyvÅ«s bylos duomenys, prieÅ¡ingai – vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad įvykio dienÄ L. M. iÅ¡ laiptinės iÅ¡eina pirmÄ kartÄ lydima dukters 19:30:01 val., jau po sužalojimo, iÅ¡eiti ir sugrįžti į butÄ , neužfiksuota vaizdo kameros laiptinėje, nukentėjusioji negalėjo.

IÅ¡ liudytojos S. J. parodymų žinoma, kad į namÄ nors ir galima patekti per garaÅ¾Ä , tačiau, pasak Å¡ios liudytojos, vis tiek reikia eiti pro pagrindines duris. Ä® laiptinę veda tik vienas įėjimas, kitaip į jÄ patekti negalima, t. y. jeigu į butÄ einama per garaÅ¾Ä , vis tiek prieinama prie tų pačių durų, kurios yra filmuojamos. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nukentėjusiosios parodymai proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, kito. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai ir detaliai aptarė tiek nukentėjusiosios L.

M., tiek liudytojo Ž. M. parodymų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ . Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, atkreipia dėmesį tik į kelias aplinkybes: 2018 m. gegužės 2 d. papildomos liudytojos apklausos metu (1 t., b. l. 164-169) L. M. nurodė, kad 2018 m. sausio 13 d., grįžusi namo po, kaip teigia, užpuolimo, 17.55 val., 18.31 val., 19.17 val., 19.57 val., 21.19 val., 21.31 val., 22.33 val. skambino E. Ž. ir skundėsi dėl blogo vyro; apklausta teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji teigė, kad E. Ž. po įvykio neskambino, iÅ¡ jos telefono galėjo skambinti Ž.

M.. Pastarasis teisiamajame posėdyje teigė galėjęs skambinti įvykio dienÄ iÅ¡ L. M. telefono E. Ž., kad Å¡i nuvežtų juos su V. Ž. į barÄ miesto centre, tačiau E. Ž., 2018 m. kovo 13 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja (2 t., b. l. 62-65), apskritai neigė, kad įvykio dienÄ jai buvo skambinta iÅ¡ L. M. telefono. Ž. M., netrukus po įvykio, 2018 m. sausio 22 d. apklaustas liudytoju (2 t. b. l. 35-38), neigė, kad įvykio dienÄ namo grįžo su V. Ž., o teisiamajame posėdyje Ž.

M. parodė ne tik girtavęs įvykio dienÄ su nuteistuoju, bet ir grįžęs su juo namo, į butÄ .

17. Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad butas, kuriame pagal kaltinimo versijÄ buvo sužalota L. M., net nebuvo apžiÅ«rėtas, jokių V. Ž. pėdsakų jame net nebuvo ieÅ¡kota. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti ir apklausti kiti tos pačios laiptinės gyventojai, todėl net nebuvo tikrinama versija, kad V. Ž. su Ž. M. galėjo eiti pas kitÄ asmenį.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl L. M. sužalojimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas 2018 m. sausio 13 d., gavus praneÅ¡imÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės apie tai, kad 2018 m. sausio 13 d., apie 19.52 val., į Å¡iÄ gydymo įstaigÄ dėl skruostikaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio lūžimo kreipėsi L. M., kuri nurodė buvusi užpulta (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaip matyti iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, policijos pareigÅ«nui G.

B. tÄ pačiÄ dienÄ , apie 22.00 val., susisiekus telefonu su nukentėjusiÄ ja, ji nurodė, kad Å¡iuo metu dėl patirtų sužalojimų yra gabenama į Kauno klinikas, o į klausimÄ apie įvykio aplinkybes nurodė, kad 2018 m. sausio 13 d., apie 18.00-19.00 val., jai einant į namus, (duomenys neskelbtini) gatvėje, daugiabučių namų kiemuose jÄ užpuolė nepažįstamas asmuo ir sudavė smÅ«gius į veidÄ (1 t., b. l. 28-29). Versija, kad nukentėjusioji buvo sužalota savo namuose, buvo pradėta tirti tik po to, kai 2018 m. sausio 17 d. pas L.

M. atvyko pareigÅ«nai M. S. ir S. R., kuriems nukentėjusioji pati nurodė kitokias savo sužalojimo aplinkybes. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo apžiÅ«rėtas butas, kuriame nukentėjusioji buvo sužalota. PareigÅ«nė S. R. pagal nukentėjusiosios L. M. nurodytas sužalojimo bute aplinkybes sudarė buto planÄ (priedas prie 2018 m. kovo 15 d. liudytojos S. R. apklausos protokolo) (1 t., b. l. 192), jame pažymėjo vietÄ , kurioje stovėjo L. M., įėjus į butÄ Å½.

M. ir V. Ž.; vietÄ , kurioje L. M. stovėjo, kai V. Ž. jai sudavė; vietÄ , kur sėdėjo V. Ž.. Pastarasis įtariamuoju apklaustas tik 2020 m. lapkričio 18 d. (3 t., b. l. 175-179). Å ioje apklausoje V. Ž. nurodė, kad tame name, kuriame gyvena L. M., anksčiau gyveno jo pažįstamas asmuo, vardu D.; Å¡is asmuo gyveno vienas, butÄ nuomojosi, o Å¡iuo metu (V. Ž. apklausos metu) yra iÅ¡vykęs į AirijÄ . Akivaizdu, kad praėjus beveik dvejiems metams po įvykio objektyviai neįmanoma patikrinti nuteistojo versijos, siekiant nustatyti asmenį, vardu D., pas kurį, galbÅ«t, galėjo įvykio dienÄ eiti V.

Ž., juo labiau, kad tas asmuo, remiantis paties V. Ž. nurodytomis aplinkybėmis, iÅ¡vykęs į užsienį. Kita vertus, atsižvelgus į L. M. pareigÅ«nams pokalbio metu, ne apklausai, nurodytas sužalojimo aplinkybes, jas patvirtinančius vaizdo įraÅ¡us, L. M. telefoninių skambučių iÅ¡klotines, Ž. M. ir nukentėjusiosios parodymų apie kitÄ sužalojimo versijÄ , ne bute, prieÅ¡taringumÄ , nenuoseklumÄ , prieÅ¡ingumÄ objektyviems bylos duomenims, L. M. ir Ž. M. nenorÄ , kad bÅ«tų atskleistas padarytas nusikaltimas, spręstina, kad aptartų įrodymų visumos pakanka veikos aplinkybėms nustatyti, sujungti jas į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę, o kartu ir nuteistojo kaltei konstatuoti. 19.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų visuma, sujungdamas byloje iÅ¡irtus ir įvertintus įrodymus į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę, padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis V. Ž. 2018 m. sausio 13 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, tyčia sudavė L.

M. vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ ir taip jÄ nesunkiai sužalojo, padarydamas teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotus kÅ«no sužalojimus. V. Ž. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje, vertinant įrodymus pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmeta.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Ž. bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ , nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau ne vienÄ kartÄ teistas (3 t., b. l. 82-92, 93-150), nusikalto neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos laikotarpiu.

Teismas įvertino ir tai, kad nusikaltimÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. Ž. padarė kaip recidyvistas, tai buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Nuteistajam už jo padarytÄ nusikaltimÄ paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu (nežymiai virÅ¡ija sankcijos vidurkį) yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Kadangi V.

Ž. nusikalto, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistajam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir V. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ .

V. Ž. paskirtÄ galutinę subendrintÄ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ bei neteisingÄ pagrindo nėra. Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a :  nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Boleslovas Kalainis Nijolė Matuzevičienė Gražvydas PoÅ¡kus