2021-06-09 Nr. AB-12433-3-62-3-01408-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-350-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01408-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 8 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, 1 būrio 6 miegamajame. Šioje patalpoje gyveno per daug asmenų, todėl pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto. Dieninis apšvietimas buvo per silpnas, oro temperatūra per žema, patalpos neremontuotos, prastos būklės, langai sukiužę, laiptai nutrupėję, ant sienų veisėsi pelėsis, trupėjo tinkas, vėdinimas buvo nepakankamas. Tualetai buvo nešvarūs, neišduodamos patalpų valymo priemonės. Sanitariniame mazge trūko klozetų, praustuvių, nebuvo lentynėlių higienos reikmenims. Virtuvėlėje nebuvo puodų, keptuvių, virdulio. Dėl atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad ploto norma, minimaliai tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl netinkamo apšvietimo. Pareiškėjo būrio sanitariniame mazge įrengti 5 klozetai ir 5 praustuvės. Virtuvėlėje yra visas reikiamas inventorius. Nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės, todėl jie patys atsakingi už tvarkingos ir švarios aplinkos palaikymą. Patalpose veikia mechaninė ventiliacija, taip pat vėdinimas vykdomas per atvirus langus. Sienų ir lubų būklė tvarkinga. Esant poreikiui, nutiestiesiems gali būti išduodami elektriniai šildytuvai, tačiau pareiškėjas dėl to į administraciją nesikreipė. Šiltuoju metų laiku numatoma atlikti pirmojo sektoriaus laiptų pakopų remontą. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo A. T. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. liepos 8 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 8 d.

7. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111 punktu, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas 1 būrio 6 miegamajame gyveno tik nuo 2019 m. balandžio 25 d., o iki tol buvo kalinamas 6 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, tačiau kalinimo sąlygų joje neginčija. Teismas vertino, ar laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. liepos 8 d. pareiškėjui buvo užtikrinta minimali ploto norma 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje. Teismas nustatė, kad šios patalpos plotas yra 26,97 kv. m ir nurodė, kad pareiškėjo teiginį, jog šioje patalpoje gyveno 14 asmenų, paneigia atsakovo atstovo pateikta Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistės pažyma, kurioje užfiksuota, kad šioje patalpoje ginčo laikotarpiu faktiškai gyveno 8 asmenys. Teismas neabejojo šios pažymos objektyvumu ir konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali ploto norma (teko 3,3 kv. m ploto).

8. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl neužtikrintų higienos sąlygų pagrįstumą, vadovaudamasis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir higienos norma HN 134:2015), nustatytais reikalavimais, atsakovo atstovui nepateikus jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nusiskundimus aptariamu aspektu, pripažino, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, vėdinimas, techniškai tvarkinga aplinka, kas neatitinka higienos normos HN134:2015 12, 16, 17, 39 punktų reikalavimų.

9. Teismas ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl valymo priemonių, sanitarinių įrenginių kiekio, virtuvėlės įrengimo.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų higienos ir buities sąlygų (patalpų oro temperatūra, vėdinimas, techniškai tvarkinga aplinka). Teismas vertino, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

11. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teisės buvo pažeistos tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į gydytojus ar į psichologą dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių, taip pat nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl ginčo dalyko.

12. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai buvo mažareikšmiai ir nesukėlė pareiškėjui jokių ilgiau trukusių pasekmių, nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

III. 13. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir išsamiai bei visapusiškai patikrinti bylos medžiagą.

14. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje gyveno 14 asmenų, paneigia atsakovo atstovo pateikta Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistės pažyma, kurioje užfiksuota, kad šioje patalpoje ginčo laikotarpiu faktiškai gyveno 8 asmenys. Pareiškėjo teigimu, ši pažyma nepagrįsta objektyviais įrodymais – fotonuotraukomis, kurios patvirtintų pareiškėjo argumentus, kad šioje patalpoje gyveno 14 asmenų, dėl ko jam teko mažiau nei 3,1 kv. m ploto. Teismas nepagrįstai nustatytus pažeidimus pripažino mažareikšmiais, nes pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo laikomas nepertraukiamai nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. liepos 8 d., todėl teismų praktikos kontekste yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos neatitinka realybės. Pareiškėjas nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų, nejautė, jog temperatūra yra per aukšta ar per žema, kadangi nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo. Pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečias materialines ir proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiškino teismas. Neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. liepos 8 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. liepos 8 d. Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų higienos ir buities sąlygų (patalpų oro temperatūra, vėdinimas, techniškai tvarkinga aplinka), todėl pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Teismas sprendė, kad pripažintas Pravieniškių PN-AK pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, išsamiai bei visapusiškai patikrinti bylos medžiagą bei dėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis argumentus dėl gyvenamojo ploto normos bei neturtinės žalos atlyginimo būdo.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis byla turėtų būti peržiūrėta visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliaciniame teisme tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, bei į išvardintus apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertins pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis argumentų pagrįstumą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje gyveno 14 asmenų, todėl jam teko mažiau nei 3,1 kv. m ploto, o atsakovo atstovo pateikta Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistės pažyma, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nėra objektyvus įrodymas.

24. Nurodytu aspektu pažymėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005; 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

25. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentų dėl jam tekusio ploto pagrįstumą, vertino atsakovo atstovo pateiktą Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistės 2019 m. liepos 30 d. pažymą Nr. 61-3019 „Dėl nuteistojo A. T.“, kuria buvo paneigti pareiškėjo nurodyti argumentai, kad 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje gyveno 14 asmenų. Nurodytos pažymos duomenimis pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas 1 būrio 6 gyvenamoje patalpoje, kurioje buvo 8 miegamosios vietos ir faktiškai šioje patalpoje buvo 8 nuteistieji. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti nurodytos pažymos objektyvumu. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti nurodyta pažyma ir iš šios pažymos duomenų pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali ploto norma.

26. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

27. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

28. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

29. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo vertinimui, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai (Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. liepos 8 d. neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų higienos ir buities sąlygų (patalpų oro temperatūra, vėdinimas, techniškai tvarkinga aplinka)) sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

31. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė