0104e329-b741-4d39-9c8a-9e099cd0c83a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-372/2014 Procesinio sprendimo kategorija: 128.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Å erno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo F. E.-S. Y. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ AirijÄ , priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3013-262/2013 pagal pareiÅ¡kėjo F.

E.-S. Y. praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo grÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ iÅ¡davimo, suinteresuotas asmuo – A. D. – Y., iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas F. E.-S. Y. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ grÄ Å¾inti nepilnametę U.

D. Y., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), į AirijÄ pas vaiko tėvÄ â€“ pareiÅ¡kėjÄ F. E. – S. Y.. Nurodė, jog jis ir suinteresuotas asmuo A. D.-Y. yra nepilnametės U. D. Y., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Duktė gimė santuokoje, kuri iki Å¡iol nėra nutraukta. Å eimos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Airijoje. Santykiai Å¡eimoje pasikeitė gimus dukrai. 2012 m. balandžio 14 d. motina vaikÄ neteisėtai iÅ¡vežė į LietuvÄ ir iki Å¡iol atsisako vaikÄ grÄ Å¾inti į AirijÄ .

PareiÅ¡kėjas buvo prisirišęs prie Å¡eimos, ypač savo dukters, kuriai Airijoje buvo sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos – pareiÅ¡kėjas turėjo darbÄ , Å¡eima gaudavo socialinį aprÅ«pinimÄ , pareiÅ¡kėjo pastangų dėka buvo nuomojamas bÅ«stas. Duktė taip pat buvo labai prisiriÅ¡usi prie tėvo, ji nuo pat gimimo gyveno Airijoje, pareiÅ¡kėjas labai stengėsi dėl savo dukters bei Å¡eimos gerovės, daug dirbo, padėjo Å¡eimai tvarkytis buityje. Mergaitė iÅ¡ Airijos buvo iÅ¡vežta dėl pareiÅ¡kėjui nesuprantamų priežasčių, atÅ¡alus sutuoktinių tarpusavio santykiams, tuo pažeidžiant tarptautinės teisės aktus.

Suinteresuotas asmuo A. D.-Y. atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo atmesti. Nurodė, kad iÅ¡ Airijos į LietuvÄ su dukra iÅ¡vyko 2012 m. balandžio 14 d., neapsikentusi nuolatinių sutuoktinio F. E.-S. Y. pykčio proveržių ir agresijos, psichologinio bei fizinio smurto naudojimo jos atžvilgiu nepilnametės dukters akivaizdoje. Mergaitė iki iÅ¡vykimo į LietuvÄ buvo pasidariusi labai nerami. Vaiko grÄ Å¾inimas į AirijÄ bÅ«tų susietas su vaiko patekimu į netoleruotinÄ situacijÄ .

Nuo gimimo mergaitę augino ir prižiÅ«rėjo jos mama. Vaiko tėvas neturi sÄ lygų ir galimybių pasirÅ«pinti dukterimi – jis dirba ne pilnu darbo krÅ«viu, darbas yra naktimis, gyvena nuomojamame bute. Mergaitė kalba tik lietuvių kalba ir labai nedaug prancÅ«zų kalba. Vaikas Lietuvoje lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , kurioje puikiai sutaria su bendraamžiais, yra lavinama ir ugdoma. MamÄ ir dukterį sieja labai artimas ryÅ¡ys. Vaikas bendrauja su mamos tėvais (seneliais), proseneliais, pusbroliais ir kitais artimais giminaičiais.

Ji yra užregistruota vietos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, kurioje vaikui yra teikiamos medicininės paslaugos. PareiÅ¡kėjas tik santuokos su vaiko motina dėka turi ES valstybės narės piliečio Å¡eimos nario statusÄ , jo, kaip emigranto, situacija yra nestabili. Nutraukus judviejų santuokÄ , pareiÅ¡kėjui greičiausiai tektų iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies. Vaiko tėvas gali bet kada susitikti, matytis ir bendrauti su dukterimi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė grÄ Å¾inti U.

D. Y. į AirijÄ . Teismas sprendė, jog U. D. Y. iÅ¡vežimas iÅ¡ Airijos į Lietuvos RespublikÄ 2012 m. balandžio 14 d. buvo neteisėtas, kadangi pareiÅ¡kėjas ir A. D.-Y. vaiko atžvilgiu naudojosi lygiomis teisėmis, o vaikas iÅ¡vežtas iÅ¡ Airijos tėvui nesutinkant (Hagos konvencijos 3 str. 1 d., Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2 str. 11 p.). Teismas atsisakymÄ iÅ¡duoti leidimÄ grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ AirijÄ grindė Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintu pagrindu, padaręs iÅ¡vadÄ , jog tarp vaiko ir motinos yra susiformavęs stiprus emocinis ryÅ¡ys, dėl ko vaiko atskyrimas nuo motinos ir jo perdavimas iÅ¡imtinei tėvo globai, gali turėti didelės psichinės žalos tokio amžiaus vaiko bÅ«klei.

Be to, teismas, vadovaudamasis 1989 m. Vaiko teisių apsaugos konvencijos preambulėje, 3 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstytomis nuostatomis, padarė iÅ¡vadÄ , kad priimant sprendimÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo į AirijÄ privalo bÅ«ti atsižvelgta į vaiko interesų virÅ¡enybę prieÅ¡ tėvų teisę betarpiÅ¡kai kasdienÄ kontaktuoti su vaiku ir paisoma iÅ¡imtinai vaiko interesų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas F. E. – S. Y. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - iÅ¡duoti leidimÄ grÄ Å¾inti nepilnametę U.

D. Y. atgal į AirijÄ pas vaiko tėvÄ . AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas, vadovaudamasis 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punktu, bylos Å¡alims neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ procese. Pagal Å¡iÄ konvencijos nuostatÄ pareiga įrodyti didelę rizikÄ , kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ , tenka asmeniui, įstaigai ar kitai organizacijai, kuri prieÅ¡tarauja, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas. To neįrodžius galioja bendra 1980 m. Hagos konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog vaiko neteisėto iÅ¡vežimo ar laikymo atveju, jei pradedant procesÄ teismo ar administracinėje institucijoje dar nėra praėjęs vienerių metų terminas nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar laikomas, bylÄ nagrinėjanti institucija nurodo vaikÄ tuojau pat grÄ Å¾inti.

2. PareiÅ¡kėjas byloje yra pateikęs eilę įrodymų apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , gaunamas pajamas, byloje yra Airijos centrinės institucijos 2013 m. liepos 4 d. ataskaita, kurioje atliktas pareiÅ¡kėjo socialinis įvertinimas ir kur konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas turi darbÄ , gyvena dideliame dviejų miegamųjų bute, butas yra tvarkingas ir kad tai bÅ«tų tinkama aplinka vaikui. Tuo tarpu nei A. D.-Y., nei Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar Biržų rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, kurie prieÅ¡taravo vaiko grÄ Å¾inimui ir teigė, jog vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta žala, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Tai, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų apie Airijoje planuojamÄ samdyti auklę, bÅ«simÄ vaiko priėmimÄ Ä¯ darželį, ar ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas nuomojamame bute gyvena su draugu, negali bÅ«ti laikoma tinkamais įrodymais apie vaikui gresiančiÄ fizinę ar psichinę žalÄ jo grÄ Å¾inimo atveju. PareiÅ¡kėjui nurodžius, kad vaiku tinkamai bus pasirÅ«pinta, pareigÄ Ä¯rodyti, jog vaiko grÄ Å¾inimo atveju juo nebus tinkamai pasirÅ«pinta, turėjo taip teigiantys proceso dalyviai.

3. IÅ¡vados apie vaikui grÄ Å¾inimo atveju gręsiančiÄ Å¾alÄ nebuvo galima daryti dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nėra asocialus, turi darbÄ , pajamas, gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , apie pareiÅ¡kėjÄ teigiamai atsiliepiama Airijos centrinės institucijos ataskaitoje, vaiko grÄ Å¾inimo atveju pareiÅ¡kėjas liktų gyventi vienas nuomojamame bute. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima paneigti pareiÅ¡kėjo teikiamus įrodymus ar jo duotų paaiÅ¡kinimų nenuoseklumÄ .

4. Teismas netinkamai įvertino vaiko adaptacijÄ patvirtinančius įrodymus. Tai, jog mergaitė yra savarankiÅ¡ka, jos adaptacija užtruko vos dvi savaites, ji greitai įsijungė į kolektyvÄ , priprato prie darželio aplinkos, susirado draugų ir mėgstamų užsiėmimų, prieÅ¡ingai, nei teigiama teismo, leidžia manyti, kad grÄ Å¾inus mergaitę į jai buvusiÄ Ä¯prastÄ aplinkÄ Airijoje, ten ji vėl greitai pritaptų, adaptuotųsi į socialinę aplinkÄ Dubline. Mergaitei Airijoje bÅ«tų geresnės sÄ lygos gyventi ir vystytis.

Mergaitės motina galėtų į AirijÄ atvykti kartu su dukra, pareiÅ¡kėjas jÄ paremtų materialiai, padėtų įsikurti. 5. 1980 m. Hagos konvencijos nuostatos įpareigoja Å¡alis, kurios yra ratifikavusios minėtÄ konvencijÄ , nedelsiant iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kimÄ dėl vaiko pagrobimo. Savo ruožtu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo grÄ Å¾inti vaikÄ nagrinėjimas užtruko nepagrįstai per ilgai. Visų pirma, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi pareiÅ¡kimas buvo nepagrįstai paliktas nenagrinėtas.

Byloje pareiÅ¡kėjas teismo prašė atsižvelgti į tai, kad Airijos centrinė institucija dėl didelio darbo krÅ«vio greitai negalės atlikti jo socialinio įvertinimo, todėl prašė Å¡iÄ aplinkybę įvertinti ir atsižvelgiant į Hagos konvencijos nuostatas bei jo reglamentuojamus trumpus bylos vedimo terminus, svarstyti galimybę dėl bylos nagrinėjimo. Dar vėliau, gavus Airijos centrinės institucijos 2013 m. liepos 4 d. pareiÅ¡kėjo socialinį įvertinimÄ , teismo posėdis buvo paskirtas tik 2013 m. lapkričio 5 d. (į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ paankstinti teismo posėdžio datÄ , Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡tu Nr. 2-3013-262/2013 buvo atsisakyta paskirti posėdį anksčiau, motyvuojant bylÄ nagrinėjančios teisėjos dideliu darbo krÅ«viu).

Teismas savo nutartyje dėl Å¡ių aplinkybių iÅ¡ viso nepasisakė. Suinteresuotas asmuo A. D. – Y. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti apelianto atskirÄ jį skundÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad mažametė Å¡alių dukra visapusiÅ¡kai ir pilnai prisitaikė Lietuvoje – aplinkoje, kuri jai pažįstama nuo gimimo. Be to, vaiko motina ginčijo ir paneigė apelianto į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais vaiko tėvas grindžia savo galimybes auginti bei auklėti mažametį vaikÄ .

2. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo argumentais bei įrodymais, kuriais jis grindžia savo galimybes aprÅ«pinti mažametę dukterį gyvenamuoju bÅ«stu. Ataskaitoje yra nurodyta, jog vaikui grįžus į AirijÄ , jis turės gyvenamÄ jÄ vietÄ pareiÅ¡kėjo nuomojamame bute, kuriame yra kambarys vaikui. Kadangi pareiÅ¡kėjas nuomojamame bute gyvena kartu su draugu, byloje nėra jokių įrodymų, iÅ¡skyrus paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, kad jo draugas, atvykus dukteriai, ketina iÅ¡sikraustyti. IÅ¡ nuomos sutarties matyti, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjo draugas, o ne jis pats yra buto nuomininkas.

3. Teismas pagrįstai atsižvelgė, jog Airijos centrinės institucijos atstovai pateiktoje ataskaitoje neiÅ¡tyrė, ar pareiÅ¡kėjas asmeniÅ¡kai turi pakankamus įgÅ«džius ketverių metų amžiaus vaiko priežiÅ«rai ir auklėjimui. Vien tai, jog pareiÅ¡kėjas turi darbÄ , nėra pakankama tam, jog bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vaiko tėvo darbo pobÅ«dis ir gaunamos pajamos užtikrins dukters teisę į vaiko materialinį gerbÅ«vį bei saugias gyvenimo sÄ lygas. Å ios aplinkybės bei tai, jog pareiÅ¡kėjas dirba naktimis naktiniame klube, sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog yra grėsmė, kad grÄ Å¾inus vaikÄ jam gali bÅ«ti padaryta fizinė ar psichinė žala arba jis gali patekti į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ .

4. Mergaitė iÅ¡ esmės kalba tik lietuviÅ¡kai, todėl ir užsienio kalbos barjeras vaikui patekus į kitÄ kalbinę aplinkÄ gali sukelti negatyvias pasekmes, susietinas su patekimu į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ konvencijos nuostatų prasme.

5. Teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , pagrįstai vadovavosi jos į bylÄ pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais motinos galimybes užtikrinti vaikui saugias vaiko amžiaus tarpsnį atitinkančias sÄ lygas, stabilų mažametės gyvenimÄ , pagrindinių vaiko teisių realų, o ne deklaratyvų įgyvendinimÄ . Mergaitė jau beveik dvejus metus (nuo 2012 m. balandžio 14 d.) nuolat ir nepertraukiamai gyvena Lietuvoje. Mergaitė yra visiÅ¡kai iÅ¡laikoma, ugdoma, lavinama, aprÅ«pinama gyvenamuoju bÅ«stu iÅ¡imtinai motinos.

Ji lanko Biržų lopšelį darželį (duomenys neskelbtini), sveikatos priežiūros paslaugas jai teikia kvalifikuoti VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos medikai. Laisvalaikiu vaikas lanko Biržų šokių būrelį (duomenys neskelbtini) Biržų mieste, lavinami jos muzikiniai (dainavimo) sugebėjimai. Vaiko mama A. D.-Y. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna stabilias 1525 Lt pajamas. 6. 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos preambulėje ir jos 3 straipsnio 1 dalyje bei 18 straipsnio dalyje įtvirtinta, jog pirmenybė turi būti teikiama vaiko interesams.

Å iuo principu pagrįstai buvo vadovaujamasi sprendžiant vaiko grÄ Å¾inimo klausimÄ .

7. Suinteresuotas asmuo neturėjo jokios įtakos bylos nagrinėjimo terminų trukmei. Teismas, spręsdamas klausimÄ , susijusį su mažamečiu vaiku, negalėjo bÅ«ti formalus ir neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų aplinkybių, kurias bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, priimti skubotÄ , nepilnamečio vaiko interesams aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujantį procesinį sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iÅ¡spręstas iÅ¡ Airijos neteisėtai iÅ¡vežto ir neteisėtai laikomo Lietuvos Respublikoje nepilnamečio vaiko grÄ Å¾inimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikoje Å¡ios kategorijos bylos nagrinėjamos vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas), 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija), LR CPK XXXIX skyriuje įtvirtintomis nuostatomis ir LR Civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) 7-12 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis.

CPK nuostatos, nagrinėjant Å¡ias bylas, taikomos tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija ir Ä®gyvendinimo įstatymas nenustato kitaip (Ä®gyvendinimo įstatymo 7 str. 1 d.). Reglamento, kaip tiesiogiai taikomo Europos SÄ jungos teisės akto, normų ir Hagos konvencijos, kaip daugiaÅ¡alės tarptautinės sutarties, priimtos Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje, normų konkurencijos klausimas yra iÅ¡spręstas Reglamento 60 straipsnyje, pagal kurį santykiuose tarp valstybių narių Å¡is reglamentas pakeičia Hagos konvencijÄ tiek, kiek ji susijusi su bylomis, kurioms taikomas Å¡is reglamentas.

Reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, jog vaiko neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo atvejais vaiko grÄ Å¾inimas turėtų bÅ«ti užtikrinamas nedelsiant ir Å¡iuo tikslu turėtų ir toliau bÅ«ti taikoma Hagos konvencija, papildoma Å¡io reglamento, ypač 11 straipsnio, nuostatomis. Å ių nuostatų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog jose įtvirtintas Reglamento virÅ¡enybės principas turi bÅ«ti derinamas su Hagos konvencijos subsidiaraus taikymo galimybe, kai Reglamentas nereglamentuoja tam tikrų klausimų, susijusių su vaiko grÄ Å¾inimu jo neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo atvejais.

Vaiko neteisėto iÅ¡vežimo ir/arba negrÄ Å¾inimo pasekmės yra tos, kad pažeidžiamos globos teisės. Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės Å¡iÄ teisę realizuoti vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kuriÄ turėjo savo gyvenamojoje vietoje iki neteisėto iÅ¡vežimo ar laikymo. Tai yra žalingi padariniai, kurie atsiranda tiek asmeniui, turinčiam globos teisę vaikui, tiek vaikui, jį neteisėtai iÅ¡vežus iÅ¡ gyvenamosios vietos ar neteisėtai negrÄ Å¾inant.

Pagal Hagos konvencijos 18 straipsnį įgaliotos institucijos sprendimo vaiko grÄ Å¾inimo klausimu neturi lemti aplinkybės, aktualios iÅ¡ esmės sprendžiant vaiko globos klausimÄ , todėl teismas, spręsdamas klausimÄ grÄ Å¾inti ar negrÄ Å¾inti vaikÄ , turi vertinti įrodymus ir nustatyti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bÅ«tent Å¡ios kategorijos byloms Hagos konvencijos ir Reglamento normų taikymo aspektu. Hagos konvencijoje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių tikslų – užtikrinti, kad neteisėtai į bet kuriÄ susitariančiÄ jÄ valstybę iÅ¡vežti ar jose laikomi vaikai bÅ«tų greitai grÄ Å¾inti (Hagos konvencijos 1 (a) straipsnis).

Å is tikslas yra atkartotas jau minėtoje Reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje. Siekiant jo įgyvendinimo, Reglamento 11 straipsnio 3 dalyje ir Hagos konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendrasis Å¡eÅ¡ių savaičių terminas, per kurį turi bÅ«ti priimtas sprendimas dėl vaiko grÄ Å¾inimo nuo pareiÅ¡kimo pateikimo, iÅ¡skyrus kai iÅ¡imtinės aplinkybės to neleidžia padaryti. Taigi, tiek Hagos konvencija (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis), tiek Reglamentas (11 straipsnio 1 dalis) nustato bendrÄ jÄ taisyklę, jog vaikas visada turi bÅ«ti grÄ Å¾intas į valstybę, iÅ¡ kurios ar į kuriÄ jis buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar negrÄ Å¾intas.

Vaiko grÄ Å¾inimu siekiama kuo greičiau atkurti status quo ante, kad bÅ«tų iÅ¡vengta de facto dėl neteisėtų vieno iÅ¡ tėvų veiksmų susiklosčiusios situacijos įteisinimo, paliekant vaiko globos ir tėvų valdžios įgyvendinimo klausimÄ spręsti jurisdikcijÄ dėl Å¡io klausimo iÅ¡sprendimo turinčiam teismui (Hagos konvencijos 19 str.). Hagos konvencijoje įtvirtinta vaiko grÄ Å¾inimo procedÅ«ra nėra taikoma automatiÅ¡kai ar mechaniÅ¡kai. Hagos konvencijoje apibrėžiant valstybių narių įsipareigojimus dėl vaiko grÄ Å¾inimo, yra įtvirtinta keletas iÅ¡imčių, paremtų objektyviu konkretaus vaiko ir jo aplinkos įvertinimu (žr. ypač Hagos konvencijos 12, 13 ir 20 straipsnius), tokiu bÅ«du nustatant, kad bÅ«tent bylÄ nagrinėjančiam teismui kiekvienu konkrečiu atveju yra palikta teisė priimti sprendimÄ dėl įpareigojimo grÄ Å¾inti vaikÄ ar atsisakyti jį grÄ Å¾inti.

Reglamentas nenumato savarankiÅ¡kų atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ pagrindų, tačiau įtvirtina kai kurių Hagos konvencijoje numatytų atsisakymo grÄ Å¾inti pagrindų taikymo ribojimus ir procesines taisykles (Reglamento 11 straipsnio 2-8 dalys). Hagos konvencijoje numatytos Å¡ios iÅ¡imtys, kurias gali taikyti valstybės, į kuriÄ neteisėtai iÅ¡vežtas vaikas, teismai ir kurių bent vienos pakanka, kad atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ valstybę, iÅ¡ kurios ar į kuriÄ jis buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar negrÄ Å¾intas:

1. asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rÅ«pinosi vaiku, vaiko iÅ¡vežimo ar laikymo metu iÅ¡ tiesų nesinaudojo globos teisėmis (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas) arba 2. asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rÅ«pinosi vaiku, vaiko iÅ¡vežimo ar laikymo metu neprieÅ¡taravo ar vėliau sutiko, kad vaikas bÅ«tų iÅ¡vežtas ar laikomas (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas) arba 3. yra didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktas) arba 4. vaikas prieÅ¡tarauja grÄ Å¾inimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę (Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalis) arba 5. procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos (Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalis).

Å iuose pagrinduose, iÅ¡skyrus pirmuosius du, prioritetas tiesiogiai teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vaiko interesai priklauso nuo daugelio aplinkybių kiekvienu individualiu atveju – amžiaus, brandos lygio, aplinkos, patirties. Tokiais atvejais teismas, vykdydamas savo įgaliojimus, turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp Hagos konvencijos tikslo, reikalaujančio užtikrinti neteisėtai iÅ¡vežto ir laikomo vaiko grÄ Å¾inimÄ , bei jį įgyvendinančių nuostatų (iÅ¡ vieno pusės) ir vaiko interesų (iÅ¡ kitos pusės), o vaikÄ atsisakyti grÄ Å¾inti tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai byloje nustatyti faktai aiÅ¡kiai patvirtina, jog to reikia, siekiant tinkamai apsaugoti vaiko interesus.

Dėl vaiko iÅ¡vežimo iÅ¡ Airijos į Lietuvos RespublikÄ ir jo laikymo Å¡ioje Å¡alyje teisėtumo Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog sutuoktiniai F. E.-S. Y. ir A. D. –Y., gyvendami Airijoje, susilaukė dukters U. D. Y., gimusios (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo A. D. –Y. 2012 m. balandžio 14 d. be pareiÅ¡kėjo F. E.-S. Y. žinios ir sutikimo iÅ¡vežė mergaitę į Lietuvos RespublikÄ , tokiu bÅ«du pažeisdama pareiÅ¡kėjo globos teises, kuriomis iki iÅ¡vežimo jie naudojosi kartu.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡ios faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ mažamečio vaiko U. D. Y. iÅ¡vežimÄ iÅ¡ Airijos į Lietuvos RespublikÄ ir jos laikymÄ Å¡ioje Å¡alyje pripažinti neteisėtu (Hagos konvencijos 3 str. ir Reglamento 2 str. 11 p.). Å ios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos iÅ¡vados, vertinant mažametės U. D. Y. iÅ¡vežimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje teisėtumÄ , nėra ginčijamos, teisėjų kolegija laiko jas tinkamai nustatytomis.

Todėl dėl praÅ¡ymo grÄ Å¾inti vaikÄ , kol nėra iÅ¡spręstas vaiko globos klausimas, teisėjų kolegija sprendžia, atsižvelgdama į Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus bei vaiko interesus, kuriems suteikta apsauga, vadovaujantis Hagos konvencijos 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintu reglamentavimu. Dėl atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę remiantis Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktu pagrįstumo Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakymÄ grÄ Å¾inti U.

D. Y. į AirijÄ grindė Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintu pagrindu, remiantis kuriuo valstybės, į kuriÄ kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grÄ Å¾inti vaikÄ , jei asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieÅ¡tarauja, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas, įrodo, kad yra didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ . Reglamento 11 straipsnio 4 dalies nuostata įtvirtina papildomÄ Å¡ios Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytos iÅ¡imties taikymo sÄ lygÄ â€“ teismas negali atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ remdamasis Å¡iuo pagrindu, jei nustatoma, kad bus imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugÄ jį sugrÄ Å¾inus.

Taigi Reglamentas dar labiau sustiprina principÄ , kad teismas turi nedelsiant grÄ Å¾inti vaikÄ , apribodamas Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytÄ iÅ¡imtį iki griežto minimumo, t.y. vaikas visada turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas, jeigu jam gali bÅ«ti užtikrinta apsauga kilmės valstybėje narėje. Tai atitinka minėtus Hagos konvencijos ir Reglamento tikslus - tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas iÅ¡vežimas ar negrÄ Å¾inimas. Minėta, jog Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintos iÅ¡imties tikslas – vaiko interesų apsauga.

Å i iÅ¡imtis yra skirta tiems atvejams, kai egzistuoja visos sÄ lygos vaiko iÅ¡vežimÄ ir jo laikymÄ pripažinti neteisėtu, tačiau, nepaisant to, vaiko grÄ Å¾inimas prieÅ¡tarautų jo interesams, kaip jie apibrėžiami Å¡io straipsnio 1 dalies b) punkte. BÅ«tent vaiko interesas, kad jis nebÅ«tų perkeltas iÅ¡ savo nuolatinės gyvenamosios vietos į naujÄ aplinkÄ be pakankamų stabilumo garantijų, suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ dėl egzistuojančio kiekvieno asmens intereso nebÅ«ti paveiktam grėsmės fizinei ar psichinei sveikatai bei nepakliÅ«ti į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atsisakymas grÄ Å¾inti vaikÄ yra grindžiamas faktinių aplinkybių įvertinimu, kurių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog mažametės U. D. Y. grÄ Å¾inimo atveju jai bÅ«tų padaryta psichinė žala, kuriÄ sÄ lygotų jos atskyrimas nuo mamos, užmegztų ryÅ¡ių su artimaisiais giminaičiais nutraukimas, mergaitės paėmimas iÅ¡ aplinkos, kurioje ji jaučiasi saugi, ir galimas patekimas į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ , kurios kilimÄ galėtų sÄ lygoti vaiko teisės į bÅ«stÄ , priežiÅ«rÄ tėvo darbo metu bei teisės į ikimokyklinį ugdymÄ netinkamas užtikrinimas.

Apeliantas, ginčydamas Å¡ių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ , nurodo argumentus, susijusius su pažeidimais, paskirstant įrodinėjimo pareigÄ , kadangi pagal Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalį pareiga įrodyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintų atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ sÄ lygų buvimÄ tenka asmeniui, kuris prieÅ¡tarauja, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas, o taip pat argumentus dėl Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytų Å¡ios iÅ¡imties taikymo sÄ lygų nebuvimo.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintos iÅ¡imties taikymo pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog yra didelė rizika, kad U. D. Y. grÄ Å¾inus į AirijÄ , jai bÅ«tų padaryta psichinio pobÅ«džio žala arba kad ji gali pakliÅ«ti į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ . Remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuotu Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytos vaiko grÄ Å¾inimo iÅ¡imties taikymÄ reglamentuojančios teisės normos aiÅ¡kinimu, ,,didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ padėtį“ apima kraÅ¡tutinius atvejus, kai vaikas negalės normaliai vystytis kilmės valstybėje dėl to, kad tėvų teisių ir pareigų turėtojas nevykdo ar nederamai atlieka tėvų teises ir pareigas bei yra pagrindo manyti, kad toks jo elgesys nepasikeis ateityje (nederamai elgiasi vaiko akivaizdoje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis ar pan.) arba dėl objektyvių sÄ lygų kilmės valstybėje vaikui vystytis nebuvimo (pavyzdžiui, karo padėties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Byloje esantys raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai apie pareiÅ¡kėjo dukteriai daromÄ psichinę žalÄ (b.l. 55-65), yra susiję su sutuoktinių tarpusavio santykiais ir bendravimu tuo laikotarpiu, kai Å¡eima Airijoje gyveno karu, ir nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie tėvo neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko psichikai jiems betarpiÅ¡kai bendraujant tarpusavyje, įvertinant tai, jog Å¡eimos bendras gyvenimas faktiÅ¡kai yra iÅ¡iręs ir motina neplanuoja grįžti gyventi į AirijÄ . Vaiko grÄ Å¾inimas, esant artimam vaiko ir motinos emociniam ryÅ¡iui, savaime negali reikÅ¡ti psichinės žalos vaikui atsiradimo, kadangi, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, mergaitė noriai bendrauja su tėvu ir motina nesudaro kliūčių realiam jų bendravimui (b.l. 43).

Byloje suinteresuoto asmens A. D. –Y. nurodyti argumentai dėl vaiko teisės į bÅ«stÄ , iÅ¡laikymÄ , ikimokyklinį ugdymÄ pažeidimo vaiko grÄ Å¾inimo atveju, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, kurie nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindÄ pripažinti realios grėsmės dėl vaiko pakliuvimo į netoleruotinÄ situacijÄ egzistavimÄ . Atsižvelgdama į anksčiau paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindo atsisakyti grÄ Å¾inti U. D. Y. į AirijÄ remiantis Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatyta iÅ¡imtimi nėra.

Dėl atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę remiantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalimi pagrįstumo Kitas Hagos konvencijoje įtvirtintas pagrindas, kai galima atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ , yra įtvirtintas 12 straipsnio 2 dalyje – tai vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos. Žodis „prisitaikymas“ Å¡iame kontekste susideda iÅ¡ dviejų elementų. Visų pirma, jis apima fizinį elementÄ â€“ įsikÅ«rimÄ bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementÄ â€“ saugumÄ ir stabilumÄ .

Žodis „nauja aplinka“ apima vietÄ , namus, ugdymo įstaigÄ , draugus, veiklÄ ir galimybes. Turint omeny, kad Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas – užkirsti keliÄ neteisėtam vaiko iÅ¡vežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrÄ Å¾inimo atvejus, teismas, spręsdamas dėl vaiko negrÄ Å¾inimo Å¡iuo pagrindu turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrÄ Å¾inimÄ Å¡iuo iÅ¡imtiniu atveju. Kadangi vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos lygis turi bÅ«ti vertinamas tuo metu, kai vyksta procesas, teisėjų kolegija sprendžia dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

Teisėjų kolegija, taikydama šį atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ pagrindÄ , neatsižvelgia į Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ jo taikymo sÄ lygÄ (jog vaiko grÄ Å¾inimo procesas turi bÅ«ti pradėtas praėjus vienerių metų terminui, skaičiuojant jį nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar laikomas), kadangi pripažįsta jÄ procedÅ«rine ir formalia bei neatitinkančia Å¡ioje byloje susidariusios situacijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6/2013).

Nagrinėjamu atveju faktiÅ¡kai susiklostė situacija, jog vaikas iÅ¡ Airijos neteisėtai buvo iÅ¡vežtas 2012 m. balandžio 14 d. PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu dėl vaiko grÄ Å¾inimo į teismÄ kreipėsi 2012 m. spalio 8 d. Nors procesas dėl vaiko grÄ Å¾inimo buvo pradėtas nepraėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar laikomas, vaiko grÄ Å¾inimo klausimas nagrinėjamu atveju nebuvo iÅ¡spręstas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , laikantis Reglamento 11 straipsnio 3 dalyje ir Hagos konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 6 savaičių termino.

Civilinę bylÄ Vilniaus apygardos teisme nagrinėjanti teisėja 2012 m. spalio 8 d. gauto pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendė ir civilinę bylÄ iÅ¡kėlė tik 2012 m. spalio 30 d. nutartimi (b.l. 37). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartimi pareiÅ¡kėjui nustatytas terminas iki 2013 m. vasario 15 d. trÅ«kumams paÅ¡alinti – pateikti iÅ¡ Airijos centrinės institucijos pareiÅ¡kėjo socialinį įvertinimÄ (b.l. 103-104). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartimi pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtas, pareiÅ¡kėjui nepaÅ¡alinus minėtų trÅ«kumų (b.l. 121).

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis buvo panaikinta ir pareiÅ¡kėjo F. E.-S. Y. pareiÅ¡kimas dėl vaiko grÄ Å¾inimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (b.l. 151-153). Civilinė byla Vilniaus apygardos teismui buvo grÄ Å¾inta 2013 m. gegužės 2 d. (b.l. 155). Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje paskirtas 2013 m. lapkričio 4 d., o atidėjus šį teismo posėdį – 2013 m. lapkričio 28 d. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria vaiko grÄ Å¾inimo klausimas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, buvo priimta 2013 m. gruodžio 18 d.

Civilinė byla su atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta 2014 m. sausio 21 d. ir paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2013 m. vasario 4 d. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eiga ir teisėjo netinkamas vadovavimas procesui lėmė Reglamento 11 straipsnio 3 dalyje ir Hagos konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 6 savaičių termino pažeidimÄ . Dėl to yra priimta atskiroji nutartis, kuri iÅ¡siųsta Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, informuojant apie pažeidimus (CPK 332 str., 299 str.).

Pažymėtina, jog Hagos konvencija nėra siekiama besÄ lygiÅ¡ko neteisėtai iÅ¡vežto ir laikomo vaiko grÄ Å¾inimo. Tai, jog vadovaujantis Hagos konvencijos 1 straipsnio 1 punktu vaiko grÄ Å¾inimo procedÅ«ra turi bÅ«ti įvykdyta kuo greičiau, bei Å¡ioje konvencijoje ir Reglamente įtvirtintas Å¡eÅ¡ių savaičių vaiko grÄ Å¾inimo proceso terminas suponuoja, jog vaiko grÄ Å¾inimu inter alia yra siekiama kuo greitesnio jo grÄ Å¾inimo į iki neteisėto iÅ¡vežimo ar laikymo vaikÄ supusiÄ jo įprastÄ aplinkÄ , atkuriant ryÅ¡ius su tuo iÅ¡ tėvų, kurio globos teisės buvo pažeistos.

Å ių tikslų nebÅ«tų pasiekta tuo atveju, jei dėl užsitęsusio vaiko grÄ Å¾inimo proceso vaikas jau bÅ«tų prisitaikęs prie naujos aplinkos, dėl ko vaiko grÄ Å¾inimas jam reikÅ¡tų grįžimÄ Ä¯ kokybiÅ¡kai naujÄ aplinkÄ , prie kurios vaikas turėtų adaptuotis iÅ¡ naujo. Be to, vadovaujantis Hagos konvencijos 20 straipsniu, gali bÅ«ti atsisakyta grÄ Å¾inti vaikÄ pagal 12 straipsnio nuostatas, jei to neleidžia valstybės, į kuriÄ kreipiamasi, pagrindiniai žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos principai.

FaktiÅ¡kai susiklosčius situacijai, kai procesas dėl vaiko grÄ Å¾inimo pradedamas nepraėjus vienerių metų terminui, tačiau užsitęsia ilgÄ laiko tarpÄ ir lemia vaiko prisitaikymÄ prie naujos aplinkos, teisingumo ir protingumo principai reikalauja, jog minėtas Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaiko negrÄ Å¾inimo pagrindas bÅ«tų aiÅ¡kinamas ir taikomas ne formaliai, bet atsižvelgiant į pagrindinį Å¡ios vaiko grÄ Å¾inimo iÅ¡imties tikslÄ â€“ užtikrinti prie naujos aplinkos prisitaikiusio vaiko interesų apsaugÄ .

Bylose dėl vaiko grÄ Å¾inimo teismas, siekdamas užtikrinti tinkamÄ vaiko, tėvų bei vieÅ¡osios tvarkos interesų balansÄ , vaiko interesams turėtų teikti pagrindinį dėmesį. Tai matyti ir iÅ¡ Hagos konvencijos konstatuojamosios dalies antrosios pastraipos, kurioje valstybės narės pareiÅ¡kė, jog „sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų globa, svarbiausia yra vaikų interesai“. Vaiko interesai, priklausomai nuo jų prigimties ir svarbos, gali bÅ«ti pripažinti turinčiais virÅ¡enybę prieÅ¡ tėvų interesus (žr.

Sahin v. Germany, no. 30943/96, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas). Nepaisant to, tėvų interesai, ypač jų interesas reguliariai bendrauti su vaiku, iÅ¡lieka veiksnys, kuris turi bÅ«ti įvertintas, siekiant užtikrinti tinkamÄ minėtų interesų balansÄ (žr. Sahin v. Germany, no. 30943/96, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas; Haase v Germany, no. 11057/02, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. balandžio 8 d. sprendimas; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. vasario 26 d. sprendimas).

Pažymėtina, jog pirmenybė vaiko interesų apsaugai teiktina ir tarptautinėje teisėje, atsižvelgiant į tai, jog valstybės įvairių tarptautinių organizacijų lygmeniu yra iÅ¡reiÅ¡kusios valiÄ , jog imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai (Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos 24 str. 2 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.).

Be to, remiantis Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog vaiko interesas susideda iÅ¡ dviejų dalių. Viena vertus, vaiko interesas reikalauja jo ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymo, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodoma, jog Å¡eima yra ypač netinkama. IÅ¡ to seka, kad Å¡eimos ryÅ¡iai gali bÅ«ti nutraukti tik iÅ¡imtiniais atvejais ir kad viskas turi bÅ«ti padaryta, siekiant iÅ¡saugoti asmeninius santykius, ir, jei reikia, „atstatyti“ Å¡eimÄ (Gnahoré v.

France, no. 40031/98, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimas). Kita vertus, vaiko interesus aiÅ¡kiai atitinka siekis užtikrinti jo vystymÄ si patikimoje aplinkoje ir nei vienas iÅ¡ tėvų negali pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį imtis priemonių, kurios darytų žalÄ vaiko sveikatai ir vystymuisi (Neulinger ir Shuruk v. Switzerland, no. 41615/07, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. liepos 6 d. sprendimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina bÅ«tinumÄ taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį ir atsisakyti U.

D. Y. grÄ Å¾inti į kilmės vietos valstybę. Teisėjų kolegija konstatuoja esant nustatytas Å¡ias aplinkybes, patvirtinančias, jog U. D. Y. per vienerių metų ir deÅ¡imties mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2012 m. balandžio 14 d., prisitaikė prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos ir Å¡ios aplinkos pakeitimas neatitiktų jos interesų. Mergaitei neteisėto iÅ¡vežimo iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos Airijoje metu buvo du metai ir septyni mėnesiai. Gyvenant Airijoje mergaitės fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jos amžių, sutapo su jos tėvų, o ypatingai su motinos aplinka, su kuria ji praleisdavo daugiausiai laiko.

IÅ¡vykusios iÅ¡ Airijos į LietuvÄ , mergaitė su motina apsigyveno Biržuose 73,45 kv. m. keturių kambarių bute, kuris A. D. –Y. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso nuo 2012 m. spalio 2 d. (b.l. 59). Å iame bute kartu gyvena A. D.-Y. tėvai ir brolis, kurie padeda prižiÅ«rėti mergaitę ir kuriÄ su jais sieja artimas ryÅ¡ys (b.l. 95). 2012 m. gegužės 14 d. mergaitė pradėjo lankyti Biržų lopÅ¡elį – darželį (duomenys neskelbtini) (b.l. 75), o 2012 m. lapkričio 20 d.

– Å¡okių bÅ«relį (b.l. 200). Mergaitės adaptacija ikimokyklinio ugdymo įstaigoje užtruko tik dvi savaites (b.l. 75). Mergaitė charakterizuojama kaip komunikabili, pasitikinti savimi, savarankiÅ¡ka, drÄ siai iÅ¡sakanti savo nuomonę, turinti draugų. Mergaitė mėgsta sportuoti, žaisti judrius žaidimus, Å¡okti, pieÅ¡ti, lipdyti (b.l. 75, 142, 199). Mergaitės motina A. D.-Y. dirba (duomenys neskelbtini), o jos gaunamos pajamos sudaro 1525,50 Lt per mėnesį (b.l. 201-202). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog bÅ«dama Lietuvoje nuo 2012 m. balandžio 14 d. mergaitė prisitaikė ne tik prie fizinės, bet ir socialinės aplinkos, kuri, vertinant jÄ su buvusia iki vaiko neteisėto iÅ¡vežimo, žymiai iÅ¡siplėtė ir apima ne tik jos motinos, artimųjų giminaičių, bet ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos, kitų lankomų ugdymo užsiėmimų aplinkÄ .

Sparti vaiko raida jos buvimo Lietuvoje laikotarpiu sÄ lygoja tai, jog kokybiÅ¡kai jai buvo sukurta nauja aplinka. Å i aplinka atitinka mergaitės pagal jos amžių iÅ¡augusį pažinimo lygį ir socialinius įgÅ«džius. Tai, jog mergaitė fiziÅ¡kai ir emociÅ¡kai yra prisitaikiusi prie naujos aplinkos, patvirtina bendra jos charakteristika, gera psichinė bÅ«klė, nuolat kylantis iÅ¡sivystymo lygis, lietuvių kalbos mokėjimas. IÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų matyti, jog jis siekia vaiko grÄ Å¾inimo į aplinkÄ , kurioje jis nuolat bÅ«tų su vaiku, o jo darbo metu vaiko priežiÅ«ra ir auklėjimu rÅ«pintųsi samdoma auklė.

Teisėjų kolegijai kyla abejonių, jog pareiÅ¡kėjo finansinės galimybės sudarytų jam sÄ lygas leisti vaikÄ Ä¯ ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , kurios teikiamų paslaugų kaina sudarytų iki 700 EUR per mėnesį (b.l. 77-78, 115-116), įvertinus tai, jog pareiÅ¡kėjo pajamos sudaro nuo 1500 EUR iki 2000 EUR per mėnesį (b.l. 15-21, 115-116), iÅ¡ kurių 750 EUR sudarytų buto nuomos iÅ¡laidos (tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas, kaip teigia, vienas nuomotų butÄ ), neįskaitant kitų su buto iÅ¡laikymu susijusių iÅ¡laidų bei iÅ¡laidų už sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, iÅ¡laidų maistui, aprangai, laisvalaikiui ir t.t.

Mergaitė nemoka anglų kalbos ir Å¡iek tiek kalba tėvo gimtÄ ja prancÅ«zų kalba. Todėl jai reikėtų iÅ¡ naujo adaptuotis ne tik prie fizinės ir socialinės, bet ir kalbinės aplinkos, kurioje ji atsidurtų jos grÄ Å¾inimo į AirijÄ atveju. Toks vaiko grÄ Å¾inimas faktiÅ¡kai neatitiktų Hagos konvencijos siekiamų tikslų bei vaiko interesų. Pažymėtina, jog vaikui bÅ«nant Lietuvoje vaiko tėvui nėra daroma jokių kliūčių, siekiant bendrauti su vaiku. Tuo tarpu grÄ Å¾inus vaikÄ Ä¯ AirijÄ , vaikas prarastų nuolatinį stiprų emocinį ryšį su motina, nes dėl finansinių priežasčių A.

D.-Y. negalėtų apsigyventi Airijoje, o pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog vaiko grÄ Å¾inimo atveju jis bÅ«tų pajėgus užtikrinti nepertraukiamÄ dukters ir motinos bendravimÄ , padedant motinai įsikurti Airijoje. Pripažinus, jog vaikas bÅ«damas Lietuvoje su motina yra prisitaikęs prie naujos aplinkos, jo interesų nagrinėjamu atveju taip pat neatitiktų grÄ Å¾inimas į AirijÄ , esant prasidėjusiam santuokos nutraukimo procesui, kuriame inter alia sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina klausimas (Biržų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4-847/2014).

Atsakovas F. E.-S. Y. toje byloje iki Å¡iol nėra iÅ¡reiÅ¡kęs jokios savo pozicijos Å¡iuo klausimu, nors jam buvo sudarytos tinkamos galimybės pasinaudoti Å¡ia savo procesine teise. Todėl status quo iÅ¡saugojimas nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste faktiÅ¡kai labiau atitiktų vaiko interesus, siekiant iÅ¡vengti situacijos, jei, grÄ Å¾inus vaikÄ Ä¯ AirijÄ , jo gyvenamoji vieta, nutraukus santuokÄ , bÅ«tų nustatyta su motina ir jis vėl turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas į LietuvÄ .

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog dėl nurodytų faktorių (vaiko antrieji metai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, nauji draugai, nauja kalbinė aplinka, aktyvus ir įvairiapusis laisvalaikis, geri santykiai Å¡eimoje, natÅ«ralus ir tvirtesnis emocinis ryÅ¡ys su motina, įgytas saugumo ir stabilumo jausmas esamoje aplinkoje, geros buities sÄ lygos, galima apsunkinta adaptacija naujoje aplinkoje ir pavojus prarasti bendravimÄ su motina ar iÅ¡ esmės jį apriboti, vaiko amžius) vaiko gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka vaiko interesus.

Pažymėtina, jog, nepaisant Reglamento 55 straipsnyje įtvirtintos centrinių institucijų bendradarbiavimo konkrečiose bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, pareigos, Airijos centrinė institucija neužtikrino, jog nagrinėjamoje byloje, esant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymams, bÅ«tų kuo skubiau pateiktas iÅ¡samus pareiÅ¡kėjo socialinis įvertinimas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti apie jo gyvenimo sÄ lygas, bÅ«dÄ bei jo galimybes vienam pasirÅ«pinti dukters priežiÅ«ra, jei bÅ«tų priimtas sprendimas dėl mergaitės grÄ Å¾inimo (b.l. 94-96, 114-116, 120(4)-120(6)).

Be to, Airijos centrinė institucija neužtikrino, kad bÅ«tų imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugÄ jį grÄ Å¾inus (Reglamento 11 str. 4 p.). Byloje esanti Socialinių darbų departamento 2013 m. liepos 4 d. socialinė ataskaita vertintina kritiÅ¡kai nagrinėjamoje byloje įrodinėtinų aplinkybių kontekste, nes yra pagrįsta tik gyvenamosios aplinkos sÄ lygų (bÅ«sto) įvertinimu (b.l. 160-163) ir neįrodo, jog pareiÅ¡kėjo finansinė padėtis bei jo įgÅ«džiai leistų jam sudaryti tinkamas sÄ lygas vaiko priežiÅ«rai ir ugdymui.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamos bylos atveju atsisakymas atsižvelgti į U. D. Y. prisitaikymÄ prie naujos aplinkos neatitiktų vaiko interesų, todėl, vadovaudamasi Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo atmeta. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl ko netinkamai taikė Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalies nuostatas bei tuo remdamasis be pagrindo atsisakė Å¡alių dukrÄ grÄ Å¾inti į AirijÄ , tačiau byloje priimto teisinio rezultato prasme atskiruoju skundu skundžiama teismo nutartis yra teisinga, dėl to paliekama galioti.

Dėl vaiko negrÄ Å¾inimo teisinių padarinių Pažymėtina, jog Reglamento 17 konstatuojamoje dalyje yra įtvirtinta, jog valstybės narės, į kuriÄ vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar negrÄ Å¾intas, teismo sprendimas negrÄ Å¾inti vaiko gali bÅ«ti pakeičiamas paskesniu vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos iki neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo valstybės narės teismo sprendimu. Å i procedÅ«ra ir jos įgyvendinimo tvarka yra įtvirtinta Reglamento 11 straipsnio 6-8 dalyse, 42 straipsnyje.

Be to, vadovaujantis Hagos konvencijos 19 straipsniu, pagal Å¡iÄ KonvencijÄ priimtas sprendimas grÄ Å¾inti vaikÄ nėra laikomas lemiamu iÅ¡ esmės sprendžiant vaiko globos klausimÄ . Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog Biržų rajono apylinkės teisme 2012 m. liepos 2 d. buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-4-847/2014 pagal ieÅ¡kovės A. D. ieÅ¡kinį atsakovui F. E.-S. Y. dėl santuokos nutraukimo, kuriuo inter alia pareikÅ¡tas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi Å¡i civilinė byla buvo sustabdyta iki bus iÅ¡spręsta civilinė byla dėl leidimo grÄ Å¾inti vaikÄ iÅ¡davimo pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ Vilniaus apygardos teisme. Atnaujinus sustabdytÄ civilinę bylÄ , F. E.-S. Y., kaip Å¡alis (atsakovas), turi teisę dalyvauti Å¡iame procese bei prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å ios nutarties kopijas nedelsiant iÅ¡siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Biržų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui. Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Donatas Å ernas Egidijus Žironas