2021-07-14 Nr. AB-14365-3-64-3-00548-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-661-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00548-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad į Šiaulių TI buvo atvežtas 2019 m. kovo 19 d. ir patalpintas į gyvenamąsias kameras Nr. 34, 35 ir 77. Visose kamerose yra sunkiai pasiekiamas langas, kurio neįmanoma pasiekti stovint ant grindų, kadangi prie lango įmontuota dviaukštė lova bei vidinės lango grotos. Kamerų bendras plotas, įskaitant tualeto patalpą ir visus esamus baldus, skirtas gyventi vienam asmeniui, o lovos įmontuotos dviejų aukštų, kurios trukdo lengvai pasiekti langą, skirtą vėdinimui, tačiau patraukus gultą iš esamos pozicijos ir įmontavus pakylą dviejų laiptelių, būtų galima saugiai pasiekti langą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl to, jog nepasiekė lango, patyrė kairės rankos alkūnės kirstinę žaizdą, nes uždarydamas langą nukrito ant grindų.

3. Pareiškėjo teigimu, kameroje vienintelis vėdinimo šaltinis yra langas, todėl yra nuolat priverstas laipioti į antrą lovos aukštą, remtis į metalines konstrukcijas, kurios sukelia fizinį skausmą. Visose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo įrengta ventiliacija, dėl to tvyrojo nemalonus kvapas iš unitazo, naktimis buvo jaučiamas oro stygius bei drėgmė. Kameroje Nr. 35 tualeto patalpa įrengta aptveriant unitazą ir prausyklę OSB plokšte, kuri sušlapusi išbrinksta ir yra, kaupiasi grybas. Tualeto sienelė įrengta ne nuo grindų iki lubų, o nuo grindų palikus 20 cm tarpą, sienelės aukštis yra 1,50 m. Pasinaudojus tualetu, kameroje ilgą laiką išlieka nemalonus kvapas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 35 nėra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, dėl šios priežasties beldžiant į duris netyčia išdužo stebėjimo akelės stikliukas, pareiškėjui paskirta nuobauda ir išieškota už sudužusį stiklą. Pareiškėjo teigimu, visais atvejais nesant pareigūnų iškvietimo mygtuko, jis patiria didelius emocinius išbandymus, nerimą, stresą, pyktį, jaučia baimę, ar vėl nebus nubaustas už beldimą į duris. Pareiškėjas dėl visų nurodytų pažeidimų patyrė fizinę traumą ir kančią, pažeminimą, galvos skausmus.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2020 m. kovo 26 d. kamerose Nr. 34, 35 ir 77, kuriose buvo vienas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad dalis pareiškėjo nurodomų aplinkybių buvo nagrinėjamos byloje Nr. I-8325-362/2019 (dėl nukritimo bandant uždaryti langą bei negalėjimo išsikviesti pagalbos), todėl nurodydamas tas pačias aplinkybes pareiškėjas galbūt piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir taip siekia turtinės naudos.

7. Atsakovas nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos polietileno plėvelės. Kameroje Nr. 34 įrengtos durys, kamerose Nr. 35 ir 77 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas užuolaidomis, o sanitarinis mazgas nėra matomas nei per atitvaro viršų, nei per apačią. Sienelės aukštis yra žymiai didesnis nei 1,50 m, be to, jis kamerose visą laiką buvo laikomas vienas, o per kamerų stebėjimo langelį sanitarinis mazgas pareigūnams nėra matomas, todėl niekas negalėjo pažeisti pareiškėjo privatumo jam naudojantis sanitariniu mazgu. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, tokiu būdu užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

8. Atsakovas teigė, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo patys rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu patalpose, patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios, o asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl kamerose atsirandančio pelėsio ir drėgmės. Nors kameros dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrintos, jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms. Kadangi kameros tikrinamos tik gavus skundą, šiuo atveju nesant gautų skundų, galima daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

9. Atsakovas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su vidinio ryšio sistemos įrengimu, nurodė, kad šis reikalavimas taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Elektros laidai montuojami paslėptu būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, t. y. tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, tai nelaikytina paprastuoju remontu. Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl jų saugumas yra užtikrinamas.

10. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas duryse esantį stebėjimo langelį išdaužė net du kartus. Stebėjimo akutės skersmuo pakankamai mažas, todėl beldžiant į duris jį išdaužti du kartus netyčia realiai neįmanoma, todėl tokie pareiškėjo veiksmai vertinami kaip tyčinis bei sistemingas Šiaulių TI inventoriaus gadinimas. Nors pareiškėjas teigia, kad siekiant dėl svarbaus klausimo išsikviesti pareigūną, jis stebėjimo langelį išdaužė kameroje Nr. 35 ir už tai jam paskirta nuobauda bei išieškoti pinigai, tačiau tai iš dalies neatitinka tikrovės. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 25-308 matyti, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 35 sudaužė stebėjimo akutę ir pripylė vandens į koridorių, tuo padarydamas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, už kurį jam skirtas draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Šiaulių TI duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų apskundęs minėtą nuobaudą, neturi. Drausmės komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad nuteistasis sudaužė stebėjimo akutę bei pripylė vandens, nes norėjo paduoti skundą. Pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą ir nuolat budi koridoriuje, todėl tokia situacija, kad pusvalandį neprieinama prie kameros, neįmanoma.

11. Atsakovo teigimu, pareiškėjo dėstomos aplinkybės, turinčios įtakos neturtinei žalai atsirasti, neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo I. M. skundą atmetė.

13. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2020 m. kovo 26 d., iš viso 373 dienas, kamerose Nr. 34, 35 ir 77, kuriose buvo vienas, jam teko nuo 6,56 iki 7,9 kv. m. ploto.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-8325-362/2019, kurioje 2019 m. spalio 10 d. priimtas sprendimas (sprendimas neįsiteisėjęs, apeliacine tvarka nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bylos Nr. A-2754-756/2020). Šioje byloje buvo vertinamos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl susižalojimo siekiant atidaryti langą 2019 m. gegužės 16 d., signalizacijos mygtuko bei ventiliacijos nebuvimo kameroje Nr. 77, tualeto įrengimo kameroje Nr. 77, todėl teismas nagrinėjamoje byloje šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertino, pasisakė tik dėl kamerų įrengimo, ventiliacijos ir nemalonaus kvapo iš sanitarinių mazgų kamerose Nr. 34 ir 35, sanitarinio mazgo įrengimo bei mygtuko nebuvimo kameroje Nr. 35.

15. Teismas nurodė, kad Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl visose kamerose, kuriose buvo laikomas, neįrengtos ventiliacijos, nemalonaus kvapo iš unitazo, oro trūkumo naktį bei drėgmės, nurodė, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, jeigu jose nėra mechaninės patalpų vėdinimo sistemos, atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Šiaulių TI kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus bei duris, todėl nenustatė pažeidimo dėl vėdinimo kamerose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde Šiaulių TI direktoriui pretenzijas reiškė tik dėl neįrengtos ventiliacijos kameroje Nr. 77, į jo skundą buvo atsakyta, jog įstaigoje nėra įrengtos dirbtinės ventiliacijos sistemos, patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pareiškėjas su skundais dėl vėdinimo kitose kamerose nesikreipė.

17. Teismas nurodė, kad gyvenamųjų kamerų įrengimą tardymo izoliatoriuose reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.), taip pat Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos.

18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad dviejų aukštų lovos trukdo lengvai pasiekti langą, skirtą vėdinimui, patraukus gultą iš esamos pozicijos ir įmontavus pakylą dviejų laiptelių pavidalu būtų galima saugiai pasiekti langą, teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime į skundą teigė, jog langai lengvai pasiekiami nuo antro lovos aukšto, o grotos atidaryti langą netrukdo. Teismas ir byloje esančių fotonuotraukų nustatė, kad dviaukštės lovos tiek kameroje Nr. 77, tiek kameroje Nr. 34 pastatytos po langu, ant langų yra vidinės grotos, todėl galimybė atidaryti langą yra tik užlipus ant antro lovos aukšto, o tai iš tiesų gali sukelti tam tikrus nepatogumus, tuo labiau, kad vienintelis vėdinimo Šiaulių TI kamerose būdas yra per langus ir duris. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo šiuos nepatogumus laikyti tokiais intensyviais, kurie galėtų sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl dviejų aukštų lovos, įmontuotos prie lango, skundėsi tik 2019 m. liepos 29 d. ir tik dėl kameros Nr. 77 – prašė nuimti antrą lovos aukštą, kad galėtų pasiekti atidaryti langą, tačiau pareiškėjui buvo atsakyta 2019 m. liepos 30 d. raštu, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 gyvenamojoje kameroje yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova 1 vnt. vienam asmeniui, demontuoti antrą lovos aukštą, paliekant vienaukštę lovą, negali, nes dviejų aukštų lovos yra įtrauktos į apskaitą Šiaulių TI, kaip trumpalaikis materialusis turtas (ūkinis inventorius). Pareiškėjas minėto Šiaulių TI direktoriaus atsakymo neskundė. Be to, situacija kameroje Nr. 77 buvo aptarta nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-8325-362/2019, o dėl lovų įrengimo kamerose Nr. 34 ir Nr. 35 pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui nesiskundė. Laiptelių įrengimas prie lango teisės aktuose nėra numatytas. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad dėl lovų įrengimo kamerose nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

20. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu kameroje Nr. 35, nemalonaus kvapo kameroje, nurodė, kad atsakovas teigė, jog visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Teismas iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės nustatė, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcija kameroje Nr. 35 yra OSB plokštė, sienelės aukštis – 1,93 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimas į sanitarinio mazgo zoną atskirtas nuo likusios kameros erdvės. Iš kameros fotonuotraukos matyti, kad įėjimas į sanitarinio mazgo zoną kameroje atitvertas pakabinta užuolaida. Atsakovas nurodė, kad kameros vėdinamos per langus, be to, iš visų kamerų, toje pusėje, kur įrengtas sanitarinis mazgas, į koridorių išvestos angos, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai matyti ir iš kameros fotonuotraukos. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 35 įrengtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teisės aktai nereglamentuoja, iš kokios medžiagos turi būti įrengta sanitarinio mazgo atitvara, sienelės aukštis yra didesnis kaip 1,5 m, pareiškėjas visą laikotarpį kameroje Nr. 35 buvo laikomas vienas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.

21. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad kameroje Nr. 35 nėra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, nurodė, jog iškvietimo mygtuko įrengimas tardymo izoliatorių kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys, susijęs su kalinių saugumo užtikrinimu. Atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose reikalinga atlikti tokius darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams, tik nurodė, kad elektros laidai montuojami paslėptu būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, jie nelaikytini paprastuoju remontu. Teismas sprendė, kad teisės aktai Šiaulių TI numatė pareigą įrengti aliarminio iškvietimo (signalizacijos) sistemą, tačiau įstaiga šio reikalavimo nesilaikė. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad nebuvo įrengta aliarminio iškvietimo sistema ar neveikė signalizacijos mygtukas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Teismas nurodė, kad vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, jog dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir jis dėl to patyrė kokią nors žalą.

22. Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą I. M. buvo paskirta drausminė nuobauda dėl to, kad 2020 m. kovo 12 d. 9.20 val. kameroje Nr. 35 sudaužė stebėjimo akutę ir pripylė vandens į koridorių. Nagrinėjant nuteistojo I. M. elgesį drausmės komisijos posėdyje buvo nustatyta, kad nuteistasis taip pasielgė, nes norėjo paduoti skundą, tačiau apie pusę valandos negalėjo prisikviesti pareigūnų, todėl belsdamas į duris išdaužė akutės stikliuką. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo kilusi jokia reali grėsmė, dėl kurios signalizacijos mygtuko nebuvimas būtų sukėlęs jam realią žalą, be to, atsakovas nurodė, kad Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, koridoriuose nuolat budi pareigūnai, todėl neįmanoma tokia situacija, jog prie kameros neprieinama pusę valandos. Teismas pareiškėjo skundo teiginius, kad jis visais atvejais nesant pareigūnų iškvietimo mygtuko patiria didelius emocinius išbandymus, nerimą dėl sveikatos, stresą, pyktį, jaučia baimę, vertino kaip nepagrįstus, kadangi jis kameroje buvo laikomas vienas, byloje duomenų, jog pareiškėjui reikėjo pasinaudoti pagalbos mygtuku dėl pablogėjusios sveikatos, nėra. Pareiškėjui nepateikus konkrečių argumentų dėl patirtos žalos nesant signalizacijos mygtuko, teismas jo teiginius atmetė.

23. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustačius Šiaulių TI ar pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

III. 24. Pareiškėjas I. M. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimo prašo pripažinti, kad kamerose Nr. 35 ir Nr. 77 buvo netinkamos sąlygos (nurodytos skunde) ir dėl to priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino skundžiamo laikotarpio, kurį jis nurodė skunde, o ginčijamą laikotarpį nustatė savo nuožiūra.

26. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Seimo kontrolieriaus informacijos dėl iškvietimo sistemos neįrengimo, dėl kurio pareiškėjas patyrė emocines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus.

27. Pareiškėjas paaiškina, kad jam paskirta nuobauda už kameros duryse įrengto stikliuko sudaužymą, kadangi nebuvo įrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos. Teismas taip pat nevertino liudytojo R. R. liudijimo dėl ilgo beldimo į duris norint iškviesti pareigūną.

28. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo neigiamų išgyvenimų dėl ventiliacijos nebuvimo šaltojo sezono laikotarpiu, ypač naktį jaučiamas tyro oro trūkumas, o vėdinti per langą neįmanoma, nes šalta.

29. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jis skunde buvo nurodęs laikotarpį, dėl kurio į teismą nebuvo pasikreipęs, be to, nebuvo padavęs skundų teismui dėl sąlygų kameroje Nr. 35, kurias nurodė skunde teismui, bei patirtų neigiamų išgyvenimų šiuo laikotarpiu. Pareiškėjas teigia, kad skundžia ir kalinimo sąlygas kameroje Nr. 77. Teismas nevertino sąlygų kamerose Nr. 35 ir Nr. 77 dėl galimybės saugiai atidaryti langus, dėl ko pareiškėjas buvo patyręs alkūnės traumą.

30. Pareiškėjas teigia, kad sanitariniai mazgai kamerose įrengti paliekant tarpus nuo žemės (kameroje Nr. 35 net 20 cm), todėl iš jų sklinda nemalonūs kvapai. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad sanitarinių mazgų atitvėrimui naudojama OSB plokštė, kuri kaupia drėgmę, yra ir pūva.

31. Pareiškėjas nurodo, kad jis patyrė emocinę kančią, pyktį, galvos skausmus, oro trūkumą, baimės jausmą dėl to, ar beldžiant į duris nebus nubaustas, t. y. patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigine išraiška.

32. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

34. Atsakovas sutinka, kad iškvietimo mygtuko įrengimas tardymo izoliatorių kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys, susijęs su kalinių saugumo užtikrinimu. Tačiau vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo kilusi jokia reali grėsmė, dėl kurios signalizacijos mygtuko nebuvimas būtų sukėlęs jam realią žalą.

35. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas klausimą dėl drėgmės ir oro temperatūros atitikimo teisės aktų reikalavimams, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose ir nenustatė higienos normų pažeidimų.

36. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai įrengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo.

37. Atsakovas dėl kvapo kamerose nurodo, kad ši aplinkybė neatsiejamai susijusi su galimybe Šiaulių TI įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, tai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ši pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta. Šiuo atveju negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su papildoma ventiliacija, nes tai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas pagrįstai nenustatė pažeidimo dėl blogo kvapo, kadangi už švaros bei tvarkos palaikymą kamerose atsakingi patys nuteistieji.

38. Atsakovas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su Seimo kontrolieriaus pažymos vertinimu, skundžiamo laikotarpio, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą, o subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas nepagrįstas, taip pat nėra pagrindo abejoti įrodymų pakankamumu bei patikimumu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo I. M. skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, pagrįstumas ir teisėtumas.

40. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo neteisėtus Šiaulių TI veiksmus dėl signalizacijos mygtuko neįrengimo, tačiau nenustatė, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nenustatęs Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų (vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nustatytų CK 6.271 straipsnyje), pareiškėjo skundą atmetė.

41. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo pripažinti, kad kamerose Nr. 35 ir Nr. 77 buvo netinkamos kalinimo sąlygos, ir priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis patyrė emocinę kančią ir kitus neigiamus išgyvenimus dėl to, kad nebuvo iškvietimo mygtuko, šaltuoju sezonu nebuvo ventiliacijos, kad dėl nesaugių sąlygų kamerose Nr. 35 ir Nr. 77 jis patyrė rankos alkūnės kirstinę traumą, kad netinkamai buvo įrengtos tualeto patalpos (yra tarpai ir sklinda nemalonūs kvapai, OSB plokštė yra medžio drožlių ir kaupia drėgmę, irsta ir pūva).

42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

44. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose Nr. 35 ir Nr. 77, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už patirtą neturtinę žalą nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. liepos 31 d. dėl susižalojimo siekiant atidaryti langą 2019 m. gegužės 16 d., signalizacijos mygtuko bei ventiliacijos nebuvimo kameroje Nr. 77, tualeto įrengimo kameroje Nr. 77, buvo nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-8325-362/2019, kurioje priimtas 2019 m. spalio 10 d. sprendimas. Šis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-2754-756/2020) pakeistas, t. y. pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas už tai, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 77 neužtikrinant jo privatumo naudojantis tualetu kamerose, taip pat konstatuoti pareiškėjo teisės pažeidimai dėl oro trūkumo, per didelės drėgmės ir per didelės oro temperatūros kamerose. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitų pažeidimų, t. y. nenustatė, jog kameroje Nr. 77 2019 m. gegužės 16 d. nakties metu pareiškėjas atsikėlė uždaryti nuo vėjo atsidariusį langą ir, lipdamas nuo lovos ant staliuko, nuslydo, krito ant grindų patyrė viso kūno lengvą sukrėtimą, šoką, buvo prakirsta alkūnė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, kad nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtuko.

45. Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas skundą grindė nesaugiomis sąlygomis, susijusiomis su tuo, kad negalėjo pasiekti lango ir dėl to susižalojo. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad kiti pažeidimai turi būti vertinami nuo 2019 m. liepos 31 d. iki skundo padavimo dienos (2020 m. kovo 26 d.) (b. l. 1–9, 26).

46. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 35, pažymėtina, kad nustatyta, jog kameroje Nr. 35 sanitarinio mazgo atitvara pagaminta iš OSB plokštės, sienelės aukštis – 1,93 m, įėjimas į sanitarinio mazgo zoną šioje kameroje atitvertas pakabinta užuolaida. Taip pat nustatyta, kad kamera vėdinama per langą, atsakovas byloje yra nurodęs, jog visų kamerų toje pusėje, kur įrengtas sanitarinis mazgas, į koridorių išvestos angos, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas visą jo laikymo laikotarpį kameroje Nr. 35 buvo laikomas vienas, nenustatė, kad pareiškėjas dėl tokio sanitarinio mazgo įrengimo galėjo partirti kokią nors žalą. Pareiškėjas pateikė Šiaulių TI turto valdymo skyriaus 2020 m. birželio 11 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad kameroje Nr. 35 sanitarinio mazgo remontas, įrengiant unitazą ir naują sanitarinio mazgo atitvėrimą buvo atliktas 2019 m. gegužės 4–5 d., o sanitarinio mazgo atitvėrimo aukštis – 1,82 m. Šie duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos pretenzijos dėl blogo kvapo ir įrengtos OSB plokštės padarė jam neturtinę žalą.

47. Kitoje administracinėje byloje buvo išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su kameroje Nr. 77 įrengtu sanitariniu mazgu ir nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 77 neužtikrinant jo privatumo naudojantis tualetu, kiti pažeidimai, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, nenustatyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2754-756/2020). Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje paduotame skunde pareiškėjas neginčijo, kad nuo 2019 m. liepos 31 d. iki skundo padavimo dienos (2020 m. kovo 26 d.) kameroje Nr. 77 nebuvo užtikrintas privatumas jam naudojantis sanitariniu mazgu. Taip pat pareiškėjas nėra nurodęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2019 m. liepos 31 d. situacija, susijusi su kameros Nr. 77 įrengimu buvo pasikeitusi.

48. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl to, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas ir dėl kameroje buvo blogas kvapas, akcentuotina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas kalėjo vienas, kamerą buvo galima vėdinti, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis dėl blogo kvapo patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta priteisiant piniginę kompensaciją nepripažintina pagrįstais.

49. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo atstovas turėjo įrengti signalizacijos mygtuką, tačiau konstatavo, jog vien tai, kad signalizacijos mygtukas nebuvo įrengtas savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Šie argumentai pripažintini pagrįstais, nes tokia nuostata suformuota teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019; 2019 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-662/2019). Pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su jo nubaudimu, kito kalinio liudijimas ir Seimo kontrolieriaus išvadoje nurodyti duomenys neįrodo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl signalizacijos mygtuko neįrengimo.

50. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012; kt.).

51. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

52. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė konkrečius ne vienkartinio pobūdžio ir intensyvius išgyvenimus, nepatogumus dėl to, kad jam pasinaudojus tualetu kameroje buvo blogas kvapas, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, kad pareiškėjas galėjo atidaryti langą tik užlipęs ant antro aukšto lovos, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

53. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, faktas, kad pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas, nagrinėdama pareiškėjo skundo argumentus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygas ir patirtos neturtinės žalos. Nenustatyti faktiniai ir teisiniai pagrindai naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė