2019-08-07 Nr. AB-15231-3-62-3-00363-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2042-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00363-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. vasario 14 d. buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 3-ioje valdyboje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, nes vienoje patalpoje buvo apgyvendinta nuo 8 iki 16 asmenų, jose buvo spintelė daiktams susidėti, spintos rūbams bei avalynei, todėl 3,1 kv. m laisvo ploto norma nebuvo užtikrinta. Jam buvo išduodamas pasenęs, netvarkingas minkštasis inventorius. Perpildytose gyvenamosiose patalpose nuolat jausdavosi blogas kvapas, ant sienų matydavosi pelėsis, grybelis, drėgmė, ne visi nuteistieji budėjimo laikotarpiu susitvarkydavo. Dėl didelio žmonių skaičiaus atsikėlus ryte tekdavo stovėti eilėse prie tualetų ir prausyklų. Patalpų apšvietimui buvo naudojamos liuminescencinės lempos, kurios kenksmingos akims ir regėjimui, šviesos trūkumas ar jos per didelė raiška veikė psichologinę būseną ir regėjimą. Nuo 2009 metų iki 2013 metų pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti patalynę ir viršutinius drabužius, asmeninės skalbimo mašinos būriuose buvo neleidžiamos. Buvo įrengti vandens šildytuvai, tačiau jie neveikė, todėl nebuvo galimybės nusiprausti po pasivaikščiojimo, sporto. Sporto salėje nebuvo įrengto dušo, tualeto, persirengimo kambario, patalpos valymo priemonėms. Gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje buvo pilna tarakonų, išnaikinti jų niekas nesistengė. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą, kilo pavojus susirgti infekcinėmis ligomis, kvėpavimo takų ligomis, odos raukšlėjimusi, nagų pažeidimais („žydėjimu“), poveikiu sąnariams, sveikatos problemos gali atsirasti ateityje. Į administraciją su skundais nesikreipė, nes bijojo susidorojimo, etapavimo į kitus pataisos namus ar tardymo izoliatorius.

3. Pareiškėjas prašė reikalavimui netaikyti ieškinio senaties termino, nes bausmę jis atlikinėjo nepertraukiamai, bijojo kreiptis į teismą dėl galimo perkėlimo į kitą lokalinį sektorių, be to, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) asmens kankinimas gali būti ir yra pripažįstamas nusikaltimu žmoniškumui, todėl senatis netaikoma.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime nurodė būrius ir brigadas, į kuriuos buvo paskirtas pareiškėjas, gyvenamųjų patalpų plotus, miegamųjų vietų skaičių bei vienam asmeniui tekusį plotą gyvenamosiose patalpose. Akcentavo, kad į Pravieniškių PN-AK pareiškėjas atvyko 2011 m. kovo 16 d. Teisės aktai nenumato, kad baldų, inventoriaus, esančio patalpoje, užimamas plotas turėtų būti išskaičiuojamas iš bendro gyvenamosios patalpos ploto. Ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsakovo nuomone, minimaliai tenkančio vienam asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

6. Nurodė, kad nuteistieji nustatytu laiku gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t., nes pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios nerakinamos. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Pravieniškių PN-AK nurodė teisės aktus, pagal kuriuos įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Jeigu patalpose buvo pelėsis ir blogas kvapas, reiškia, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas arba neinformavo administracijos, jog jas blogai atlieka kitas budėtojas. Nuteistiesiems visada išduodamas tvarkingas (nesuplyšęs, švarus) minkštasis inventorius. 3-io sektoriaus 4, 6 ir 7 būriuose buvo įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Į dušinę karštas vanduo yra tiekiamas nuolat. Naudojimosi dušu grafike numatyta, kad nuteistieji dušine gali naudotis kartą per savaitę. 3-iame sektoriuje veikia skalbykla ir džiovykla asmeniniams apatiniams ir viršutiniams drabužiams skalbti. Savo rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę – dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Prausyklose buvo sumontuoti vandens šildytuvai, kurie veikė tinkamai, gedimai šalinami nedelsiant, todėl savo asmeninius drabužius galėjo skalbtis patys. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu asmeninių drabužių džiovinimui. Pareiškėjas nebuvo kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją dėl kalinimo sąlygų ar patikrinimų patalpose, kuriose gyveno, todėl jo gyvenamosios patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos. 3-iame sektoriuje buvo įrengta svarsčių kilnojimo patalpa, sporto salių įrengimo teisės aktai nenumato. Kenkėjų kontrolės paslaugos atliekamos pagal sutartis du kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, į Psichologinės tarnybos specialistus dėl emocinių sutrikimų, įtampos, nepilnavertiškumo jausmo ar išgyvenimų nesikreipė.

7. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti ir pareikštiems reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo A. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. vasario 14 d., kuomet jis atliko bausmę Pravieniškių PN-AK, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Remdamasis ieškinio senatį reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į Pravieniškių PN-AK dienos, į teismą kreipėsi tik 2018 m. vasario 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija.

Ieškinio senaties terminai Konvencijoje nėra reglamentuojami. Be to, Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. išvadoje pasisakė, kad Konvencija tiesiogiai neformuluoja reikalavimo, jog valstybės vidaus teisės normos paraidžiui atitiktų Konvencijos normų turinį, nes to ir negalima būtų įgyvendinti. Joje taip pat nėra griežtai nurodoma, kokiais būdais turi būti įgyvendinamos Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės. Pati valstybė nustato, kokiais būdais ji užtikrins Konvencijos nuostatų taikymą. Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali būti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieštarauja.

Teismas pareiškėjo argumentus dėl nagrinėjamu atveju žalos atlyginimui netaikytino ieškinio senaties termino pagal Konvenciją, atmetė kaip nepagrįstus, nes ieškinio senaties terminą reglamentuoja nacionalinės teisės aktai. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl nesikreipimo į teismą anksčiau, bijant būti perkaltam į kitą lokalinį sektorių, vertino kritiškai, nes Pravieniškių PN-AK bausmę jis atliko iki 2016 m. vasario 14 d., į teismą kreipėsi po nurodytos aplinkybės išnykimo praėjus net dvejiems metams ir nedetalizavo, kokie konkretūs faktai jam sudarė prielaidą išvadai dėl galimo perkėlimo.

10. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remdamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdamas į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkino ir daliai skundo reikalavimų taikė trejų metų ieškinio senaties terminą (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 14 d. (atsakovo duomenimis nuo 2011 m. kovo 16 d.) iki 2015 m. vasario 20 d. atmetė kaip nepagrįstą. Pritaikęs trejų metų senaties terminą, teismas sprendė skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą ir analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 21 d. iki 2016 m. vasario 14 d.

11. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su vienam asmeniui tenkančiu gyvenamuoju plotu, nurodė, kad Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo apgyvendintas 7-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 17,00 kv. m, kartu su juo buvo apgyvendinti 4 asmenys, vienam asmeniui teko 4,25 kv. m. Pareiškėjas skunde nurodė, kad vienoje gyvenamojoje patalpoje gyveno nuo 8 iki 16 asmenų, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje jo nurodytas nuteistųjų skaičius buvo apgyvendintas, kokiu konkrečiu laikotarpiu (reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 2015 m. vasario 20 d. yra taikytas ieškinio senaties terminas). Atsakovo pateikti oficialūs dokumentai – 3-io sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto pasirašyta 2018 m. kovo 14 d. pažyma, Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018 m. kovo 21 d. pažyma patvirtina, kad 7-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje gyveno 4 asmenys, plotas yra 17 kv. m, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Teismas sutiko, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius atitinkamai mažino gyvenamųjų patalpų erdvę, tačiau nurodė, jog galiojantys teisės aktai nenumato, kad į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pažeista.

12. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad dėl didelio žmonių skaičiaus atsikėlus ryte tekdavo stovėti eilėse prie tualetų ir prausyklų, teismas pažymėjo, jog Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau - ir Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos) nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Atsakovas atsiliepime nurodė sanitariniuose mazguose įrengtų klozetų, unitazų, praustuvių kiekį, tačiau nepateikė įrodymų, kiek asmenų minėtais įrengimais turėjo naudotis, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad prie tualetų ir prausyklų susidaro eilės, iš esmės neginčijo. Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl per mažo įrenginių kiekio sanitarinėse patalpose. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl eilių susidarymo naudojantis sanitariniais įrenginiais, vertino kaip Patalpų aprūpinimo inventoriumi normų pažeidimą.

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad gyvenamosiose patalpose buvo kenkėjų (tarakonų), nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“. Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.), taip pat graužikų kontrolės ir naikinimo darbus. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas patvirtina, kad tokios paslaugos buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį, tačiau 2015 m. liepos 22 d. tarakonai buvo pastebėti tikrinant 6-ą, 7-ą, 8-ą, 9-ą būrius. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu tarakonai buvo pastebėti 7-ame būryje, t. y. būryje, kuriame buvo apgyvendintas pareiškėjas. Pagal bylos duomenis teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vykdomas nepakankamai, todėl atsakovui pažeidus Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose esant buitiniams parazitams, pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš sporto salėje neįrengto dušo, tualeto, persirengimo kambario, patalpos valymo priemonėms. Pažymėjo, kad atsakovo pateikti duomenys (Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažyma) patvirtina, jog 3-iame sektoriuje buvo įrengta svarsčių kilnojimo patalpa. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad būriuose privalomai būtų įrengta sporto salė, taip pat nenumato būtino dušo, persirengimo kambario ar kitų patalpų prie sporto salės įrengimo, todėl pareiškėjo argumentus dėl dušo, tualeto, persirengimo kambario, patalpos valymo priemonėms prie sporto salės neįrengimo atmetė kaip nepagrįstus.

15. Vertindamas skundo teiginius dėl blogo kvapo gyvenamosiose patalpose, pelėsio, grybelio, drėgmės, teismas pažymėjo, kad pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą, gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį. Tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Pareiškėjas neginčija, kad negalėjo išsivėdinti gyvenamosios patalpos per langus, nenurodo, kad informavo Pravieniškių PN-AK administraciją dėl netinkamai išvalytų patalpų, ar kreipėsi į kitas institucijas dėl grybelio, pelėsio, drėgmės gyvenamosiose patalpose, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų galėjo gyvenamosiose patalpose jaustis blogas kvapas, drėgmė, buvo pelėsis ar grybelis. Nors pareiškėjas nurodė, kad nesikreipė į administraciją, nes bijojo susidorojimo, tačiau aplinkybių dėl galimo susidorojimo nedetalizavo, nepagrindė įrodymais, nenurodė, kada jis ketino kreiptis į pataisos namų administraciją ir galbūt jam buvo grasinama, be to, akivaizdu, kad jam nebuvo varžoma teisė (grasinama) pateikiant skundą šioje byloje, todėl minėtus pareiškėjo argumentus vertino kritiškai.

16. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su minkštu inventoriumi ir neveikiančiu vandens šildytuvu, nesudarytų galimybių išsiskalbti patalynę ir viršutinius drabužius, nurodė, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išduotas minkštas inventorius ar jo neturėjo, byloje nėra. Pareiškėjas ginčija, kad jam buvo išduotas netinkamas minkštas inventorius, neveikė įrengti vandens šildytuvai, tačiau duomenų, kad kreipėsi į atsakovą dėl minkšto inventoriaus pakeitimo ar neveikiančių vandens šildytuvų, o atsakovas skundus ignoravo, byloje nėra. Aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2013 metų pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti patalynę ir viršutinius drabužius, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas dėl ieškinio senaties termino minėtam laikotarpiui taikymo. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kad dėl išduoto netinkamo inventoriaus ar neveikiančio šildytuvo būtų kreipęsis į atsakovą tuo metu, kai tokios aplinkybės egzistavo, o šiuo metu patikrinti ginčui aktualiu laikotarpiu buvusias aplinkybes nėra galimybės, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Aplinkybių dėl galimo susidorojimo teikiant skundus administracijai pareiškėjas nedetalizavo, todėl jas vertino kritiškai ir atmetė.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas žalą kildina iš patalpų apšvietimui naudotų liuminescencinių lempų, kurios, jo nuomone kenksmingos akims ir regėjimui. Pagal Higienos normos HN 76:2010 35.5 punktą, dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos liuminescencinės lempos. Higienos norma HN 134:2015 dirbtiniam apšvietimui naudotinų lempų rūšies nereglamentuoja. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad šviesos trūkumas ar jos per didelė raiška veikė psichologinę būseną ir regėjimą, laikytina prieštaringa ir nekonkrečia (nėra aišku, ar prašoma priteisti žala kildinama iš per didelio ar per mažo apšvietimo), todėl teismas plačiau jos neanalizavo. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų apšvietimui naudotos lempos atitiko teisės aktų reikalavimus.

18. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašomo neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą, kilo pavojus susirgti infekcinėmis ligomis, kvėpavimo takų ligomis, odos raukšlėjimusi, nagų pažeidimais („žydėjimu“), poveikiu sąnariams, sveikatos problemos gali atsirasti ir ateityje. Atsakovo pateiktame Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 26 d. medicininiame pažymėjime nurodoma, kad A. G. sveikatos istorijoje duomenų, jog jis ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl kvėpavimo takų pažeidimo, odos patologijų, nagų žydėjimo, pablogėjusio regėjimo, kurį galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Medicinos pažymėjime 2017 m. birželio 29 d. nurodoma, kad į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl blogų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, administracinėje byloje nesant jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, teismas vertino, kad nėra duomenų, jog kalinimo sąlygos galėjo daryti įtaką pareiškėjo sveikatai ar psichinei būklei.

19. Teismas vertino, kad pareiškėjui, kalintam pažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus ir Patalpų aprūpinimo inventoriumi normų reikalavimus (atsakovui nepakankamai vykdant tarakonų naikinimą (kontrolę) ir nepaneigus aplinkybių dėl nepakankamo kiekio įrengimų sanitarinėse patalpose), tačiau byloje nesant įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis bei, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata, atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į tai, kad pareiškėjo patalpinimą į Pravieniškių PN-AK sąlygojo sąmoningi paties pareiškėjo veiksmai – jis padarė nusikaltimą, ir jam turėjo būti akivaizdu, kad dėl to kils neigiamos pasekmės, bei į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, padaryti pažeidimai laikytini mažareikšmiais, todėl šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

III. 20. Pareiškėjas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, neturtinės žalos atlyginimą.

21. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, pažeidimo mąsto. Teismas nustatė, kad skundo teiginiai dėl to, kad prie prausyklų ir tualetų susidarydavo eilės, yra pagrįsti, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Pareiškėjo teigimu, buvo padaryti keli pažeidimai. Tokios bausmės atlikimo sąlygos pakenkė pareiškėjui, pažeidė jo orumą, neužtikrino privatumo, todėl jis patyrė žalą. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas patyrė ilgalaikę neturtinę žalą, todėl yra pagrindas klausimą dėl neturtinės žalos spręsti iš naujo.

22. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas teismui pateikė neteisingus duomenis apie gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu, nes šiuo metu gyvenamosios patalpos yra rekonstruotos. Nebuvo įvertintas ir apšvietimas liuminescencinėmis lempomis, dėl per didelės jų raiškos buvo pakenkta pareiškėjo regėjimui.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

24. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

25. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas parazitų buvimą patalpose, neatsižvelgė, jog buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieš epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji. Pataisos įstaiga buvo sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“, dezinfekavimo darbai buvo vykdomi reguliariai, tai patvirtina į bylą pridėtos graužikų ir nariuotakojų naikinimo žurnalo kopijos. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, jog vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkto nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei vykdyti visoms, susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms privalomus Lietuvos higienos normų HN 76:2010 reikalavimus. Įstaigos direktorius 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buitinių pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolė administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti parazitai, o jeigu jų buvo, tai reiškia, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Nėra duomenų, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų įkalinimo sąlygų yra nepagrįsti.

26. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybės valdžios institucijos (pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

27. Akcentuoja, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai pareikšti, jog buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju, įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

28. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjui nepateikus byloje įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė nieko neišsiskirianti nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl nėra pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.

29. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Naikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. vasario 14 d., atlyginimo.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašydamas pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą teigia, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, padaryto pažeidimo mąsto, todėl nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų ir aplinkybių vertinimu, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai pripažino, kad pareiškėjo pretenzijos ginčo laikotarpiu dėl to, kad prie prausyklų ir tualetų susidaro eilės, taip pat dėl to, kad gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, yra pagrįstos. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai pripažinti nepagrįstais.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovo atstovas pateikė neteisingus duomenis apie gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme turėjo teisę ginčyti atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus duomenis teikdamas detalius paaiškinimus, rašytinius įrodymus, prašydamas apklausti liudytojus. Tokia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikytas, plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, objektyvumu. Be to, nesant duomenų apie gyvenamosiose patalpose konkrečiu pareiškėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vienam asmeniui tenkantį plotą skaičiavo konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalydamas iš miegamųjų vietų skaičiaus.

38. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl to, kad teismas neįvertino apšvietimo gyvenamosiose patalpose, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teisės aktų nuostatas šiuo klausimu, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl apšvietimo, sprendė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų apšvietimui naudotos lempos atitiko teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu šiuo klausimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau, kaip minėta, proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomi. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar padarė pagrįstas išvadas, remdamasis surinktais įrodymais. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina teismo atliktas įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai ar atsakovo naudai, juolab, kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

39. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

40. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK sąlygas (atsakovui nepakankamai vykdant tarakonų naikinimą (kontrolę) ir nepaneigus aplinkybių dėl nepakankamo kiekio įrengimų sanitarinėse patalpose), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė