01039c81-d5fa-4435-9bcb-d8d6eb0cb767 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1787-904/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00305-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6; (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 6 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėjas Mantas Ūsas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės valstybinės įmonės „Valstybinių miÅ¡kų urėdija“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

N. dėl žalos aplinkai atlyginimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo priteisti 883,97 Eur žalos aplinkai atlyginimÄ už savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ ir sunaikintÄ paklotę ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, jei atsakovas nepateiktų atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimÄ , nustatyta, kad atsakovas R. N. 2019 m. liepos 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 270 straipsnį, 272 straipsnio 1 dalį ir 282 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis VÄ® „Valstybinių miÅ¡kų urėdijos“ Kretingos regioninio padalinio Klaipėdos girininkijos valstybinio miÅ¡ko 11 kvartalo 21 taksaciniame miÅ¡ko sklype, neturėdamas leidimo miÅ¡kui kirsti neteisėtai iÅ¡kirto 1 klevÄ , bei sunaikino 182,44 kv. m., miÅ¡ko paklotės. Kirsdamas medžius be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ , bei savavaliÅ¡kai tiesdamas keliÄ (iÅ¡stumdydamas gruntÄ ) atsakovas sunaikino miÅ¡ko paklotę, Å¡iais savo veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Aplinkos ministro patvirtintų Lankymosi miÅ¡ke taisyklių 15.2 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, privalo visiÅ¡kai jÄ atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę. Nuostolių apskaičiavimo tvarkÄ nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. Dl-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir pagal metodikos priede patvirtintus „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius“ nustatytais fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika padarytos žalos, neteisėtas medžių ir krūmų nukirtimas, kitoks sunaikinimas arba sužalojimas, dydžio skaičiavimo įkainiais žala palinkai sudaro: paklotės sunaikinimas 182,44 kv. m. x 3,00 Eur = 547,32 Eur.

Be to, II B grupės (rekreacinės paskirties) miÅ¡kuose neteisėtas klevo nukirtimas (kelmo skersmuo ties Å¡aknies kakleliu 36 cm), tai yra 0,621 kubinio metro medienos, bei atsižvelgiant į metodikos priedo pastabÄ kurioje teigiama, kai neteisėtai nukertami arba sužalojami medžiai, kurių tÅ«ris sudaro iki vieno kubinio metro medienos, žala aplinkai skaičiuojama taikant vieno kubinio metro įkainį. Medynas, kur padarytas pažeidimas yra II brandumo grupės (pusamžis), pagal metodikÄ yra taikomas koeficientas 1,5 už 1 kubinį metrÄ medienos : 290,00 Eur x 1,5 kub. m. = 435,00 Eur.

Bendra padarytos žalos gamtai pretenzijos suma sudarė 982,32 Eur. IeÅ¡kovė 2019 m. liepos 24 d. atsakovui R. N. pateikė pretenzijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytos 982,32 Eur žalos aplinkai atlyginimo. 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakovas sumokėjo 140,00 Eur paskirtÄ administracinę nuobaudÄ , taip pat atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ padarytÄ Å¾alÄ aplinkai atlyginti dalimis. 2019 m. rugsėjo 27 d. ieÅ¡kovė su atsakovu pasirašė susitarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 982,32 Eur žalos aplinkai iÅ¡dėstymo dalimis, paskirstant sumokėti per 10 mėnesių iki kiekvieno mėnesio 24 dienos, kol bus padengta visa suma. 2019 m. spalio 25 d. atsakovas pervedė 98,35 Eur sumÄ , kaip dalinę įmokÄ už žalos aplinkai atlyginimÄ pagal minėtÄ susitarimÄ .

Tačiau iki Å¡iol ieÅ¡kovė daugiau jokių atsakovo įmokų už žalÄ aplinkai negavo, todėl atsakovo skola už padarytÄ Å¾alÄ aplinkai yra 883,97 Eur. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei.

Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį turi bÅ«ti atlyginami nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

Atsakovas savavaliÅ¡kai kirsdamas medį neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ , bei iÅ¡stumdydamas gruntÄ sunaikino miÅ¡ko paklotę, buvo padaryta žala aplinkai, todėl Å¡iuo atveju konstatuotina, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovas R. N. neteisėtu medžio kirtimu ir miÅ¡ko paklotės sunaikinimu padarė 982,32 Eur žalÄ aplinkai, kurios dalį 98,35 Eur, 2019 m. spalio 25 d. sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo priteistina likusi nesumokėta žalos dalis - 883,97 Eur.

IeÅ¡kovė, kaip valstybės įstaiga, teikdama ieÅ¡kinį dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas yra atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovo priteisiama 20,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės Valstybės įmonės Valstybinių miÅ¡kų urėdijos, juridinio asmens kodas 132340880 (atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), AB SEB banke) naudai: 883,97 Eur žalos aplinkai atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. N. 20,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetÄ (įmokos kodas 5660). Atsakovas Å¡io sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovė per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėjas Mantas Ūsas