010289ae-e90a-4c31-935c-6dfbdadf4f14 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-597-480/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09894-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2017 m. balandžio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A.

N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2694-894/2016 pagal ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinį atsakovei A. N. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. P. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. N. 14 481,00 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji yra atsakovės motina. IeÅ¡kovė su sutuoktiniu (atsakovės patėviu) atsakovei nupirko vieno kambario butÄ Å ilainių mikrorajone, netoli savo namų. Atsakovei sukÅ«rus Å¡eimÄ , ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis atsakovei padovanojo trijų kambarių butÄ , atidavė automobilį. Atsakovei iÅ¡reiÅ¡kus norÄ turėti nuosavÄ namÄ , ieÅ¡kovės sutuoktinis pasiÅ«lė savo namų valdoje statyti namÄ , rÅ«pinosi namo projektavimu, statyba, dirbo pats. IeÅ¡kovė nurodė, kad tam, jog atsakovės Å¡eimai bÅ«tų lengviau, pasiÅ«lė jiems apsigyventi ieÅ¡kovės name.

Atsakovei paėmus paskolÄ statyboms, ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis sutiko laiduoti už atsakovę bankui, įkeitė turtÄ . IeÅ¡kovės sutuoktinis vienas rÅ«pinosi visais teisiniais ir faktiniais darbais suformuojant du atskirus sklypus. Baigus statybas, turtas atsakovei buvo padovanotas. 2014 m. gegužės 10 d. atsakovė pasirašė įsipareigojimÄ , kuriuo įsipareigojo, nutraukus santuokÄ su R. N., iÅ¡irus Å¡eimai ir pasikeitus turtinei situacijai, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui po 14 481 Eur (50 000 Lt) už paramÄ N. Å¡eimai nekilnojamuoju turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu).

Å iuo įsipareigojimu buvo susitarta, kad ne viskas, kÄ dėl atsakovės ieÅ¡kovė su sutuoktiniu padarė, yra dovana. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad raÅ¡te minimas vieno kambario butas, tai butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo nupirktas ir duotas atsakovei gyventi iki ji gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės kaip dovanÄ trijų kambarių butÄ . RaÅ¡te minimas 6 arų žemės sklypas apima viskÄ , kas buvo susiję su ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio asmeniniu darbu padalinant sklypÄ , taip pat įdėtas darbas statant atsakovei namÄ tame sklype, kuris vėliau kaip turtas buvo jai padovanotas.

Atsakovė nevykdo 2014 m. gegužės 10 d. įsipareigojimo, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu nutraukė atsakovės ir jos sutuoktinio santuokÄ . IeÅ¡kovė ir jos sutuoktinis prieÅ¡taravo atsakovės sprendimui nutraukti santuokÄ . 2014 m. gegužės 10 d. ieÅ¡kovė, atėjusi į atsakovės namus, reikalavo pasiraÅ¡yti jos iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ ir atsineÅ¡tÄ dokumentÄ â€“ įsipareigojimÄ .

IeÅ¡kovė itin agresyviai elgėsi, atsakovė buvo iÅ¡sekinta nuolatinio ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio bei buvusio savo sutuoktinio spaudimo, matydama, kad stresÄ patiria ir jos nepilnametė dukra, pasirašė ieÅ¡kovės reikalaujamÄ dokumentÄ . Atsakovė įsipareigojimÄ pasirašė verkdama, iki galo nesuvokė jo esmės bei prasmės, o taip pat ir galimų pasekmių. Å iuo atveju skolinis reikalavimas nėra pagrįstas egzistuojančia ieÅ¡kovės skola. IeÅ¡kovė, bÅ«dama veiksni, sudarė du nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius, patvirtintus notariÅ¡kai: dovanojo atsakovei trijų kambarių butÄ ir žemės sklypÄ bei gyvenamÄ jį namÄ .

IeÅ¡kovė Å¡ių sandorių neginčijo, nors nuo vieno sandorio praėjo beveik 14 metų, o nuo kito - beveik 3 metai. Pardavusi jai 2001 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklausiusį trijų kambarių butÄ , atsakovė visus gautus pinigus panaudojo namo statybai, sklypo padalijimui bei jų dokumentacijos rengimui. Taip pat papildomai gyvenamojo namo įrengimui bei apstatymui ji su buvusiu sutuoktiniu R. N. paėmė paskolÄ iÅ¡ banko. IeÅ¡kovei ir ieÅ¡kovės sutuoktiniui buvo apmokėtos visos iÅ¡laidos už namo projekto, namo rekonstrukcijos projekto, statybÄ leidžiančių dokumentu parengimÄ , žemės sklypo padalijimo į du atskirus sklypus dokumentacijos rengimÄ , kadastrinius matavimus, toponuotraukas ir kt.

Taip pat kompensuota už įdėtas pastangas ir darbÄ . Å ias aplinkybes patvirtina piniginių lėšų pervedimai iÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos į V. P. banko sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovė nepateikia jokių sklypo padalijimo darbų bei dokumentacijos rengimo, o taip pat namo statybos dokumentacijos rengimo iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų. Dėl laidavimo nei ieÅ¡kovė, nei jos sutuoktinis jokių nuostolių nepatyrė, kadangi atsakovė pilnai padengė kreditorinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį bankui, pardavusi gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai; priteisė ieÅ¡kovei A. P. iÅ¡ atsakovės A. N. 14 481,00 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. lapkričio 10 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos, 434,00 Eur žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad atsakovė A. N. 2014 m. gegužės 10 d. pasirašė Ä®sipareigojimÄ , pagal kurį įsipareigojo iÅ¡irus Å¡eimai ir pasikeitus turtinei situacijai, grÄ Å¾inti savo motinai ir jos vyrui V.

P. po 50 000,00 litų (viso 100 000,00 litų) už jų paramÄ N. Å¡eimai nekilnojamu turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu). Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusiame 2015 m. spalio 26 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-12299-451/2015 pagal A. N. ieÅ¡kinį atsakovams A. P. ir V. P. dėl Ä®sipareigojimo pripažinimo negaliojančiu nustatė, kad A. N. neįrodė, jog buvo verčiama pasiraÅ¡yti ginčijamÄ Ä®sipareigojimÄ A. ir V. P., taip pat neįrodė, kad jai buvo taikytas psichologinis spaudimas.

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-732-390/2016 Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas vertino, jog teismo nustatytos aplinkybės, susiję su ginčo Ä®sipareigojimo galiojimu, turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje. Ä®sipareigojimas, nenuginčijus jo įstatymų nustatyta tvarka, yra galiojantis, todėl ieÅ¡kovė, kaip kreditorė, turi teisę reikalauti, kad atsakovė, kaip skolininkė, vienaÅ¡aliu sandoriu prisiimtÄ piniginę prievolę ieÅ¡kovės atžvilgiu įvykdytų (CK 6.1 str.).

Teismas nurodė, kad atsakovė į nagrinėjamÄ bylÄ pateikė jos V. P. atliktus mokėjimo nurodymus, kurie jau buvo pateikti į civilinę bylÄ , kurioje A. N. ginčijo Ä®sipareigojimo galiojimÄ . Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-732-390/2016 konstatavo, jog A. N. neįrodė, kad ginčijamas sandoris jau yra įvykdytas ir jis buvo sudarytas nesiekiant jo įvykdyti. Å i apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje.

Teismas vertino, kad atsakovės papildomai pateiktas dar vienas mokėjimo nurodymas 3 000,00 Lt (868,86 Eur) sumai, mokėjimo paskirtyje nurodyta „skola“, kuriame pinigų gavėju yra nurodytas V. P., yra atliktas 5 metais anksčiau, nei buvo sudarytas ginčo vienaÅ¡alis sandoris, todėl niekaip neįrodo aplinkybės, kad piniginė prievolė A. P. pagal ginčijamÄ Ä®sipareigojimÄ yra pilnai ar iÅ¡ dalies įvykdyta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė, 2001 m. liepos 10 d. pardavusi jai priklausiusį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) ir įsigijusi butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo šį butÄ atsakovei.

Atsakovė neginčijo, kad ieÅ¡kovė jai ir jos Å¡eimai leido neatlygintinai gyventi ieÅ¡kovei priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad atsakovė nuo 1995 m. birželio 12 d. iki 2001 m. liepos 5 d. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina ir į bylÄ pateikti duomenys apie Å¡iame bute registruotus asmenis. Leidimas Å¡eÅ¡erius metus neatlygintinai naudotis gyvenamÄ ja patalpa taip pat vertintinas kaip ieÅ¡kovės atsakovei suteikta parama. IeÅ¡kovė atsakovei dovanojo ir žemės sklypÄ (atidalintÄ nuo ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui priklausiusio žemės sklypo) su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė atsakovės Å¡eimai teikė paramÄ nekilnojamuoju turtu. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimas, kuriuo buvo nutraukta A. N. ir R. N. santuoka, įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 16 d. Minėtu teismo sprendimu, be kita ko, tarp buvusių sutuoktinių buvo padalintas santuokoje įgytas turtas bei turtinės prievolės. 2015 m. sausio 27 d. atsakovė pardavė jai dovanotÄ Å¾emės sklypÄ su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendė, kad nuo 2015 m. sausio 28 d. atsirado visos pagal atsakovės pasiraÅ¡ytÄ ginčo Ä®sipareigojimÄ numatytos prievolės įvykdymo sÄ lygos, o bÅ«tent, jau buvo nutraukta santuoka su R. N. ir, padalijus santuokoje įgytÄ turtÄ bei pardavus atsakovei dovanotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , buvo iÅ¡ esmės pasikeitusi A. N. turtinė situacija. Todėl 2015 m. sausio 28 d. suėjo piniginės prievolės įvykdymo terminas pagal A. N. 2014 m. gegužės 10 d. sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė A. N. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir joje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, priimti naujus įrodymus (A. N. 2016 m. spalio 3 d. Liudytojo parodymus, notarinio registro Nr. 6823, ir G. Ž. 2016 m. spalio 24 d. Liudytojo parodymus, notarinio registro Nr. 7452) byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka (2 t. b. l. 8-18). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neįvykdė teismui įstatyme nustatytos pareigos - tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, netinkamai įvertino faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , nepagrįstai 2014 m. gegužės 10 d.

Ä®sipareigojimÄ vertino kaip savarankiÅ¡kÄ dokumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2009, 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011, 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013, 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014).Teismas nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių, kad Ä®sipareigojimu iÅ¡ jos buvo reikalaujama grÄ Å¾inti skolÄ už dovanotÄ , o taip pat panaudai suteiktÄ turtÄ , t. y. tarp Å¡alių esant susiklosčius neatlygintiniems (dovanojimo, paramos, panaudos) teisiniams santykiams.

Ä®vykdytos ir pasibaigusios sutartys negali bÅ«ti keičiamos, tuo tarpu Ä®sipareigojimu keičiami iki tol tarp Å¡alių sudaryti ir įvykdyti sandoriai, prieÅ¡taraujant jų esmei bei įstatyme įtvirtintai jų sampratai. Skolos kildinimas iÅ¡ dovanojimo ir panaudos sandorių už turtÄ yra prieÅ¡taraujantis ne tik minėtus sandorius reglamentuojančioms CK normoms, bet ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams. Teismas nepagrįstai traktavo dovanojimo sandoriu perleistÄ atsakovei turtÄ ir panaudos pagrindais atsakovei suteiktÄ neatlygintinai naudotis butÄ kaip ieÅ¡kovės atsakovei suteiktÄ paramÄ nekilnojamuoju turtu.

Dovanojimo, panaudos ir aukos (paramos ar labdaros) institutai yra skirtingi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl dovanojimo sutarties ir aukos (paramos ar labdaros) sutarties atribojimo ir aukos (paramos ar labdaros) sutarties formos pasisakė, tačiau teismas Å¡iais iÅ¡aiÅ¡kinimais nesivadovavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).Teismas užkirto keliÄ atsakovei įgyvendinti jos procesines teises remtis liudytojų parodymais. Atsakovė 2016 m. spalio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ priimti raÅ¡ytinį įrodymÄ - liudytojos A.

N. notariÅ¡kai patvirtintus liudytojo parodymus apie svarbias bylai aplinkybes, tačiau teisėja nepagrįstai atmetė šį atsakovės praÅ¡ymÄ , net nesusipažinusi su liudytojos parodymų tekstu. Todėl liudytojos A. N. parodymus apeliantė teikia su apeliaciniu skundu. Taip pat apeliantė teikia liudytojos G. Ž. parodymus, apie tai, jog G. Ž. buvo tapus 2014 m. gegužės 10 d. Ä®sipareigojimo pasiraÅ¡ymo aplinkybių liudytoja. Apeliantei Å¡i aplinkybė tapo žinoma tik 2016 m. spalio 3 d., todėl pateikti Å¡ios liudytojos parodymus anksčiau ji objektyviai negalėjo.

Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , pavirÅ¡utiniÅ¡kai vertino Å¡alių pateiktus argumentus bei faktines aplinkybes. Teismas neįvertino aplinkybės ar buvo faktinis pagrindas skolos kilimui už Ä®sipareigojime minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , neįvertino, jog atsakovė byloje pateikė dvi dovanojimo sutartis, pagrindžiančias, jog turtas atsakovei buvo perduotas neatlygintinai. Minimas vieno kambario butas niekada nepriklausė atsakovei, o jai buvo leista neatlygintinai naudotis butu (panauda), sumokant komunalinius mokesčius, kuriuos atsakovė mokėjo.Teismas nevertino atsakovės pateiktų dovanojimo sutarčių, aplinkybės, kad 2014 m. gegužės 10 d.

Ä®sipareigojimas prieÅ¡tarauja minėtoms dovanojimo sutartims, nors sutartys nėra nuginčytos, taip pat nevertino atsakovės argumentų, jog minėtas Ä®sipareigojimas prieÅ¡tarauja CK normoms, kurios yra imperatyvios, be iÅ¡lygų nustatančios, jog dovana, panauda negali bÅ«ti atlygintinės. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus darbų atlikimÄ pagrindžiančius dokumentus, nepagrįstai Å¡ių dokumentų ir darbų atlikimo datų nesieja su atsakovės pateiktų mokėjimo nurodymų datomis, kas pagrindžia, kad už minėtus darbus atsakovės gera valia, jai neturint tokios prievolės, buvo sumokėta dar 2007-2008 metais.

Be to, minėtus darbus atliko ne ieÅ¡kovė, o jos sutuoktinis, bÅ«damas žemės sklypo savininku, t. y. darbai buvo atliekami turto savininko, kuriam ir kilo pareiga apmokėti minėtas iÅ¡laidas. Atsakovė turto savininke tik 2012 metais, po to, kai tais pačiais metais ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė pasidalijo santuokoje įgytÄ turtÄ , ir atsakovei vėliau padovanotas sklypas atiteko ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn.Nėra jokio pagrindo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius vertinti kaip skolinius santykius, nes tarp Å¡alių nebuvo sudarytos nei paskolos, nei atlygintinų paslaugų teikimo, nei rangos sutartys.

NeaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovė skolÄ kildina iÅ¡ tarp Å¡alių susiklosčiusių dovanojimo ir panaudos santykių, ar skola kildinama iÅ¡ ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio atliktų darbų, t. y. rangos, santykių. Tik nustačius skolos faktinę kilmę, jos faktinį pagrindÄ , galima spręsti apie jos pagrįstumÄ ir ieÅ¡kovės prievolę jÄ sumokėti.Teismas nepagrįstai Å¡ioje byloje remiasi Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12299-451/2015 bei Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-732-390/2016, nes minėtose bylose teismų nebuvo atlikta teisinė ginčo santykio kvalifikacija.

Be to, nagrinėjant minėtas bylas taip pat nebuvo nustatyta skolos faktinė kilmė, jos faktinis pagrindas, pagrįstumas.IeÅ¡kovė A. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti (2 t. b. l. 30-32). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Apeliantės argumentai, kad teismas neįvykdė įstatymu nustatytos pareigos kvalifikuoti Å¡alių ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir nepagrįstai ĮsipareigojimÄ vertino kaip savarankiÅ¡kÄ dokumentÄ , yra pavirÅ¡utiniÅ¡ki ir nepagrįsti, iÅ¡reiÅ¡kiantys subjektyviÄ atsakovės nuomonę, o ne konkretų teisės pažeidimÄ .

Atsakovės cituojamos Kasacinio teismo nutartys neturi vienodo dalyko ir pagrindo su nagrinėjama byla, todėl ir remtis jomis atsakovė negali.Apeliantė teisiškai nepagrindė nei vieno iš jos nurodytų galimų materialiosios teisės normų pažeidimų, kurių pagrindu teismo sprendimas būtų naikintinas. Jokių įrodinėjimo imperatyvų, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, teismas nepažeidė, priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ne tik atitinkamomis materialinės ir procesinės teisės normomis, bet ir faktine bylos medžiaga.Apeliaciniu skundu apeliantė skundžia ne tiek 2016 m. spalio 26 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimÄ , kiek vėl kelia tuos pačius klausimus, kurie jau iÅ¡nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-12299-451/2015, kurios sprendimo teisėtumas yra patikrintas ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-732-390/2016, atmetant A. N. apeliacinį skundÄ ir paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Taip atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės yra teikiami vėl tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko, kaip jau iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose, bandant nuginčyti jos pasiraÅ¡ytÄ Ä®sipareigojimÄ .Mokėjimo nurodymai, prieÅ¡ingai nei apeliaciniu skundu nurodo atsakovė, įrodo, kad jie niekaip nesusiję su praÅ¡omos priteisti skolos sumokėjimu pagal Ä®sipareigojimÄ , kadangi atsakovė skolÄ grÄ Å¾inti įsipareigojo iÅ¡irus Å¡eimai ir pasikeitus turtinei situacijai, įsipareigojimÄ pasirašė 2014 m. gegužės 10 d., jau vykstant procesui dėl santuokos nutraukimo.

Todėl po turto pardavimo, tai yra nuo 2015 m. sausio 28 d. atsakovei atsirado prievolė atsisakyti su ieÅ¡kove pagal Ä®sipareigojimÄ . Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas byloje nenustatė skolos kilmės, jos faktinio pagrindo ir pagrįstumo. Kauno apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia atsakovės prievole pagal 2014 m. gegužės 10 d. Ä®sipareigojimÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 14481,00 Eur skolÄ . Akivaizdu, kad Å¡ioje byloje teismui nereikia nustatinėti skolos faktinio pagrindo ir pagrįstumo, nes tai padaryta kitoje civilinėje byloje Nr. 2-12299-451/2015.

Atsakovė, pasiraÅ¡ydama Ä®sipareigojimÄ , laisva valia sudarė vienaÅ¡alį sandorį, prisiėmė prievolę grÄ Å¾inti pinigus. Kadangi atsakovės Ä®sipareigojimas nėra nuginčytas, jis galioja - atsakovė privalo vykdyti savo pinigines prievoles pagal jį. Atsakovė, teikdama naujus įrodymus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, apeliacinio teismo praÅ¡ydama nagrinėti aplinkybes, kurios teismo įsiteisėjusiu sprendimu jau yra iÅ¡nagrinėtos. Atsakovės nurodytos liudytojos, kaip matyti ir iÅ¡ jų raÅ¡tu pateiktų parodymų, tik dar kartÄ bando pateikti teismui tas pačias aplinkybes, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-12299-451/2015.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė A. N.) pateikė naujus įrodymus: liudytojų A. N., G. Ž. notariÅ¡kai patvirtintus parodymus.

Jų pateikimo bÅ«tinybę motyvavo tuo, jog A. N. parodymus pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 6 d. teismo posėdyje atsisakė priimti kaip neturinčius reikÅ¡mės, o kad G. Ž. buvo 2014 m. gegužės 10 d. įsipareigojimo pasiraÅ¡ymo liudytoja, sužinojo tik 2016 m. spalio 3 d., ir Å¡ios liudytojos parodymai notariÅ¡kai buvo patvirtinti jau pasibaigus bylos nagrinėjimui ir teismui priėmus sprendimÄ .CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡tyrimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja.

CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).Teisėjų kolegija, įvertinusi naujai pateiktų įrodymų (raÅ¡ytinių parodymų) ryšį su byloje vertintinomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , jog jais apeliantė siekia pervertinti civilinėje byloje Nr. 2-12299-451/2015 (Nr. 2A-732-390/2016) įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes dėl 2014 m. gegužės 10 d.

įsipareigojimo pasiraÅ¡ymo, tačiau teikiami įrodymai neįtakoja įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog galimybė remtis liudytojo raÅ¡ytiniais parodymais yra labai ribota, taikytina tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių liudytojas negali bÅ«ti apklaustas teismo posėdyje, ir tik teismui nusprendus, kad tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, teikiančių pagrindÄ pripažinti prieÅ¡ tai minėtų liudytojų raÅ¡ytinius parodymus leistinais įrodymais, t. y. atitinkančiais įrodymų leistinumo kriterijus, CPK 14, 192 straipsnių prasme.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nepilnametės liudytojos A. N. parodymai patvirtinti dalyvaujant įstatyminei atstovei, motinai A. N. (t. y. apeliantei), todėl patikimumo prasme galėtų būti vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir silpnos įrodomosios galios. Visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija leidžia spręsti, jog naujus įrodymus, o tokiais laikytini G. Ž. rašytiniai parodymai, apeliantė pradėjo rinkti po jai nepalankaus sprendimo priėmimo.

Todėl teikiami įrodymai nėra priimami (CPK 314 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2014 m. gegužės 10 d. pasirašė įsipareigojimÄ , nutraukus santuokÄ su R. N., iÅ¡irus Å¡eimai ir pasikeitus turtinei situacijai, grÄ Å¾inti savo motinai A. P. ir jos vyrui V. P. po 50 000 litų (viso 100 000 litų) už jų paramÄ N. Å¡eimai nekilnojamu turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu) (toliau – Ä®sipareigojimas). IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ Å¡io Ä®sipareigojimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Ä®sipareigojimui esant galiojančiam, jis, kaip vienaÅ¡alis atsakovės sandoris, privalo bÅ«ti įvykdytas jame nustatytomis sÄ lygomis. Vertindamas, jog leidimas Å¡eÅ¡erius metus neatlygintinai naudotis gyvenamÄ ja patalpa (butu, adresu (duomenys neskelbtini)), taip pat yra ieÅ¡kovės suteikta parama atsakovei; nustatęs, kad ieÅ¡kovė 2001 m. liepos 10 d. pardavusi jai priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir įsigijusi butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo šį butÄ atsakovei; kad ieÅ¡kovė atsakovei dovanojo ir žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini); kad 2014 m. birželio 16 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimu (įsiteisėjusiu 2014 m. gruodžio 16 d.) buvo nutraukta A. N. ir R. N. santuoka, padalintas santuokoje įgytas turtas ir turtinės prievolės; kad 2015 m. sausio 27 d. atsakovė pardavė jai dovanotÄ Å¾emės sklypÄ su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog nuo 2015 m. sausio 28 d. atsirado visos pagal atsakovės pasiraÅ¡ytÄ ginčo Ä®sipareigojimÄ numatytos prievolės įvykdymo sÄ lygos. Remdamasis byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai iÅ¡ atsakovės 14 481,00 Eur tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas.Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė, apeliantė A.

N..Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė jam įstatyme nustatytos pareigos tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , nepagrįstai 2014 m. gegužės 10 d. Ä®sipareigojimÄ vertino kaip savarankiÅ¡kÄ dokumentÄ , pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Remiantis CK 1.63 straipsnio 1 dalimi sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad sandoriai gali bÅ«ti vienaÅ¡aliai, dviÅ¡aliai ir daugiaÅ¡aliai. VienaÅ¡aliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti bÅ«tina ir pakanka vienos Å¡alies valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). VienaÅ¡aliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ir vienaÅ¡alio sandorio esmei (CK 1.63 straipsnio 5 dalis).Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį, Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams.CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi, Å¡i teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikÅ¡mę suderintiems Å¡alių tarpusavio ketinimams. Å alių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu ir reikÅ¡minga visuomeninės savireguliacijos priemone.

Å is aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama Å«kio naÅ¡umo, įsipareigoja Å¡ias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimÄ laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismÄ priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties Å¡alių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).Jau minėta (Å¡ios nutarties 12 p.), kad nagrinėjamu atveju apeliantė 2014 m. gegužės 10 d. pasirašė Ä®sipareigojimÄ , pagal kurį įsipareigojo iÅ¡irus Å¡eimai ir pasikeitus turtinei situacijai, grÄ Å¾inti savo motinai A.

P. ir jos vyrui V. P. po 50 000 litų (viso 100 000 litų) už jų paramÄ N. Å¡eimai nekilnojamu turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu). Apeliantė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai vienaÅ¡aliu sandoriu prisiėmė piniginę prievolę ieÅ¡kovės (o taip pat ir jos sutuoktinio) atžvilgiu, kuri privalo bÅ«ti įvykdyta esant visoms jame numatytoms sÄ lygoms. Å is vienaÅ¡alis sandoris nėra nuginčytas (t. y. galiojantis), nebuvo inicijuota jame numatytų sÄ lygų pakeitimo, todėl jį privalu vykdyti.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apylinės teismas 2015 m. spalio 26 sprendimu (civ. byla Nr. 2-12299-451/2015) atmetė ieÅ¡kovės A. N. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. P., V. P. dėl įsipareigojimo pripažinimo negaliojančiu. Sandorį buvo praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu, remiantis Å¡iais pagrindais:

1) įsipareigojimas buvo pasiraÅ¡ytas ne laisva valia, o atsakovų psichologinio spaudimo įtakoje, ieÅ¡kovei iÅ¡vargintai viso santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu daromo spaudimo, terorizavimo, 2) ieÅ¡kovė neturėjo jokio poreikio ir pagrindo (teisinio tikslo) sudaryti šį vienaÅ¡alį sandorį. Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinus, įrodymų visumÄ , teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė (nagrinėjamoje byloje – atsakovė) neįrodė faktinės aplinkybės, kad buvo verčiama pasiraÅ¡yti vienaÅ¡alį įsipareigojimÄ atsakovams.

Labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė visai nesvarstė galimų tokio teisinio veiksmo padarinių, tokį teismo įsitikinimÄ sustiprina ir ieÅ¡kovės argumentas, jog jei ieÅ¡kovė namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nebÅ«tų pardavusi, niekas iÅ¡ jos įsipareigojimo įvykdyti nereikalautų. Be to, ieÅ¡kovė galėjo imtis kitų protingų priemonių, kad apsaugotų savo turtinius interesus, o ne pasiraÅ¡yti vienaÅ¡alį įsipareigojimÄ atsakovams. MinėtÄ sprendimÄ Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2A-732-390/2016) paliko nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė ginčijamo sandorio prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl pagrindo naikinti ginčijamÄ sandorį CK 1. 80 straipsnio pagrindu taip pat nėra; byloje neįrodyti (CPK 12 ir 178 straipsniai) ieÅ¡kovės argumentai, kad ginčijamas sandoris jau yra įvykdytas, arba jis buvo sudarytas nesiekiant jo įvykdyti, ir kad jis prieÅ¡tarautų kokioms nors imperatyvioms įstatymų nuostatoms (teisės aktuose numatytiems draudimams ar imperatyviems įsipareigojimams); laikė pagrįsta apylinkės teismo konstatuotÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovė neįrodė faktinių aplinkybių, jog buvo verčiama pasiraÅ¡yti ginčijamÄ Ä¯sipareigojimÄ atsakovams ar jos atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas.Teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais (Å¡ios nutarties 20 p.) nustatytų prejudicinę reikÅ¡mę turinčių faktų nagrinėjamoje byloje iÅ¡ naujo nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Todėl teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytiems argumentams, jog apeliantė negali praÅ¡yti apeliacinio teismo iÅ¡ naujo nagrinėti jos argumentus ir pateiktus įrodymus (Å¡ios nutarties 9 p.) dėl 2014 m. gegužės 10 d.

įsipareigojimo.Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Ä®sipareigojimas yra savarankiÅ¡kas sandoris (CK 1.63 straipsnis). Å is sandoris sukelia jame ir įstatymuose nustatytus teisinius padarinius bylos Å¡alims. Tokiu atveju nereikia nustatinėti nei skolos faktinės kilmės, nei jos faktinio pagrindo. Apeliantė, pasiraÅ¡ydama Ä®sipareigojimÄ , laisva valia sudarė vienaÅ¡alį sandorį ir prisiėmė piniginę prievolę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai aiÅ¡kino Ä®sipareigojimo sÄ lygas, dėl ko priėmė teisėtÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (nurodytos Å¡ios nutarties 5.1 p.) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes skiriasi nurodytų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas). Apeliantės cituojamose bylose buvo sprendžiama dėl atlygintinų paslaugų teikimo ir atsakomybės už sutarties vykdymÄ , nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo, paskolos teisinių santykių, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl prievolės, prisiimtos vienaÅ¡aliu sandoriu, įvykdymo.Byloje esantys duomenys, o taip pat Å¡ios nutarties 11 ir 21 punktų nuostatos, nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas užkirto keliÄ atsakovei įgyvendinti jos procesines teises remtis liudytojų parodymais.

Vien tai, kad teismas atmetė kai kuriuos atsakovės prašymus, nesudaro pagrindo konstatuoti jos procesinių teisių pažeidimo. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas visapusiško ir objektyvaus bylos įrodymų vertinimo principas, pagal kurį teismas išvadas dėl bylos aplinkybių turi daryti objektyviai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, kylančius prieštaravimus, joks įrodymas, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai nurodyti įstatyme, teismui neturi prioritetinės, iš anksto nustatytos galios.

CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių aiškinimo praktika yra nuosekliai išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.). Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, o taip pat teigti, jog nebuvo vertinamos atsakovės nurodomos aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai sureikšmina atskiras bylos aplinkybes, teikia pirmenybę savo pozicijai palankiems įrodymams (kaip pvz. dviem dovanojimo sutartims, pagrindžiančioms, jog turtas atsakovei buvo perduotas neatlygintinai, atliktiems mokėjimo nurodymams ir kt.), tačiau to nepakanka paneigti teismo išvadoms, pagrįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu, dėl bylos faktų.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat neturi teisinės reikÅ¡mės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolės įvykdymÄ , teisingai aiÅ¡kino įsiteisėjusio teismo sprendimo reikÅ¡mę, dėl ko tarp Å¡alių kilęs ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, teismo sprendimo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, sprendimo motyvavimu ir teismo nurodytais argumentais, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus, nėra tikslinga kartoti. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                              Gintautas Koriaginas                                                                                                                       Diana Labokaitė                                                                                                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė