2026-01-28 Nr. AB-1996-3-61-3-02107-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-207-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02107-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Euru“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio 2024 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Euru“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Š. S.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Euru“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2023 m. vasario 10 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20884 (toliau – ir 2023 m. vasario 10 d. nutarimas) ir 2023 m. vasario 15 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20889 (toliau – ir 2023 m. vasario 15 d. nutarimas) (toliau kartu – ir Nutarimai).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. VDI Nutarimuose išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra paremtos VDI pareigūnų prielaidomis. UAB „Euru“ 2023 m. vasario 15 d. nutarime paminėtas transporto priemones, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo subnuomavęs užsienio įmonei. Iš pateiktų transporto priemonės subnuomos sutarčių matyti, kad pareiškėjo transporto priemonės buvo subnuomotos neteikiant vairavimo paslaugos. Šiose sutartyse nurodoma, kad visi asmenys, kurie vairuos (valdys) transporto priemonę subnuomos laikotarpiu, yra tiesiogiai pavaldūs subnuomininkui darbo teisės ar civilinių santykių pagrindu; kad subnuomininkas vykdys ūkinę veiklą remiantis Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Rusijos Federacijos norminiais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose; kad subnuomojamos transporto priemonės nėra licencijuotos vykdyti komercinių krovinių pervežimo veiklai subnuomotojo (UAB „Euru“) vardu; kad transporto priemonėms nėra išduotos licencijos kopijos.

2.2. Pareiškėjas su Vilniaus teritorinės muitinės pateiktų CMR važtaraščių turiniu nėra susipažinęs ir jam nesuprantama, kaip buvo nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 56 straipsnio l dalies 2 punkto objektyvieji požymiai, nes tarp pareiškėjo ir nurodytų fizinių asmenų nebuvo nustatyta jokio atlygintinumo fakto darbo teisinių santykių prasme. VDI nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinėje sistemoje užregistruoti 2023 m. vasario 15 d. nutarime nurodytų asmenų sienos kirtimo atvejai, tačiau visiškai neaišku, kaip šie fizinių asmenų sienos kirtimo duomenys yra susiję su pareiškėju dėl atlygintinumo fakto nustatymo darbo teisinių santykių prasme.

2.3. VDI 2023 m. vasario 10 d. nutarime konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 571 straipsnio 6 dalį, įdarbindamas A. L. ir negavęs Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) leidimo dėl išnaudotų kvotų. Pareiškėjas nesutinka su tokiais VDI teiginiais, nes UTPĮ 571 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad išnaudojus kvotą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, tačiau pagal UTPĮ 58 straipsnį užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu pagal to paties straipsnio 4 punktą kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą. A. L. turėjo migracinį dokumentą (UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. l d. 3 p.) ir galėjo būti įdarbintas keičiant darbdavį be Užimtumo tarnybos leidimo dėl išnaudotų kvotų. 2023 m. vasario 10 d. nutarime konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjas nesilaikė trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos, neatitinka teisinio reguliavimo. Pareiškėjas pranešimą apie tai, kad A. L. įdarbinamas nuo 2022 m. gruodžio 14 d., Sodrai pateikė 2022 m. lapkričio 30 d.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. A. L. profesija – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (profesijos kodas pagal LPK (ISCO-08 versija) – 833209), yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 metams, patvirtintą Užimtumo tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-457. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) duomenimis, nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo išnaudotos nustatytos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų (profesijos kodas pagal LPK (ISCO-08 versija) –833209) profesijos kvotos. Apie kvotų išnaudojimą 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo viešai paskelbta Migracijos departamento interneto svetainėje, skiltyje „Kvotos“.

4.2. A. L., prieš įsidarbindamas UAB „Euru“ turėjo gauti Užimtumo tarnybos leidimą dirbti (UTPĮ 571 str. 6 d.). Tai reiškia, kad Š. S., prieš sudarydamas su A. L. darbo sutartį, privalėjo įsitikinti, kad trečiosios šalies pilietis turi visus teisėtam įsidarbinimui būtinus dokumentus ir kad jis gali būti įdarbintas nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Iš Užimtumo tarnybos informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad leidimas dirbti A. L. nebuvo išduotas. Net ir tuo atveju, jei apie A. L. įdarbinimą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra), šis įdarbinimas būtų neteisėtas, o darbas įmonės naudai būtų laikomas nelegaliu, kadangi prieš įdarbinimą A. L. nebuvo gavęs Užimtumo tarnybos leidimo dirbti, nes jo profesijos kvota buvo išnaudota 2022 m. rugpjūčio 26 d.

4.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalimi, vežėjo, turinčio šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija. Licencijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, turėtojai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims. Transporto priemonė turi būti valdoma ar naudojama nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikoje ir turėti transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus. Kelių transporto priemonei gali būti išduota tik viena licencijos kopija. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia. UAB „Euru“, būdama licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) turėtoja ir valdydama transporto priemones, kurioms išduotos šios licencijos kopijos, vadovaujantis Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalimi, neturėjo teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims ir sudaryti nuomos sutarčių. VDI patikrinimo metu gauti dokumentai patvirtina, kad faktinis licencijuojamos veiklos vykdytojas-vežėjas CMR važtaraščiuose yra UAB „Euru“.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Bendrovės skundą.

6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

6.1. 2023 m. vasario 10 d. nutarime konstatuota, jog UAB „Euru“, būdama darbdave, nesilaikė imperatyvių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką: neužtikrino ir nekontroliavo, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. L. prieš įsidarbindamas įmonėje gautų Užimtumo tarnybos leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, taip pat, kad sudarius su juo darbo sutartį, apie jo įdarbinimą ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, todėl laikytina, kad A. L. nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 10 d. nelegaliai dirbo įmonės naudai, t. y. vairavo įmonei priklausantį vilkiką (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ir vežė įmonės krovinius iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „Euru“ pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, UTPĮ 571 straipsnio 6 dalies, 62 straipsnio 3 dailės nuostatas ir padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą. 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Bendrovei skirta 1 882 Eur bauda.

6.2. 2023 m. vasario 15 d. nutarime konstatuota, jog UAB „Euru“, nesilaikydama UTPĮ 62 straipsnio 7 dalies (UTPĮ redakcija nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 14 d.) UTPĮ 62 straipsnio 8 dalies (UTPĮ redakcija nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) bei VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ (2021 m. sausio 21 d.

įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija) patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punkto nuostatų ir prieš vieną darbo dieną iki užsieniečio įdarbinimo dienos nepateikdama pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU), padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Taip pat konstatuota, kad UAB „Euru“ pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes, esant darbo sutarties požymiams, leido įmonėje dirbti: nuo 2022 m. gegužės 26 d. 07.42 val. iki 2022 m. birželio 16 d. 08.00 val. (duomenys neskelbtini) piliečiams A.

B., nuo 2022 m. birželio 3 d. 13.22 val. iki 2022 m. birželio 18 d. 08.00 val. A. K., nuo 2022 m. spalio 31 d. 8.00 val. iki 2022 m. lapkričio 5 d. 17.00 val. K. N., nuo 2022 m. birželio 22 d. 8.00 val. iki 2022 m. birželio 26 d. 17.00 val. P. K., (duomenys neskelbtini) piliečiams nuo 2022 m. gegužės 31 d. 08.18 val. iki 2022 m. birželio 18 d. 8.00 val. K. A., nuo 2022 m. gegužės 31 d. 8.00 val. iki 2022 m. birželio 6 d. 17.00 val. A. K.. Teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie nurodytų darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad UAB „Euru“, atstovaujama direktoriaus Š. S., pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 7 dalies (redakcija iki 2022 m. liepos 31 d., nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. – UTPĮ 62 str. 8 d.), Aprašo 4.2 papunkčio ir 7 punkto reikalavimus, t. y. UAB „Euru“ pateikė pavėluotai LDU pranešimus apie įdarbintus užsieniečius: A. K. įdarbintas nuo 2022 m. liepos 1 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. liepos 2 d.; P. K., įdarbintas nuo 2022 m. liepos 1 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. liepos 2 d. 16.29 val., T.

S. įdarbintas nuo 2022 m. liepos 1 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. liepos 2 d. 16.29 val. Tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Euru“ padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsniu 2 dalies pažeidimą. Už šį pažeidimą nustatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje. Nutarimu nuspręsta už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje dispozicijoje nustatytą teisės pažeidimą, skirti 300 Eur baudą. Už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje nustatytą teisės pažeidimą skirti 10 800 Eur baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, UAB „Euru“ paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 10 800 Eur baudą.

7. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo į bylą pateiktas pranešimas VSDFV yra 2022 m. lapkričio 30 d., tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų apie šio pranešimo pateikimą anksčiau. Iš VSDFV rašto, adresuoto VDI, matyti, kad UAB „Euru“ pranešimą apie A. L. valstybinio draudimo pradžią nuo 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė 2022 m. gruodžio 10 d. 17 val. 32 min. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad byloje esanti informacija patvirtina 2023 m. vasario 10 d. nutarime konstatuotą aplinkybę, jog apie A. L. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta laiku.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių Nelegalaus darbo tyrimo akte nustatytas faktines aplinkybes, jog A. L. 2022 m. gruodžio 10 d. dirbo pareiškėjo naudai, o pranešimas VSDFV buvo pateiktas laiku. Priešingai, nors pareiškėjas skunde teigia, kad A. L. pradėjo dirbti 2022 m. gruodžio 1 d., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pranešimą VSDFV apie A. L. valstybinio draudimo pradžią nuo 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė tik 2022 m. gruodžio 10 d. 17 val. 32 min., nors vėliausiai tai turėjo padaryti 2022 m. lapkričio 30 d. Teismas priėjo prie išvados, kad A. L. nelegalaus darbo faktas buvo konstatuotas pagrįstai. Teismo vertinimu, konstatavus nelegalaus darbo faktą vienu iš pagrindų, kitos 2023 m. vasario 10 d. nutarime nurodytos aplinkybės ir su jomis susiję pareiškėjo argumentai neturi reikšmės, nes nekeičia situacijos teisinio vertinimo ir parinktos sankcijos dydžio.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl 2023 m. vasario 15 d. nutarimo panaikinimo, teismas nustatė, kad pareiškėjas į bylą pateikė Transporto priemonės subnuomos, neteikiant vairavimo paslaugos, sutartis, sudarytas: 2022 m. gegužės 18 d. (dėl (duomenys neskelbtini)); 2022 m. gegužės 24 d. (dėl (duomenys neskelbtini)); 2022 m. gegužės 30 d. (dėl (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 2 d. (dėl (duomenys neskelbtini) Teismas pažymėjo, kad šių sutarčių pareiškėjas nepateikė VDI tyrimo metu, nors buvo paprašyta pateikti informaciją apie aptariamų transporto priemonių tachografų duomenis, konkrečių vairuotojų tachografų duomenis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus, darbuotojų (užsieniečių) teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje kopijas. 2023 m. vasario 15 d. nutarime nurodyta, kad įmonės vadovas susisiekus telefonu paaiškino, kad dokumentų neteiks. Teismas atkreipė dėmesį, kad šių aplinkybių pareiškėjas byloje neginčijo, dokumentų nepateikimo priežasčių nei VDI, nei teismui nenurodė, todėl teismas vertino, kad VDI tyrimo metu bendradarbiavo su pareiškėju (jo vadovu), siekė nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, o pareiškėjas nei savo iniciatyva, nei VDI prašymu dokumentų neteikė, todėl jam tenka tokio nebendradarbiavimo teisiniai padariniai.

10. Vertindamas, ar 2023 m. vasario 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas VDI tyrimo metu surinktos informacijos kontekste, teismas nustatė, kad nutarime, be kita ko, nurodyta, jog valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, UAB „Euru“ yra šių krovininių automobilių valdytoja: (duomenys neskelbtini). Šias transporto priemones vairavo asmenys, kurie nėra įdarbinti UAB „Euru“ (A. B., A. K., K. N., P. K., K. A., A. K.). Nutarime nurodyta, kad iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacijos nustatyta, jog pirmiau nurodyti asmenys (išskyrus T. S.) sieną kirto vykdydami darbo funkcijas, naudodamiesi UAB „Euru“ priklausančiomis transporto priemonėmis ir turėdami CMR važtaraščius, kuriuose vežėju nurodyta UAB „Euru“.

11. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių Sodros ir Lietuvos Respublikos sienos kirtimo dokumentų matyti, jog: vairuotojas A. K., valstybiniu socialiniu draudimu draustas nuo 2022 m. liepos 1 d., atlikdamas darbo funkcijas ir vairuodamas transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto Lietuvos Respublikos sieną: 2022 m. birželio 3 d., 2022 m. birželio 8 d., 2022 m. birželio 10 d., 2022 m. birželio 17 d; vairuotojas A. B., valstybiniu socialiniu draudimu draustas nuo 2022 m. birželio 16 d., atlikdamas darbo funkcijas ir vairuodamas transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto Lietuvos Respublikos sieną: 2022 m. gegužės 26 d., 2022 m. birželio 2 d., 2022 m. birželio 7 d., 2022 m. birželio 11 d.; vairuotojas K. N. nėra draustas valstybiniu socialiniu draudimu, atlikdamas darbo funkcijas ir vairuodamas transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto Lietuvos Respublikos sieną: 2022 m. spalio 31 d., 2022 m. lapkričio 5 d.; vairuotojas P. K., valstybiniu socialiniu draudimu draustas nuo 2022 m. liepos 1 d., atlikdamas darbo funkcijas ir vairuodamas transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto Lietuvos Respublikos sieną: 2022 m. birželio 22 d., 2022 m. birželio 26 d.; vairuotojas K. A., valstybiniu socialiniu draudimu draustas nuo 2022 m. birželio 18 d., atlikdamas darbo funkcijas ir vairuodamas transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto Lietuvos Respublikos sieną: 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. birželio 6 d., 2022 m. birželio 14 d., 2022 m. birželio 17 d.; vairuotojas A. K., valstybiniu socialiniu draudimu draustas nuo 2022 m. birželio 16 d., atlikdamas darbo funkcijas ir vairuodamas transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto Lietuvos Respublikos sieną: 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. birželio 6 d.

12. Teismas akcentavo, kad iš į bylą pateiktų CMR važtaraščių matyti, jog aptariamais laikotarpiais pirmiau nurodytomis transporto priemonėmis prekių vežėju buvo UAB „Euru“. Nors pareiškėjas nurodė, kad transporto priemonės buvo subnuomotos IP V. A. I. įmonei, registruotai Kaliningrado srityje, neteikiant vairavimo paslaugos, tačiau, viena vertus, pareiškėjas tokių duomenų nepateikė atsakovui tyrimo metu, kita vertus, teismui pateiktos subnuomos sutarys kelia abejonių dėl jų realumo, nes prieštarauja kitiems oficialiems byloje esantiems dokumentams (CMR važtaraščiams), kurių duomenimis prekių vežėjas aptariamais laikotarpiais ir aptariamomis transporto priemonėmis buvo UAB „Euru“.

13. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie anksčiau nurodytų asmenų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir taip pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų ir pareiškėjas neginčijo 2023 m. vasario 15 d. nutarime padarytos išvados, jog UAB „Euru“ taip pat pažeidė Aprašo nuostatas, laiku nepateikdama pranešimų, todėl teismas plačiau dėl to nepasisakė. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, jog 2023 m. vasario 15 d. nutarimu paskirta bauda neatitinka įstatymo nuostatų ar yra neproporcinga.

15. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Nutarimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė yra motyvuota, atitinka teisės aktų nuostatas.

III. 16. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimą ir Nutarimus.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus – pranešimus Sodrai apie A. L. įdarbinimą, taip pat iš viso nevertino aplinkybės, kad šiam asmeniui yra netaikomi kvotos vienetai, nes jis keitė darbdavį. UAB „Euru“ laiku pateikė pranešimus Sodrai apie A. L. įdarbinimą, tačiau teismas neįvertino šių duomenų. Teismas iš esmės rėmėsi tik VDI prielaidomis, sprendimą grindė tuo, kad pareiškėjas nepateikė VDI subnuomos sutarčių anksčiau, o tik teisme, kuriomis grindė darbo teisinių santykių prasme pavaldumo santykius tarp 2023 m. vasario 15 d. nutarime nurodytų asmenų ir pareiškėjo. UAB „Euru“ nesiejo jokie darbo teisiniai santykiai su trečiaisiais fiziniais asmenimis, nurodytais 2023 m. vasario 15 d. nutarime, subnuomos laikotarpiu. Šie tretieji fiziniai asmenys buvo tiesiogiai pavaldūs užsienio įmonei. Vien tai, kad duomenys pateikti teisme, o ne VDI patikros metu, negali būti pagrindu jų nevertinti. Juolab, kad iš bylos duomenų matyti, jog su skundu teismui buvo pateikti įrodymai apie tai, kad pareiškėjo vadovas nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. buvo nedarbingas. Minėtu laikotarpiu VDI pareigūnas telefonu buvo susisiekęs su pareiškėjo vadovu, pastarasis prašė vadovautis teisės aktais ir sustabdyti tyrimo eigą iki tol, kol jis bus darbingas ir galės atvykti į VDI duoti paaiškinimus. Nors VDI pareigūnas žinojo ir galėjo papildomai patikrinti šią informaciją Sodros sistemoje bei sustabdyti tyrimą, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo vadovas dėl objektyvios priežasties (ligos) negalėjo atvykti į VDI nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teikti įrodymai turėtų būti iš naujo ištirti išsamiai ir panaikintas nepagrįstas sprendimas.

18. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Nuarimus.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pažeidimo bylas bei, įvertinęs visas aplinkybes, tinkamai skyrė baudas (finansines sankcijas) juridiniam asmeniui, o pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs visas aplinkybes, 2024 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI 2023 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Euru“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą paskirta 1 882 Eur bauda, ir 2023 m. vasario 15 d. nutarimo, kuriuo už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirta 10 800 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Nutarimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas neišsamiai ištyrė pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja, o tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo motyvus.

24. Ginčijamu VDI 2023 m. vasario 10 d. nutarimu konstatuota, kad UAB „Euru“, būdama darbdaviu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. L., prieš įsidarbindamas Įmonėje, gautų Užimtumo tarnybos leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, taip pat kad sudarius su juo darbo sutartį, apie jo įdarbinimą ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, tokiu būdu nelegaliai įdarbino A. L. ir nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 10 d. leido jam dirbti Įmonės naudai, t. y. vairuoti Įmonei priklausantį vilkiką (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ir vežti Įmonės krovinius iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „Euru“ pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 2 dalies, UTPĮ 571 straipsnio 6 dalies, 62 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.

25. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2341 redakcija nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

26. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies arba 155 straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

27. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

28. Pagal UTPĮ 571 straipsnio 1 dalį kvota nustatoma užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo (toliau – kvota). UTPĮ 571 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad išnaudojus kvotą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti. Remiantis UTPĮ 62 straipsnio 3 dalimi, darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.

29. Iš byloje esančios A. L. leidimo laikinai gyventi Nr. 760135957 kopijos matyti, kad jis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. birželio 10 d. Šiame leidime, skiltyje „pastabos“, yra įrašytos nuorodos į UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą. UTPĮ 58 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis turi arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 41, 42, 5, 51, 13, 14, 15 ar 16 punktą arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 42 punktą.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad A. L. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šis leidimas darbo sutarties sudarymo su UAB „Euru“ metu (2022 m. lapkričio 24 d.) galiojo, konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog šiuo atveju A. L. turėjo pareigą kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti gavimo, o UAB „Euru“ privalėjo įsitikinti, kad A. L. tokį leidimą turėjo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad VDI 2023 m. vasario 10 d. nutarime nepagrįstai nustatyta, jog UAB „Euru“, būdama darbdaviu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. L., prieš įsidarbindamas Įmonėje, gautų Užimtumo tarnybos leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė imperatyvias UTPĮ 571 straipsnio 6 dalies, 62 straipsnio 3 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

31. Vis tik dėl Nutarties 30 punkte nustatytos aplinkybės nėra pagrindo panaikinti VDI 2023 m. vasario 10 d. nutarimo, kadangi byloje taip pat nustatyta, jog pranešimas apie A. L. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Iš byloje nustatytų aplinkybių, dėl kurių nėra ginčo, matyti, kad darbo sutartis su A. L. sudaryta 2022 m. lapkričio 24 d., jos 7 punkte nurodyta, kad asmuo pradeda dirbti per 5 darbo dienas nuo migracinio dokumento gavimo. Patikrinimo metu A. L. paaiškino, kad dirba UAB „Euru“ nuo 2022 m. gruodžio 5 d. VDI atlikto tyrimo metu buvo gautas VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. (7.16E) DV_S-92191, kuriame nurodyta, kad pranešimas (1-SD) apie A. L. įdarbinimą UAB „Euru“ nuo 2022 m. gruodžio 1 d. pateiktas 2022 m. gruodžio 10 d., 17 val. 32 min. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. L. nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 10 d. realiai dirbo UAB „Euru“ naudai, tačiau apie jo įdarbinimą ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomos darbo pradžios nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, todėl pareiškėjas padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.

32. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiškėjo į bylą pateiktas pranešimas Sodrai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas. Teismas skundžiamame sprendime atkreipė dėmesį, kad, nors minėto pranešimo Sodrai data yra 2022 m. lapkričio 30 d., tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų apie šio pranešimo pateikimą nurodytą dieną. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti minėtame VSDFV rašte, adresuotame VDI Vilniaus teritoriniam skyriui, pateiktais duomenimis, kad UAB „Euru“ pranešimą apie A. L. valstybinio draudimo pradžią nuo 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė 2022 m. gruodžio 10 d. 17 val. 32 min. Šiame VSDFV rašte taip pat nurodyta, kad pranešimas pateiktas per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu, kurį pasirašė įmonės vadovas Š. S.; atmestų ar patikslintų pranešimų dėl šio darbuotojo nebuvo.

33. VDI 2023 m. vasario 15 d. nutarime konstatuota, kad UAB „Euru“, esant darbo sutarties požymiams, leido Įmonėje dirbti: nuo 2022 m. gegužės 26 d. 07.42 val. iki 2022 m. birželio 16 d. 08.00 val. (duomenys neskelbtini) piliečiams A. B., nuo 2022 m. birželio 3 d. 13.22 val. iki 2022 m. birželio 18 d. 08.00 val. A. K., nuo 2022 m. spalio 31 d. 8.00 val. iki 2022 m. lapkričio 5 d. 17.00 val. K. N., nuo 2022 m. birželio 22 d. 8.00 val. iki 2022 m. birželio 26 d.17.00 val. P. K., (duomenys neskelbtini) piliečiams nuo 2022 m. gegužės 31 d. 08.18 val. iki 2022 m. birželio 18 d. 8.00 val. K. A., nuo 2022 m. gegužės 31 d. 8.00 val. iki 2022 m. birželio 6 d. 17.00 val. A. K.. UAB „Euru“ teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie nurodytų darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad UAB „Euru“ pažeidė imperatyvius UTPĮ 62 straipsnio 7 dalies (straipsnio redakcija iki 2022 m. liepos 31 d., nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. UTPĮ 62 straipsnio 8 dalis), Aprašo 4.2 papunkčio ir 7 punkto reikalavimus, t. y. UAB „Euru“ pateikė pavėluotai LDU pranešimus apie įdarbintus užsieniečius: A. K. įdarbintas nuo 2022 m. liepos 1 d., LDU pranešimas pateiktais 2022 m. liepos 2 d.; P. K., įdarbintas nuo 2022 m. liepos 1 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. liepos 2 d. 16.29 val., T. S. įdarbintas nuo 2022 m. liepos 1 d., LDU pranešimas pateiktas 2022 m. liepos 2 d. 16.29 val. Tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Euru“ padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

34. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde, nesutikdamas su 2023 m. vasario 15 d. nutarimu, laikosi pozicijos, kad UAB „Euru“ nesiejo jokie darbo teisiniai santykiai su šiame nutarime nurodytais trečiaisiais fiziniais asmenimis, kadangi pareiškėjo transporto priemonės buvo subnuomotos neteikiant vairavimo paslaugos.

35. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog keturi (duomenys neskelbtini) piliečiai ir du (duomenys neskelbtini) piliečiai Nutarties 11 punkte nurodytu laiku kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vairuodami UAB „Euru“ vardu registruotas transporto priemones, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių krovinių važtaraščių (CMR) kopijų matyti, kad per valstybės sieną vežamų krovinių vežėjas yra UAB „Euru“, šiuose važtaraščiuose yra UAB „Euru“ kaip vežėjo antspaudai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad krovinių vežėjas buvo UAB „Euru“ ir transporto priemonių vairuotojai, gabendami krovinius Bendrovės transporto priemonėmis, veikė būtent šios Bendrovės interesais ir naudai.

36. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo pateiktos transporto priemonės subnuomos sutartys kelia abejonių dėl jų realumo, nes prieštarauja kitiems oficialiems byloje esantiems dokumentams (CMR važtaraščiams), kurių duomenimis prekių vežėja aptariamais laikotarpiais ir aptariamomis transporto priemonėmis buvo UAB „Euru“. Be to, pareiškėjas šių transporto priemonės subnuomos sutarčių atsakovui neteikė, jas pateikė tik pirmosios instancijos teismui.

37. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas priimdamas 2023 m. vasario 15 d. nutarimą, įvertino visas aplinkybes pagal tyrimo metu turimą informaciją. Byloje surinktų duomenų pakanka išvadai, kad UAB „Euru“ teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarčių su užsienio valstybių piliečiais, kurie atliko darbo funkcijas UAB „Euru“ naudai, ir nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie nurodytų asmenų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios bei tokiu būdu pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas faktines aplinkybes.

38. Atsakydama į apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir aplinkybių vertinimo, teisėjų kolegija pabrėžia, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

39. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas sprendimą priėmė visapusiškai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, neįvertinęs pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, nėra pagrįsti.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Euru“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė