2021-02-03 Nr. AB-2422-3-61-3-01456-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-107-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01456-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.9.4; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. G. 2020 m. balandžio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško nevykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jam sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų. Atitinkamai, teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartyje nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir 2020 m. spalio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartyje nurodė grąžinti pareiškėjui T. G. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį, išaiškindamas, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Teismas paaiškino, kad 2020 m. spalio 16 d. nutartyje liko neišspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas turėjo išspręsti šį klausimą.

III. Pareiškėjas T. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimus iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ir nurodė šią nutartį palikti nepakeistą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė svarbaus fakto, kad 2020 m. spalio 16 d. nutartyje neišspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. Dėl šios priežasties buvo nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė atgauti jam priklausančią nuosavybę (pinigines lėšas) be papildomų rūpesčių ir nepatogumų.

Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija jo pareikalavo pateikti įsiteisėjusią 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį, kurioje būtų nurodyta grąžinti žyminį mokestį, o paaiškino, kad, tokios nutarties nepateikus iki 2021 m. sausio 12 d., bus priimtas sprendimas negrąžinti žyminio mokesčio. Pareiškėjui neįmanoma įvykdyti šį reikalavimą, kadangi tokios nutarties nėra. Priešingai, įsiteisėjusioje 2020 m. gruodžio 4 d. nutartyje pareiškėjas įpareigojamas sumokėti papildomai 22,50 Eur sumą.

Su pareiškėju buvo susisiekęs Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, kuris teigė, jog nutartis panaikinta, o teisėja atostogauja. Pareiškėjo nuomone, teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi įsikišo į įsiteisėjusia nutartimi užbaigtą bylą, peržengė proceso atnaujinimo pagrindų ribas ir priėmė papildomą nutartį, nesant prašymo atnaujinti procesą. Skundžiamoje nutartyje teismas nepateikė jokių argumentų ar duomenų, leidžiančių teigti, kad teismas terminą procesiniam veiksmui atlikti praleido dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo žinoma aplinkybė, jog jis 2020 m. balandžio 21 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, tačiau, nepaisant to, pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti papildomą 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas nepasinaudojo teise atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. faktiškai negrąžintą žyminį mokestį įskaityti kaip žyminį mokestį už naują procesinį dokumentą. Teismas suklaidino pareiškėją, nurodydamas, jog jis gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl žyminio mokesčio grąžinimo su 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi.

Pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti papildomą žyminį mokestį dėl teismo aplaidumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, atskirojo skundo objektu gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad nutartis dėl atleidimo (neatleidimo) nuo žyminio mokesčio mokėjimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi ABTĮ expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenumato, jog dėl tokios nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas, be to, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (žr. 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-111/2010, 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-94-602/2018).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, tačiau šioje nutartyje nepasisakė dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta nutartimi, dėl jos padavė atskirąjį skundą, kuriame reiškė pretenzijas dėl nepagrįsto atsisakymo priimti jo skundą, vilkinamo bylos nagrinėjimo, bet ne dėl su žyminio mokesčio grąžinimu susijusių klausimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje, patikrinęs 2020 m. spalio 16 d. nutartį pagal pareiškėjo atskirajame skunde apibrėžtas ribas, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas skundo trūkumus, pareiškėjui sudarė galimybę pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise per nustatytą laiką pašalinti skundo trūkumus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2020 m. gruodžio 29 d. nutartyje, nustatęs, kad 2020 m. spalio 16 d. nutartyje nebuvo išspręstas sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas, nurodė grąžinti pareiškėjui 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nesprendė proceso atnaujinimo klausimo, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmestini.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ tiesiogiai nenumato, jog tokia nutartis kaip priimtoji 2020 gruodžio 29 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Šiuo metu skundo priėmimo nagrinėti klausimo sprendimas jau yra pasibaigęs ir nėra vykstančios administracinės bylos, kurios eigai skundžiama teismo nutartis galėtų užkirsti kelią. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog egzistuoja teisinis pagrindas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai vertinti 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Darytina išvada, jog nėra sąlygų, įtvirtintų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant dėl 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties galėtų būti paduodamas atskirasis skundas.

Šioje byloje nėra vertinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI2-5954-811/2020, kuria teismas, spręsdamas dėl kito pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti, nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šios nutarties nepasisako ir tik pastebi, jog įpareigojimas minėtoje nutartyje pareiškėjui sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį, kadangi jo nurodomas 2020 m. balandžio 21 d. pervestas žyminis mokestis buvo įskaitytas kitoje administracinėje byloje ir nėra priimtas sprendimas dėl šio žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjui, buvo suformuluotas iki 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties priėmimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutrauktinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan