2022-05-18 Nr. AB-12870-3-62-3-03599-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2337-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03599-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. J. A-A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. J. A.-A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. J. A.-A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43880 (toliau – Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 6K-2498 (toliau – Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Iš kilmės šalies pareiškėjas išvyko, nes (duomenys neskelbtini), todėl iškilo grėsmė jo sveikatai ir (ar) gyvybei.

3. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), uždrausti 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu, jį skundė ikiteismine tvarka. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nenustatyta pagrindo jį panaikinti.

5. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo prašęs atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinta jo teisė būti išklausytam, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė.

6. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

7. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, iš esmės tik nurodė, jog sprendimas teisėtas, pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Migracijos departamentas nurodė, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

10. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Nustatęs, kad beatodairiškas smurtas nė vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 222 punktą sprendimų dėl prieglobsčio nagrinėjimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjas skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

12. Pareiškėjas, grįsdamas kilmės valstybėje iškilusį jo gyvybei pavojų, nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini), todėl jam grasina (duomenys neskelbtini), o paskui teigė, kad sulaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, be to jis buvo bendro pobūdžio, neišsamus, nenuoseklus, pareiškėjas negalėjo papasakoti apie savo asmeninę patirtį, dalyvaujant demonstracijose, įvardinti, koks buvo jo vaidmuo, papasakoti, kas buvo parašyta jo tariamai gautame grasinančiame laiške, o toks pasakojimas neatitiko atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos, tai nebuvo pagrindo priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie susiduria su padidinta persekiojimo grėsme.

13. Priėmęs sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, atsakovas privalėjo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą terminą. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime, šis laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Be to, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo J. S. J. A.-A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43880 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) bei 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. gruodžio 23 d. d. sprendimo Nr. 6K-2498 dalį dėl uždraudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad kilmės valstybėje jo gyvybei iškilo pavojus, nes (duomenys neskelbtini); vėliau pareiškėjas teigė, kad sulaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentą informavo, jog neturi duomenų, jog pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

16. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus, nurodė, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti argumentai. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į jo kilmės valstybės faktinę situaciją, į tai, kad pagal EPPB pateikiamą informaciją šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

17. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Atsakovas nenustatė individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį, tokių įrodymų nepateikta ir teismui. Dėl to teismas pritarė Migracijos departamentui, kad šiuo atveju pagal pateiktą medžiagą nebuvo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo kankinimai arba mirties bausmė, taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

18. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis.

19. Teismo nuomone, pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, atsakinėdamas į papildomus klausimus pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, rėmėsi plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Pareiškėjas neįvardijo grasintojų vardų, pavardžių, negalėjo įvardinti jam grasinusios (duomenys neskelbtini) pavadinimo. Pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes ten jam nesaugu, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo šeimos nariai iki šiol saugiai gyvena toje pačioje šalyje. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

20. Tokių aplinkybių visuma nesudarė pagrindo teismui pripažinti, kad yra pagrįstas tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis pareiškėjui. Pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti į kilmės šalį teismas vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio.

21. Teismas nurodė, kad Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

22. Teismas pritarė atsakovo sprendimui išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės valstybę, tačiau nesutiko su atsakovo sprendimu taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką. Nors pareiškėjas ir kelia neteisėtos migracijos grėsmę, bet teismas laikė nustatytą draudimo atvykti laikotarpį neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Kadangi nėra duomenų, kad pareiškėjas keltų grėsmę visuomenės saugumui, tai teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė, atitinkamai atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 23. Pareiškėjas J. S. J. A.-A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti vertėjo į (iš) (duomenys neskelbtini) kalbą (os) dalyvavimą posėdyje.

24. Pareiškėjas nurodo, kad jis įvardijo išvykimo iš kilmės šalies priežastis, baimę būti persekiojamu, patirtus grasinimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Pareiškėjas mano, kad atsakovas nepagrįstai nenustatė pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

25. Pareiškėjas mano, kad buvo netinkamai ištirta ir įvertinta jo situacija kilmės šalyje, neištirta (duomenys neskelbtini) problematika. Vertinant faktinių aplinkybių trūkumų visumą, nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Pareiškėjo baimė grįžti vertintina kaip visiškai pagrįsta. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Nebuvo objektyviai įvertinta nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nepagrįstai pripažinta, kad jo pasakojimas turi formos ir turinio trūkumų. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o visiškai pagrįsta.

26. Neteisingai įvertinta pareiškėjo atitiktis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

27. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją ir nurodytus aspektus bei aplinkybes, galimai buvo pažeistos Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau — ir Tvarkos aprašas), 99 punkto nuostatos.

28. Migracijos departamentas atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

32. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

34. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

35. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

36. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

37. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini).

39. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir dėl to kylančios individualios persekiojimo grėsmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, išsamiai analizuoti ir vertinti pareiškėjo nurodyti argumentai.

40. Pareiškėjas nepagrįstai ir deklaratyviai apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, sutampa su kilmės šalies informacija, todėl yra patvirtinamas jam kylančios grėsmės realumas. Bylos duomenys teikia pagrindą spręsti, kad atsakovas išsamiai apklausė pareiškėją, išanalizavo ir įvertino visas jo nurodytas aplinkybes ir argumentus, taip pat kilmės šalies informaciją ir padarė išvadą, kad pareiškėjo istorija yra bendro pobūdžio, abstrakti, vengiama konkretesnių detalių, išsamesnių paaiškinimų (pareiškėjas negalėjo pasakyti, kas buvo parašyta grasinančiame laiške, neįvardijo, kada (duomenys neskelbtini) ir pan.). Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodytos bendro pobūdžio aplinkybės apie (duomenys neskelbtini) gali būti žinomos iš jo kilmės valstybių aktualijų apie (duomenys neskelbtini). Dėl tokio pareiškėjo pasakojimo apie tariamai patirtą persekiojimą ir jo priežastis (duomenys neskelbtini) abstraktumo atsakovas laikė pasakojimą stokojančiu patikimumo.

41. Pareiškėjo įvardyta išvykimo ir kilmės šalies priežastis ir nurodoma baimė į ją grįžti nebuvo pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Iš pradžių pareiškėjas nurodė neturintis jo pasakojimą patvirtinančių įrodymų, vėliau teigė, jog turi pagrindžiančių įrodymų. Pasiteiravus, kodėl anksčiau sakė priešingai, nurodė, kad bijojęs, jog šia informacija bus pasidalinta su (duomenys neskelbtini). Siekiant pasitikslinti, kokius svarbius įrodymus jis teigė turįs ir gali pateikti, pareiškėjas nurodė, kad turėjo grasinimo laišką, bet jį pametė Baltarusijoje.

42. Iš atsakovo Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjo pateikta istorija nėra visiškai suderinama su kilmės valstybės informacija, pagal kurią valdžios grasinimus, persekiojimą, sulaikymą ir žudymus patyrė protestų organizatoriai, aktyvistai, protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog vien fakto, kad prieglobsčio prašytojas dalyvavo proteste, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti (žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1241-968/2022; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1641-629/2022). Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie susiduria su padidinta persekiojimo grėsme, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas šiuo atveju nenustatė individualių aplinkybių, kurios patvirtintų realią individualaus persekiojimo rizikos tikimybę. Dėl to atsakovas pagrįstai laikė, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) grasinimus ir persekiojimą negali būti pripažintas patikimu ir laikomas „nustatytais faktais“. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikį. Dėl to teismas turėjo pagrindą pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti į kilmės šalį vertinti kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyti jos visiškai pagrįsta.

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, vadovaujantis Tvarkos aprašo reikalavimais. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino individualias pareiškėjo savybes ir, atsižvelgęs į surinktą aktualią kilmės šalies informaciją, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, nepagrįsta objektyviais įrodymais, išsamus tyrimas nepatvirtino individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

44. Dėl pareiškėjo argumento, kad neteisingai įvertintos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatos ir pareiškėjo atitiktis šioms nuostatoms, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyti pagrindai papildomai apsaugai suteikti siejami su konkrečiam asmeniui gresiančiomis individualiomis grėsmėmis. Atsakovo atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Teismas, įvertinęs, pareiškėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes, pripažino, kad pareiškėjas grėsmę kilmės valstybėje grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, kurie iš dalies nesutapo su atsakovo surinkta kilmės šalies informacija, neleido nustatyti nei tikėtino persekiotojo, nei jo motyvų, nei tikslų persekioti pareiškėją. Pripažinta, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Prieglobsčio prašytojo gyvenamosios vietovės (pareiškėjas teigė gyvenęs (duomenys neskelbtini) saugumo situacijai įvertinti atsakovas rėmėsi (duomenys neskelbtini) Europos Sąjungos pabėgėlių agentūros (toliau – ESPA) ataskaita, pagal kurią šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo individualias savybes, taip pat į atsakovo surinktą kilmės šalies informaciją, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

45. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad vertinant pareiškėjo individualią situaciją ir nurodytus aspektus, galimai buvo pažeistas Tvarkos aprašo 99 punktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas rinko, tyrė ir vertino visus įrodymus, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, reikšmingas prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti. Atsakovo surinkti duomenys nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, taigi priimdamas sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, atsakovas nepažeidė įvardytų Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatų. Akcentuotina, jog bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. J. A.-A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė