00f97636-1abb-4597-9a90-e82e4208ca4b · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-175-828/2020 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01442-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės VÅ¡Ä® „Irsivita“ apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Utenos rajono savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovei VÅ¡Ä® „Irsivita“ dėl iÅ¡keldinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė Utenos rajono savivaldybė prašė iškeldinti atsakovę VšĮ „Irsivita“ iš Utenos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių ūkio pastate (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Utenos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimÄ Nr. TS-331 „Dėl patalpų ((duomenys neskelbtini)) nuomos sutarties atnaujinimo, kuriuo nusprendė sudaryti su atsakove ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių Å«kio pastate, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį naujam terminui – iki 2017 m. vieÅ¡osios įstaigos Utenos ligoninė Å«kinio pastato rekonstrukcijos darbų pradžios.

3. Pažymėjo, kad Utenos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimÄ atnaujinti nepasibaigusiÄ nuomos sutartį tik iki 2017 m. balandžio 1 d., nes atsirado poreikis nuomojamas patalpas naudoti savivaldybei priklausančios vieÅ¡osios įstaigos Utenos ligoninės funkcijoms įgyvendinti. 2017 m. sausio 4 d. buvo sudaryta Utenos rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. S4-1. Atsakovė, pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, patalpų, esančių Å«kio pastate, (duomenys neskelbtini), neatlaisvino ir jų ieÅ¡kovei neperdavė pagal turto perdavimo ir priėmimo aktÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, iÅ¡keldino atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sprendimo vykdymÄ atidėjo, įpareigojant atsakovę perduoti patalpas ieÅ¡kovei iki 2020 m. sausio 1 d. Neįvykdžius Å¡io sprendimo per nurodytÄ terminÄ , suteikė ieÅ¡kovei teisę iÅ¡keldinti iÅ¡ nurodytų patalpų atsakovę jos lėšomis, kartu iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės Å¡io sprendimo įvykdymo iÅ¡laidas.

Priteisė iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ 76,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 4 d. atsakovė VÅ¡Ä® „Irsivita“ ir Utenos rajono savivaldybės administracija sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovė iÅ¡sinuomojo komercinei veiklai vykdyti Utenos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ patalpas pastate – Å«kio pastate, patalpų indeksai 1-25, 1-31, 1-56, 1-57, 1-58, 1-59, 1-60, 1-61 ir 1-62, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi buvo nustatytas patalpų nuomos terminas, t. y. iki 2017 m. balandžio 1 d., bet ne ilgiau kaip iki VÅ¡Ä® „Utenos ligoninė“ Å«kinio pastato rekonstrukcijos darbų pradžios (Sutarties 2.1 punktas). 2017 m. kovo 13 d. ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei raÅ¡tÄ Nr. (3.20) S-739 „Dėl Utenos rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties“, kuriuo pareikalavo iki 2017 m. balandžio 1 d. sumokėti nuompinigius bei visus kitus mokamus mokesčius ir patalpas perdavimo ir priėmimo aktu grÄ Å¾inti Utenos rajono savivaldybei.

Atsakovė teigia negavusi 2017 m. kovo 13 d. praneÅ¡imo, todėl laikė, kad nuomos sutartis tęsiasi. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. e2A-156-544/2019 31 punkte teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog, net jei ieÅ¡kovė ir neužtikrino 2017 m. kovo 13 d. siųsto raÅ¡to gavimo, tai VÅ¡Ä® „Irsivita“, žinodama, kad nuomoja savivaldybei priklausantį turtÄ pagal sutartį, kurios galiojimo terminas pasibaigė, turėjo imtis prieinamų protingų priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti su savivaldybe dėl sutarties galiojimo ar jos pasibaigimo.

VÅ¡Ä® „Irsivita“ veikė nepakankamai rÅ«pestingai ir vien raÅ¡to galimai tinkamas neįteikimas nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie nuomos sutarties pasibaigimÄ .

6. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės pozicija, kad sutarties nutraukimui yra reikalingos dvi sÄ lygos – tiek termino suėjimas, tiek darbų pradžia, ir nesant nors vienos iÅ¡ paminėtų sÄ lygų ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡keldinti atsakovę. Teismo vertinimu, Å¡alys sutarė, kad atsakovė galės nuomos pagrindu naudotis ginčo patalpomis iki 2017 m. balandžio 1 d. Antra sÄ lyga, numatanti rekonstrukcijos darbų pradžiÄ , reiÅ¡kia, kad sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta ir nesuėjus nurodytam kalendoriniam terminui, tai yra dar iki 2017 m. balandžio 1 d., jei bÅ«tų pradėti pastato rekonstrukcijos darbai.

Å i sutarties nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad turi bÅ«ti abidvi sÄ lygos kartu tam, kad ieÅ¡kovė įgytų teisę reikalauti atlaisvinti ginčo patalpas, sÄ lygos yra alternatyvios ir vienos jų buvimas jau suteikia teisę reikalauti, kad atsakovė iÅ¡sikeltų iÅ¡ patalpų. IÅ¡ VÅ¡Ä® „Utenos ligoninė“ 2016 m. gegužės 19 d. ir 2016 m. lapkričio 28 d. raÅ¡tų teismas sprendė, jog buvo planuojama, kad nuo 2017 m. balandžio mėnesio ginčo patalpos bus rengiamos naudotis ligoninės reikmėms, tuo tikslu buvo iÅ¡duotas ir statybÄ leidžiantis dokumentas.

7. Be to, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. e2A-156-544/2019 36 punkte taip pat įvertino Utenos rajono savivaldybės nebeketinimÄ toliau nuomoti jai priklausančių ginčo patalpų, kadangi nuomojamos patalpos reikalingos pačios savivaldybės funkcijoms įgyvendinti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė žinojo apie nuomos sutarties pabaigÄ ir ieÅ¡kovės ketinimÄ nutraukti sutartį joje nurodytu terminu, nes atsakovė dar 2016 m. liepos 28 d. pastato pirkimo pardavimo sutartimi įgijo pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä su administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), kur planavo ir tebeplanuoja perkelti savo veiklÄ .

Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys 2017 m. sausio 4 d. sutartimi susitarė dėl ginčo patalpų nuomos bÅ«tent iki 2017 m. balandžio 1 d., suteikiant ieÅ¡kovei teisę nutraukti sutartį anksčiau, jei rekonstrukcijos darbai bus pradėti iki Å¡io termino. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė jai priklausančiÄ prievolę pasibaigus Sutarties terminui iÅ¡sikelti iÅ¡ nuomojamų patalpų, todėl teismas atsakovę iÅ¡keldino iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių patalpų - Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovė teismo posėdžio metu patikslino savo praÅ¡ymÄ ir prašė sprendimo vykdymÄ atidėti pusei metų nuo sprendimo priėmimo momento, kadangi prieÅ¡ingu atveju bus nutrauktas viešųjų paslaugų teikimas gyventojams, dėl ko nukentės vieÅ¡asis interesas. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo 38 punkte konstatavo, jog prieÅ¡ingai VÅ¡Ä® „Irsivita“ argumentams, jos vykdoma veikla negali bÅ«ti traktuojama kaip vieÅ¡asis interesas, kadangi VÅ¡Ä® „Irsivita“ vykdo komercinę veiklÄ â€“ teikia atlygintinas laidojimo paslaugas. <...> VÅ¡Ä® „Irsivita“ siekia apginti savo interesÄ toliau nuomotis patalpas, taip paneigdama savivaldybės teisę jos nuosavybės teise valdomÄ turtÄ naudoti savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, kai atsakovės nuosavybės teise valdomas turtas pirmiausia turi bÅ«ti naudojamas savivaldybės funkcijų įgyvendinimui, o ne kitų juridinių asmenų veiklai vystyti.

9. Teismas atsižvelgė į atsakovės elgesį ir ketinimÄ atlaisvinti ginčo patalpas. Nustatė, kad VÅ¡Ä® „Irsivita“ 2016 m. liepos 28 d. pastato pirkimo pardavimo sutartimi iÅ¡ Utenos rajono savivaldybės įgijo pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä su administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl to, kad nebuvo pakeistas žemės sklypo naudojimo bÅ«das, buvo negalima pastato rekonstrukcija pritaikant patalpas atsakovės vykdomai veiklai. Tik 2019 m. rugpjūčio 30 d. Utenos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AÄ®-8125 buvo patvirtintas detaliojo plano keitimas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad atsakovės veiklos perkėlimas užtruko ne dėl atsakovės kaltės ir sprendė, kad yra pagrindas atidėti sprendimo vykdymÄ .

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2019 m. birželio 11 d. praÅ¡yme dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2020 m. sausio 1 d. pati atsakovė teigia, jog naujos patalpos yra beveik pilnai įrengtos ir paruoÅ¡tos veiklos perkėlimui, sprendimo vykdymo atidėjimas iÅ¡ esmės reikalingas tam, kad sudaryti sÄ lygas paÅ¡alinti bet kokius detaliojo plano keitimo projekto trÅ«kumus ir šį planÄ patvirtinti.

11. Todėl teismas sprendė, kad, sprendimo vykdymo atidėjimas Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo sprendimo priėmimo dienos, nepagrįstai apribotų ieÅ¡kovės teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sprendimo vykdymo atidėjimas iki 2020 m. sausio 1 d. geriausiai atitiks Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir ypatingai nepažeis ne vienos Å¡alių teisių ir teisėtų lÅ«kesčių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12.

Apeliaciniu skundu atsakovė VÅ¡Ä® „Irsivita“ praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta atsakovės iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių Å«kio pastate, (duomenys neskelbtini), atidėti iki 2020 m. sausio 1 d., Å¡ioje dalyje priimant naujÄ sprendimÄ - atsakovės iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių Å«kio pastate, (duomenys neskelbtini), atidėti ne mažiau iki 2020 m. balandžio 1 d.

13. Apeliantė mano, kad teismas atsižvelgė ne į visas aplinkybes, reikÅ¡mingas nustatant sprendimo vykdymo atidėjimo terminÄ , dėl ko šį terminÄ nustatė nepakankamÄ tokiam, kad jo nustatymas atitiktų sprendimo vykdymo atidėjimo tikslus ir nepažeistų atsakovės teisėtų interesų.

14. Teismas privalėjo atsižvelgti jau vien į sprendimo priėmimo datÄ , t. y. sprendimas priimtas tik spalio mėnesį, nors praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo buvo pateiktas dar birželio mėnesį. Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga tuo, jog atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad sprendimo vykdymas bus atidėtas ne mažiau pusei metų, tačiau sprendimo priėmimÄ užtęsus iki spalio mėnesio ir nusprendus jo vykdymÄ atidėti iki 2020 metų, atsakovei realiai liko vos trys mėnesiai (vos pusė numatyto termino) iÅ¡sikelti iÅ¡ patalpų, kas dėl ieÅ¡kovės kaltės objektyviai Å¡ioje situacijoje yra neįmanoma.

15. Teismas sprendime sutiko, kad sprendimo vykdymo atidėjimas iÅ¡ esmės reikalingas tam, kad sudaryti sÄ lygas paÅ¡alinti bet kokius detaliojo plano keitimo projekto trÅ«kumus ir šį planÄ patvirtinti, tačiau neatsižvelgė į tai, kad vos trijų mėnesių terminas yra nepakankamas, kad tokios sÄ lygos bÅ«tų sudarytos, kadangi bÅ«tent Å¡io plano patvirtinimo procedÅ«ra ir buvo ieÅ¡kovės užvilkinta. IeÅ¡kovės administracija reikalingus įsakymus dėl kadastrinių duomenų tikslinimo priėmė tik 2019 m. rugsėjo 25 d. ir spalio 2 d., dėl ko kadastrinių matavimų bylÄ atsakovei pavyko įregistruoti tik spalio 3 d.

Atsižvelgiant į tai, atsakovei kitas persikėlimo į naujas patalpas procedÅ«ras pradėti tapo įmanoma tik nuo spalio 3 d., kai tuo tarpu teismo sprendimas jau buvo priimtas, nustatant vos trijų mėnesių terminÄ persikėlimui įgyvendinti. Tokiu bÅ«du teismo nustatytas sprendimo vykdymo atidėjimo terminas prieÅ¡tarauja atidėjimo tikslui ir atsakovės teisėtiems lÅ«kesčiams bei interesams, kadangi nesudaro pakankamų sÄ lygų įgyvendinti atsakovės veiklos perkėlimÄ , kuris užtruko iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovės neveikimo.

16. Å iuo atveju sprendimo vykdymo atidėjimas yra itin reikÅ¡mingas atsakovės veiklos tęstinumui, kuris ieÅ¡kovės buvo sutrikdytas. Atsakovė turėjo teisėtus lÅ«kesčius vykdyti visuomenei naudingÄ veiklÄ ne mažiau kaip 30 metų, tikėjosi teisinio tikrumo ir stabilumo nuomos teisiniuose santykiuose, dėl ko į ieÅ¡kovės Objektus investavo itin dideles lėšas, tačiau nei ieÅ¡kovė, nutraukdama nuomos teisinius santykius, nei teismas, svarstydamas dėl termino sprendimo vykdymu atidėti trukmės, į tai neatsižvelgė.

17. Neturint galimybės (pakankamo laikotarpio) iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovės patalpų į naujas, atsakovės veikla neabejotinai bus sutrikdyta. Å iuo atžvilgiu teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalimi „Valstybė remia visuomenei naudingas Å«kines pastangas ir iniciatyvÄ ". Å iuo atveju Atsakovės visuomenei naudingos Å«kinės pastangos yra ne remiamos, bet žlugdomos, prie ko prisidėjo ir pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertindamas susiklosčiusios situacijos ir visų reikÅ¡mingų aplinkybių bei nustatydamas per trumpÄ terminÄ atsakovės veiklai perkelti, kas lemia sprendimo Å¡ioje dalyje neteisėtumÄ .

18. Pažymi, kad visi darbai, reikalingi persikėlimui įgyvendinti, nėra ir negali bÅ«ti baigti iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ieÅ¡kovė užvilkino žemės sklypo paskirties keitimo procedÅ«rÄ , o tai lėmė visÄ eilę kitų problemų, tapo neįmanoma patvirtinti jokių projektų, t. y. pastato paskirties keitimo procedÅ«ra, o kol nepasibaigs Å¡i procedÅ«ra, pastate negalima vykdyti bÅ«tinos rekonstrukcijos ir remonto darbų. Å iems procesams pabaigti nuo bylos nagrinėjimo pabaigos momento reikėjo dar mažiausiai pusės metų, tačiau teismas atsakovei suteikė tik tris mėnesius, per kuriuos to padaryti paprasčiausiai neįmanoma dėl ne nuo atsakovės priklausančių priežasčių.

19. Teismas neatsižvelgė į reikÅ¡mingas aplinkybes, jog yra galimybė atidėti iÅ¡keldinimo terminÄ mažiausiai pusei metų nuo sprendimo priėmimo nepažeidžiant ieÅ¡kovės interesų, kadangi iÅ¡ civilinėje byloje Nr. e2-389-228/2018 ieÅ¡kovės teiktų dokumentų yra žinoma, jog vienintelė priežastis, dėl kurios teisiniai santykiai su atsakove buvo nutraukti ir reikalaujama jÄ iÅ¡keldinti, yra VÅ¡Ä® „Utenos ligoninė“ kapitalinis remontas keičiant patalpų paskirtį ir įtraukiant ginčo objektus į ligoninės sudėtį, tačiau remonto darbai jau yra prasidėję ir kurį laikÄ be jokių kliūčių vykdomi, kadangi yra nesusiję su atsakovės valdomais ir naudojamais objektais. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡keldinimo termino atidėjimas ne mažiau pusei metų niekaip nesutrukdys VÅ¡Ä® „Utenos ligoninė“ rekonstrukcijos projekto vykdymui bei įgyvendinimui, todėl nėra pagrindo tokio termino nenustatyti.

20. Be to, atsakovė, kaip ir iki Å¡iol, pagal ieÅ¡kovės kas mėnesį siunčiamas sÄ skaitas, kurias nedelsiant apmoka, toliau mokės už faktini ginčo objektų valdymÄ ir naudojimÄ tomis pačiomis sÄ lygomis, dėl ko ieÅ¡kovė nepatirs jokių nuostolių. Mano, jog nėra jokių kliūčių atsakovės iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių patalpų atidėti pusei metų nuo sprendimo priėmimo, t. y. ne mažiau iki 2020 m. balandžio 1 d. Toks terminas niekaip neapribotų ieÅ¡kovės teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis geriausiai atitiktų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir ypatingai nepažeistų ne vienos Å¡alių teisių ir teisėtų lÅ«kesčių.

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Utenos rajono savivaldybė praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Mano, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo atsakovę perduoti patalpas ieÅ¡kovei iki 2020 m. sausio 1 d. IeÅ¡kovė kritiÅ¡kai vertina apeliantės pasisakymus dėl vieÅ¡ojo intereso buvimo, kadangi jau Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-156- 544/2019 konstatavo, jog VÅ¡Ä® „Irsivita“ vykdoma veikla negali bÅ«ti traktuojama kaip vieÅ¡asis interesas.

Atsakovės nepagrįstas noras, kad teismo sprendimo vykdymas bÅ«tų atidėtas pusei metų sietinas iÅ¡imtinai tik su VÅ¡Ä® „Irsivita“ interesu toliau naudotis ieÅ¡kovei priklausančiomis patalpomis, toliau vykdyti jose veiklÄ ir gauti pajamas, taip paneigiant ieÅ¡kovės teisę jos nuosavybės teise valdomÄ turtÄ naudoti savivaldybės funkcijoms įgyvendinti. Teismas tinkamai įvertino atsakovės argumentus dėl praÅ¡ymo sprendimo vykdymÄ atidėti pusei metų ir priėmė sprendimÄ iÅ¡laikantį Å¡alių interesų balansÄ ir neapsunkinantį atsakovės padėties, neiÅ¡keliantį nepagrįstų atsakovės interesų aukščiau nuosavybės teisės apsaugos principo.

22. Pažymi, kad kompetentingos institucijos nėra pripažinusios, kad ieÅ¡kovės veiksmai, susiję su atsakove, yra pripažinti neteisėtais ar nustačiusios, kad ieÅ¡kovė neveikė santykiuose su atsakove taip, kaip tÄ numato teisės aktai. Todėl atsakovės deklaratyvÅ«s teiginiai apie tai, kad dėl ieÅ¡kovės kaltės atsakovė negalėjo perkelti savo vykdomos veiklos į kitas patalpas yra nepagrįsti ir negali tapti motyvu ginčijamo sprendimo vykdymo terminÄ atidėti pusei metų.

23. Atsakovė neįrodė jokių ypatingai svarbių aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų tikslinga, teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga atidėti teismo sprendimo vykdymÄ 6 mėnesiams. Atsakovės siekis užtikrinti jos vykdomos veiklos nepertraukiamumÄ yra iÅ¡imtinai jos privatus interesas, kuris neturi tapti teismui prioritetu ir kuris negali teisinėje valstybėje paneigti nuosavybės apsaugos principo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo, teismo sprendimo privalomumo, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios.

24. Pažymi, kad tenkinus atsakovės apeliacinį skundÄ bÅ«tų sumenkintas pats teismo sprendimas ir pažeisti ieÅ¡kovės interesai - paneigiama ieÅ¡kovės turima nuosavybės teisė ir trukdoma ieÅ¡kovei įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau - VSÄ®) nustatytas funkcijas: savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo (VSÄ® 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir antrinės sveikatos priežiÅ«ros organizavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (VSÄ® 7 straipsnio 1 dalies 34 punktas).

25. Apeliacinio skundo patenkinimas taip pat suteiktų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ atsakovei ir iÅ¡kreiptų tokia pačia veikla užsiimančių įstaigų kaip ir atsakovė veikimo sÄ lygas, ir dėl to bÅ«tų susilpnintos kitų įstaigų galimybės konkuruoti laidojimo paslaugų teikimo rinkoje. Be to, pati atsakovė 2019 m. birželio 11 d. praÅ¡yme teismui teigia, jog naujos patalpos yra beveik pilnai įrengtos ir paruoÅ¡tos veiklos perkėlimui, sprendimo vykdymo atidėjimas iÅ¡ esmės reikalingas tam, kad sudaryti sÄ lygas paÅ¡alinti bet kokius detaliojo plano keitimo projekto trukumus ir šį planÄ patvirtinti, kuris yra patvirtintas Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. AÄ®-812 „Dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) keitimo patvirtinimo“. Taigi nėra jokio teisinio, faktinio pagrindo atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinti ir sprendimo vykdymÄ atidėti Å¡eÅ¡iems mėnesiams. PrieÅ¡ingai, sprendimo vykdymo atidėjimas Å¡eÅ¡iems mėnesiams nepagrįstai apribotų ieÅ¡kovės teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros ir pažeistų Å¡alies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtus lÅ«kesčius.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės VšĮ „Irsivita“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

27. Byloje kilo ginčas dėl sprendimo vykdymo termino atidėjimo pagrįstumo klausimas. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, ko pasekoje neteisingai nustatė sprendimo įvykdymo terminÄ , t. y. teismas nepagrįstai neatidėjo sprendimo vykdymÄ pusei metų nuo sprendimo priėmimo momento bei neatsižvelgė į tai, kad trijų mėnesių teismo nustatytas sprendimo vykdymo atidėjimo terminas prieÅ¡tarauja atidėjimo tikslui ir atsakovės teisėtiems lÅ«kesčiams bei interesams.

28. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali bÅ«ti vykdomas priverstinai.

29. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Teismo teisė iÅ¡dėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymÄ kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminÄ Ä¯vykdyti prievolę, kuriÄ skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sÄ lygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes).

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ ar jį iÅ¡dėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas nesuteiks nepagrįsto pranaÅ¡umo skolininkui, ar bus iÅ¡laikyta Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobÅ«dis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo Å¡alių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo bÅ«tinumÄ . Tačiau savo sunkiÄ turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ taikyti aptartÄ iÅ¡imtinę procesinę galimybę atidėti teismo sprendimo vykdymÄ , turi įrodyti sprendimo vykdymo atidėjimo praÅ¡antis asmuo, nes rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 straipsnis).

Tai reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi Å¡iuo atveju bÅ«tent apeliantei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis ji sieja teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindÄ ilgesniam laikui negu nustatė pirmosios instancijos teismas.

31. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

32. IÅ¡nagrinėjus civilinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, įvertinus skundžiamo sprendimo dalyje padarytas teismo iÅ¡vadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡dėstė Å¡alių praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, kitus įrodymus, kurių visumÄ Ä¯vertinęs tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei padarė iÅ¡vadas dėl atsakovės VÅ¡Ä® „Irsivita“ pradinio bei papildomo praÅ¡ymo atidėti teismo sprendimo vykdymÄ pagrįstumo, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas nesutiko su apeliantės vėlesniais praÅ¡ymo argumentais dėl atidėjimo termino ir vertino įrodymus bei aplinkybes nepalankiai apeliantei, nereiÅ¡kia, jog įrodymai buvo įvertinti pažeidžiant įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, numatytas CPK 176-185 straipsniuose, ar kad buvo nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo proceso normų taikymo.

33. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimo vykdymo atidėjimas iÅ¡ esmės reikalingas tam, kad sudaryti sÄ lygas paÅ¡alinti bet kokius detaliojo plano keitimo projekto trÅ«kumus ir šį planÄ patvirtinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad detaliojo plano keitimas yra patvirtintas Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. AÄ®-812 „Dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) keitimo patvirtinimo“. Nuo Å¡io patvirtinimo, apeliantė turėjo pakankamai laiko ruoÅ¡ti bei tvarkyti reikiamus dokumentus dėl savo patalpų sutvarkymo bei parengimo perkelti savo veiklos vykdymÄ .

34. Apeliantė teigia, kad bÅ«tent rekonstrukcijos darbus galėjo pradėti atlikti tik po teismo sprendimo dienos, t. y. po 2019 m. spalio 3 d., kai atsakovei pavyko įregistruoti kadastrinių matavimų bylÄ . Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė dar 2019 m. birželio 11 d. praÅ¡yme dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo aiÅ¡kiai nurodė, kad naujos patalpos yra beveik pilnai įrengtos ir paruoÅ¡tos veiklos perkėlimui, sprendimo vykdymo atidėjimas iÅ¡ esmės reikalingas tam, kad sudaryti sÄ lygas paÅ¡alinti bet kokius detaliojo plano keitimo projekto trÅ«kumus ir šį planÄ patvirtinti.

Be to, 2019 m. rugsėjo 12 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovės direktorius pats nurodė, kad palaiko praÅ¡ymÄ ir praÅ¡o teismo sprendimo vykdymÄ atidėti iki 2020 m. sausio 1 d., vėliau patikslino, kad nuo Å¡io teismo posėdžio reiktų pusės metų, kad bÅ«tų galima susitvarkyti patalpas. Akivaizdu, kad Å¡iuo metu jau yra praėję daugiau nei pusė metų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teismo sprendimo vykdymÄ atidėti dar ilgesniam laikui, juolab kad detaliojo plano pakeitimas buvo patvirtintas 2019 m. rugpjūčio 30 d.

Apeliantė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad po detaliojo plano patvirtinimo negalėjo vykdyti procedūrų savo veiklos perkėlimui, nors kaip pati minėjo, ji yra suinteresuota kuo greičiau persikelti į jai priklausančias patalpas.

35. Apeliantės argumentai, kad ji tikėjosi ieÅ¡kovės patalpose vykdyti savo veiklÄ 30 metų, kad investavo į ieÅ¡kovės patalpas jas įrengiant, niekaip negali bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl atsakovės atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ilgesniam laikotarpiui.

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors apeliaciniame skunde ir nurodoma, kad dėl ieÅ¡kovės Utenos rajono savivaldybės kaltės negali įsikelti į savo turimas patalpas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Apeliantė nurodo, kad visi darbai, reikalingi persikėlimui įgyvendinti, nėra ir negali bÅ«ti baigti iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovės kaltės. Tačiau kuo pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovės kaltė dėl darbų vykdymo užtrukimo, apeliantė nenurodė. Ta aplinkybė, kad dokumentų tvarkymas užtruko ilgÄ laikÄ niekaip nepagrindžia, jog už tai yra atsakinga vien tik ieÅ¡kovė ir yra pagrindas nustatyti ilgesnį teismo sprendimo vykdymo atidėjimÄ .

37. Apeliantės argumentai apie tai, kad ieÅ¡kovei yra mokamas pastoviai nuomos mokestis pagal ieÅ¡kovės atsiųstas sÄ skaitas ir kad toliau mokės už faktinį ginčo objektų valdymÄ ir naudojimÄ tomis pačiomis sÄ lygomis, t.p. nepagrindžia aplinkybių dėl kurių teismo sprendimo vykdymo terminas turėtų bÅ«ti ilgesnis negu nustatė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad Å¡ios aplinkybės nepaneigia ieÅ¡kovės Utenos rajono savivaldybės teisėto lÅ«kesčio turėti galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jai priklausančiomis patalpomis.

38. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė praÅ¡o teismo sprendimo įvykdymo terminÄ nustatyti bent jau iki 2020 m. balandžio 1 d., tačiau nagrinėjamu atveju Å¡is terminas jau yra praėjęs, todėl sprendžiant klausimÄ dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo pusei metų nebėra aktualus.

39. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, į teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimÄ , į teismų praktikÄ , į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo teismo sprendimo įvykdymÄ atidėti suteikiant 6 mėnesių terminÄ iÅ¡sikėlimui (CPK 284 straipsnis). Atsakovės praÅ¡omas ilgesnis iÅ¡keldinimo atidėjimo termino nustatymas Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teismo sprendimo privalomumo, civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principams.

40. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Vygintas Mažuika Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė