2021-04-28 Nr. AB-9322-3-61-3-03719-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2846-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03719-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. M. Š. (M. A. M. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. M. Š. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. M. Š. (M. A. M. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 50U-05298 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. studijavo Lietuvos sveikatos mokslų universitete (toliau – ir LSMU), todėl 2019 m. rugsėjo 1 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2021 m. birželio 30 d. Universitete buvo pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo nesąžiningumo egzamino metu. Gavęs sprendimą dėl akademinio nesąžiningumo, pareiškėjas pateikė skundą rektoriui, tačiau 2020 m. spalio 14 d. buvo informuotas, kad yra vieniems metams suspenduotas ir studijas galės tęsti tik 2021 / 2022 metų semestre. Pareiškėjo teigimu, jis toliau mokėsi ir egzaminams ruošėsi savarankiškai, tačiau 2020 m. lapkričio 3 d. gavo Departamento Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo manymu, Sprendimas priimtas remiantis formaliais duomenimis ir neatsižvelgiant į individualias aplinkybes, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti bei pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjo teigimu, jo studijos bus atnaujintos 2021 m. rudenį, universitetas toliau sudarys galimybę pareiškėjui studijuoti ir baigti studijas, todėl susidariusi situacija yra laikina. Be to, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d.) (toliau – ir Įstatymas) 46 straipsnio 5 dalį paskutiniais mokymosi metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos. Todėl, net jeigu Departamentas manė, kad pareiškėjo leidimas gyventi turi būti panaikintas, pareiškėjas galėjo teikti prašymą dėl leidimo išdavimo dar 6 mėnesiams, nes tai buvo paskutiniai pareiškėjo mokymosi metai. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tokia teise, nes Departamento Sprendimas buvo priimtas pareiškėjui nepranešus.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad 2020 m. spalio 28 d. gavo LSMU 2020 m. spalio 13 d. pranešimą Nr. TR-453 „Dėl užsienio studentų braukimo iš studentų sąrašų“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas LSMU rektoriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. SC-1-521 buvo išbrauktas iš minėto universiteto studentų sąrašų dėl akademinio nesąžiningumo. Todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teismui pateikti dokumentai nepaneigia, kad buvo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas imperatyvus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 5 dalį leidimas užsieniečiui gali būti pakeistas tik tuo atveju, jei jis buvo išduotas mokymosi pagrindu, o pareiškėjui leidimas buvo išduotas ne mokymosi, o studijų pagrindu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. A. M. Š. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2019 m. birželio 18 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes ketina studijuoti LSMU; Departamentas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu išdavė pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT74822287, galiojantį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.; Departamentas 2020 m. spalio 28 d. gavo LSMU 2020 m. spalio 13 d. pranešimą Nr. TR-453 „Dėl užsienio studentų braukimo iš studentų sąrašų“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas LSMU rektoriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. SC-1-521 buvo išbrauktas iš minėto universiteto studentų sąrašų dėl akademinio nesąžiningumo; Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. LT74822287.

7. Vadovaudamasis Įstatymo (redakcija, galiojusia nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d.) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 5 dalimis, 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas studijų tikslu, todėl studijos LSMU lėmė pareiškėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Įstatymo nuostatos, gavus leidimą laikinai gyventi studijų tikslu, yra imperatyvios ir atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, nustatęs aiškų leidimo gyventi panaikinimo pagrindą, turi priimti sprendimą panaikinti tokį leidimą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad LSMU 2020 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. DVT2-1747 nėra nurodyta, kad pareiškėjo studijos buvo suspenduotos, jame aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas už akademinį nesąžiningumą buvo pašalintas iš universiteto. Pareiškėjas nuo jo išbraukimo iš LSMU studentų sąrašų (2020 m. rugsėjo 14 d.) iki skundžiamo Sprendimo priėmimo (2020 m. lapkričio 3 d.) į Departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nepateikė, t. y. nesidomėjo savo teisine padėtimi, nesiėmė priemonių savo situacijai spręsti.

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjui Įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatos nėra taikomos, nes pareiškėjas mokėsi ne penktame, o ketvirtame kurse, ir tai nebuvo paskutiniai pareiškėjo mokymosi metai.

III. 9. Pareiškėjas M. A. M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją, teigia, kad priimdamas ginčo Sprendimą Departamentas nesilaikė gero viešojo administravimo principo, aplinkybes vertino formaliai, neapklausė pareiškėjo, todėl Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir yra naikintinas.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimo argumentais dėl įrodymų vertinimo ir teisės taikymo ginčo santykiams.

14. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

15. Pareiškėjas naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą, neteikia bei nenurodo įrodymų, kurių teismas netyrė ar netinkamai vertino, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik patikrino, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka įrodymų vertinimo nuostatas. Nenustačiusi įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios apeliacinio skundo dalies argumentai nepagrįsti.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovas priimdamas Sprendimą nesivadovavo gero viešo administravimo principu ir aplinkybes vertino formaliai.

17. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas taip pat suponuoja, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

18. Dėl teisės aktų taikymo administracinėje procedūroje pažeidimų, kylančių iš gero administravimo principo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo Sprendimo teisėtumą, remdamasis tuo, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto norma yra imperatyvi ir atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, nustatęs aiškų leidimo gyventi panaikinimo pagrindą, privalėjo priimti sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Toks teisės aiškinimas bei taikymas atitinka teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose, kurioje konstatuota, kad pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jis yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai numatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas, taip pat jeigu užsienietis studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, numatyto Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje. Jei studijos buvo nutrauktos ir asmuo buvo išbrauktas iš studentų, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių tai įvyko, atsiranda Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5698-502/2019).

19. Dėl kitos gero administravimo principo turinio dalies administravimo subjektui veikti atidžiai ir rūpestingai apeliacinio skundo motyvai nėra pakankami konstatuoti pažeidimą, kadangi apeliaciniame skunde nepakanka argumentų, kuo pasireiškė šio principo turinio pažeidimas ir koks neigiamas poveikis buvo padarytas pareiškėjo teisėms.

20. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog gero administravimo principas, priimant ginčijamą Sprendimą, nebuvo pažeistas, kadangi Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, procedūra atlikta atidžiai ir rūpestingai.

21. Šio ginčo apimtyje nevertintini kiti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindai, kadangi byloje nėra duomenų, kad tokia procedūra buvo pradėta ir kad dėl jos keliamas ginčas.

22. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

23. Netenkinus pareiškėjo skundo, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. M. Š. (M. A. M. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė