2015-12-21 Nr. CB-12030-2-55-3-02500-2012-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-764-969/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02500-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ir trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo pripažinti su atsakove 2011 m. spalio 28 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S008381 negaliojančia ir taikyti restituciją; pripažinti, kad liko galioti 2011 m. rugsėjo 27 d. sudaryta terminuotojo indėlio sutartis Nr. DE20110927L990085 dėl 51 040,99 Lt (14 782,49 Eur) sumos, o 2119,01 Lt (613,71 Eur) suma liko ieškovui priklausančioje einamojoje banko sąskaitoje; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad pasibaigus terminuotojo indėlio sutarčiai jis atvyko pas atsakovę šios sutarties pratęsti, tačiau banko vadybininkė paaiškino, jog jam yra naudingiau sudaryti indėlio sertifikato sutartį, kuri yra beveik identiška terminuotojo indėlio sutarčiai. Ieškovas buvo patikintas, kad indėlio sertifikatas yra apdraustas indėlių draudimu, todėl pasirašė ginčijamą sutartį. Prasidėjus banko bankroto procedūrai jis sužinojo, kad indėlio sertifikatai nėra apdrausti. Ieškovo teigimu, jis, kaip neprofesionalus klientas, buvo tyčia ir sąmoningai klaidinamas, nebuvo įspėtas apie gresiančias rizikas, jam nebuvo atskleistos ir išaiškintos esminės sutarties sąlygos. Dėl šios priežasties indėlio sertifikato įsigijimo sutartis pripažintina negaliojančia.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškelta atsakovės bankroto byla, 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį prijungė prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikė šios bylos dalimi, ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui 542,11 Lt (157 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir išsprendė klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia šalių 2011 m. spalio 28 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S008381, taikė restituciją ir grąžino 53 160 Lt (15 396,20 Eur) į ieškovo AB banke „Snoras“ esančią mokėjimo sąskaitą, kuriai taikoma indėlių ir investicijų draudimo apsauga; priteisė ieškovui iš atsakovės 2544 Lt (736,79 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, išmokant jas iš atsakovei administruoti skirtų lėšų; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas – netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), įrodymus vertino neobjektyviai ir nevisapusiškai (CPK 185 straipsnis), pažeidė įrodymų sąsajumo taisyklę (CPK 180 straipsnis); ieškovas buvo tinkamai pasirašytinai supažindintas su aprašu ir visomis sutarties sąlygomis bei nuostatomis, todėl atsakovei negalėjo būti perkeliama įrodinėjimo pareiga, ji nuo tokios pareigos turėjo būti atleista (CK 6.719 straipsnio 1 dalis, Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai, 182 straipsnio 4, 5 punktai, 187 straipsnis, Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis); ieškovas turėjo pakankamai patirties, todėl turėjo suvokti terminuotojo indėlio ir indėlio sertifikato skirtumus; teismas, taikydamas CK 1.90 straipsnį ir konstatuodamas esminį ieškovo suklydimą, netinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai vertino tik atsakovės tariamai neatliktus veiksmus (neva tinkamai neįvykdytas FPRĮ 22 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytas pareigas) ir nevertino ieškovo asmeninių savybių, elgesio, tikrosios valios ginčijamos sutarties sudarymo metu, žinių apie indėlių draudimą ir pan.

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiojo asmens teigimu, teismas, konstatuodamas, kad ieškovas galėjo suklysti dėl indėlių sertifikatams netaikomos indėlių draudimo apsaugos pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ), pažeidė CK 1.90 straipsnio nuostatas; netinkamai taikydamas FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį ir netinkamai atskleisdamas šioje normoje nustatytą finansų maklerio pareigos esmę, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepateikė ieškovui visos informacijos, kurios pagrindu jis būtų galėjęs suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką, galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus; pažeisdamas CK 6.193 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai sprendė, kad ieškovo susipažinimas su aprašu nepatvirtina jo supažindinimo su bendrosiomis ginčijamos sutarties sąlygomis; teigdamas, kad atsakovės indėlio sertifikatai nėra apdrausti IĮIDĮ nustatyta tvarka, o to nežinojęs ieškovas suklydo, nepagrįstai vertino tik IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalies nuostatą, reglamentuojančią indėlių draudimo išimtis, neatsižvelgdamas į tai, kad IĮIDĮ taip pat nustato garantijas investuotojams (IĮIDĮ 3 straipsnio 2 dalis), kurios taikytinos ieškovui; netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.90 straipsnio 3 dalis).

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens kasacinio skundo atsakovė sutiko su kasaciniame skunde išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimais į kasacinius skundus ieškovas prašė skundus atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovo teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepadarė kasaciniuose skunduose nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų.

2015 m. lapkričio 25 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d. trečiasis asmuo, o 2015 m. gruodžio 15 d. – atsakovė pateikė pareiškimus dėl kasacinių skundų atsisakymo, kuriais prašė kasacinį procesą nutraukti, ir pažymėjo, kad jiems žinomi kasacinio skundo atsisakymo teisiniai padariniai. Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat prašė iš jų nepriteisti kasaciniame teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo arba sumažinti priteistiną jų dydį, nes aplinkybė, kad indėlio sertifikatams taikoma draudimo apsauga, paaiškėjo tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinei teisėjų kolegijai 2015 m. lapkričio 17 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Dėl kasacinio skundo atsisakymo

CPK 349 straipsnio 1 dalyje nustatyta kasatoriaus teisė atsisakyti paduoto kasacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki teismo posėdžio pradžios. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 349 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių pareiškimai dėl kasacinių skundų atsisakymo paduoti įstatyme nustatyta tvarka (CPK 349 straipsnio 1 dalis). Kasatoriai savo atsisakymą grindžia CPK 349 straipsniu ir nurodo, kad jiems suprantami kasacinio skundo atsisakymo padariniai (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pateikti kasacinių skundų atsisakymai prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, pažeidžia kasatorių arba kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinių skundų atsisakymai priimtini ir kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).

Priėmus kasacinio skundo atsisakymą, pareiškimas dėl prisidėjimo prie šio skundo nenagrinėjamas (CPK 349 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi teikdami skundus kasatoriai žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, tai, priėmus jų kasacinių skundų atsisakymus, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas pateikė prašymą priteisti už atsiliepimų į kasacinius skundus parengimą turėtų 1448,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat dokumentus, patvirtinančius šių išlaidų dydį. Atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė prašymus nepriteisti iš jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo arba sumažinti priteistiną šių išlaidų dydį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį, ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, aplinkybes, kad ieškovui bylos nagrinėjimo metu atstovavo ta pati advokatė, kad kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nebuvo nurodyta iš esmės naujų argumentų, kad prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7, 8.14 punktuose nurodytą dydį, taip pat įvertinusi atsakovo ir trečiojo asmens prašymuose nepriteisti iš jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytus argumentus, sprendžia, kad ieškovui iš kasatorių (atsakovo ir trečiojo asmens) priteistinas po 400 Eur atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 4 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Nutraukus kasacinį procesą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai turėtų būti priteisiamos lygiomis dalimis iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), tačiau šių išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Priimti atsakovės BAB banko „Snoras“ ir trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinių skundų dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakymus ir kasacinį procesą nutraukti.

Priteisti ieškovui S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės BAB banko „Snoras“ (j. a. k. 1120257973) ir trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (j. a. k. 110069451) po 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Rimvydas Norkus

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys