2021-10-27 Nr. AB-22580-3-61-3-02867-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2904-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02867-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir LKPB, Biuras, atsakovas) 2020 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 38-S-6656 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Biurą atsakyti į šiuos klausimus: kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu paėmė ir sulaikė piniginės lėšas be poėmio teisėtumo LKPB ONT 3-osios valdybos 2-o skyriaus viršininkas S. B.? Ar po šios dienos buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo motyvuota nutartis ir ar buvo leidimas pareigūnui, teisinis pagrindas atlikti šiems veiksmams paimti ir sulaikyti laikinai pinigines lėšas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 145 straipsnio 1 dalį ir BPK 147 straipsnio 1 dalį? Ar minėtas pareigūnas pagal BPK 147 straipsnio 1 dalį po 2012 m. kovo 12 d. kratos kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl poėmio teisėtumo?

2. Pareiškėjas nurodė, kad iš Sprendimo matyti, kad atsakovas atsakė tik į vieną jo keliamą klausimą, t. y. nurodė, jog krata 2012 m. kovo 12 d. adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atliekama vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartimi (daryti kratą), siekiant surasti ir paimti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, narkotinės ir psichotropines medžiagas, nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu gautus ar įgytus daiktus ar dokumentus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda ar neteisėtu disponavimu jomis ir galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi neleido pareigūnams daryti kratą, ieškoti ir radus padaryti poėmį nusikalstamu būdu gautiems ar įgytiems daiktams, vertybėms bei objektams. Šia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartimi buvo leista tik daryti kratą, siekiant surasti ir paimti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, narkotines ir psichotropines medžiagas, nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu gautus ar įgytus daiktus ar dokumentus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda ar neteisėtu disponavimu jomis ir galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Todėl akivaizdu, jog vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, kilo klausimai, ar 2012 m. kovo 12 d. kratos metu E. N. ir E. N. gyvenamojoje vietoje rastos ir paimtos piniginės lėšos – 433 500 Lt (125 550,27 Eur) paimtos teisėtai, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, taip pat jo teisių ir laisvių. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nėra skundžiami pareigūnų neteisėti veiksmai, nori tik žinoti, ar šie pareigūnų veiksmai atlikti teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant nustatyto teisinio reguliavimo. Šiuo atveju LKPB pareiga yra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, pateikti jam pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis motyvuotą sprendimą (individualų administracinį aktą).

3. Pareiškėjas paaiškino, kad nors baudžiamoji byla ir yra išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau šie nuosprendžiai 2020 m. birželio 12 d. buvo apskųsti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Jo prašyme pateikti klausimai bei atsakymai į juos būtini kasacinio skundo nagrinėjimui. Atsakovas nepagrįstai atsisako pateikti motyvuotus atsakymus, šiuo pagrindu užkerta teisę į tinkamą gynybą, teisingą teismą bei teisingą procesą baudžiamojoje byloje. Kasaciniame skunde nurodytos pagrįstos aplinkybės dėl poėmio užtikrinimo pagrįstumo sąlygų.

4. Atsakovas Biuras atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. liepos 20 d. pateikė išsamų atsakymą pareiškėjui į jo prašymą. Nagrinėjamos bylos kontekste Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio nuostatos nesuteikia administraciniam teismui vertinti LKPB, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, veiksmų. Todėl nagrinėjamoje byloje turėtų būti vertinama, ar Biuras, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai vykdė teisės aktuose nustatytą pareigą atsakyti į pareiškėjo 2020 m. birželio 23 d. prašymą. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl atliktos kratos, kurios metu buvo paimtos surastos piniginės lėšos, susiję su BPK nuostatų taikymu, todėl administraciniame teisme neturėtų būti vertinami, o turinio prasme Biuro raštas yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Atsakovas teigė, kad VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. LKPB rašte yra aiškiai nurodyti priimto sprendimo motyvai, teisiniai pagrindai, jo apskundimo tvarka. Pareiškėjui buvo išaiškintos BPK nuostatos dėl teisės turėti gynėją ir teisę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmus ir (ar) nutarimus ikiteisminio tyrimo metu, kuriomis pareiškėjas turėjo ir galėjo naudotis ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodyta, kad teismų nuosprendžiais yra pripažinta, jog pinigai 433 500 Lt (125 550,27 Eur) yra nusikalstamų veikų rezultatas, todėl yra konfiskuotini. Pareiškėjas savo prašyme kelia klausimus, kurie jau yra išnagrinėti teismuose, ir dėl kurių jau yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. LKPB savo žinioje neturi baudžiamosios bylos. Išnagrinėta baudžiamoji byla lieka teismo žinioje. Todėl mano, kad priimto sprendimo (rašto) turinys yra pareiškėjui suprantamas ir aiškus, o tai atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus.

7. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo dalyką sudaro būtent Biuro administraciniai veiksmai ir procedūra, o ne Biuro veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą ar kiti veiksmai, susiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teismuose. Kadangi Biuro pateiktas atsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių viešojo administravimo srityje, jis negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų, todėl, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, administracinė byla turi būti nutraukta.

8. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose iš esmės nurodė argumentus dėl ikiteisminiame tyrime atliktų veiksmų ir neveikimo. Nurodė, kad krata buvo atliekama pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, be teisėto pagrindo. Biuras Sprendimu atsakė tik į vieną jo klausimą, t. y. nurodė, kad krata buvo atliekama, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartimi. Kyla klausimai, ar kratos metu piniginės lėšos buvo paimtos teisėtai, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, nepažeidžiant jo laisvių ir teisių. Pareigūnų veiksmų neskundžia, nori tik žinoti, ar šie veiksmai atlikti teisėtai. Sprendime neatsakyta į visus klausimus, Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2020 m. birželio 23 d. prašymo ir Biuro 2020 m. liepos 20 d. Sprendimo turinį, pažymėjo, kad pareiškėjo 2020 m. birželio 23 d. prašyme keliami klausimai yra išimtinai susiję su vykusiu ikiteisminiu tyrimu, kurį reguliuoja BPK normos. Skundo nagrinėjimo dalykas yra atsakovo Sprendimas, kurio pagrįstumą ir teisėtumą administracinis teismas vertina jam priskirtos kompetencijos ribose, t. y. ar Biuras, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai vykdė teisės aktuose nustatytą pareigą atsakyti į pareiškėjo 2020 m. birželio 23 d. prašymą, ar priėmė pagrįstą teisės aktų reikalavimus, tame tarpe VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus, atitinkantį sprendimą.

11. Teismas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste pažymėjo, kad administracinis teismas nėra kompetentingas vertinti ikiteisminio tyrimo įstaigos veiksmų. Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertintinas pagal VAĮ nuostatas.

12. Teismas, apžvelgęs VAĮ 14 straipsnio 1 ir 3 dalyje, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), 25 punkte nustatytą reglamentavimą, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas buvo gautas 2020 m. birželio 23 d., o išnagrinėtas 2020 m. liepos 20 d., nenustatė prašymo išnagrinėjimo termino pažeidimo.

13. Teismas akcentavo Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35.1–35.4 papunkčiuose įtvirtintus prašymo turiniui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl individualaus teisės akto vertinimo jo atitikties VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams aspektu ir nustatė, kad pareiškėjui yra pateiktas 2020 m. liepos 20 d. individualaus pobūdžio administracinis aktas (Sprendimas) pagal pareiškėjo teiktą prašymą su konkrečiai užduotais klausimais, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl pagrindo laikyti jį informacinio pobūdžio raštu ir šiuo teisiniu pagrindu nutraukti bylą nėra.

14. Teismas pažymėjo, kad Sprendime Biuras yra nurodęs, kad krata, kurios metu buvo paimti ir sulaikyti pareiškėjui priklausantys pinigai, buvo atliekama remiantis 2011 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Teismas vertino, kad tai yra aiškus ir konkretus atsakymas į pareiškėjo nurodytus neva jam neatsakytus klausimus. Teismo nutartis yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo atliekama krata ir paimti pinigai. Biuras Sprendime pareiškėjui detaliai paaiškino priimto sprendimo motyvus, nurodė teisinį pagrindą, išaiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, reglamentuojančias teisę turėti gynėją ir teisę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmus ir (ar) nutarimus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad šiomis teisėmis pareiškėjas turėjo ir galėjo naudotis ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nurodė, kad teismų nuosprendžiais yra pripažinta, jog 433 500 Lt (125 550,27 Eur) yra nusikalstamų veikų rezultatas, todėl yra pagrįstai konfiskuoti.

15. Teismas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jam neatsakyta į klausimus, kurie susiję išimtinai tik su ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos ir pinigų poėmio teisėtumu, vertino kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam nėra aišku, kokiu teisėtu pagrindu buvo paimti pinigai ir ar tokiu būdu nėra pažeistos jo teisės. Pareiškėjo prašyme keliami klausimai yra išnagrinėti teismuose ir dėl to priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Biuras tai aiškiai nurodė pareiškėjui Sprendime. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog Sprendimo turinys pagal pareiškėjo 2020 m. birželio 23 d. prašyme suformuluotus klausimus nėra išsamus, aiškus ir jam nesuprantamas.

16. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad neva jam neatsakyta į 3 klausimus, tačiau klausimų turinys iš esmės yra tas pats, dėl to paties dalyko, skiriasi tik klausimų formuluotės.

17. Teismas vertino, kad skundžiamas Sprendimas yra motyvuotas, išsamus ir aiškus, jame pateikti atsakymai į visus 2020 m. birželio 23 d. pareiškėjo prašyme iškeltus klausimus. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad Sprendimas pažeidžia Konstitucijos 25 straipsnį, užkerta jam kelią ginti savo teises kasaciniame procese.

18. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir išsamus, todėl teisinio pagrindo jį naikinti nėra.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, akcentuodamas, kad atsakymai į skunde nurodytus, Sprendimu atsakovo neatsakytus esminius klausimus, būtini pareiškėjo kasaciniam skundui pagrįsti. Nepateikiant atsakymų, yra užkertamas kelias į tinkamą gynybą ir sąžiningą bei nešališką baudžiamąjį procesą, pažeidžiama Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta teisė gauti informaciją.

21. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam yra suprantamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-665/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-1076/2020 turinys, tačiau, pareiškėjo teigimu, atsakovo buvo klausiama ne dėl nuosprendžiuose nustatytų aplinkybių, o ar LKPB pareigūnas užtikrino poėmio teisėtumą, kaip to reikalavo BPK 147 straipsnio 1 dalis. Šiuo aspektu Sprendimas neatitinka VAI 8 straipsnio reikalavimų.

22. Pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pažeisdamas ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai, šališkai, gindamas atsakovo poziciją, vertinimą atliko neišsamiai, iškreipiant teisės aktais nustatyta tiek tarptautinį, tiek nacionalinį teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas, akcentuodamas pirmosios instancijos teismui nurodytas ginčui aktualias faktines aplinkybes, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad administracinis teismas nėra kompetentingas vertinti ikiteisminio tyrimo įstaigos veiksmų, o pareiškėjo prašyme keliami klausimai yra išimtinai susiję su ikiteisminiu tyrimu, kurį reguliuoja BPK normos. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas VAĮ nuostatų kontekste, kurio turinys yra išsamus, aiškus ir suprantamas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

25. Atsakovo teigimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas priimdamas sprendimą padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Biuro 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 38-S-6656 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Biurą atsakyti į pareiškėjo E. N. 2020 m. birželio 23 d. prašyme keliamus klausimus pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą jam priskirtos kompetencijos ribose, priėjo prie išvados, kad Biuras, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai atsakė į pareiškėjo 2020 m. birželio 23 d. prašymą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi atsakymų į jo užduotus klausimus nepateikimas pažeidžia jo teisę gauti informaciją ir toks atsakymas negali būti vertinamas kaip atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Be to, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė šališkai, teisinį vertinimą atliko neišsamiai.

29. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 23 d. pateikė Biurui prašymą, kuriame prašė atsakyti: kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu buvo paimtos ir sulaikytos piniginės lėšos be poėmio teisėtumo; kokia teismo nutartimi pareigūnai rėmėsi 2012 m. kovo 12 d. atlikdami kratą dėl piniginių lėšų, rastų jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atliko poėmį, ar po 2012 m. kovo 12 d. buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo motyvuota nutartis ir ar buvo taikomas leidimas, ar buvo teisinis pagrindas atlikti šiems veiksmams – paimti ir sulaikyti pinigines lėšas pagal BPK 145 straipsnio 1 dalį ir 147 straipsnio 1 dalį, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu 2012 m. kovo 12 d. prieš pradedant kratą LKPB pareigūnas nepaskelbė nutarties ar nutarimo dėl poėmio, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu pareigūnas atlikinėjo veiksmus, nei nurodyta 2011 m. spalio 11 d. teismo nutartyje, koks teisinis pagrindas buvo šiems veiksmams atlikti (paimti ir sulaikyti pinigines lėšas).

31. Skundžiamu Sprendimu Biuras pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, kad E. N. prašomi pateikti duomenys yra susiję su ikiteisminiu tyrimu Nr. 38-1-00107-11, kuris buvo pradėtas 2011 m. spalio 5 d. Krata 2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atliekama vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartimi (daryti kratą), siekiant surasti ir paimti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, narkotines ir psichotropines medžiagas, nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu gautus ar įgytus daiktus ar dokumentus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda ar neteisėtu disponavimu jomis ir galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti.

Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2013 m. rugpjūčio 30 d. kaltinamuoju aktu ir perduotas į teismą. Pareiškėjui išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 44 straipsnio 8 dalimi, jam buvo užtikrinta teisė turėti gynėją, kurio teisės apibrėžtos BPK 48 straipsnyje. Skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, vadovaujantis BPK 64 straipsnio 1 dalimi jis turėjo teisę paduoti kol vyko ikiteisminis tyrimas. Nurodoma, kad baigus ikiteisminį tyrimą ir paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, vadovaujantis BPK 218 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui buvo suteikta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą.

Sprendime Biuras taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-11-665/2018, 2018 m. gegužės 24 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame pripažinta, kad pinigai – 433 500 Lt (125 550,27 Eur) ir turtas (BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nusikalstamų veikų rezultatas, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus yra konfiskuotini. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, 2020 m. balandžio 29 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-1076/2020 priėmė nuosprendį, kuriuo pašalintos aplinkybės dėl finansinės operacijos ir sandorių perkant bei parduodant automobilį „VW Golf“ taip pat dėl finansinių operacijų atsiskaitant už paslaugas bei prekes.

Todėl nuosprendžio dalis, kuria automobilis „VW Golf” konfiskuotas, panaikinta, ir automobilis grąžintas E. N.. Kita nuosprendžio dalis dėl 433 500 Lt (125 550,27 Eur) ir automobilio BMW X3 konfiskavimo, palikta nepakeista. Taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad skundai ar paklausimai, susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimu ar baudžiamosios bylos nagrinėjimu teismuose, ateityje nebus nagrinėjami, nes šiuo metu baudžiamoji byla yra išnagrinėta teismuose ir teismo nuosprendis įsiteisėjęs.

32. Viešojo administravimo įstatymo (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo bei atsakovo Sprendimo turinį minėto teisinio reglamentavimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas pateiktais klausimais iš esmės siekė gauti informaciją apie poėmio, paimant pinigines lėšas, vykdyto ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00107-11, teisėtumą, vertina, kad raštas yra išsamus ir motyvuotas, nesukliudęs pareiškėjui, atsižvelgiant į jam žinomas aplinkybes, žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas būtent tokio turinio Sprendimas. Skundžiamame Sprendime motyvuotai atsakyta, kad kratos, kurios metu buvo paimti ir sulaikyti pareiškėjui priklausantys pinigai, teisiniu pagrindu buvo Vilniaus miesto apylinkes teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, pareiškėjui buvo nurodytos BPK nuostatos, kuriuos apibrėžė pareiškėjo teises ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, teisę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad prašyme keliami klausimai yra išnagrinėti teismuose ir dėl to priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Vien aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina atsakovo atsakymo turinys, nesudaro pagrindo teigti, jog jis neatitinka VAĮ įtvirtinto reguliavimo.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei kilusiam ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir išsamus, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti bei įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2020 m. birželio 23 d. prašyme nurodytus klausimus.

36. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

37. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo ištirti ir įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo keliamu ginču, o tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip nei pareiškėjas vertino bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ar, kad teismas buvo šališkas, o priimtas teismo sprendimas nemotyvuotas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

39. Atsisakius patenkinti apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė