00f026b9-cdfd-4741-9ce7-cc710198a60c · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas                                                   Civilinė byla Nr. 2A-3/2014                                         Teisminio proceso Nr. nesuteiktas                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1;  (S)                               30.4.1; 50.8.; 92; 114.8.2; 121.21.                                                                                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-120-212/2009 m. pagal ieÅ¡kovų G. J. M. procesinių teisių perėmėjos Z. S., A. P., E. R., R. J. ieÅ¡kinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos procesinių teisių perėmėja), uždarajai akcinei bendrovei „RAMUVA“, A.

B., A. B., uždarajai akcinei bendrovei „CESTA“, I. įmonės „KRISTINA“ (išregistruota likvidavus dėl bankroto) savininkui V. I., uždarajai akcinei bendrovei „DIDRIESTĖ“ (išregistruota likvidavus dėl bankroto), akcinei bendrovei SEB bankui (akcinės bendrovės „SEB lizingas“ procesinių teisių perėmėja), V. P. dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių panaikinimo, turto teisinės registracijos panaikinimo, įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę natūra.

Tretieji asmenys byloje R. Ž., Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :     Ginčo esmė IeÅ¡kovai prašė pripažinti niekiniais sandoriais ir panaikinti: 1997 m. gruodžio 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 27/97-0417 tarp V. P. ir Lietuvos Vyriausybę atstovaujančios Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos, 1998 m. gegužės 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 27/98-0254 tarp UAB „DIDRIESTĖ“ ir Lietuvos Vyriausybę atstovaujančios Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos, 1998 m. gegužės 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 27/98-0255 tarp V.

I. ir Lietuvos Vyriausybę atstovaujančios Panevėžio apskrities viršininko administracijos, 1999 m. sausio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 27/99-0035 tarp UAB „CESTA“ ir Lietuvos Vyriausybę atstovaujančios Panevėžio apskrities viršininko administracijos, 2003 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 27/03-0142 tarp A. B., A. B. ir Lietuvos Vyriausybę atstovaujančios Panevėžio apskrities viršininko administracijos, 2005 m. gegužės 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 27/05-0047 tarp UAB „RAMUVA“ ir Lietuvos Vyriausybę atstovaujančios Panevėžio apskrities viršininko administracijos.

IeÅ¡kovai prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto teisinę registracijÄ : turto objekto – parduotuvės su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto objekto – prekybos centro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto objekto – parduotuvės su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto objekto 35/50309, turto objekto – rekonstruojamos parduotuvės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto objekto – parduotuvės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu taip pat prašė įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę ir Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijÄ atkurti ieÅ¡kovams nuosavybės teises į 0,5104 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant šį sklypÄ natÅ«ra. IeÅ¡kovai atsisakė reikalavimo dėl pirkimo - pardavimo sutarties tarp UAB „DIDRIESTĖ“ ir UAB „SEB lizingas“, sudarytos 2007 m. lapkričio 19 d., pripažinimo niekine ir panaikinimo.IeÅ¡kinyje nurodyta, kad L.

J., s. D. iki žemės nacionalizacijos Panevėžio mieste nuosavybės teisėmis valdė 33,56 ha žemės. Savininko iki žemės nacionalizacijos turėto vieno iÅ¡ sklypų dalis buvo neteisėtai iÅ¡nuomota ir užstatyta, nors už nacionalizuotÄ Å¾emę su žemės savininku (įpėdiniais) dar nebuvo atsiskaityta. Atsakovai Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracija neatkuria nuosavybės teisių į L. J., s. D. turėtus žemės sklypus Panevėžyje, kurių bendras plotas sudaro 33,56 ha.

L. J. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises pateikė 1991 m. gruodžio 30 d. Iki Å¡iol nėra atkurtos nuosavybės teisės į 8,3644 ha žemės, turėtos Panevėžio mieste, o vienas iÅ¡ negrÄ Å¾intų žemės sklypų yra (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,5104 ha. Å is žemės sklypas neteisėtai iÅ¡nuomotas atsakovams, jame pastatyti pastatai yra neteisėta statyba. Žemės plotas laikytinas laisvu ir neužstatytu ir turi bÅ«ti ieÅ¡kovams grÄ Å¾intas natÅ«ra. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracija, iÅ¡nuomodama žemės sklypus, elgėsi neteisėtai, nes neatkÅ«rus ieÅ¡kovams nuosavybės teisių į turėtÄ Å¾emės sklypÄ , jį iÅ¡nuomojo atsakovams.

Visi ginčijami žemės nuomos sandoriai yra neteisėti, niekiniai ir naikintini. Sudarytos žemės nuomos sutartys pažeidžia galiojusias imperatyvias teisės normas, nustatančias nuomos sutarčių sudarymo ne aukciono pagrindu tvarkÄ , pažeidžia pačiose žemės nuomos sutartyse nustatytas žemės naudojimo sÄ lygas, nes statybos leidimai buvo iÅ¡duodami ir statybos darbai žemės sklype vykdomi ne pagal galiojančius detaliuosius planus. Dėl to statybos leidimai ir jų pagrindu pastatyti statiniai yra neteisėti, o žemės nuomos sutartys naikintinos.

Pateikti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypas laisvas ir neužstatytas, nes jis buvo iÅ¡nuomotas nesant teritorijos detaliojo plano, todėl su atsakovais sudarytos žemės nuomos sutartys neteisėtos, o statiniai pastatyti savavaliÅ¡kai. Be to, pastatai žemės sklype (duomenys neskelbtini), netenkina visuomenės interesų ir poreikių, nes yra komercinės paskirties, todėl pagal įstatymo nuostatas sklypas nepriskirtinas valstybės iÅ¡perkamam. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė, o civilinės bylos dalį dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2007 m. lapkričio 19 d. tarp UAB „DIDRIESTĖ“ ir UAB „SEB lizingas“ pripažinimo niekine ir panaikinimo, nutraukė.Sprendime nurodyta, jog ieÅ¡kovai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į vienÄ iÅ¡ L.

J. iki nacionalizavimo priklausiusių žemės sklypų – 0,5104 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Žemės nuosavybės teisės atkuriamos jo vaikams E. P., G. J. M. ir L. J. Po L. J. ir jo sutuoktinės I. P. J. mirties paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas 2006 m. liepos 24 d. buvo iÅ¡duotas ieÅ¡kovui R. J., o po E. P. ir jos sutuoktinio J. P. mirties paveldėjimo teisės liudijimas 2008 m. vasario 8 d. iÅ¡duotas ieÅ¡kovams E. R. ir A. P.. Žemės sklypas, į kurį pretenduoja ieÅ¡kovai, 1997-2005 metų laikotarpiu buvo iÅ¡nuomotas atsakovams.

Iki 2002 m. balandžio 2 d., tai yra iki Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau tekste - AtkÅ«rimo įstatymo) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimo ieÅ¡kovai turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra toje pačioje vietoje Panevėžio miesto teritorijoje tik į 0,2 ha ploto sklypus. IÅ¡ Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau - PAVA) pateiktų sprendimų matyti, kad iki 2002 m. balandžio 2 d. nuosavybės teisės į turėtÄ Å¾emę ieÅ¡kovams buvo atkurtos pagal tuo metu įstatymo nustatytus miesto teritorijoje grÄ Å¾intinos žemės dydžius.

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentus, kad atsakovams žemės sklypai buvę iÅ¡nuomoti neteisėtai, nes ieÅ¡kovams nebuvo atkurtos nuosavybės teisės. Panevėžio miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 288v, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtinta „Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka“ bei sklypų parinkimo komisijos 1996 m. birželio 27 d. ir 1996 m. liepos 11 d. posėdžio protokolais, nustatė sklypo (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini)), Panevėžyje, ribas ir apytikslį plotÄ â€“ 0,51 ha.

Vienas iÅ¡ pretendentų L. J., atstovavęs Lietuvos žemės savininkų sÄ jungÄ , dalyvavo sklypų parinkimo komisijos posėdyje, pritarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planui (plotui, riboms) ir neginčijo Å¡io sprendimo. Å ios aplinkybės leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nustačius ginčo sklypo ribas, sklypas nuo 1997 m. gruodžio 17 d. buvo pradėtas nuomoti, nes jis buvo priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei. Teismo vertinimu, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad 0,5104 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra Lietuvos Respublika.

Valstybės nuosavybė įregistruota PAVA 1997 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 352ž pagrindu nuo 1997 m. gruodžio 17 d.Teismas atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovų reikalavimams dėl 1997 m. gruodžio 17 d. ir 1998 m. gegužės 11 d. sudarytų žemės nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir panaikinimo, nes ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio senaties nepraleido. Teismas nustatė, kad iki ieÅ¡kovams atsirado subjektinė teisė atkurti nuosavybės teises, ginčo žemės sklypas buvo priskirtas valstybės iÅ¡perkamam ir iÅ¡nuomotas atsakovams V.

P., UAB „DIDRIESTĖ“, UAB „CESTA“, I. įmonei „KRISTINA“. Kiti atsakovai – A. B., A. B., UAB „RAMUVA“ buvo žemės sklypų, kurie jiems vėliau išnuomoti, naudotojais, nes nuosavybės teise turėjo statinius šiame žemės sklype. Teismas konstatavo, kad visiems atsakovams žemės sklypai išnuomoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių“ bei tuo pačiu nutarimu patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ pagrindais, kurie nėra pažeisti.

Teismo sprendime nurodyta, kad ginčijamos žemės nuomos sutartys sudarytos atitinkamų PAVA įsakymų pagrindu, tačiau ieÅ¡kovai Å¡ių įsakymų neginčija. Žemės nuomos sutartis, sudarytas su UAB „DIDRIESTĖ“ ir I. įmone „KRISTINA“ bei Å¡ių sutarčių sudarymo pagrindÄ â€“ PAVA 1998 m. gegužės 5 d. įsakymÄ Nr. 407ž, ieÅ¡kovai anksčiau jau ginčijo, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimu jų reikalavimus atmetė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi sprendimÄ dėl reikalavimų panaikinti PAVA 1998 m. gegužės 5 d.

įsakymÄ Nr. 407ž ir panaikinti žemės sklypo dalių nuomos sutartis paliko galioti. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žemės nuomos sutartys, sudarytos su V. P., UAB „CESTA“, A. B., A. B., UAB „RAMUVA“ yra niekinės ir naikintinos, jie nenuginčijo Å¡ių sutarčių sudarymo pagrindų, todėl teismas netenkino Å¡ių ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovai prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių žemės sklype, esančiame Klaipėdos g. 79, Panevėžyje, teisinę registracijÄ , nurodydami, kad visi statiniai Å¡iame sklype pastatyti pažeidžiant galiojusius įstatymus.

Teismas pagal byloje esančius įrodymus nusprendė, kad teigti, jog visi statiniai yra savavaliÅ¡ka statyba, nėra pagrindo. IeÅ¡kovų teigimu, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra laisvas ir neužstatytas, todėl prašė įpareigoti atsakovus Panevėžio miesto savivaldybę ir PAVA atkurti jiems nuosavybės teises į visÄ 0,5104 ha ploto žemės sklypÄ , grÄ Å¾inant šį sklypÄ natÅ«ra. Teismas pažymėjo, kad pagal bylos duomenis Å¡is žemės sklypas yra užimtas, užstatytas pastatais.

Teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentÄ , kad pastatai netenkina visuomenės poreikių, nes jie komerciniai. Aplinkybė, kad pastatyti statiniai yra komerciniai, esmės nekeičia, nes statiniai skirti visuomenės poreikiams tenkinti. Teismas nurodė, kad tik detaliai suplanavus (duomenys neskelbtini), esančio sklypo teritorijÄ ir nustačius, kokio dydžio žemės sklypai reikalingi jau esančių pastatų aptarnavimui ir eksploatacijai, bus galima nustatyti, ar dar yra laisvos žemės Å¡iame sklype. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija raÅ¡tu informavo, kad nėra parengto (ar rengiamo) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijos detaliojo plano.

Teismo vertinimu, nuosavybės į nacionalizuotos žemės sklypus atkÅ«rimo procesas negali bÅ«ti pradėtas iÅ¡ naujo, ignoruojant visų kitų žemės sklypų savininkų ir valdytojų teises ir teisėtus interesus, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių į 0,5104 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atkÅ«rimo natÅ«ra.Kaip jau nurodyta, teismas priėmė ieÅ¡kovų atsisakymÄ reikalavimo dėl pirkimo - pardavimo sutarties tarp UAB „DIDRIESTĖ“ ir UAB „SEB lizingas“, sudarytos 2007 m. lapkričio 19 d., pripažinimo niekine bei jos panaikinimo ir bylÄ dėl Å¡io reikalavimo nutraukė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas R. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Skundo argumentai:Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė teisingumo ir protingumo principus. IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsižvelgdami į tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija nevykdo pareigų, kurias įvardijo teismai – neparengė ginčo teritorijos detaliojo plano, o nesant detaliųjų planų – neteisėtai iÅ¡davė statybos leidimus atsakovui UAB „DIDRIESTĖ“, siekiančiam užstatyti ir tÄ teritorijos dalį, kuri nėra valstybės iÅ¡pirkta iÅ¡ savininkų ir kuri pagal galiojančius teisės aktus nėra priskirta valstybės iÅ¡perkamai bei atitinka laisvos (neužstatytos) žemės statusÄ .

Ieškovai rėmėsi teismų anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovui UAB „DIDRIESTĖ“ nepagrįstai buvo išnuomota 0,0475 ha valstybinės žemės, o atsakovui I. įmonei „KRISTINA“ nepagrįstai išnuomota 0,0482 ha valstybinės žemės, kad ši nepagrįstai išnuomota valstybinė žemė neišpirkta iš savininkų ir yra laisva (neužstatyta). Panevėžio miesto savivaldybės administracija vilkina parengti nuosavybės atkūrimui būtinus dokumentus.

Per protingÄ terminÄ neparengus teritorijos detaliojo plano, nėra pagrindo tokioje teritorijoje esančiÄ Å¾emę laikyti valstybės iÅ¡perkama.Lėšų trÅ«kumas nėra pagrindas atsisakyti vykdyti įstatymo nustatytas prievoles dėl teritorijų planavimo. Pagal įstatymus tinkamai veikdama, Panevėžio miesto savivaldybė privalėjo atsisakyti iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadus teritorijoje, kuri nėra valstybės iÅ¡pirkta ir kurioje nėra parengti detalieji planai. Tokio detaliojo plano Å¡iuo atveju imperatyviai reikalauja įstatymas ir savivaldybei žinomi teismų sprendimai.

Pastatų naudotojai ir savininkai, norėdami įsigyti ir rekonstruoti statinius, bÅ«tų turėję rinktis tarp atsisakymo nuo tokio ketinimo ir teisės rengti detalųjį planÄ savo lėšomis, sudarius planavimo organizatoriaus teisių perdavimo sutartis. PAVA turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartis su visais atsakovais – pastatų savininkais ir naudotojais, kadangi jie visi vykdė statybas nesant parengtiems detaliesiems planams. Atsakovai žinojo, kad dėl Å¡ios teritorijos vyksta teisiniai ginčai ir įstatymu yra nustatyta valstybės prievolė atkurti nuosavybės teises.

PAVA privalėjo nutraukti nuomos sutartis tam, kad įvykdytų valstybės prievoles. Žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindai buvo nurodyti ieškovų ieškinyje, todėl teismas neteisingai nusprendė, pasisakydamas tik dėl pagrindų, kylančių iš to, jog nuosavybės teisių atkūrimo nuomos sutartys nevaržo. Valstybės institucijos neveikia pagal teismo sprendimus ir įstatymus. Nutraukus ginčijamas nuomos sutartis, naujai susiklostytų teisinis teritorijos statusas – visas sklypas taptų laisva valstybine, detaliai nesuplanuota žeme.

Pažeidžiant įstatymus ir nuomos sutarčių sÄ lygas vykdytos statybos neturi teisėto pagrindo. IeÅ¡kovai neturėjo galimybės ginčo teritorijÄ (grÄ Å¾intinos natÅ«ra žemės sklypÄ ) apibrėžti kitaip, kaip vientisu turto objektu – visu žemės sklypu. Galimas teismo sprendimas turėtų numatyti sÄ lygas, kada ir kokiu bÅ«du turėtų bÅ«ti parengtas sklypo teritorijos detalusis planas. Teismų sprendimuose iÅ¡aiÅ¡kinta, jog detalusis planavimas yra ikiteisminė ginčo sprendimo forma.

Kadangi teismas skundžiamu sprendimu atmetė visus reikalavimus, jis pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2005, nustatytÄ precedentÄ toms pačioms ginčo Å¡alims ir dėl to paties dalyko, kad turi bÅ«ti rengiamas detalusis planas, kad plano rengimas yra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo forma ir teismo sprendimu negali bÅ«ti užkertamas kelias ja pasinaudoti.Nepagrįstas teismo motyvas, kad iki įsigaliojant AtkÅ«rimo įstatymo 2002 m. balandžio 2 d. redakcijai ir atsiradus ieÅ¡kovų subjektinei teisei, ginčo žemės sklypas buvo priskirtas valstybės iÅ¡perkamam, todėl atsakovams iÅ¡nuomotas teisėtai.

IeÅ¡kovų praÅ¡ymai, iÅ¡reiÅ¡kiantys jų valiÄ dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bÅ«do, buvo pateikti laiku, todėl darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada. Teismo veiksmai neleido ieÅ¡kovams tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko, todėl nebuvo atskleista bylos esmė visa apimtimi. Teismas netinkamai nustatė ginčo dalykÄ ir pagrindÄ , nepateikė motyvų, kuriais bÅ«tų atmesti valstybinės žemės nuomos sutarčių naikinimo pagrindai dėl sutarčių sÄ lygų nesilaikymo, netinkamai taikė teisės normas ir pažeidė Å¡iam ginčo dalykui nustatytÄ teismų praktikos precedentÄ , nuspręsdamas, jog detalusis planas neturi bÅ«ti rengiamas.

        Apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl turto teisinės registracijos įrašų panaikinimo. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime pažymima, kad yra nepagrįstas skundo motyvas, jog Panevėžio apygardos teismas 2005 m. balandžio 26 d. sprendimu nustatė, kad atsakovų UAB „DIDRIESTĖ“ ir I.

įmonės „KRISTINA“ valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos neteisėtai, o Å¡iuos faktus esÄ pripažino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutartyje. Teismas teisingai konstatavo, kad kol nėra įstatymų nustatyta tvarka konstatuota statinių savavaliÅ¡ka statyba, nėra pagrindo teigti, jog statiniai pastatyti neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi nė viena iÅ¡ proceso Å¡alių nebuvo įpareigota parengti sklypo teritorijos detalųjį planÄ .

Kasacinis teismas tik konstatavo, jog kol tokio plano nėra, negalima spręsti, ar sklype yra laisvos neužstatytos žemės. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieÅ¡kovai subjektinę teisę į nuosavybės teisių į miesto žemę atkÅ«rimÄ natÅ«ra įgijo nuo 2002 m. balandžio 2 d. Iki to momento jiems nuosavybė buvo atkurta į maksimaliai leistinus žemės ploto dydžius. Atsakovas Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracija (PAVA) atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepime pažymima, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad su atsakovais UAB „DIDRIESTĖ“ ir I. įmone „KRISTINA“ valstybinės žemės nuomos suartys buvo sudarytos neteisėtai, o Å¡iuos faktus esÄ pripažino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi. Teismas pagrįstai konstatavo, kad kol nėra įstatymų nustatyta tvarka konstatuota savavaliÅ¡ka statyba, nėra pagrindo teigti, jog statiniai pastatyti neteisėtai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovai subjektinę teisę į nuosavybės teisių į miesto žemę atkÅ«rimÄ natÅ«ra įgijo 2002 m. balandžio 2 d.

Iki Å¡io termino jiems nuosavybė buvo atkurta į maksimaliai leistinus dydžius. Atsakovas UAB „CESTA“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime pažymima, kad teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., yra užstatytas statiniais, įrenginiais, todėl priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei. UAB „CESTA“ priklauso teisė naudotis žemės sklypo dalimi. Ginčijamos žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu imperatyvios teisės normos nebuvo pažeistos.

IeÅ¡kovų reikalavimai naikinti statinių teisinę registracijÄ yra atmestini, nes statytojai realizavo savo teises esant valstybės leidimams, planams ir t. t. Å iuo metu nėra detaliojo plano, kuriuo remiantis bÅ«tų galima suformuoti grÄ Å¾inimui žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi byla buvo sustabdyta iki paaiÅ¡kės mirusiosios ieÅ¡kovės G. J. M. procesinių teisių perėmėjas. IÅ¡nykus bylos sustabdymo aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

Ä® bylÄ vietoje pirminės ieÅ¡kovės G. J. M. įstojo jos procesinių teisių perėmėja Z. S.. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi byla buvo privalomai sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas pakartotinai nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. J., E. R., A. P., Z. S. ieÅ¡kinį atsakovams Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, UAB „DIDRIESTĖ“, I. įmonei „KRISTINA“, VÄ® Registrų centro Panevėžio filialui dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra (kitos bylos pagal atnaujintÄ procesÄ Panevėžio miesto apylinkės teisme numeris A2-53-223/2010).IÅ¡nykus bylos privalomo sustabdymo pagrindui, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.

Likviduotas atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija pakeistas jo procesinių teisių perėmėju Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pasibaigęs dėl reorganizavimo atsakovas AB „SEB lizingas“ pakeistas jo teisių perėmėju akcine bendrove SEB banku.Pridėjimui prie šios bylos buvo pareikalauta (t. 7, b. l. 149) ir gauta Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-226-902/2013, baigta nagrinėti apeliacine tvarka priėmus Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį.

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir jų panaikinimo IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai R. J., Z. S., A. P. ir E. R. pretenduoja atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į vienÄ iÅ¡ L. J., s. S iki nacionalizavimo priklausiusių žemės sklypų – 0,5104 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog žemės savininkas L. J. Panevėžyje valdė 33,5608 ha bendro ploto žemės sklypus.

Nuosavybės teisė atkuriama jo vaikams E. P., G. J. M. ir L. J. Po L. J. ir jo sutuoktinės I. P. J. mirties paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas 2006 m. liepos 24 d. iÅ¡duotas ieÅ¡kovui R. J., o po E. P. ir jos sutuoktinio J. P. mirties paveldėjimo teisės liudijimas 2008 m. vasario 8 d. iÅ¡duotas ieÅ¡kovams E. R. ir A. P.. Po G. J. M. mirties paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas 2010 m. sausio 7 d. iÅ¡duotas ieÅ¡kovei Z. S.. Bylos duomenys patvirtina, jog žemės savininko įpėdiniams nuosavybės teisės atkurtos į 25,1964 ha ploto žemės sklypus, o į 8,3644 ha ploto dar nėra neatkurtos.

Byloje nustatyta, jog žemės sklypas, kurio nuosavybės teisių atkūrimo natūra siekia ieškovai, 1997-2005 metų laikotarpiu ginčijamų nuomos sutarčių pagrindu yra išnuomotas atsakovams. V. P. 1997 m. gruodžio 17 d. nuomos sutartimi, sudaryta PAVA 1997 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 352ž pagrindu, išnuomotas 686 kvadratinių metrų (toliau – kv. m.) ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (pastato adresas - (duomenys neskelbtini)) iki 2047 m. gruodžio 2 d. (t. 2, b. l. 131 -132).

UAB „DIDRIESTĖ“ 1998 m. gegužės 11 d. nuomos sutartimi, sudaryta PAVA 1998 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 407ž pagrindu, išnuomota 5 104 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1 110 kv. m. žemės sklypo dalis (pastato adresas - (duomenys neskelbtini)), iki 2048 m. gegužės 5 d. (t. 2, b. l. 47 -49). I. įmonei „KRISTINA“ 1998 m. gegužės 11 d. nuomos sutartimi, sudaryta PAVA 1998 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 407ž pagrindu, išnuomota 5 104 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1 102 kv. m.

žemės sklypo dalis (pastato adresas - (duomenys neskelbtini)), iki 2048 m. gegužės 5 d. (t. 2, b. l. 44 -46). UAB „CESTA“ 1999 m. sausio 22 d. nuomos sutartimi, sudaryta PAVA 1998 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 263ž pagrindu, išnuomotas 657 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (pastato adresas (duomenys neskelbtini)), iki 2048 m. kovo 27 d. (t. 2, b. l. 129 - 130). A. B. ir A. B. 2003 m. lapkričio 26 d. nuomos sutartimi, sudaryta PAVA 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. Ž-3883 pagrindu, išnuomota 0,0883 ha ploto žemės sklypo dalis 0,5104 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (pastato adresas - (duomenys neskelbtini)) iki 2083 m. lapkričio 26 d. (t. 2, b. l. 128).

UAB „RAMUVA“ 2005 m. gegužės 24 d. nuomos sutartimi, sudaryta PAVA 2005 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. Ž-1729 pagrindu, iÅ¡nuomota 0,0389 ha ploto žemės sklypo dalis 0,5104 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (pastato adresas - (duomenys neskelbtini)) iki 2085 m. gegužės 24 d. (t. 2, b. l. 126-127). Å ias žemės nuomos sutartis ieÅ¡kovai prašė pripažinti niekinėmis ir panaikinti. Tiek visi ieÅ¡kovai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ieÅ¡kovas R.

J. apeliaciniame skunde laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nors pretendentas L. J. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į žemę pateikė dar 1991 m. gruodžio 30 d., tačiau iki Å¡iol nuosavybės teisės nėra visiÅ¡kai atkurtos. IeÅ¡kovų teigimu, vienas iÅ¡ grÄ Å¾intinų natÅ«ra sklypų yra (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste esantis 0,5104 ha žemės sklypas. Pasak ieÅ¡kovo R. J., paminėtomis ginčo nuomos sutartimi žemės sklypas neteisėtai iÅ¡nuomotas, o jame esantys statiniai laikytini neteisėta statyba.

Statinių statybÄ Å¾emės sklype leidžiantys dokumentai buvo iÅ¡duoti neteisėtai, kadangi juos iÅ¡duodant nebuvo atlikta sklypo teritorijos detaliojo planavimo procedÅ«ra. IeÅ¡kovas akcentavo aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas netenkina visuomenės interesų ir poreikių, todėl ginčijamus nuomos sandorius pripažinus niekiniais bei pritaikius jų negaliojimo pasekmes, žemės sklypas laikytinas laisvu ir grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovams. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes ir pagrindÄ , ieÅ¡kovų atžvilgiu vykdyto nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso eigÄ ir perspektyvas, sprendė, jog ginčijami sandoriai atitiko jų sudarymo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ , todėl yra teisėti.

Nesutikdamas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, ieÅ¡kovas R. J. apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas neatkleidė bylos esmės, netinkamai taikė nuosavybės atkÅ«rimo procesÄ reguliuojančių teisės aktų nuostatas. Akcentavo aplinkybę, jog valstybės institucijos nevykdo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi joms nustatytų įpareigojimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo bylos nagrinėjimo metu nustatytÄ aplinkybę, jog 1998 m. gegužės 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, kurias PAVA, vykdydama 1998 m. gegužės 5 d.

įsakymÄ Nr. 407ž, sudarė su atsakovais UAB „DIDRIESTĖ“ ir I. įmone „KRISTINA“, ieÅ¡kovai jau ginčijo kitoje civilinėje byloje, iÅ¡keltoje Panevėžio miesto apylinkės teisme, kuris 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimu šį ieÅ¡kovų reikalavimÄ atmetė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2005) pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Å¡io reikalavimo atmetimo paliko nepakeistÄ (t. 3, b. l. 84-87).

Pažymėtina, jog nurodytoje byloje, dalyvaujant toms pačioms Å¡alims, teismas vertino ne tik Å¡ių dviejų 1998 m. gegužės 11 d. nuomos sutarčių, bet ir jų sudarymo pagrindo – PAVA 1998 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 407ž teisėtumÄ . Tiek ieÅ¡kovų procesinių dokumentų Å¡ioje byloje, tiek paminėtoje kitoje civilinėje byloje priimtų teismo procesinių sprendimų turinio analizė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡ių dviejų ginčo nuomos sutarčių teisėtumas buvo vertinamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų ieÅ¡kovų argumentų pagrindu.

Tokiame kontekste teisėjų kolegija įžvelgia esant situacijÄ , kuomet Å¡alys pakartotinai pareiÅ¡kė reikalavimus (pripažinti negaliojančiomis 1998 m. gegužės 11 d. nuomos sutartis), nors dėl jų (reikalavimų) jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o tai sudaro pagrindÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Visgi, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, nors ir konstatavęs ieÅ¡kinių (aptartų reikalavimų apimtyje) tapatumo požymius, teismas ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 1998 m. gegužės 11 d.

žemės nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nagrinėjo iÅ¡ esmės ir juos atmetė. Todėl teisėjų kolegija turi pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti, nutraukiant bylÄ dalyje ieÅ¡kovų reikalavimo pripažinti negaliojančiomis 1998 m. gegužės 11 d. nuomos sutartis, sudarytas su UAB „DIDRIESTĖ“ ir I. įmone „KRISTINA“ (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovai neįrodė kitų Å¡ioje byloje ginčijamų nuomos sutarčių, sudarytų su atsakovais V.

P., UAB „CESTA“, A. B. ir A. B. bei UAB „RAMUVA“, neteisėtumo, todėl nėra pagrindo šių sutarčių pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog ieškovai, ginčydami atsakovų sudarytas žemės nuomos sutartis, neginčijo jų sudarymo pagrindo – PAVA įsakymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai esminę reikšmę turi būtent šių individualių administracinių aktų (PAVA įsakymų) teisėtumas.

Ginčijamos nuomos sutartys tėra Å¡ių aktų įgyvendinimo (įvykdymo) pasekmė. Siekiant nuomos sutarčių panaikinimo bÅ«tina pagrįsti ir jų sudarymo pagrindo – nurodytų administracinių aktų neteisėtumÄ . Teisėjų kolegija pastebi, jog apelianto pozicijos esmę ginčo nuomos sutarčių neteisėtumo klausimu sudaro grupė skunde iÅ¡dėstytų argumentų, kuriais akcentuojami galimi mirusiojo savininko L. J. iki nacionalizacijos turėtos žemės nuosavybės atkÅ«rimo proceso pažeidimai.

Å tai apeliantas nurodo, jog ginčo sklypo žemė negalėjo bÅ«ti perduota naudotis ar iÅ¡nuomota atsakovams, kadangi ieÅ¡kovams priklauso subjektinė teisė į žemės nuosavybės atkÅ«rimÄ natÅ«ra Å¡iame sklype. O kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų procesinių dokumentų turinio, kiti ieÅ¡kovų reikalavimai yra iÅ¡vestiniai, teigiant, jog ginčo sklypo dalis neteisėtai iÅ¡nuomojus, visi kiti atsakovų veiksmai bei sandoriai, be kita ko, ir sklype esančių statinių statyba bei jų teisinė registracija taip pat yra neteisėti, todėl naikintini kaip niekinių nuomos sutarčių pagrindu sukeltos pasekmės. Kita vertus, įžvelgtinas ir apelianto fakultatyvios pozicijos pasireiÅ¡kimas, jam pasisakant apie tam tikrus galimus teritorijų planavimÄ , statybÄ bei nekilnojamojo turto registravimÄ reguliuojančių teisės aktų formalaus pobÅ«džio pažeidimus.

Taigi ieÅ¡kovams akcentuojant aplinkybę, jog ginčijamais sandoriais pažeistos jų teisės į žemės nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , kurių (teisių) jiems nepavyksta tinkamai įgyvendinti nuo 1991 metų, teisėjų kolegija sprendžia, jog bÅ«tina iÅ¡samiai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypu. IÅ¡ pridėtoje Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-226-902/2013, kuri iÅ¡nagrinėta pagal ieÅ¡kovų R. J., Z. S., A. P., E. R. ieÅ¡kinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, UAB „DIDRIESTĖ“, I.

įmonei „KRISTINA“, VÄ® Registrų centro Panevėžio filialui, Nacionalinei žemės tarnybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir UAB „SEB lizingas“ dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra, esančių dokumentų matyti, kad Panevėžio miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 184 miesto vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos skyriui suteiktas 29,25 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo mikrorajono statybai, o 1986 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 186 leista projektuoti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo mikrorajono visuomeninio prekybos centro eskiziniame projekte numatytus objektus: vaistinę, vaisių ir daržovių parduotuvę, butų Å«kio tarnybÄ ir gamybinį-dispečerinį punktÄ 1,50 ha plote (pridėtos bylos t. 3, b. l. 141-142). 1993 m. vasario mėnesį savivaldybės ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius parengė (duomenys neskelbtini) mikrorajono Nr. 2 žemės valdos planÄ , kuriuo nustatyti komerciniame komplekse statomų objektų faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypų dydžiai. 1993 m. vasario 13 d. parengtas žemės sklypo planas, kuris apibrėžė konkrečias ribas statomiems (duomenys neskelbtini) teritorijoje statiniams (pridėtos bylos t. 2, b. l. 10). 1993 m. vasario 13 d.

Panevėžio miesto valdyba potvarkiu Nr.86v patvirtino sklypų dydžius (t. 2, b. l. 56). Panevėžio miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 288v patikslino ginčo sklypo ribas ir apytikrį plotÄ â€“ 0,51 ha, pripažindama netekusiais galios ankstesnio potvarkio Nr.86v 3, 4, 6, 8, 9 punktus. Å iame žemės sklype stovėjo trys pastatai: Nr. 1 – parduotuvė (1993 m. plane vadinama vaisių-daržovių parduotuve), priklausiusi E. Z., R. Ž. ir UAB „RAMUVA“, Nr. 2 – komercinės paskirties patalpos (1993 m. plane vadinamos statoma vaistine), priklausiusios UAB „Vaistas“ ir Panevėžio komerciniam bankui „Ateitis“, ir Nr. 3 – kavinė-ledainė, priklausiusi UAB „Lietkompexim“ (Nekilnojamo turto kadastro ir registro byla Nr. 35/50307, 3 l.).

Panevėžio miesto valdybos 1996 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 361v pastatui (duomenys neskelbtini) suteikti du nauji adresai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ( pridėtos bylos t. 2, b. l. 59). 1997 m. balandžio 14 d. Panevėžio komercinis bankas „Ateitis“ pastato ((duomenys neskelbtini)) dalį pardavė UAB „DIDRIESTĖ“ ir I. įmonei „KRISTINA“, o 1997 m. gegužės 7 d. LIAB „Vaistas“ dalį minėto pastato pardavė UAB „CESTA“. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas pridėtoje kitoje civilinėje byloje priimtu sprendimu konstatavo, jog ginčo žemės sklypo (sklypų) suformavimo pradžia laikytini 1983 metai.

Taigi Å¡i aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu kitoje (pridėtoje) civilinėje byloje, kurioje dalyvavo ir ieÅ¡kovai, todėl tokia aplinkybė iÅ¡ naujo neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nustatyta faktinė aplinkybė, jog ginčo sklypas buvo pradėtas formuoti dar 1983 metais, t. y. iki piliečių nuosavybės teisių į nacionalizuotÄ ar kitaip nusavintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo proceso pradžios, įgalina daryti iÅ¡vadÄ , kad apelianto paminėtais veiksmais negalėjo bÅ«ti pažeista Å¡ioje byloje ieÅ¡kiniu ginama ieÅ¡kovų teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir (arba) pažeistos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatos.

Ginčijamų sandorių sudarymo metu valstybinės žemės nuomos tvarkÄ ir sÄ lygas reguliavo Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka (toliau - Tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987. Tvarkos 6 punkte buvo nustatyta, kad naudojami ne žemės Å«kio paskirties sklypai iÅ¡nuomojami, kai jų dydis patvirtinamas mero (valdybos) potvarkiu. Naudojamais ne žemės Å«kio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai, ir žemės sklypai, naudojami įmonių, organizacijų ar kitų juridinių asmenų.

Pagal Tvarkos 8 punktÄ asmenims, turintiems statinius komercinei-Å«kinei ar nekomercinei veiklai, valstybinė žemė galėjo bÅ«ti iÅ¡nuomojama ne aukciono tvarka. Tvarkos 6 punkte buvo nustatyta, kad, miesto valdybai patvirtinus sklypo dydį, Å¡io sprendimo pagrindu buvo atliekami geodeziniai matavimai ir parengiamas žemės sklypo brėžinys, kuris pridedamas prie nuomos sutarties (Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 25 punktas). Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas nereikalavo valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo tikslu atlikti teritorijos detaliojo planavimo procedÅ«rų.

Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , jog ginčijamų sutarčių neteisėtumÄ esÄ lemia aplinkybė, jog nei sandorių sudarymo metu, nei dabar nėra parengto ginčo sklypo teritorijos detaliojo plano. Pastebėtina, jog tokio reikalavimo nebuvo ir ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje AtkÅ«rimo įstatymo redakcijoje (AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas nekonkretizuoja esminės aplinkybės, pagrindžiančios tinkamÄ ieÅ¡kovų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rų vykdymÄ pagal konkrečiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino Å¡io proceso eigÄ ir iki ginčijamų nuomos sutarčių sudarymo, ir pagal dabartinę situacijÄ (atitinkamai pasikeitus AtkÅ«rimo įstatymo redakcijai), ir Å¡io proceso perspektyvas. Pažymėtina, jog iki AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimo (iki 2002 m. balandžio 2 d.), ieÅ¡kovai turėjo teisę atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į miesto žemę toje pačioje vietoje (duomenys neskelbtini) tik į 0,2 ha ploto. Iki 2002 m. balandžio 2 d. nuosavybės teisės į turėtÄ Å¾emę buvo atkurtos L.

J. – į 0,1845 ha (duomenys neskelbtini), G. J. M. – į 0,2000 ha (duomenys neskelbtini), E. P. – į 0,1852 ha (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės į miesto teritorijoje esančiÄ Å¾emę natÅ«ra pagal galiojusį teisinį reguliavimÄ maksimalaus grÄ Å¾intino ploto ribose. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2002 m. balandžio 2 d., visa miesto teritorijoje esanti žemė, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį (kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir perduodamas neatlygintinai nuosavybėn) buvo priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei ir piliečiams natÅ«ra negrÄ Å¾inama.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovų subjektinė teisė atkurti nuosavybės teises į miesto teritorijai priskirtÄ Å¾emę natÅ«ra atsirado tik 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojus AtkÅ«rimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui. Nėra pagrindo pritarti ieÅ¡kovų pozicijai, jog ginčo žemės sklypas negalėjo bÅ«ti suteiktas kitiems asmenims iki pretendentams nebus visiÅ¡kai atkurtos nuosavybės teisės. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 4 straipsnio 4 dalį laisva valstybinio žemės fondo žeme laikytini visi toje vietovėje turimi žemės plotai, kurių nesusigrÄ Å¾ina nuosavybėn natÅ«ra Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys ir kurie gali bÅ«ti parduodami privatinėn nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymÄ .

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad PAVA 1997 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 352ž pagrindu ginčo žemės sklypas nuo 1997 m. gruodžio 17 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu (kaip valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iki ieÅ¡kovams atsirado subjektinė teisė į ginčo sklypÄ (pasikeitus ankstesnėje Å¡ios nutarties dalyje aptartam nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisiniam reguliavimui), ginčo žemės sklypas buvo priskirtas valstybės iÅ¡perkamam ir iÅ¡nuomotas atsakovams.

        Teisėjų kolegija negali pritarti apeliacinio skundo argumentams, jog neparengus sklypo teritorijos detaliojo plano visa ginčo sklype esanti žemė laikytina laisva ir grÄ Å¾intina natÅ«ra, jog atsižvelgiant į nekilnojamojo turto registro duomenis nesÄ pagrindo jÄ laikyti turinčiÄ visuomenės poreikio požymių, todėl ji negali bÅ«ti valstybės iÅ¡perkama. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybės, kad ginčo sklypas turi visuomenės poreikio požymių ir kad detaliojo plano nebuvimas neturi įtakos Å¡iems požymiams nustatyti, konstatuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A11- 263 – 03, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikÅ¡mę.

Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, jog sudarant ginčijamas nuomos sutartis su atsakovais V. P., UAB „CESTA“, A. B. ir A. B. bei UAB „RAMUVA“, nebuvo pažeistos aptartų teisės aktų nuostatos, todėl nėra pagrindo apelianto iÅ¡dėstytais argumentais pripažinti Å¡ias sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis.          Pažymėtina, jog nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovai ginčijamas nuomos sutartis prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis.

Kaip minėta, ieÅ¡kovai savo pozicijÄ ginčijamų sandorių (ne)teisėtumo klausimu iÅ¡ esmės grindė argumentais, jog neatkÅ«rus jiems nuosavybės teisių natÅ«ra į ginčo sklypÄ , jis negalėjo bÅ«ti perduotas naudotis kitiems asmenims. Be to, buvo teigiama, kad ginčijami sandoriai pažeidė ne tik pretendentų (ieÅ¡kovų) subjektines teises, bet ir teisės aktų, reglamentuojančių tiek nuosavybės atkÅ«rimo, tiek teritorijų planavimo, tiek kitų teisinių procedÅ«rų (pvz., statybos) tvarkas.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, suformavo pozicijÄ , jog ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo pat jų sudarymo (lot. ab initio). Pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo R. J. apeliaciniame skunde iÅ¡ryÅ¡kėjo ankstesnės teisinės pozicijos pokyčiai, nes skunde dėstomi ir fakultatyvÅ«s argumentai, kurie nebuvo nurodyti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas skunde papildomai nurodo, jog PAVA (Å¡io atsakovo teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba) turi teisę nutraukti ginčijamas nuomos sutartis atsakovams – ginčo sklypo nuomininkams netinkamai vykdant tas sutartis.

Pasak apelianto, ginčijamų nuomos sutarčių nutraukimas sukurtų situacijÄ , kuomet sklypo teritorijoje esanti žemė taptų laisva ir grÄ Å¾intina ieÅ¡kovams. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas skundÄ grindžia ir tokiomis aplinkybėmis bei argumentais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu bÅ«du apeliantas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ draudimÄ , todėl Å¡ių papildomų (naujų) aplinkybių bei argumentų nevertina.

Kita vertus, esant suformuluotam konkrečiam ieÅ¡kinio dalykui – reikalavimui pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais ab initio, argumentai dėl ginčijamų sutartinių santykių nutraukimo sÄ lygų yra už ieÅ¡kinio ribų, todėl Å¡iame ginče jie teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. O kiti deklaratyvÅ«s apeliacinio skundo motyvai (apeliuojant dėl neiÅ¡samaus ginčo iÅ¡nagrinėjimo, bylos esmės neatskleidimo, netinkamo teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo), neįtikina teisėjų kolegijos, jog ginčijami sandoriai yra neteisėti ir (ar) pažeidžiantys ieÅ¡kovų teises arba galiojusį teisinį reguliavimÄ .

Dėl statinių teisinės registracijos panaikinimo Kaip minėta, ieÅ¡kovai teismui pateiktu ieÅ¡kiniu taip pat prašė panaikinti nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto teisinę registracijÄ : turto objekto – parduotuvės su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto objekto – prekybos centro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto objekto – parduotuvės su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto objekto 35/50309, turto objekto – rekonstruojamos parduotuvės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto objekto – parduotuvės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovai ginčo sklype pastatytus statinius laiko padariniais savavaliÅ¡kos statybos, kurios neteisėtumÄ iÅ¡ esmės siejo su ginčijamų žemės nuomos sutarčių negaliojimu bei prieÅ¡taravimu galiojančiam (galiojusiam) statybų teisiniam reguliavimui (esÄ statybÄ leidžiantys dokumentai buvo iÅ¡duoti netinkamų planavimo dokumentų pagrindu arba jų visiÅ¡kai nesant). Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė. Teismo sprendime pažymėta, jog ginčo statiniai neatitinka neteisėtos statybos požymių ir neteisėtos statybos apibrėžimo, nurodyto teisės aktuose.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dokumentai, kurių pagrindu atlikta ginčo statinių teisinė registracija, yra galiojantys, nenuginčyti, todėl nėra pagrindo naikinti Å¡ios registracijos. Teisėjų kolegija jau pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovų reikalavimo panaikinti nekilnojamojo turto teisinę registracijÄ atmetimo.

Nesant apeliacinio skundo argumentų dėl nurodytos teismo sprendimo dalies (iÅ¡vadų ir motyvų grupės), nėra pagrindo tikrinti jos teisėtumo ar pagrįstumo. Dėl reikalavimo įpareigoti atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra Kaip minėta, ieÅ¡kovų aiÅ¡kinimu, ginčijamas nuomos sutartis pripažinus negaliojančiomis ab initio, tuo pagrindu konstatavus sklype esančių statinių savavaliÅ¡kÄ statybÄ bei panaikinus jų teisinę registracijÄ , ginčo sklypas bÅ«tų laikomas laisva ir neužstatyta žeme, todėl nuosavybės atkÅ«rimo procese turėtų bÅ«ti natÅ«ra grÄ Å¾inta ieÅ¡kovams.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo sklypas yra užimtas (užstatytas), turi visuomenės poreikio požymių, be to, nėra ginčo sklypo teritorijos detaliojo plano, o tai, teismo vertinimu, paneigia galimybę atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypÄ (ar jo dalį). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra. Nesutikdamas su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis apeliantas skunde nurodė, jog teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ rengti ginčo sklypo teritorijos detalųjį planÄ .

Pasak apelianto, valstybės institucijos nevykdo savo pareigų, o lėšų neturėjimas nepateisina pareigos rengti sklypo detalųjį planÄ nevykdymo. Apelianto vertinimu, galimas teismo sprendimas turėtų numatyti sÄ lygas sklypo detaliajam planavimui atlikti. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ pažeidė nurodytÄ kasacinio teismo nutartį. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais iÅ¡ dalies sutinka. Kolegija pažymi, jog apeliantas skunde pagrįstai akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos tarp tų pačių Å¡alių iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2005, reikÅ¡mę Å¡ioje nutarties dalyje analizuojamam klausimui, susijusiam su nuosavybės teisių į ginčo sklypo žemę atkÅ«rimo natÅ«ra galimybe.

Tačiau teisėjų kolegija kartu pažymi, jog apeliantas klaidingai interpretuoja nurodytoje kitoje byloje kasacinio teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, ydingai juos įvardindamas teisminiais nurodymais. Kaip teisingai pastebėjo tiek pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje, tiek kiti teismai, nagrinėję bylas pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius (pareiÅ¡kimus), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra užimtas, užstatytas pastatais, dalis sklypo iÅ¡nuomota. Todėl tik detaliai suplanavus sklypo teritorijÄ ir nustačius, kokio dydžio žemės sklypai reikalingi jame esančių pastatų aptarnavimui ir eksploatacijai, bus galima nustatyti, ar yra dar laisvos žemės Å¡iame sklype.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija esmine laiko byloje nustatytÄ aplinkybę, jog Å¡iuo metu nėra parengto ginčo sklypo detaliojo plano. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo spręsti ir (ar) tenkinti Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo, nes nėra patvirtinto ginčo žemės sklypo detaliojo plano. Toks ieÅ¡kovų praÅ¡ymas (ieÅ¡kinio reikalavimas) vėlgi galėtų bÅ«ti svarstomas tik patvirtinus sklypo teritorijos detalųjį planÄ Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

AnalogiÅ¡kas iÅ¡vadas padarė ir kiti teismai, tai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2005, kurios svarbÄ akcentuoja ir apeliantas, bei Å iaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-39-124/2014 (pridėta prie Å¡ios bylos), nagrinėjant kitÄ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį. Minėtos kasacinio teismo nutarties turinio analizė įgalina daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is teismas sprendė, kad pirmiausia reikia parengti ginčo žemės sklypo detalųjį planÄ ir tik po to galima spręsti dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Å¡iame sklype ar tam tikroje jo dalyje.

Taigi kasacinis teismas konstatavo esamÄ situacijÄ , dėl kurios yra trukdžiai iÅ¡spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę natÅ«ra klausimÄ , tačiau nei ginčo Å¡alims, nei konkrečioms institucijoms nenustatė pareigos atlikti konkrečius veiksmus (pvz., atlikti detaliojo planavimo procedÅ«rÄ ). Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija nepagrįstais laiko skundo argumentus, jog valstybės institucijos neįvykdė teismo nustatyto įpareigojimo. Be to, pažymėtina, jog Å¡ioje byloje nagrinėtame ieÅ¡kinyje nėra suformuluoto reikalavimo įpareigoti atlikti ginčo sklypo teritorijos detaliojo planavimo procedÅ«ras, todėl teisėjų kolegija nevertina apelianto argumentų, kuriais analizuojamos planavimo procedÅ«ros nevykdymo aplinkybės. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti skunde naujai nurodyto apelianto pageidavimo į teismo sprendimo turinį įtraukti konkrečias sÄ lygas (pvz., terminÄ ) detaliojo planavimo procedÅ«rai atlikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2005, be kita ko, pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog teritorijų detaliojo planavimo procesas pripažintinas iÅ¡ankstine ginčo dėl nuosavybės atkÅ«rimo natÅ«ra buvusioje vietoje neteismine sprendimo tvarka.

Atsisakius atlikti Å¡iuos veiksmus, asmenys turi teisę juos apskųsti įstatymų nustatyta administracine tvarka. Nenustačius aplinkybės, jog ieÅ¡kovai Å¡ia teise pasinaudojo, toks ieÅ¡kinio reikalavimas paliktinas nenagrinėtas. IÅ¡ bylos duomenų nenustatyta, kad ieÅ¡kovai po Å¡ios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo nurodyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka bÅ«tų pasinaudoję. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs Å¡ios aplinkybės ir atmetęs aptariamÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , iÅ¡ esmės užkirto galimybę ieÅ¡kovams spręsti ginÄÄ , galintį iÅ¡kilti detaliojo planavimo procese.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemės sklypÄ natÅ«ra palikti nenagrinėtÄ (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).         Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).                    Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos byloje iÅ¡tirtais įrodymais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovų reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau nustatęs aplinkybę, jog dalis ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡spręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, anksčiau priimtu kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių Å¡alių, neturėjo teisinio pagrindo Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti, o privalėjo bylÄ Å¡ių reikalavimų dalyje nutraukti dėl pareikÅ¡tų reikalavimų tapatumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai identifikavo kliÅ«tis, trukdančias iÅ¡spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo į ginčo sklypo žemę ar jos dalį natÅ«ra klausimÄ , tačiau nuspręsdamas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti, užkirto keliÄ ieÅ¡kovams pasinaudoti iÅ¡ankstine ginčo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę buvusioje vietoje neteismine sprendimo tvarka.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti, nutraukiant bylÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje dėl 1998 m. gegužės 11 d. žemės nuomos sutarčių, taip pat paliekant nenagrinėtÄ reikalavimÄ dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra.         Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :          Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimÄ .           Nutraukti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Z.

S., A. P., E. R., R. J. ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „RAMUVA“, A. B., A. B., uždarajai akcinei bendrovei „CESTA“, I. įmonės „KRISTINA“ savininkui V. I., uždarajai akcinei bendrovei „DIDRIESTĖ“, akcinei bendrovei SEB bankui, V. P. dėl 1998 m. gegužės 11 d. uždarosios akcinės bendrovės „DIDRIESTĖ“ ir Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/98-254 bei dėl 1998 m. gegužės 11 d.

I. įmonės „KRISTINA“ ir Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/98-255 pripažinimo niekinėmis ir jų panaikinimo.         IeÅ¡kovų Z. S., A. P., E. R., R. J. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į 0,5104 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant šį sklypÄ natÅ«ra, palikti nenagrinėtÄ .         LikusiÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

        Teisėjai                                                                                                                     Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                   Konstantinas Gurinas Gintaras Pečiulis