2016-01-13 Nr. AB-1008-3-65-3-00445-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-49-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00446-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Asociacijos „Ateitininkų federacija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Asociacijos „Ateitininkų federacija“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas asociacija „Ateitininkų federacija“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2015 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 2D-15545-(18.2). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo asociacijos „Ateitininkų federacija“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas kartu su skundu pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: uždrausti atsakovui Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui vertinti teritorijų planavimo dokumento „Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detalieji planai. Teritorija Nr. 22“ (toliau – ir Detalusis planas) sprendinių atitiktį teritorijų planavimo teisės aktų nuostatoms iki bus išspręstas ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas, skundžiamame sprendime pareiškęs šališką nuomonę, toliau šališkai tikrins Detaliojo plano sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nebus užtikrintas tinkamas įstatyme nustatytų pareigų vykdymas, patikrinta, ar Detaliojo plano sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus, ar pagrįstai atmesti kiti nepriimti pasiūlymai, tame tarpe – ir pareiškėjo pasiūlymai. Atsakovas priims neteisėtus sprendimus viešojo administravimo srityje, dėl ko toks atsakovo veikimas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, bus skundžiamas, didės bylinėjimosi sąnaudos.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi netenkino asociacijos „Ateitininkų federacija“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Pažymėjo, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-668-492/2015). Taigi, skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-626-822/2015).

Pareiškėjas prašė uždrausti atsakovui Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui vertinti teritorijų planavimo dokumento „Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detalieji planai. Teritorija Nr. 22“ sprendinių atitiktį teritorijų planavimo teisės aktų nuostatoms iki bus išspręstas ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vadovaujantis ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tik neigiamų pasekmių ateityje sukėlimu, t. y. atsakovo ateityje neva šališkais veiksmais tikrinant Detaliojo plano sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau nurodytos aplinkybės negali lemti teismo sprendimo vykdymo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo teigti, kad dėl atsakovo veiksmų galėtų atsirasti esminių kliūčių, kurios apsunkintų teismo sprendimo vykdymą arba padarytų jo vykdymą negalimą. Be to, teismas manė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, būtų stabdomos Detaliojo plano rengimo procedūros, o tai pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Įvertinęs ginčijamą sprendimą bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo, numatyto ABTĮ 71 straipsnyje, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas asociacija „Ateitininkų federacija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir uždrausti atsakovui Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui vertinti teritorijų planavimo dokumento „Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detalieji planai. Teritorija Nr. 22“ sprendinių atitiktį teritorijų planavimo teisės aktų nuostatoms iki bus išspręstas ginčas šioje administracinėje byloje Nr. eI-1572-279-2015.

Nurodo, kad pareiškėjas skundu prašo panaikinti atsakovo atsakymą sprendimą, kuriuo tinkamai nevertino, nemotyvavo planavimo organizatoriaus atsakymo pasiūlymus teikusiam pareiškėjui. Tolimesni šališki ir nepagrįsti atsakovo veiksmai patikrinant Detalų planą turėtų įtakos tiesiogiai šioje byloje teismo sprendimo vykdymui – šališkai ir nepagrįstai patvirtinus patikrinimo aktą atsakovo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas šioje byloje bei šios bylos baigtis (sprendimas) netektų absoliučiai jokios prasmės, nes pareiškėjui tektų ginčyti ne atsakovo veiksmus, o planavimo organizatoriaus tolimesnius sprendimus dėl Detalaus plano tvirtinimo. Tokiu būdu joks šioje byloje priimto sprendimo vykdymas taptų neįmanomas iš esmės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – Detaliojo plano rengimo procedūros stabdymas – būtų adekvatus siekiamam tikslui, nes pareiškėjas prašo sustabdyti Detaliojo plano rengimą tik jam aktualioje dalyje (teritorijai Nr. 22). Remiantis Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. A-323 planavimo organizatorius rengia daugelio savarankiškų laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detaliuosius planus, tame tarpe – ir teritorijos Nr. 22, kurios detaliojo plano rengimą pareiškėjas ir prašo sustabdyti. Taigi prašymas yra proporcingas bei atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Minėtoje Panevėžio miesto teritorijoje Nr. 22 nėra viešojo intereso objektų, kurių detalusis planavimas būtų gyvybiškai būtinas – ši teritorija yra priskiriama miškui, todėl niekuo nepagrįstas teismo argumentas, kad prašymo tenkinimas galėtų prieštarauti viešajam interesui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo asociacijos „Ateitininkų federacija“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui vertinti teritorijų planavimo dokumento „Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detalieji planai. Teritorija Nr. 22“ sprendinių atitiktį teritorijų planavimo teisės aktų nuostatoms iki bus išspręstas ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Iš susiformavusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014).

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 2D-15545-(18.2), o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog, jo teigimu, atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė pareiškęs šališką nuomonę, kuria vadovausis ir tikrindamas Detaliojo plano sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos nustačius, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Hipotetinio pobūdžio aiškinimai negali būti pagrindas užtikrinti reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-143/2015, 2015 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1075-143/2015). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės ir grindžia tik prielaida, jog tolimesni atsakovo veiksmai bus šališki ir nepagrįsti (neteisėti), tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė, todėl tai negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Be to, nėra pagrindo manyti, jog, nepritaikius prašomos priemonės ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 2D-15545-(18.2), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Pažymėtina, kad, atsiradus naujoms aplinkybėms, pareiškėjas gali paduoti motyvuotą (nurodant faktines aplinkybes ir pateikiant jas pagrindžiančius įrodymus) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje (ABTĮ 71 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas teisingai taikė ABTĮ nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Asociacijos „Ateitininkų federacija“ atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan