Legislator Case Law & Legislation
00ee002f-f6eb-464e-9986-4dbc74eb8ca7 AI generated

00ee002f-f6eb-464e-9986-4dbc74eb8ca7 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 00ee002f-f6eb-464e-9986-4dbc74eb8ca7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : K. Ž. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., už tai, kad jis 2014 m. birželio 27 d., 21.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Renault Espace, v. n. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga kliudė kitÄ transporto priemonę ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Legislator headnote

AI generated

00ee002f-f6eb-464e-9986-4dbc74eb8ca7 · Å iaulių apygardos teismas: Apeliaciniame skunde keliamas K. Ž. kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo pagrįstumo bei už jį paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 straipsnis). ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimÄ iÅ¡ vietos eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-471-519/2014                                                                                       Teisminio proceso Nr.4-36-3-00807-2014-8                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.;79.1.                                                                              (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 12 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : K. Ž. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., už tai, kad jis 2014 m. birželio 27 d., 21.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Renault Espace, v. n. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga kliudė kitÄ transporto priemonę ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Å iais veiksmais K. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.4 p. reikalavimus.Už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., jis nubaustas 100 Lt bauda, o už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.Apeliaciniu skundu K. Ž. praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimÄ dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. arba pakeisti, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios ir siekio tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, išvažinėdamas iš kiemo ir važiuodamas atbuline eiga jokio garso ar smūgio nejuto. Pažymi, kad jo automobilis buvo apdraustas, jis buvo blaivus ir tikslo pasitraukti iš įvykio vietos neturėjo, daugiabučio namo kieme, kuriame įvykio eismo įvykis, nuolatos stato savo automobilį ir po įvykio jis į jį netrukus grįžo. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad jis niekur nesislėpė ir nesiekė išvengti atsakomybės. Taip pat nurodo, jog nutarime neteisingai nurodyta, jog pats M.

A. girdėjo bÅ«damas namuose smÅ«gio garsÄ , nes M. A. taip nenurodė nei policijos pareigÅ«nams, nei teismui, o garsÄ girdėjo jo motina, kurios parodymai byloje neužfiksuoti. Dėl savo automobilio apgadinto žibinto pakeitimo apeliantas tvirtina, kad jį pakeitė nesiekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o tik dėl to, kad turėjo atsarginį, o kontakto su kitu automobiliu nejuto. Dėl pirminio paaiÅ¡kinimo policijos pareigÅ«nams K. Ž. nurodo, jog jį jis rašė bÅ«damas streso bÅ«senoje, o kÄ raÅ¡yti paaiÅ¡kinime, jam nurodė policijos pareigÅ«nai.

Dėl nukentėjusiojo automobilio apgadinimo nurodo, jog jis buvo labai nedidelis, o pats nukentėjusysis taip pat pritarė, jog jis (apeliantas) galėjo nepajusti kontakto su kitu automobiliu. Taip pat nurodo, kad teismas, vertindamas visus įrodymus, net nesvarstė galimybės taikyti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , nors buvo pateikęs duomenis, kad iÅ¡laiko Å¡eimÄ , nepilnametį vaikÄ , privalo rÅ«pintis specialių poreikių turinčia mama. K. Ž. apeliacinis skundas atmestinas Ginčo dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inkriminuoto pažeidimo padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtÄ pažeidimÄ .

Apeliaciniame skunde keliamas K. Ž. kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo pagrįstumo bei už jį paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 straipsnis). ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimÄ iÅ¡ vietos eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis ir konkretus asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs bei, kad Å¡is asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Toks pažeidimas, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , gali bÅ«ti padaromas tik tyčia – kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai.Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

Ž. suvokė padaręs eismo įvykį ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino sÄ moningai. Nukentėjusysis M. A. teismui parodė, kad įvykio vakarÄ jo motina iÅ¡girdo garsÄ , kai automobilis trenkėsi į automobilį, ji matė, kaip kaimynas iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡važinėjo atbuline eiga, jie išėjo į laukÄ ir rado apgadintÄ automobilį, apie tai pranešė policijai (43 b. l.). Ä® įvyko vietÄ vykęs patrulis V. G. teismui paaiÅ¡kino, kad buvo gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį, nuvykus į vietÄ buvo rastas apgadintas juodas automobilis, ant jo matėsi likę sidabrinės spalvos dažai nuo kito automobilio, suraÅ¡ant dokumentus į aikÅ¡telę sugrįžo sidabrinės spalvos automobilis Renault Espace, kurio numerį buvo nurodžiusi liudytoja, prie apgadinto automobilio mėtėsi Å¡ukės, buvo pastebima, kad buvo pakeista automobilio Renault Espace lempa, papurkÅ¡ta su dažais, vairuotojas iÅ¡ pradžių sakė, kad nieko nežino apie eismo įvykį, tačiau jam pasakius, kad yra liudytojai, matę įvykį, jis prisipažino, aiÅ¡kino, jog sugrįžo praneÅ¡ti apie įvykį (43 b. l.).

Liudytoja, kuri nebuvo apklausta teismo posėdyje, tačiau raÅ¡tu teismo prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant ir patvirtino aplinkybes, nurodytas paaiÅ¡kinime, apie įvykį nurodė, jog ji kalbėjo telefonu ir per langÄ pastebėjo, kad į kiemÄ atvažiavęs automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir po smÅ«gio pasiÅ¡alino iÅ¡ kiemo. Kas vairavo automobilį, ji nematė (6 b. l.). Teismas sprendžia, jog netikėti Å¡ių liudytojų parodymais pagrindo nėra, nes jie yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡taraujantys ir patvirtinti kita bylos medžiaga.

Nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų pažeidėjo nepažinojo, todėl neturėjo jokio pagrindo jo apkalbėti. Eismo įvykio metu pažeidėjo vairuojamu automobiliu Renault Espace padaryti apgadinimai automobiliui Citroen Xsara yra akivaizdžiai matomi ir ženklÅ«s (tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos), prie apgadinto automobilio mėtėsi R. Ž. vairuoto automobilio iÅ¡dužusio galinio žibino duženos, kurį R. Ž., prieÅ¡ atvykdamas atgal į įvykio vietÄ , jau buvo pasikeitęs (10 b. l.), iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, jog automobilių susidÅ«rimo garsas buvo girdimas bute.

Tai rodo, kad R. Ž. negalėjo nepajusti ir negirdėti jo vairuojamo automobilio kontakto su Å¡alia stovinčiu automobiliu Citroen Xsara, todėl daroma iÅ¡vada, jog R. Ž. suvokė atsitrenkęs į kitÄ transporto priemonę ir sÄ moningai iÅ¡ eismo vietos pasitraukė. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d. Tuo pagrindu apeliacinio skundo argumentai, kad pažeidėjas jokio kontakto nejuto, todėl tyčios pasiÅ¡alinti neturėjo, taip pat kiti su tuo susiję skundo argumentai, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Esant nustatytiems automobilių Citroen Xsara ir „Renault Espace“ sugadinimams, apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. Ž., susidÅ«rimÄ su kitu automobiliu juto, tačiau tik dėl jam žinomų priežasčių iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, todėl R. Ž. skundžiamu nutarimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai. ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje, arba administracinės nuobaudos visai neskirti.Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.Nubaustasis padarė Å¡iurkÅ¡tų administracinį teisės pažeidimÄ , todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Nėra pagrindo nesutikti su apelianto nuomone, kad jis, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patirs tam tikrų nepatogumų, bet Å¡ios aplinkybės atsiradimÄ nulėmė paties nubaustojo padarytas administracinės teisės pažeidimas.

Pasekmes R. Ž. turėjo numatyti dar prieÅ¡ darydamas pažeidimÄ . Aplinkybės, kad jam atėmus teisę vairuoti transporto priemonę nukentės jis ir jo Å¡eima finansiÅ¡kai, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas slaugyti senÄ motinÄ , negali bÅ«ti pripažintos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, ir paskirti Å¡velnesnę nei sankcijoje už pažeidimÄ numatytos nuobaudos. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pažeidimo padarymo metu R.

Ž. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus (17-25 b. l.), kas, vadovaujantis teismų praktika, užkerta kelia ATPK 301 str. taikymui. Atsižvelgiant į paminėtus administracinės nuobaudos tikslus, pažeidėjo asmenybę, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo, būtų per švelni, netinkamai individualizuota. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas                               n u t a r i a : K. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                  Gražvydas PoÅ¡kus