00ec46d1-0b05-4c8e-a3eb-5f1bdbb2b9f8 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-891/2022 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00243-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.5.1; 2.4.6.5.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, nuteistajam P. D., jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. lapkričio 13 d. melagingo pareiÅ¡kimo pateikimo) 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. lapkričio 29 d. melagingo skundo padavimo) – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 7 d. melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu) – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda. BaudÄ nustatyta sumokėti per 20 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. P. D. nuteistas už tai, kad pateikė melagingÄ pareiÅ¡kimÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , o bÅ«tent: jis, nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 18.28 val. iki 2019 m. lapkričio 13 d. 19.19 val., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams (V1714) pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame tyčia nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, kaip nustatyta – M.

P., be pagrindo sukėlė konfliktÄ , kurio metu prie plovyklos sudavė jam į paÅ¡irdžius, o po to prie dujų kolonėlės dar kartÄ sudavė jam į paÅ¡irdžius, nors iÅ¡ tiesų jis pats buvo konflikto iniciatorius, o konflikto metu M. P. jam jokių smÅ«gių nesudavė, tik prie plovyklos nuėmė nuo galvos kepurę ir numetė, o prie dujų kolonėlės jį atstÅ«mė nuo savęs.

2. Taip pat, P. D. nuteistas už tai, kad pateikė melagingÄ skundÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , o bÅ«tent: jis, 2019 m. lapkričio 29 d., nuo 08.00 val. iki 17.00 val., Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai, esančiai Vilniuje, Rinktinės g. 5A, pateikė skundÄ dėl 2019 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. M-1-01-77891-19, kuriame tyčia nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, kaip nustatyta – M.

P., be pagrindo sukėlė konfliktÄ , kurio metu sudavė jam tris smÅ«gius – du smÅ«gius į paÅ¡irdžius ir vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, nors iÅ¡ tiesų jis pats buvo konflikto iniciatorius, o konflikto metu M. P. jam jokių smÅ«gių nesudavė, tik prie plovyklos nuėmė jam nuo galvos kepurę ir numetė, o prie dujų kolonėlės jį atstÅ«mė nuo savęs.

3. Taip pat, P. D. nuteistas už tai, kad davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ir nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, o bÅ«tent: jis, 2019 m. gruodžio 4 d., nuo 14.22 val. iki 15.25 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariate, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 80, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00534-19 vyresniajai tyrėjai J.

T. davė parodymus, kuriuose tyčia nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, kaip nustatyta – M. P., be pagrindo sukėlė konfliktÄ , kurio metu prie plovyklos sudavė jam du smÅ«gius – vienÄ smÅ«gį į paÅ¡irdžius ir vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį, o po to prie dujų kolonėlės sudavė jam dar vienÄ smÅ«gį į paÅ¡irdžius, nors iÅ¡ tiesų jis pats buvo konflikto iniciatorius, o konflikto metu M.

P. jam jokių smÅ«gių nesudavė, tik prie plovyklos nuėmė nuo galvos kepurę ir numetė, o prie dujų kolonėlės jį atstÅ«mė nuo savęs, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2019 m. gruodžio 6 d., nuo 09.30 val. iki 09.45 val., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , apklausiamas kaip nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00534-19, atliekant jo parodymų patikrinimÄ vietoje metu, vyresniajai tyrėjai J.

T. davė parodymus, kuriuose tyčia nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val. degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, kaip nustatyta – M. P., be pagrindo sukėlė konfliktÄ , kurio metu prie plovyklos sudavė jam du smÅ«gius, o po to prie dujų kolonėlės sudavė jam dar vienÄ smÅ«gį, nors iÅ¡ tiesų jis pats buvo konflikto iniciatorius, o konflikto metu M. P. jam jokių smÅ«gių nesudavė, tik prie plovyklos nuėmė nuo galvos kepurę ir numetė, o prie dujų kolonėlės jį atstÅ«mė nuo savęs, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2020 m. sausio 7 d., nuo 10.23 val. iki 11.04 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariate, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 80, bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , apklausiamas kaip nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00534-19, atliekant jo akistatÄ su M.

P., vyresniajai tyrėjai J. T. davė parodymus, kuriuose tyčia nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, kaip nustatyta – M. P., be pagrindo sukėlė konfliktÄ , kurio metu prie plovyklos sudavė jam vienÄ smÅ«gį į paÅ¡irdžius, o po to prie dujų kolonėlės sudavė jam dar du smÅ«gius – vienÄ smÅ«gį į paÅ¡irdžius ir vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, nors iÅ¡ tiesų pats buvo konflikto iniciatorius, o konflikto metu M.

P. jam jokių smūgių nesudavė, tik prie plovyklos nuėmė nuo galvos kepurę ir numetė, o prie dujų kolonėlės jį atstūmė nuo savęs. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį ir išteisinti jį dėl visų trijų nusikalstamų veikų pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Jo neiÅ¡teisinus praÅ¡o tris nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į vienÄ tęstinį nusikaltimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. 4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, ignoravo svarbius duomenis, nevertino visų proceso metu surinktų bylai reikÅ¡mingų įrodymų, rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais, tačiau įrodymais nepagrįstai nepripažino duomenų, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus, ir neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo veikÄ ir paskyrė bausmę. 4.2. Anot apelianto, nagrinėjamu atveju nėra įrodyta jo kaltė – tiesioginė tyčia, dėl melagingų parodymų davimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme jis kaltės nepripažino, jo parodymuose, prieÅ¡ingai nei nurodė apylinkės teismas, nėra esminių prieÅ¡taravimų (dėl smÅ«gių skaičiaus galėjo suklysti, nes pareiÅ¡kimÄ rašė iÅ¡ karto po įvykio, streso bÅ«senoje, policijos automobilyje, o sÄ vokos krÅ«tinė ir paÅ¡irdžiai jam yra tapačios, nes jis nėra teisininkas, yra 63 metų amžiaus), pareiÅ¡kime, skunde, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodė teisingas aplinkybes, melagingų parodymų, skundų nedavė, teismo posėdžio metu patvirtino ir parodė vaizdo įraÅ¡uose „Konfliktas“ ir „Konfliktas2“, kad konflikto iniciatorius ir smÅ«gius sudavęs asmuo buvo M.

P.. Pasak apelianto, jei ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai būtų paėmę 3, 4, 7 kamerų vaizdo įrašus, juose tikrai matytųsi suduoti smūgiai. Jei jam nebūtų buvę suduoti smūgiai, jis nebūtų išsigandęs ir bėgęs prašyti pagalbos į degalinę, nebūtų pats skambinęs ir pagalbos telefonu. 4.3. Dėl teismo argumentų, kad konflikto iniciatorius buvo jis pats, apeliantas nurodo, jog bylos medžiagoje esantys įrašai „Konfliktas“ ir „Konfliktas 2“ patvirtina priešingai, tai yra, kad konflikto iniciatorius buvo M.

P.. Pasak apelianto, vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matosi, kaip M. P. iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio „Toyota“ ir agresyviai, demonstruodamas jėgÄ eina prie jo (kaltinamojo), kuris tuo metu nuiminėja automobilio „Mercedes“ taksi plafonÄ prieÅ¡ įvažiavimÄ Ä¯ plovyklÄ , prieina labai arti jo, spaudžia jį prie automobilio, jo atžvilgiu suduoda smÅ«gį, nuo galvos nuplėšia ir numeta kepurę ant žemės, jo atžvilgiu vėl suduoda smÅ«gį, nuo kurio jis atÅ¡oka ir bėga į kolonėlę bei praÅ¡o pagalbos iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, taip pat ir pats vėliau skambina pagalbos telefonu, M.

P. prie dujų įsipylimo toliau tęsia smurtÄ , agresyviai eina prie jo (kaltinamojo), stumdo, suduoda vienÄ smÅ«gį. Nuteistojo teigimu, byloje esanti nuotrauka (1 t., b. l. 48, 49) taip pat patvirtina M. P. agresyvumÄ esant ir prie dujų kolonėlės, kur jis agresyviai artinasi prie jo (P. D.), o jis traukiasi atbulas nuo jo. Tai, kad konflikto iniciatorius buvo M. P., pasak apelianto, patvirtina ir teismo posėdžio metu duoti liudytojo D. K. parodymai: „asmuo, įbėgęs praÅ¡yti pagalbos, buvo iÅ¡sigandęs, sakė muÅ¡a“, „jaunesnis ėjo link vyresnio žmogaus, o tas atsitraukinėjo, agresija iÅ¡ jaunesnio buvo, jaunesnis buvo pasportavęs“.

Be to, liudytojas D. K. apklausos metu buvo įsitikinęs, kad atsakomybėn yra patrauktas ne jis, o M. P.. Apelianto teigimu, teismo argumentai, kad degalinės darbuotojai – liudytojai J. K. ir D. K. patvirtino, jog dėl jo (P. D.) veiksmų kilo konfliktinė situacija ir jis buvo konflikto iniciatorius, yra nepagrįsti, tai yra neparemti jokiais duomenimis, to nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu šie liudytojai neišsakė, be to, šie liudytojai paties įvykio nematė. Pasak apelianto, jei jis ir būtų buvęs konflikto iniciatorius, tai nėra pagrindas M.

P. suduoti jam smÅ«gius, nuo jo galvos nuplėšti ir numesti kepurę, vadinti seniu. Anksčiau nurodyti liudytojo D. K. parodymai, apelianto vertinimu, paneigia ir teismo argumentÄ , kad duoti melagingus parodymus buvo kaltinamojo noras patraukti M. P. atsakomybėn už kilusį konfliktÄ , galimai pamokyti, atkerÅ¡yti už numestÄ kepurę. Jis po suduotų smÅ«gių iÅ¡ karto bėgo pagalbos į kolonėlę, tikrai neturėjo laiko mÄ styti apie norÄ patraukti atsakomybėn M. P., pamokyti jį ar atkerÅ¡yti.

Be to, ir pats skambino pagalbos telefono numeriu 112, nurodė, kad yra iškviesta policija, prašė nepasišalinti iš įvykio vietos. 4.4. Skunde teigiama, kad M. P. parodymai dėl nesuduotų smūgių jo (P. D.) atžvilgiu turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Anot apelianto, jis negalėjo atlikti M. P. nurodytų veiksmų (stumdė pilvu, provokavo, su kepurėlės snapu stumdė) dėl savo fizinių duomenų, tai yra jis yra vyresnis nei M.

P., ir, prieÅ¡ingai nei M. P., yra mažesnio Å«gio, smulkus, pilvo neturi. Be to, M. P., teismo posėdžio metu peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä â€žkonfliktas“, jau teigė, kad vaizdo įraÅ¡e nepastebėjo, jog P. D. su kepurės snapeliu bÅ«tų lietęs jo nosį. Apelianto teigimu, M. P. argumentai apie atstÅ«mimÄ rankomis, nurodyti 2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu, yra jo gynybinė pozicija, siekiant paneigti smÅ«gių sudavimÄ , iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ir bÅ«tent patvirtina, kad jis neatsistÅ«mė, o sudavė smÅ«gius.

Pasak apelianto, liudytojų M. P., A. K.-P. ir D. K. parodymai taip pat turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jie yra artimi Å¡eimos nariai. Be to, apelianto teigimu, teismo argumentai, kad liudytojų parodymai sutampa, yra klaidingas, nes Å¡ios liudytojos teigė nemačiusios atstÅ«mimų, nors M. P. teismo posėdžio metu pripažino kontaktÄ su nuteistuoju (P. D.), tai yra, kad jį rankomis atstÅ«mė tiek prie kolonėlės, tiek prie dujų įsipylimo vietos. Anot apelianto, teismas nevertino Å¡ių liudytojų parodymų patikimumo, neatsižvelgė į tai, kad liudytojai turėjo galimybę visÄ laikÄ derinti parodymus tarpusavyje, kad jie pasiÅ¡alino iÅ¡ degalinės, jog galėtų suderinti gynybinę pozicijÄ , kad parodymus Å¡ie giminystės ryÅ¡iais susieti liudytojai davė per kelis teismo posėdžius. 4.5.

Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti įrodymai, kurie bÅ«tų galėję patvirtinti, jog M. P. jam sudavė smÅ«gius. Kaip liudytoja teismo posėdžio metu apklausta degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. A. patvirtino, kad kolonėlės įraÅ¡ai saugomi tik 21 dienÄ . Policijai nepateikė 7 kolonėlės vaizdo įraÅ¡o, nes pareigÅ«nai neprašė. Taip pat nepateikė 3-4 kamerų, kurios rodo 3-4 kolonėlę, įrašų, nes jų irgi niekas neprašė.

Pati šių įrašų nežiūrėjo. Jei būtų padarytas labai sunkus nusikaltimas, tai pareigūnai būtų patys atvažiavę ir žiūrėję. Vaizdo įrašus padarė ji ir pati nusprendė, kokius įrašus pateikti, o pareigūnė atvyko jau paruošto įrašo. Kad įrašus gali padaryti tik vadovė, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja J. K.. Apelianto įsitikinimu, I. A. parodymai patvirtina tai, kad pareigūnas S. D. nebuvo susipažinęs su vaizdo įrašais ir galimai melagingai teigė, jog buvo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, 4 valandas peržiūrinėjo įrašus ir juos prijungė prie bylos. 4.6.

Dėl teismo argumentų, kad ekspertas, tyręs vaizdo įrašus, nenustatė, kad jam (nuteistajam) buvo suduoti smūgiai, kurie vizualiai būtų užfiksuoti vaizdo įrašuose, apeliantas nurodo, jog ekspertizės akto tiriamojoje dalyje visgi nurodyta, jog dėl techninių galimybių nėra užfiksuoti visi konflikto dalyvių atliekami veiksmai/judesiai ar veiksmo eiga, konflikto dalyvius užstoja pastatų konstrukcijos. Todėl, pasak apelianto, ekspertizės aktas nepatvirtina, kad jo atžvilgiu nebuvo suduoti smūgiai.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad Å¡iuo atveju nuosprendis grindžiamas abejotinais kaltės įrodymais, priimtas vadovaujantis prielaidomis, teismui kilusios abejonės ir neaiÅ¡kumai yra aiÅ¡kinami jo (apelianto) nenaudai, todėl jis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. 4.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuosprendyje taip pat netinkamai kvalifikuoti jo (P. D.) veiksmai. Apelianto įsitikinimu, jo veiksmai dėl 2019 m. lapkričio 13 d. melagingo pareiÅ¡kimo pateikimo, 2019 m. lapkričio 29 d. melagingo skundo padavimo ir 2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 6 d., 2020 m. sausio 7 d. melagingų parodymų davimo gali bÅ«ti kvalifikuojami tik kaip viena tęstinė veika (viena nusikalstama veika, kuriÄ sudaro keli tapatÅ«s veikos epizodai, nukreipti į vieningÄ objektÄ , ir kuriuos apima vieninga kaltininko tyčia), o ne atskiros nusikalstamos veikos, nes jis parodymus davė tai pačiai ikiteisminį tyrimÄ atlikusiai institucijai, dėl to paties įvykio.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Gynėja pažymėjo, kad nagrinėjant bylÄ teisme nuteistasis nurodė apie jam suduotus smÅ«gius, liudytojai M. P., A. K.-P. ir D. K. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Nuteistasis papildomai pažymėjo, kad nesutinka ir su perkvalifikavimu į vienÄ nusikaltimÄ , nes jis nepadarė jokio nusikaltimo. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Anot prokurorės, P. D. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagrįstai, nes melavo ir tÄ darė tyčia, byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡samiai, kruopščiai, paskirta bausmė ir jos dydis yra adekvatÅ«s. Prokurorė pažymėjo, kad pareigÅ«nai net 4 kartus dėjo pastangas dėl vaizdo įrašų, jei bÅ«tų kažkas matoma vaizdo įraÅ¡uose, jie bÅ«tų paimti, ir abejoti pareigÅ«nais nėra pagrindo, be to, specialistas taip pat neįžvelgė smurto, o P. D. proceso metu ne kartÄ klydo dėl smÅ«gių lokalizacijos ir jų kiekio.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo P. D. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis P. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, taigi apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai, sudarantys pagrindÄ patikrinti viso skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

7. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pateikė melagingÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba <...>. Melagingais parodymais laikytini liudytojo ar kito proceso dalyvio, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , apklausos metu duoti parodymai dėl nusikalstamo įvykio ar su juo susijusių aplinkybių, dėl asmens, padariusio nusikaltimÄ , neatitinkantys tikrovės. Pažymėtina, kad BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, atsakomybė kyla už pačiÄ veikÄ , nepriklausomai nuo kilusių padarinių.

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-222/2019). Darydamas šį nusikaltimÄ kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiÅ¡kia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. D. pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog M. P. jam sudavė smūgius prie degalinės plovyklos ir dujų kolonėlės. Tokias išvadas apylinkės teismas grindė paties P. D. ir liudytojų (M. P., A. K.-P., D. K., degalinės darbuotojų – J. K. ir D. K., policijos pareigūno S. D.) parodymais, vaizdo medžiaga, eksperto atlikta vaizdo įrašų ekspertize bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kurie, pasak apylinkės teismo, patvirtina, kad P. D. nurodytos aplinkybės dėl patirtų smūgių iš M. P. nepasitvirtino.

9. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagÄ bei skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytas apylinkės teismo iÅ¡vadas, konstatuoja, kad P. D. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), kadangi byloje esantys įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog jo veiksmai atitinka Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

10. Kaip matyti iÅ¡ kaltinimo, P. D. pripažintas kaltu 2019 m. lapkričio 13 d. pateikęs melagingÄ praneÅ¡imÄ , 2019 m. lapkričio 29 d. pateikęs melagingÄ skundÄ ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip liudytojas ir nukentėjusysis, 2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 6 d., 2020 m. sausio 7 d. davęs melagingus parodymus apie tai, kad konflikto metu M. P. jam sudavė smÅ«gius į krÅ«tinę, paÅ¡irdžius prie degalinės plovyklos ir dujų kolonėlės. Kadangi visi trys P. D. pareikÅ¡ti kaltinimai pagal BK 235 straipsnio 1 dalį yra susiję su tuo pačiu įvykiu ir tomis pačiomis aplinkybėmis (iÅ¡ esmės skiriasi tik dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus, lokalizacijos), todėl toliau apeliacinės instancijos teismas bendrai analizuoja ir pasisako dėl minėtų P. D. teiginių atitikimo tikrovei ir tai patvirtinančių įrodymų.

11. Dėl M. P. degalinėje suduotų smÅ«gių 2019 m. lapkričio 13 d. pareiÅ¡kime P. D. nurodė, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas – M. P. prie plovyklos elgėsi agresyviai, pradėjo įžeidinėti, smogė į krÅ«tinę ir į paÅ¡irdžius, vėliau prie dujų kolonėlės dar kartÄ stÅ«mė jį ir dar kartÄ trenkė į paÅ¡irdžius (1 t., b. l. 12–13, 158–159). 2019 m. lapkričio 29 d. skunde dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ P. D. nurodė, kad M.

P. iÅ¡ jo iÅ¡sityčiojo, vadindamas įžeidžiančiais necenzÅ«riniais žodžiais numetė jo kepurę, o po to sudavė jam tris smÅ«gius – du į paÅ¡irdžius ir vienÄ Ä¯ krÅ«tinės sritį (1 t., b. l. 27–33). Apklaustas kaip liudytojas 2019 m. gruodžio 4 d. nurodė, kad M. P. priėjęs prie jo iÅ¡ pradžių nuėmė jo kepurę su snapeliu nuo galvos ir numetė ant žemės, o po to kumščiu smogė jam du smÅ«gius – vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, o kitÄ Ä¯ paÅ¡irdžius, koks smÅ«gis buvo pirmas, ar į krÅ«tinę, ar į paÅ¡irdžius, neatsimena, vėliau M.

P. vėl prisiartino prie jo ir kumščiu sudavė jam vienÄ kartÄ Ä¯ paÅ¡irdžius, tai buvo jau trečias smÅ«gis, du pirmi buvo prie plovyklos (1 t., b. l. 36–39). Parodymų patikrinimo vietoje metu, 2019 m. gruodžio 6 d., P. D. parodė, kad M. P. prie plovyklos numetė jo kepurę bei sudavė jam du smÅ«gius, o po to prie dujų kolonėlės sudavė jam dar vienÄ smÅ«gį (1 t., b. l. 40–47). 2020 m. sausio 7 d. akistatos metu P. D. nurodė, kad jis buvo užpultas M. P., kuris be pagrindo sukėlė konfliktÄ ir prie automobilių plovyklos sudavė jam vienÄ smÅ«gį į paÅ¡irdžius, o po to prie dujų kolonėlės sudavė jam dar du smÅ«gius – vienÄ smÅ«gį į paÅ¡irdžius ir vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę (1 t., b. l 90–94).

IÅ¡ esmės identiÅ¡kus parodymus dėl smÅ«gių kiekio, tai yra, kad jam iÅ¡ viso buvo suduoti trys smÅ«giai, P. D. nurodė ir 2021 m. gruodžio 3 d. apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl smÅ«gių lokalizacijos nurodydamas, kad prie plovyklos jam buvo suduoti du smÅ«giai – vienas į krÅ«tinę, kitas į paÅ¡irdžius, o vėliau prie dujų kolonėlės – dar vienas smÅ«gis į paÅ¡irdžius (2 t., b. l. 184–190). Taigi, nors, kaip nurodė apylinkės teismas, P. D. dėl smÅ«gių jam sudavimo nebuvo visiÅ¡kai nuoseklus viso proceso metu (skyrėsi jo parodymai apie jam suduotus smÅ«gius (jų skaičių, lokalizacijÄ ir pan.) prie plovyklos ir prie dujų kolonėlės), tačiau vis tik sutiktina su apeliantu, kad jo parodymuose nėra esminių prieÅ¡taravimų, ypač tokių, kurie leistų neabejotinai spręsti, kad jo nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad viso proceso metu P. D. teigė gavęs degalinėje (prie plovyklos ir prie dujų kolonėlės) nuo M.

P. iÅ¡ viso tris smÅ«gius į krÅ«tinę ir paÅ¡irdžius, iÅ¡ esmės visų apklausų metu, iÅ¡skyrus akistatos, nurodydamas, kad prie plovyklos jam buvo suduoti du smÅ«giai, o prie dujų kolonėlės – vienas. O tai, kad jis vienos ar kitos apklausos metu tiksliai negalėjo atsiminti, į kokias vietas ar kokiu eiliÅ¡kumu jam buvo suduota vienoje ar kitoje vietoje, yra natÅ«ralus ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas dalykas, tiek dėl apklausų kiekio, tiek dėl praėjusio laiko tarpo nuo įvykio, tiek dėl paties įvykio pobÅ«džio, tiek ir dėl apelianto vartojamų sÄ vokų – krÅ«tinė ir paÅ¡irdžiai, kurios, kaip teigia ir pats apeliantas, iÅ¡ esmės yra tapačios.

12. Ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00534-19 metu, 2019 m. gruodžio 3 d., apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais M. P. parodė, kad jokių konfliktų nesukėlė ir fizinio smurto P. D., kuris pats elgėsi agresyviai, atžvilgiu nenaudojo, paminėjo, kad tik paėmė ranka P. D. už kepurės snapelio ir numetė ant jo automobilio stogo, kai šis tuo snapeliu lietė jam nosį ir norėjo užgauti, o vėliau, kai prie dujų kolonėlės P. D. stumdė jį pilvu, atstūmė jį rankomis nuo savęs (1 t., b. l. 77).

Savo parodymus M. P. patvirtino 2019 m. gruodžio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 80–85). 2020 m. sausio 7 d. akistatos metu M. P. nurodė, kad smÅ«gių jis nesudavė, tik numetė kepurę ant automobilio stogo ir atstÅ«mė P. D. nuo savęs, nes P. D. jį provokavo necenzÅ«riniais žodžiais, sakė „trenk man gaidy“, stumdė jį (M. P.) į krÅ«tinę, todėl P. D. jis atsistÅ«mė, smÅ«gių nebuvo, kepurę numetė, nes P. D. kepurės snapeliu badė jam veidÄ , vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais (1 t., b. l. 90–94).

Aplinkybę, kad atsistÅ«mė P. D. M. P. nurodė ir apklaustas teisme. 2021 m. gegužės 5 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas M. P. parodė, kad įvykio metu jis P. D. atsistÅ«mė tris kartus, tai yra vienÄ kartÄ prie plovyklos ir porÄ kartų prie dujų užpylimo vietos, nes P. D. jį provokavo (stumdė pilvu, krÅ«tine, kepurėlės snapeliu, sakė: „trenk man“, vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir pan.), P. D. smÅ«gio nesudavė, tik ant stogo numetė jo kepurę (2 t., b. l. 24–28).

13. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais A. K.-P. ir D. K., kurios įvykio metu kartu su M. P. atvyko į degalinę ir sėdėjo automobilyje, parodymais (1 t., b. l. 68-70, 72–74, 2 t., b. l. 24–28, 43–47), Å¡ios liudytojos visų apklausų metu nurodė nemačiusios jokių smÅ«gių, muÅ¡tynių, teigė, kad M. P. smÅ«gių P. D. nesudavė. Kita vertus, Å¡ios liudytojos nurodė, kad jų dėmesys daugiau buvo nukreiptas į kartu važiavusį vaikÄ , kuris įvykio metu pradėjo verkti ir jį reikėjo raminti, todėl visų aplinkybių nematė.

Be to, jos nenurodė ir jokių M. P. atsistÅ«mimo veiksmų, nors pats M. P. tokį kontaktÄ su P. D. patvirtino, pažymėdamos tik apie P. D. nuimtÄ kepurę. Taip pat pažymėtina, kad A. K.-P. yra M. P. žmona, o D. K. – M. P. uoÅ¡vienė, tai yra artimi Å¡eimos nariai, todėl Å¡ių liudytojų, kaip suinteresuotų asmenų, parodymai negali bÅ«ti laikomi visiÅ¡kai objektyviais. Esant nurodytoms aplinkybėms, minėtų liudytojų parodymais, sprendžiant dėl P. D. pateikto kaltinimo, teisėjų kolegija nesiremia.

Kiti liudytojai, tai yra degalinės darbuotojai bei policijos pareigÅ«nai, tiesiogiai paties įvykio nematė, apie įvykio aplinkybes nurodė tik tai, kÄ girdėjo iÅ¡ konflikto dalyvių bei matė iÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų, todėl jų parodymai dėl įvykusio konflikto tarp M. P. ir P. D., sprendžiant P. D. kaltės klausimÄ nėra aktualÅ«s, taigi detaliau neaptariami.

14. Nagrinėjamu atveju esminis objektyvus įrodymas byloje yra iš degalinės vaizdo kamerų paimti vaizdo įrašai, tai yra vaizdo įrašas, pavadinimu „Konfliktas“, ir vaizdo įrašas, pavadinimu „Konfliktas2“, kuriuose užfiksuoti aktualūs M. P. ir P. D. veiksmai prie degalinės plovyklos (pirmas vaizdo įrašas) ir prie dujų kolonėlės (antras vaizdo įrašas). Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti konflikto dalyvių veiksmai yra detaliai aprašyti kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 99–100).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o „Konfliktas“ matyti, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs M. P. labai arti prieina prie P. D., priėjęs deÅ¡ine ranka galimai atsuka P. D. į save, tarp jų įvyksta susistumdymas, M. P. link P. D. padaro judesį deÅ¡ine ranka, tačiau dėl prastos vaizdo kokybės, tamsaus paros meto bei M. P. pozicijos (į kamerÄ stovi atsukęs nugarÄ ) aiÅ¡kiai nėra matoma, koks konkrečiai tai judesys (stÅ«mimas, smÅ«gis ar pan.), toliau keletÄ sekundžių M.

P. ir P. D. stovi labai arti vienas kito, po ko M. P. nuima P. D. nuo galvos kepurę ir jÄ numeta, tuomet P. D. pasitraukia nuo M. P. ir greitu žingsniu nueina. Antrame vaizdo įraÅ¡e – „Konfliktas2“ matyti, kaip M. P. automobilis sustoja prie dujų pylimo kolonėlės, prie jo prieina P. D., iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs galimai M. P. (matosi tik kojos) artinasi prie P. D., kuris traukiasi atbulas, po to sustoja ir prieina prie M. P., jie stovi labai arti vienas kito, susistumdo, galimai krÅ«tinėmis, pilvais ar rankomis, tačiau jų konkrečių veiksmų nesimato, nes vaizdÄ užstoja kolonos, po to P. D. traukiasi, o M.

P. prieina labai arti jo ir atstumia P. D. nuo savęs, tarp jų vyksta apsistumdymas (rankomis ar krūtine nesimato, nes kamera fiksuoja tik apatinę konflikto dalyvių kūno dalį) ir tada P. D. nueina. Taigi, nors aiškių M. P. smūgių rankomis P. D. iš vaizdo įrašų ir nematyti, tačiau tiek pirmame, tiek antrame vaizdo įrašuose yra užfiksuota, jog tarp M. P. ir P. D. vyksta ne vienas apsistumdymas, taip pat ir rankomis. Be to, dalis jų konkrečių veiksmų nėra matomi dėl vaizdo kokybės, atstumo, filmavimo kampo ir kitų kliūčių, tai yra visas konfliktas vaizdo kameromis nėra užfiksuotas, dėl to objektyviai nustatyti ir įvertinti visus M.

P. ir P. D. atliktus veiksmus bei judesius nagrinėjamo įvykio metu nėra galimybės.

15. Pažymėtina, kad ekspertas, tyręs minėtus vaizdo įraÅ¡us, taip pat nenustatė, kad M. P. bÅ«tų sudavęs P. D. smÅ«gius, kurie vizualiai bÅ«tų užfiksuoti vaizdo įraÅ¡uose, kÄ akcentavo ir apylinkės teismas. Tačiau, skirtingai nei vertino apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, tokia ekspertizės akto iÅ¡vada Å¡iuo atveju nepaneigia, kad nagrinėjamo įvykio metu P. D. nebuvo suduoti smÅ«giai. Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto (2 t., b. l. 89–92) tiriamosios dalies, joje akcentuota, kad dėl vaizdo fiksavimo techninių charakteristikų (kadrų dažnis per sekundę) ir fiksavimo ypatumų (konflikto dalyvius užstoja pastatų konstrukcijos) nustatyti konflikto dalyvių veiksmus vienas kito atžvilgiu nėra galimybės, tai yra pačiame ekspertizės akte pažymėta, jog visi konflikto dalyvių atlikti veiksmai (judesiai), veiksmo eiga vaizdo įraÅ¡uose nėra užfiksuoti.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, remiantis teismų praktika, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti negali būti nors ir objektyvios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas (nukentėjusysis) neteisingai suprato įvykio aplinkybes ir todėl klydo duodamas parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2013). Kaip matyti iš jau minėtų P. D. ir M. P. parodymų, jų parodymai dėl to, kad M. P. iš viso tris kartus kontaktavo su P. D. sutampa, tačiau skiriasi to kontakto vertinimas.

M. P. teigia, kad jis prie plovyklos ir dujų kolonėlės tris kartus atstÅ«mė P. D., tačiau jam netrenkė, o P. D. nurodo, kad M. P. prie plovyklos ir dujų kolonėlės jam tris kartus trenkė į krÅ«tinę ir paÅ¡irdžius. Remiantis bylos duomenimis (P. D. ir M. P., liudytojų A. K.-P., D. K., degalinės darbuotojų – J. K. ir D. K. parodymais bei byloje esančia vaizdo medžiaga) situacija buvo įtempta, asmenys nuo pat pradžių bendravimÄ pradėjo konfliktuodami, M. P. kÅ«no sudėjimu buvo stambesnis nei P. D., taip pat už jį aukÅ¡tesnis bei žymiai jaunesnis, todėl pastebėtina, kad P. D. situacijÄ galėjo suvokti pernelyg sureikÅ¡mindamas visų trijų kontaktų (susistumdymų) aplinkybes.

Ne visai tiksliai įsiminti įvykio aplinkybes arba kitaip vertinti savo veiksmus galėjo ir M. P., kuris akivaizdžiai buvo supykęs ir nepatenkintas P. D. veiksmais (automobilio užstatymu, keiksmažodžių vartojimu, kitokiu provokavimu ir pan.), be to, vizualiai atrodė žymiai stipresnis nei P. D.. Taigi, abiem asmenims galėjo susidaryti klaidingas įspÅ«dis dėl to, kad buvo smÅ«giuojama, o ne stumiama ir atvirkščiai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, kaip minėta anksčiau, jokių kitų neabejotinų įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti kiekvieno iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymus apie smÅ«gių sudavimus ar pastÅ«mimus rankomis, byloje nėra (konfliktÄ tiesiogiai matė tik suinteresuoti asmenys (M.

P. sutuoktinė ir uoÅ¡vienė), kurie viso konflikto nepertraukiamai nestebėjo, vaizdo įraÅ¡uose nėra aiÅ¡kiai matomi ar užfiksuoti visi M. P. ir P. D. veiksmai bei judesiai), tačiau byloje esanti vaizdo medžiaga vis tik patvirtina, jog konflikto metu fizinis kontaktas tarp M. P. ir P. D. buvo, kad M. P. ne vienÄ kartÄ atstÅ«mė ar kitaip lietėsi, taip pat ir rankomis, prie P. D.. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, jog P. D. nurodytos aplinkybės dėl M.

P. jam suduotų trijų smÅ«gių į krÅ«tinę ir paÅ¡irdžius prie degalinės plovyklos ir dujų kolonėlės yra akivaizdžiai melagingos, neatitinkančios tikrovės ir kad pateikdamas minėtas aplinkybes apeliantas veikė tiesiogine tyčia, tai yra aiÅ¡kiai suvokė, kad pateikia akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

17. Kaip minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, P. D. kaltę pateikus melagingÄ praneÅ¡imÄ , skundÄ ir davus melagingus parodymus grindė aplinkybėmis, kad konfliktinė situacija kilo bÅ«tent dėl P. D. veiksmų (užstatė automobilį ant pravažiavimo prie plovyklos, atsisakė jį patraukti, įžeidė M. P. pavadindamas „gaidžiu“ Å¡eimos akivaizdoje) ir jis pats buvo konflikto iniciatorius, taip pat manymu, kad P. D. teiginiai apie jam suduotus smÅ«gius yra tik noras patraukti M.

P. atsakomybėn už kilusį konfliktÄ , galimai pamokyti, atkerÅ¡yti už numestÄ jo kepurę. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ie teiginiai tėra prielaidos, kurios nei patvirtina, nei paneigia, kad P. D. pateikė melagingÄ praneÅ¡imÄ , skundÄ ir davė melagingus parodymus, todėl jais negali bÅ«ti įrodinėjama asmens kaltė. Å iame kontekste, nors tai nėra akcentuojama nei skundžiamame nuosprendyje, nei apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo (Å¡iuo atveju P. D.) pranešė apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir praneÅ¡imo pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimÄ jis vėliau buvo nutrauktas (aktualiu atveju ikiteisminis tyrimas M.

P. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį nutrauktas prokuroro 2020 m. kovo 24 d. nutarimu (1 t., b. l. 102), byloje nesant kitų įrodymų, jog asmens pateikta informacija akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nesudaro pagrindo priimti jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

18. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo įrodyta, jog P. D. 2019 m. lapkričio 13 d. praneÅ¡ime, 2019 m. lapkričio 29 d. skunde ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų (2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 6 d., 2020 m. sausio 7 d.) metu nurodytos aplinkybės dėl M. P. smÅ«gių jam į krÅ«tinę ir paÅ¡irdžius prie degalinės plovyklos ir dujų kolonėlės, yra akivaizdžiai melagingos, sÄ moningai iÅ¡galvotos, tai yra, jog P. D., pateikdamas Å¡ias aplinkybes ikiteisminio tyrimo subjektams, veikė tiesiogine tyčia – suprato, jog nurodo tikrovės neatitinkančius faktus ir norėjo taip veikti.

Neįrodžius tiesioginės tyčios, P. D. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl jis dėl visų trijų jam pagal BK 235 straipsnio 1 dalį inkriminuotų nusikalstamų veikų iÅ¡teisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti kitÄ , alternatyvų apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ â€“ perkvalifikuoti jam inkriminuotus tris nusikaltimus į vienÄ tęstinį nusikaltimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir atsakyti į su juo susijusius apeliacinio skundo argumentus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. D. apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį. P. D. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. lapkričio 13 d. melagingo pareiÅ¡kimo pateikimo), taip pat pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. lapkričio 29 d. melagingo skundo padavimo) bei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. gruodžio 4 d., 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 7 d. melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu) iÅ¡teisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Arūnas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė