00ebef7c-da61-4ec7-a383-65a8ab4e29d9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-130-1015/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38377-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, kaltinamajam J. D., nukentėjusiajam M. D., jo atstovui advokatui RyÅ¡ardui Burdai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ ir dirbantis pervežėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 9 mėnesiams.

Iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2009 m. rugpjūčio 5 d.; 2) 2012 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams; 3) 2013 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 21 MGL (2730 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 14 MGL (1820 Lt) bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi paskirta bauda pakeista į 7 parų areÅ¡to bausmę; 4) 2013 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtÄ 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ir 2013 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 5 dienoms. Iš įkalinimo vietos paleistas 2016 m. balandžio 22 d., atlikus bausmę; 5) 2020 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 20 parų areÅ¡tas. IÅ¡ įkalinimo vietos paleistas 2020 m. spalio 23 d., atlikęs areÅ¡to bausmę; teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : J. D. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 20.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,12 promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), vieÅ¡oje vietoje - apžvalgos aikÅ¡telėje, esančioje netoli gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartojo necenzÅ«rinius žodžius, grasino M.

D. fiziniu susidorojimu, 2 (du) kartus kumščiu sudavė M. D. į veido sritį, metaliniu strypu 1 (vienÄ ) kartÄ sudavė pastarajam į kaktos – smilkinio, kairės rankos sritis, padarydamas nukentėjusiajam M. D. odos nubrozdinimus kaktos – smilkinio srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, sprando – nugaros srityje, poodinę kraujosruvÄ kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , metaliniu strypu daužė ir tokiu bÅ«du sugadino (iÅ¡daužė, įlenkė, suplėšė) automobilio „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinius žibintus, kurių bendra vertė – 242 eurai, galinį žibintÄ , kurio vertė – 60,50 eurų, 4 (keturis) Å¡oninius stiklus, galinį stiklÄ , galinį keleivio pusės maÅ¾Ä jį stiklÄ , kurių bendra vertė – 145,20 eurų, variklio dangtį, kurio vertė – 181,50 eurų, bagažinės palangę, kurios vertė – 36,30 eurų, durų juostÄ , kurios vertė – 36,30 eurų, bagažinės dangtį, tokiu bÅ«du sugadindamas svetimÄ turtÄ ir padarydamas nukentėjusiajam M.

D. bendrÄ 701,80 eurų dydžio turtinę žalÄ . Tokiais savo bendrais veiksmais - įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandaliÅ¡kais veiksmais J. D. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis J. D., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad jis pripažįsta kaltę tik dėl automobilio suniokojimo, nes buvo įniršęs. Nurodė, kad prieÅ¡ tai nuo nukentėjusiojo buvo gavęs su lazda, po ko jam iÅ¡krito du dantys ir liko randas.

Kai gavo su lazda, tuomet nuėjo namo, paėmė savo aviganį, strypÄ ir juo sudaužė automobilį. Nukentėjusiojo strypu nemušė, pyktį iÅ¡liejo ant automobilio. Å is įvykis galėjo bÅ«ti 2019 m. rudenį, rugsėjo mėnesį, tikslios datos neatsimena. Su nukentėjusiuoju konfliktas įvyko dėl to, kad kaltinime nurodyta įvykio vieta yra prie pat J. D. kiemo ir ten pastoviai yra Å¡iukÅ¡linama. Nukentėjusysis užkliuvo dėl to, kad jis nuolat trinasi toje vietoje ir po kiekvieno jo atvažiavimo atsiranda Å¡iukÅ¡lės. Kaltinamasis pats yra matęs, kaip nukentėjusysis ten mėto nuorÅ«kas.

Jis pasakė nukentėjusiajam, kad Å¡is susirinktų Å¡iukÅ¡les ir tada tarp jų prasidėjo konfliktas, nukentėjusysis pradėjo jam aiÅ¡kinti, kas jis toks, kad jis neturi teisės nurodinėti, nes čia yra valstybinė žemė. Kaltinamasis atsakė, kad jis gali čia stovėti kiek nori, tačiau turi susirinkti savo Å¡iukÅ¡les. Tada nukentėjusysis iÅ¡ vairuotojo pusės durelių iÅ¡sitraukė teleskopinę lazdÄ ir trenkė ja kaltinamajam į veidÄ , keikdamasis, kad jam yra nurodinėjama.

SmÅ«gis buvo tiesus iÅ¡ virÅ¡aus, nes nukentėjusysis yra aukÅ¡tesnis. Nuo smÅ«gio kaltinamasis nukrito, tada atsistojo, nuėjo į kiemÄ , paėmė Å¡unį, strypÄ ir pradėjo juo daužyti nukentėjusiojo automobilį, eidamas aplink jį. Nukentėjusysis rėkė, sakydamas, kÄ jis daro, o kaltinamasis jam atsakė, kad Å¡is daugiau neÅ¡iukÅ¡lins ir su narkotikais čia nesirodys. Daužydamas automobilį, Å¡unį momentais jis laikė už pavadžio, momentais nelaikė, tačiau Å¡uo nuo jo nebėga.

Apdaužęs automobilį jis nuėjo namo. Po Å¡io įvykio jis kreipėsi į medikus, jam siuvo žaizdÄ , iÅ¡krito dantys, o jų sutaisyti neturi pinigų. Nurodė, kad prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį jis jau buvo kvietęs policijos pareigÅ«nus dėl nukentėjusiojo ir pareigÅ«nas rado pas jį teleskopinę lazdÄ . Dėl to įvykio jie iÅ¡siskyrė taikiai, nes jo Å¡uo buvo be antsnukio, o pareigÅ«nas liepė nukentėjusiajam susitvarkyti su lazda. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jam einant namo po gauto smÅ«gio, jis buvo kruvinas ir tai matė kaimynai.

Kraujas bėgo iÅ¡ burnos ertmės, rÅ«bus ir rankas buvo susitepęs krauju. NamiÅ¡kiai matė, kaip jis plovėsi. Jis negali tiksliai pasakyti, ar nukentėjusysis taip pat buvo sužeistas. Namuose jis iÅ¡buvo apie 10 minučių. Neneigia, jog iki įvykio kÄ tik buvo iÅ¡gėręs apie 200 g degtinės. Prie nukentėjusiojo su strypu buvo priėjęs vienas, gal ir buvo priėjęs koks kaimynas pažiÅ«rėti, nes kaimynai matė, kaip jis su Å¡unimi ir strypu kažkur eina. Jis nežino, kodėl vaizdo įraÅ¡e nesimato, kad jis buvo kraujuotas, galimai vaizdo įraÅ¡as yra blogos kokybės. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jam buvo kilę įtarimų, kad nukentėjusysis toje vietoje galimai platina narkotikus, nes toje vietoje yra primėtyta nuorÅ«kų ir Å¡virkÅ¡tų bei nukentėjusysis ten dažnai lankosi, todėl atvykusių policijos pareigÅ«nų jis prašė atlikti kratÄ nukentėjusiojo automobilyje, tačiau jie atsakė, kad taip paprastai negali atlikti kratos, o dėl Å¡iukÅ¡lių liepė susitarti tarpusavyje.

Neneigia fakto, kad jis jau buvo teistas 2013 metais už toje pačioje vietoje įvykusį konfliktÄ , tačiau anuomet jis turto neniokojo, automobilį apgadino jo pusbrolis, o jis buvo tik bendrininkas. Jis negali atsakyti, kodėl panaÅ¡Å«s įvykiai kartojasi. Jis jau yra minėjęs, kad bandė reikalÄ dėl Å¡iukÅ¡lių sutvarkyti kitomis priemonėmis, kvietė policijÄ , bet jie nieko nepadarė. Teritorija, kurioje stovėjo nukentėjusiojo automobilis, priklauso savivaldybei; apžvalgos aikÅ¡telė yra netoli jo tvoros, ribojasi su kaimynų tvora.

Jis nežino, kodėl toje aikÅ¡telėje renkasi daug žmonių, anksčiau ten rinkdavosi prostitutės, dabar – jaunimas. Pas juos kieme yra mažų vaikų, bet kai iÅ¡eini į kiemÄ ir ten mėtosi prezervatyvai ir pan., tai nėra malonu. Nukentėjusįjį toje vietoje jis matydavo labai dažnai, kai iÅ¡eidavo su Å¡unimi pasivaikščioti. Jį matydavo ir vienÄ , ir su kompanija, vieÅ¡osios tvarkos jis nepažeidinėjo. Ä®vykio dienÄ nukentėjusysis metė nuorÅ«kÄ ir kavos puodelį.

Šiukšlės buvo prie pat jo automobilio. Nuorūkos metimo fakto nematė, bet daugiau niekas, apart jo, negalėjo išmesti. Nukentėjusysis sėdėjo vairuotojo vietoje ir jis jam pasakė, kad nestoviniuotų, nerinktų kompanijų. Jis atsakė, kad jis (kaltinamasis) neturi teisės nurodinėti, prasidėjo keiksmažodžiai ir konfliktas. Tuo metu nukentėjusysis sėdėjo automobilyje, o jis stovėjo šalia. Įvykio metu jis kaimynų nematė, ten buvo iš matymo pažįstama porelė, kuri kvietė pareigūnus, kai pamatė, kad yra daužomas automobilis.

PrieÅ¡ tai aikÅ¡telėje dar buvo kitas automobilis ir jis suprato, kad tai nukentėjusiojo pažįstami, nes automobiliai stovėjo greta. Konflikto metu kito automobilio jau nebuvo. Nukentėjusysis M. D. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis meluoja. Nurodė, kad jis dažnai atvažiuoja į tÄ apžvalgos aikÅ¡telę, nes ji yra netoli, ten gražus peizažas, jis raÅ¡o eiles, turi už tai apdovanojimų. Viskas prasidėjo prieÅ¡ savaitę iki nagrinėjamo įvykio – tada buvo penktadienis, Å¡ilta, todėl jis atvažiavo į apžvalgos aikÅ¡telę ir sėdėjo automobilyje; prie jo priėjo kaltinamasis ir paklausė, kas čia Å¡iukÅ¡lina., jis atsakė, kad nežino, nes daug kas atvažiuoja į Å¡iÄ aikÅ¡telę; tada kaltinamasis nuėjo ir antrÄ kartÄ prie jo priėjo jau su vokiečių aviganių veislės Å¡unimi, įkiÅ¡o Å¡unį jam prie pat veido ir pasakė, kad tai jis Å¡iukÅ¡lina; jis turi fobijÄ Å¡unims, todėl iÅ¡sitraukė iÅ¡ striukės kiÅ¡enės spyruoklę, o ne teleskopinę lazdÄ , kaip teigia kaltinamasis, tÄ spyruoklę prieÅ¡ tai buvo paėmęs į žvejybÄ , bet ja negrasino, nemojavo ir apskritai jis nekonfliktavo.

Tada atvažiavo policija ir jos akivaizdoje jis susitaikė su kaltinamuoju, paspaudė vienas kitam rankÄ . TÄ dienÄ kaltinamasis policijos pareigÅ«nams dar sakė, kad jis vairuoja automobilį neblaivus, policijos pareigÅ«nai jam davė pÅ«sti į alkotesterį, tačiau jis buvo blaivus. Policijos pareigÅ«nai taip pat apžiÅ«rinėjo jo lazdÄ , tačiau nieko nesakė ir jam grÄ Å¾ino. Praėjus maždaug savaitei po Å¡io įvykio jis vėl atvažiavo į Å¡iÄ apžvalgos aikÅ¡telę, manydamas, kad viskas yra gerai.

Jis stovėjo prie automobilio ir rūkė, o kaltinamasis tuo metu su draugu ėjo namo, matėsi, kad jie buvo išgėrę. Pamatęs jį kaltinamasis priėjo prie jo, pradėjo keiktis, sakydamas „tu vėl čia?“, tačiau draugas jį apglėbė ir nusivedė. Kai kaltinamasis grįžo ir vėl pamatė nukentėjusįjį, jis buvo tarsi apsėstas ir pradėjo mojuoti kumščiais. Jis atšoko ir, norėdamas išvengti konflikto, pasakė, kad yra boksininkas, nors iš tikrųjų nėra.

Kaltinamasis kumščiu bandė jam suduoti, bet nepavyko, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis pasakė, kad apžvalgos aikÅ¡telė nėra kaltinamojo nuosavybė ir tegul jis parodo dokumentus. Nukentėjusysis tuomet jokio smÅ«gio kaltinamajam nebuvo sudavęs, bet atsistojo į gynybinę pozicijÄ , sakydamas, kad yra boksininkas. Tai iÅ¡girdęs kaltinamasis nuėjo namo ir grįžo prie jo su Å¡unimi bei strypu, sakydamas, kad gali duoti Å¡uniui komandÄ â€žfas“ ir Å¡uo puls.

Tada nukentėjusysis pradėjo filmuoti, bet buvo įjungtas nuotraukų režimas. Tada jis pradėjo garsiai kalbėti, kad atkreiptų kitų žmonių dėmesį. Tuo metu kaip tik ėjo pora. Nukentėjusysis iÅ¡traukė telefonÄ , o kaltinamasis tuo metu iÅ¡sigando ir paslėpė strypÄ Ä¯ krÅ«mus, jis turi tai patvirtinančias nuotraukas. Kai žmonės ėjo, jis norėjo paklausti jų, kas per žmogus yra kaltinamasis, norėdamas atkreipti jų dėmesį, pradėjo viskÄ filmuoti, paėmė numestÄ strypÄ , jį parodė žmonėms ir padėjo jį atgal.

Kai žmonės praėjo, kaltinamasis puolė nukentėjusįjį, iÅ¡mušė telefonÄ iÅ¡ rankų, norėjo jį sutraiÅ¡kyti. Jis pakėlė telefonÄ , bet kaltinamasis vėl jį iÅ¡mušė iÅ¡ rankų ir sudavė jam du kartus. Dengdamas savo galvÄ , jis atstÅ«mė alkÅ«ne kaltinamÄ jį ir Å¡is nugriuvo. Jis paėmė telefonÄ , įjungė filmavimÄ ir iÅ¡girdo žingsnius. Jam atsisukus, gavo strypu per rankÄ ir atÅ¡oko. Tada jam trenkė dar kartÄ , jis spėjo įjungti kamerÄ ir užfiksavo smÅ«gį.

SmÅ«giai buvo suduoti vienas po kito. Ä®raÅ¡e matyti, kad viena ranka jis laiko telefonÄ , o kita ranka yra tuščia. TÄ dienÄ spyruoklės jis neturėjo. Tada jam trenkė trečiÄ kartÄ , jis atÅ¡oko, jautė didelį skausmÄ , norėjo bėgti į automobilį. Su strypu jam buvo smogta du kartus, trečiÄ kartÄ nepataikė. Tuo metu jis pirmÄ kartÄ iÅ¡girdo kaltinamojo melÄ apie narkotikus. Å uo visÄ laikÄ buvo Å¡alia, nukentėjusysis apie jį net pamirÅ¡o. Tada kaltinamasis pradėjo daužyti jo automobilį, iÅ¡ pradžių smogė į galinį automobilio langÄ , po to ėjo ratu aplink automobilį ir viskÄ daužė.

Daužydamas automobilį kaltinamasis vis rėkė, kad nukentėjusysis daugiau narkotikų neplatins. Kai kaltinamasis sudaužė jo automobilį, jis nubėgo namo ir jo ilgai nebuvo. Netoliese stovėjo BMW markės automobilis, kuriame sėdėjo du tamsaus gymio žmonės, su kuriais kaltinamasis pasilenkęs kalbėjo. Nukentėjusysis ir anksčiau buvo matęs, kad pas kaltinamÄ jį atvažiuoja romų tautybės žmonės. Kai kaltinamasis atbėgo vėl prie automobilio, jis rankose kažkÄ laikė.

Nukentėjusysis įtarė, kad kaltinamasis nori jam į automobilį įmesti narkotikų, todėl pradėjo rėkti žmonėms ir viskÄ filmuoti. Taip pat jis skambino policijai, kvietė jÄ ilgai, nes nežinojo tikslaus adreso. Kai į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, kaltinamasis priėjo jau visas kraujuotas, pasikeitęs, purvinas, nors tuo metu, kai mušė nukentėjusįjį, bėgiojo sveikas ir tai matosi vaizdo įraÅ¡e. Tokių sužalojimų, kaip nurodė kaltinamasis, nukentėjusysis negalėjo jam padaryti, taip jis nematė kraujo ant kaltinamojo drabužių.

Atvykusiems policijos pareigÅ«nams kaltinamasis teigė, kad jis (nukentėjusysis) pardavinėja vaikams narkotikus, todėl jis ir trenkė. Nukentėjusysis narkotikų niekada nepardavinėjo, nes yra visai iÅ¡ kitokios Å¡eimos. Atvykus policijos pareigÅ«nams jis buvo Å¡oke, nes kratė jo automobilį, kaltinamÄ jį iÅ¡vežė greitoji ir jis (nukentėjusysis) dar dėl visko liko kaltas. Policijos pareigÅ«nai nesiaiÅ¡kino, kokie sužalojimai buvo padaryti jam (nukentėjusiajam). Papildomai nukentėjusysis nurodė, kad jam į veido sritį buvo suduota du kartus kumščiu ta pačia ranka, mušė iÅ¡ visų jėgų.

Jam buvo sužalotas žandikaulis, jis negalėjo valgyti, kairės pusės veidas, kairė ranka buvo iÅ¡tinusi, nes jis ja gynėsi. Su strypu jam kliudė galvÄ , todėl liko nubrozdinimai. Kaip buvo sužalotas sprandas, jis neatsimena. Vėliau pastebėjo, kad ir jo striukė yra suplėšyta. Dabar visko neatsimena. Sprandas gal buvo sužalotas nuo masažuoklio. Jis nebuvo atsitrenkęs į jokį objektÄ . Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad toje vietoje jis lankėsi dažnai, ten atvažiuoja daug žmonių ir pastoviai yra daug Å¡iukÅ¡lių.

Ä®vykio metu jis rÅ«kė, todėl neatmeta galimybės, kad galėjo numesti nuorÅ«kÄ . Teigia, kad jis anksčiau nėra turėjęs konfliktų ir nebuvo teistas. Kai buvo policijoje, jam skyrė apžiÅ«rÄ , kuri jam buvo atlikta po penkių dienų. Liudytojas B. T. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jis kiekvienÄ vakarÄ su žmona vedžioja Å¡unį. Nagrinėjamo įvykio dienÄ Å¾mona iÅ¡ tolo pamatė, kad kažkas mosikuojasi. Kai priėjo arčiau, prie jų priėjo vyras, pasakė, kad yra poetas, parodė knygelę, gal norėjo pagalbos iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ , o kitas vyras rėkė, kad jis pardavinėja narkotikus, todėl čia ir atvažiuoja.

Tuo metu tas vyras rankose nieko neturėjo, bet buvo su aviganiu. Aviganis kartais puldavo tÄ poetÄ , bet jis nebuvo labai piktas. Jie su žmona nekreipė dėmesio, nes toje vietoje dažnai bÅ«na kažkiek automobilių, pabÅ«na ir iÅ¡važiuoja. Tie vyrai parėkė, pasimosikavo, bet jie su žmona nekreipė dėmesio ir nuėjo nuo kalnelio. Kai nusileido iki pusės nuo kalnelio apie 15 metrų ir atsisuko, pamatė, kad žemesnis vyras (kaltinamasis) jau buvo su metaline lazda ir mosikavosi, kaip jis suprato, prieÅ¡ poetÄ .

Tada jie iÅ¡girdo, kaip yra daužomas automobilis, todėl liudytojas iÅ¡ karto paskambino policijai bendruoju pagalbos centro telefonu, nes suprato, kad geruoju čia nesibaigs. Tuo metu, kai jis skambino policijai, žemesnis vyras rėkdamas daužė automobilį, o poetas gynėsi, bėgiojo aplink automobilį ir viskÄ filmavo. Kai atvyko policija, jie pasiÅ¡alino, su konflikte dalyvavusiais asmenimis nebendravo. Jam pasirodė, kad agresyvesnis buvo žemesnis vyras. Ant žemesnio vyro veido jis sužalojimų nepastebėjo, nors abu Å¡ie vyrai prie jų buvo pribėgę labai arti, maždaug metro atstumu.

Liudytojas taip pat nurodė, kad jis pats nuo įvykio vietos gyvena maždaug pusės kilometro atstumu, tačiau nėra girdėjęs, kad toje vietoje bÅ«tų parduodami narkotikai. Taip pat jis nematė žemesnio vyro iniciatyvos, kad jis ragintų savo Å¡unį pulti. Kiek suprato, Å¡uo buvo jauno amžiaus ir jam norėjosi tiesiog žaisti. Kai žemesnis vyras turėjo Å¡unį, rankose jis strypo neturėjo, kai rankose laikė strypÄ , Å¡uns nebuvo. Ä®vykio vietoje jie buvo iki tol, kol atvyko policija ir tuo metu prie automobilio buvo abu konflikte dalyvavę asmenys.

Žemesnis vyras buvo pasiÅ¡alinęs, tačiau jis sugrįžo, kol liudytojas su žmona dar ten buvo, be strypo ir nebuvo sužalotas. Sužalojimų liudytojas nematė nei ant vieno vyro. Anksčiau jis yra matęs poetÄ ant kalniuko, jis kažkÄ raÅ¡ydavo. Automobilis buvo visas apdaužytas – langai, žibintai, Å¡onai. Jie su žmona stengėsi nesikiÅ¡ti į konfliktÄ ir nereaguoti ir jam nežinoma, koks buvo psichinis stovis žemesnio vyro, nes mosikavosi jis žiauriai. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 49-50), liudytojas juos patvirtino ir papildomai nurodė, kad jiems artėjant prie automobilio, žemesnis vyras su Å¡unimi išėjo, o grįžo su lazda.

Liudytojas mano, kad jis buvo nuėjęs namo. Liudytoja E. M. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji kiekvienÄ vakarÄ su vyru eina su Å¡unimi pasivaikščioti tuo pačiu marÅ¡rutu. Besiartinant prie įvykio vietos, ji iÅ¡ tolo pamatė lyg konfliktÄ ir apie tai pasakė vyrui. Priėję arčiau pamatė stovintį automobilį ir prie automobilio du konfliktuojančius vyrus. Prie jų pribėgo vienas vyras ir pradėjo aiÅ¡kinti, kad čia atvažiuoja narkodyleriai ir pardavinėja narkotikus.

Tada pribėgo kitas vyrukas su knygele ir rodo, kad jis raÅ¡o eilėraščius. Ji pagalvojo, tegul tie vyrai aiÅ¡kinasi tarpusavyje ir nuėjo nuokalne toliau, į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Keiksmažodžių liudytoja negirdėjo. Paėjus kelias minutes jie atsisuko ir pamatė, kad vyresnis vyras strypu mojavo prieÅ¡ kitÄ vyrÄ ir jÄ apėmė baimė. Tada pamatė, kad tas vyras strypu pradėjo daužyti automobilį. JÄ apėmė dar didesnė baimė, Å¡okas, nes tokį įvykį ji matė pirmÄ kartÄ , todėl liepė vyrui iÅ¡ karto kviesti policijÄ .

Jie nežinojo, koks ten yra tikslus adresas, todėl pakilo aukščiau ir pasakė netoliese esančio namo adresÄ . Po to ji pati taip pat skambino policijai. Viso skambinimo metu automobilis buvo daužomas, tai jÄ labai Å¡okiravo. Ji matė, kaip vyras mojavo strypu prie kito vyro galvos ir jai tai buvo baisiausia, nes strypas buvo metalinis ir jo gale dar pritvirtintas kvadratas; jai atrodė, kad buvo ketinama suduoti smÅ«gį. Policijos pareigÅ«nų jie laukė 10-15 metrų atstumu nuo namo adresu (duomenys neskelbtini), laikėsi kiek atokiau, nes nežinojo, kaip gali pakrypti situacija, tačiau tie žmonės buvo jų matomumo akiratyje.

Policijai atvykus, jie priėjo arčiau. Vyras, apdaužęs automobilį strypu, pasiÅ¡alino ir kurį laikÄ jo nebuvo. Jis grįžo tik tuomet, kai atvyko policija, tačiau buvo jau be strypo. Ji įdėmiai nežiÅ«rėjo nei vienÄ , nei į kitÄ vyrÄ , nes situacija buvo neeilinė, taip pat ji neatsimena, kaip reagavo jų Å¡uo. Kaltininko kÅ«ne ji nepastebėjo sužalojimų, o jaunuoliui priėjus prie jų, lyg buvo rankoje sužalojimas, bet tiksliai pasakyti negali. Jaunuolis dar kartÄ parodė jiems savo knygutę ir pats buvo Å¡oke.

Kaltininko arti ji nematė, jis buvo pakankamai toli. Vieta, kurioje įvyko konfliktas, yra vieša, prie šlaito iš kairės pusės yra traukinių bėgiai, o iš dešinės pusės – nuosavi namai. Automobilis stovėjo prie pat nuokalnės pradžios ir ten buvo padaryta stovėjimo aikštelė. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 44), E. M. juos patvirtino. Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra policijos pareigūnas, tačiau teismo salėje esančių asmenų neatsimena.

Jis neprisimena, ar buvo gautas iÅ¡kvietimas 2019 m. rugpjūčio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini) dėl teleskopinės lazdos. Gali bÅ«ti kviečiami keli pareigÅ«nų ekipažai, vienas nuvažiuoja, o kitÄ gali atÅ¡aukti. Liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis yra Patrulių rinktinės patrulis. Tikslių įvykio aplinkybių liudytojas neatsimena, tik atsimena, kad buvo apgadintas automobilis. Nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimu, jį užpuolė asmuo, kuris turėjo metalinį daiktÄ , su kuriuo apgadino automobilį.

To asmens vietoje nebuvo, jis pasirodė vėliau. Kiek jis atsimena, atėjęs asmuo aiškino, kad toje vietoje renkasi įvairūs asmenys, kurie daro nelegalius dalykus, ir jis atėjo juos išvaryti. Liudytojas neatsimena, ar buvo sužalojimų ant kūnų, bet kažkuris iš vyrų buvo sužalotas, nes buvo atvykusi greitoji. Kiek jis atsimena, abu asmenys buvo pristatyti į Operatyvaus valdymo skyrių, tačiau kuris iš jų yra kaltinamasis ir kuris nukentėjusysis, jis neatsimena. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) gatvės gale, ten nebuvo privatus kiemas.

Mano, kad galėjo bÅ«ti vaikščiojančių žmonių, bet tiksliai neatsimena. Taip pat neatsimena, ar asmuo buvo su Å¡unimi. Liudytojas taip pat nurodė, kad pas vienÄ iÅ¡ įvykyje buvusių vyrų, tačiau konkrečiai pas kurį neatsimena, buvo rastas metalinis strypas, su kuriuo buvo apdaužytas automobilis, tačiau tam reikėjo apžiÅ«rėti kiemÄ . Apdaužytas automobilis buvo pilnai patikrintas, nes buvo atvykę keli ekipažai, taip pat buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, tačiau kiek liudytojas atsimena, įvykio vietoje jie nieko nerado.

Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 54-55), patikslinti juos būtų sudėtinga, nes praėjo daug laiko. BIRT ataskaitų žiūryklė patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 6 d., 20.24 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), labiau į (duomenys neskelbtini) g. mušasi du vyrai (1 tomas, b.l. 3). 2019 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Protokole nurodoma, kad atvykus nurodytu adresu matomas žvyrkelis, šalia žvyrkelio yra gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris aptvertas tvora.

Už žvyrkelio yra šlaitas. Ant žvyrkelio matosi stiklo šukės, kurios galimai yra nuo automobilio stiklo, automobilio žibintų. Vaizdo stebėjimo kamerų neužfiksuota. Kitų objektų ar detalių, reikšmingų bylos nagrinėjimui, neužfiksuota. Įvykio vietos apžiūros metu buvo daromos nuotraukos (1 tomas, b.l. 19-29). Alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad M. D. 2019 m. rugsėjo 6 d., 21.23 val. buvo blaivus, tikrinimo rezultatas – 0,00 ‰ (1 tomas, b.l. 30). VĮ „Regitra“ pateikta pažyma aptvirtina, kad automobilis Subaru Impreza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M.

D. (1 tomas, b.l. 61). 2019 m. rugsėjo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole užfiksuota, kad yra apgadintas automobilio kapotas, sudaužyti priekiniai žibintai, automobilio abiejų pusių šoniniai stiklai, išdaužtas galinis automobilio stiklas, pažeisti galiniai žibintai, automobilio salone matomos stiklo šukės. Priekinis stiklas ir veidrodėliai neišdaužti. Apžiūros metu automobilis buvo fotografuojamas (1 tomas, b.l. 62-67). 2019 m. rugsėjo 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M.

D. pateikė policijos pareigÅ«nams vaizdo įraÅ¡Ä (1 tomas, b.l. 68). 2019 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu buvo peržiÅ«rėtas pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kurio trukmė yra 00:00:54. Vaizdo įraÅ¡o pradžioje matoma, kad filmuojama vakare, lauke, neapgyvendintoje vietoje stovi automobilis ir Å¡alia jo vyras (Nr.

l) su Å¡unimi ant pavadžio. Jis laiko rankoje metalinį strypÄ ir 00:00:02 ir 00:00:03 min. trenkia du kartus su juo per automobilio priekinius žibintus. 00:00:05 už kadro girdisi vyro (Nr.

2) balsas: „Na kÄ jÅ«s darot!?“, o vyras Nr. 1 metaliniu strypu du kartus trenkia per automobilio variklio dangtį. Vaizdo įraÅ¡as tamsus, todėl matomi tik automobilio ir vyro Nr. 1 kontÅ«rai. 00:00:08 vyras Nr. 1 sako: "Tu narkotikų čia neplatinsi, supratai?", vyras Nr. 2 atsako: „Kokių narkotikų?“. 00:00:14 - 00:00:19 vyras Nr. 1, apėjęs automobilį, metaliniu strypu trenkia 3 kartus į automobilio galinį langÄ ir sudaužo jį. Vaizdo įraÅ¡as Å¡viesėja ir matosi, kad vyras Nr. 1 už pavadžio laiko vokiečių veislės aviganį.

Vyras Nr. 1 yra apsirengęs Å¡viesiais marÅ¡kinėliais su juodomis juostomis Å¡onuose, trumpomis rankovėmis, Å¡ortais ir tamsiais sportbačiais, yra stambaus kÅ«no sudėjimo, apie 180 cm Å«gio, trumpų plaukų. 00:00:19 matomi automobilio markė ir valstybinio numerio ženklai: sidabrinis „Subaru“, (duomenys neskelbtini) 00:00:23 matomi iÅ¡daužyti automobilio vairuotojo pusės Å¡oniniai langai (vairuotojo ir keleivio). 00:00:26 vyras Nr. 1 metaliniu strypu trenkia du kartus į automobilio galinį langÄ , po ko ant žemės byra jo stiklo likučiai. 00:00:30 vyras Nr. 2 sako:

„Kas čia?“. 00:00:33 matoma kaip vyras Nr. 1 nueina nuo automobilio žvyro taku link nedidelio pastato, apipieÅ¡to „grafiti“ pieÅ¡iniais, o vyras Nr. 2 sako: „Čia jis“. 00:00:37 vyras Nr. 2 eina žvyro taku paskui vyrÄ Nr. 1 ir pastarasis atsisukęs sako: „Tu narkotikų...“ (toliau nesigirdi). Vyras Nr. 2 sako „Kokių narkotikų? Kur tu gyveni?“. 00:00:42 vaizdas grįžta į įvykio pradžiÄ , kur matoma, kaip vyras Nr. 1 (čia matoma, kad jis su barzda) metaliniu strypu trenkia į automobilio vairuotojo pusės galinį keleivio langÄ , kuris jau iÅ¡daužtas, tačiau nuo smÅ«gio pabyra jo likučiai ant žemės, toliau vaizdas kartojasi kaip jo pradžioje ir 00:00:56 nutrÅ«ksta (1 tomas, b.l. 70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 3188/2019(01) nurodoma, kad M. D. padaryta odos nubrozdinimai kaktos-smilkinio srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, sprando-nugaros srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių ir/ar bukÄ briaunÄ turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieÅ¡ 3-6 paras iki apžiÅ«ros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b.l. 72). 2019 m. rugsėjo 6 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad J.

D. į VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikÄ buvo pristatytas GMP dėl virÅ¡utinės lÅ«pos žaizdos. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad stebima virÅ¡utinės lÅ«pos žaizda apie 3,0 cm ilgio, neÅ¡vari, nelygiais kraÅ¡tais, intraoraliai gleivinės nubrozdinimas, dantų traumų, žandikaulių lūžių nestebima (1 tomas, b.l. 74). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 3193/2019(01) nurodoma, kad J. D. nustatyta muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje , 1-ojo virÅ¡utinio danties vainiko iÅ¡ deÅ¡inės lūžis, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame dilbyje, kairėje alkÅ«nėje.

Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir galėjo bÅ«ti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2019 m. rugsėjo 6 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vietose neužfiksuota pėdsakų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti apie įrankio formÄ , dydį. MuÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje labiausiai tikėtina padaryta smÅ«giniu kieto buko, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčio daikto poveikiu, odos nubrozdinimai alkÅ«nėse – griÅ«nant ar atsitrenkiant į kietÄ , bukÄ pavirÅ¡ių.

Ä®prastinėmis sÄ lygomis patiriant tokio pobÅ«džio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (1 tomas, b.l. 77-78). 2019 m. rugsėjo 25 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu buvo apžiÅ«rėtas metalinis strypas, 2019 m. rugsėjo 6 d. paimtas pas įtariamÄ jį J. D.. Metalinis strypas yra rudos spalvos, 70 cm ilgio su ant jo pritvirtinta metaline plokÅ¡tele 22-17 cm. (1 tomas, b.l. 79-81). 2019 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu buvo iÅ¡klausyti Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikti garso įraÅ¡ai, t.y. 2019 m. rugsėjo 6 d. užregistruoti keturi skambučiai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 85, 86-88). 2020 m. kovo 4 d. tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad tikrinant informacijÄ Policijos informacinės sistemos Policijos registruojamų įvykių registre laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., rastas vienas įvykis, kuriame dalyvavo M.

D. ir J. D.. Atvykus policijos pareigÅ«nams, konfliktas iÅ¡spręstas vietoje, J. D. M. D. pretenzijų neturėjo, pareiÅ¡kimas negautas (1 tomas, b.l. 89). Dėl Å¡io įvykio pateikta BIRT ataskaitų žiÅ«ryklė, iÅ¡ kurios matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d., 22.27 val. adresu (duomenys neskelbtini) J. D. kvietė policijÄ , teigdamas, kad už namo stovėjimo aikÅ¡telėje iÅ¡ matymo pažįstamas vyras jam grasino teleskopine lazda už tai, kad pranešėjas jam padarė pastabÄ dėl Å¡iukÅ¡linimo.

Atvykus policijos pareigÅ«nams, M. D. paaiÅ¡kino, kad jis yra menininkas ir turi meno kÅ«rinį, panašų į geležinę spyruoklę, bet ne teleskopinę lazdÄ (viela susukta į spyruoklę). J. D. pretenzijų neturi, pareiÅ¡kimas negautas (1 tomas, b.l. 91-92). Alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad J. D. 2019 m. rugsėjo 6 d., 22.13 val. buvo nustatytas 1,12 ‰ girtumas (1 tomas, b.l. 141). Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio 2020 m. kovo 9 d. praneÅ¡imu prie baudžiamosios bylos papildomai buvo prijungta nukentėjusiojo M.

D. pateikta laikmena – USB diskas „Apacer“ su tyrimui reikÅ¡minga vaizdo medžiaga ir fotografijomis (1 t., b.l. 155). Prokuroras 2020 m. liepos 24 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo pakeitimo., o bÅ«tent – kaltinimo, kiek tai susiję su konkrečiais automobiliui padarytais apgadinimais (jų verte) (t. 2, b. l. 38-40). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009).

Vertinant byloje surinktus duomenis, pirmiausia pažymėtina, kad iš esmės nekeliamas ginčas (kaltinamasis neneigia), jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kilęs konfliktas. Be to, pažymėtina, kad iš esmės kaltinamasis neginčija ir faktinių aplinkybių, susijusių su tuo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jo veiksmais – daužant metaliniu strypu buvo apgadintas nukentėjusiajam priklausantis automobilis „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei neginčija ir kaltinime nurodytų dėl tokių veiksmų padarytų automobilio apgadinimų.

Tokias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, liudytojų B. T., E. M. parodymai, automobilio apžiÅ«ros protokolas, be kita ko – ir vaizdo įraÅ¡as, kuriame akivaizdžiai matomi kaltinamojo veiksmai apgadinant minėtÄ automobilį – daužant jį metaliniu strypu. Pastebėtina, kad kaltinamasis neneigia ir to, kad nurodytų veiksmų atlikimo metu jis buvo neblaivus bei, kaip nurodo – tai turėjo įtakos jo veiksmams. Å iÄ aplinkybę – neblaivumÄ patvirtina ir byloje esantis kaltinamojo patikrinimo alkotesteriu kvitas, kuriame užfiksuotas konkretus jam nustatytas neblaivumo laipsnis.

Taigi Å¡ios aplinkybės Å¡iuo atveju vertintinos kaip neabejotinai įrodytos, o bÅ«tent – pripažintina, kad byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, kad J. D. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 20.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,12 promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), metaliniu strypu daužė ir tokiu bÅ«du sugadino (iÅ¡daužė, įlenkė, suplėšė) automobilio „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinius žibintus, kurių bendra vertė – 242 eurai, galinį žibintÄ , kurio vertė – 60,50 eurų, 4 (keturis) Å¡oninius stiklus, galinį stiklÄ , galinį keleivio pusės maÅ¾Ä jį stiklÄ , kurių bendra vertė – 145,20 eurų, variklio dangtį, kurio vertė – 181,50 eurų, bagažinės palangę, kurios vertė – 36,30 eurų, durų juostÄ , kurios vertė – 36,30 eurų, bagažinės dangtį, taip sugadindamas nukentėjusiajam M.

D. bendros 701,80 eurų vertės turtÄ . Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju konkrečiai sugadinto turto vertė nustatyta (kaip minėta, to iÅ¡ esmės neginčijo ir kaltinamasis) nukentėjusiojo pateiktais duomenimis – automobilio priėmimo aktu, kuriame užfiksuotos, kokios automobilio dalys buvo remontuojamos (keičiamos) bei jų vertė (įvertinus ir PVM) (t. 2, b.l. 29, 40). Savo ruožtu įvertinus kaltinamojo parodymus, kiek tai susiję su jam inkriminuotais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu, o bÅ«tent – smurtiniais veiksmais, lėmusiais nežymų nukentėjusiojo M.

D. sveikatos sutrikdymÄ , kaip matyti, jis savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad kilus konfliktui su nukentėjusiuoju, jis (kaltinamasis) supyko bei atsinešęs jau minėtÄ metalinį strypÄ , juos apdaužė tik automobilį. Vis dėlto įvertinus byloje surinktus kitus duomenis visumoje, teismas vertina, kad ir kaltinimai Å¡ioje dalyje Å¡iuo atveju yra visiÅ¡kai įrodyti. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto, jis parodė, kad kaltinamasis iÅ¡mušė jam telefonÄ iÅ¡ rankų bei ranka jam (nukentėjusiajam) sudavė kelis kartus – jam buvo sužalotas žandikaulis, kairė veido pusė; kai paėmė telefonÄ , atsisukus gavo strypu per kairę rankÄ , ji buvo sužalota, po ko jam trenkė dar kartÄ ir šį kartÄ jam pavyko užfiksuoti smÅ«gį, smÅ«giai buvo suduoti vienas po kito.

Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes (kiek tai susiję su smÅ«gių jam sudavimu) nukentėjusysis parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklaustas du kartus, o bÅ«tent, kaip parodė, kai jis pradėjo filmuoti kaltinamÄ jį, kaltinamasis su deÅ¡ine ranka, su kumščiu trenkė jam į kairę veido sritį du kartus ir su ranka iÅ¡mušė iÅ¡ jo rankos telefonÄ , o bandant paimti iÅ¡kritusį mobilųjį telefonÄ â€“ jis trenkė vienÄ kartÄ su metaliniu strypu į kairę rankÄ ; suduodant į rankÄ , slystančiu judesiu ir jo galvÄ , dėl ko kairėje kaktos pusėje atsirado mėlynė ir nubrozdinimas.

Taigi tai leidžia vertinti nukentėjusiojo parodymus kaip iÅ¡ esmės nuoseklius. Pažymėtina, kad atitinkamas aplinkybes dėl jam padarytų sužalojimų (atitinkamai – ir dėl veiksmų, kuriais buvo padaryti sužalojimai) iÅ¡ esmės patvirtina ir specialisto iÅ¡vadoje konstatuotos aplinkybės – jog apžiÅ«rėjus M. D. 2019 m. rugsėjo 10 d., nustatyta, kad jam padaryta odos nubrozdinimai kaktos-smilkinio srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, sprando-nugaros srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste; sužalojimai padaryti kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių ir/ar bukÄ briaunÄ turinčiu daiktu (daiktais); sužalojimai padaryti prieÅ¡ 3-6 paras iki apžiÅ«ros bei vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 72).

Kiek tai susiję su nustatytais sužalojimais - odos nubrozdinimais kaktos-smilkinio srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, teismo vertinimu, jie iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus dėl jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų (jų pobūdžio būdo ir pan.), juolab ir specialisto išvadoje konstatuota aplinkybė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti 3-6 paros iki apžiūros (t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 4 iki 7 dienos), irgi iš esmės atitinka byloje nagrinėjamas aplinkybes dėl konkrečių veiksmų atlikimo laiko.

Kiek tai susiję su nukentėjusiojo parodymais dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto, pastebėtina, kad nors nukentėjusiojo pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose betarpiÅ¡kai kokie nors kaltinamojo atlikti smurtinio pobÅ«džio veiksmai neužfiksuoti, tačiau juose užfiksuota informacija vertintina kaip netiesiogiai juos patvirtinanti, o bÅ«tent – kaip ir parodė nukentėjusysis, galima spręsti, kad kaltinamasis priartėjęs prie nukentėjusiojo atitinkamu judesiu iÅ¡mušė telefonÄ nukentėjusiajam iÅ¡ rankų, be to, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas ir tikėtinai jo atliktas smÅ«gis nukentėjusiajam.

Taigi visus Å¡iuos duomenis įvertinus visumoje, nesant kitokių duomenų, tai paneigiančių, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais – suduodamas du kartus smÅ«gius ranka nukentėjusiajam į veidÄ bei suduodamas metaliniu strypu nukentėjusiajam į kairę rankÄ , tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais kaktos – smilkinio srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, bei poodine kraujosruva kairiame žaste.

Savo ruožtu atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, kiek tai susiję su odos nubrozdinimais sprando – nugaros srityje, kaip matyti, jis negalėjo nurodyti, kokiu momentu bei kokiais veiksmais jie galėjo būti padaryti, be kita ko, neatmesdamas galimybės, jog jie galėjo būti padaryti ir ne šio įvykio metu, dėl ko nepripažintina, kad neabejotinais įrodymais įrodyta, kad pastarasis sužalojimas galėjo būti padarytas aktualaus įvykio metu. Kiek tai susiję su kaltinamajam inkriminuotais veiksmais, nurodyta ir tai, kad kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, grasino nukentėjusiajam fiziniu susidorojimu.

Pastarosios aplinkybės, teismo vertinimu, jau minėtais duomenimis irgi visiškai įrodytos, o būtent – nukentėjusiojo parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuota informacija leidžia spręsti, kad ir pastaroji aplinkybė yra įrodyta., Taigi atsižvelgiant į visus jau minėtus argumentus, susijusius su byloje surinktų duomenų vertinimu, pripažintina, kad šiuo atveju patikimais ir pakankamais įrodymais įrodyta, kad J. D. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 20.30 val., apžvalgos aikštelėje, esančioje netoli gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius, grasino M.

D. fiziniu susidorojimu, 2 (du) kartus kumščiu sudavė M. D. į veido sritį, metaliniu strypu 1 (vienÄ ) kartÄ sudavė pastarajam į kaktos – smilkinio, kairės rankos sritis, padarydamas nukentėjusiajam M. D. odos nubrozdinimus kaktos – smilkinio srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, sprando – nugaros srityje, poodinę kraujosruvÄ kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei po to metaliniu strypu daužė ir tokiu bÅ«du sugadino (iÅ¡daužė, įlenkė, suplėšė) automobilio „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinius žibintus, kurių bendra vertė – 242 eurai, galinį žibintÄ , kurio vertė – 60,50 eurų, 4 (keturis) Å¡oninius stiklus, galinį stiklÄ , galinį keleivio pusės maÅ¾Ä jį stiklÄ , kurių bendra vertė – 145,20 eurų, variklio dangtį, kurio vertė – 181,50 eurų, bagažinės palangę, kurios vertė – 36,30 eurų, durų juostÄ , kurios vertė – 36,30 eurų, bagažinės dangtį, tokiu bÅ«du sugadindamas svetimÄ bendros 701,80 eurų vertės M.

D. priklausantį turtÄ . Vertinant Å¡iuos kaltinamojo veiksmus jų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį aspektu, pripažintina, kad jie atitinka Å¡io straipsnio dispozicijoje apibrėžtÄ nusikalstamÄ veikÄ , (jos objektyviÄ jÄ pusę), o bÅ«tent – nurodyti veiksmai buvo padaryti vieÅ¡oje vietoje, Å¡ie kaltinamojo J. D. veiksmai akivaizdžiai vertintini kaip įžūlÅ«s bei vandaliÅ¡ki veiksmai (vandaliÅ¡ki – kiek tai susiję su nukentėjusiojo turto sugadinimu panaudojant, be kita ko, įrankį – metalinį strypÄ ).

Be to, teismo vertinimu, nekyla abejonių aktualiu atveju ir dėl to, kad minėtais veiksmais buvo sukeltos įstatymo reikalaujamos pasekmės – jais buvo sutrukdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kÄ patvirtina, be kita ko, ir liudytojų B. T. bei E. M. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad juos minėti veiksmai iÅ¡gÄ sdino ir Å¡okiravo, dėl ko jie kvietė policijÄ (pastebėtina, ne kartÄ skambino, ragindami greičiau atvykti) ir pan. Taigi visi Å¡ie argumentai lemia teismo iÅ¡vadÄ , kad nustatyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymiai J.

D. veikoje. Be to, įvertinus objektyviai nustatytas aplinkybes dėl konkrečiai J. D. įvykdytų veiksmų (jų intensyvumo, kryptingumo ir pan.), teismui nekyla abejonių ir dėl tyčios jo veikoje buvimo, o bÅ«tent, kad jis suvokė savo veiksmų esmę ir pobÅ«dį, jais galimas sukelti pasekmes, bei iÅ¡ esmės jų siekė. Kiek tai susiję su kaltinamojo paaiÅ¡kinimais dėl savo veiksmų, o bÅ«tent – kad jis supyko tiek dėl to, kad, jo manymu, nukentėjusysis (kaip ir kiti nurodytoje vietoje besilankantys asmenys) Å¡iukÅ¡lina, kaip nurodė – galimai platina narkotines medžiagas ir pan., be to, kad nukentėjusysis betarpiÅ¡kai prieÅ¡ minėtus jo (kaltinamojo) veiksmus jam trenkė su teleskopine lazda į veidÄ â€“ prakirto lÅ«pÄ , iÅ¡mušė jam dantis ir pan., dėl ko kaltinamasis supykęs ir nuėjo į namus bei, kaip kad parodė – atsinešęs metalinį strypÄ , juo sudaužė automobilį, pirmiausia pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl kaltinamajam inkriminuotų jau minėtų veiksmų, kurie buvo kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, bei negali bÅ«ti nagrinėjamas klausimas (t. y. ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, nes nagrinėjamas aplinkybes byloje apsprendžia iÅ¡ esmės kaltinamasis aktas ir jame suformuluotas kaltinimas) dėl galimai nukentėjusiojo atliktų smurtinių veiksmų, kaip kad nurodo kaltinamasis, jo atžvilgiu.

Kita vertus, pastarÄ sias aplinkybes (nepasisakant Å¡ioje byloje, ar yra pakankamai duomenų, jas patvirtinančių / paneigiančių, t. y. ar jos įrodytos / neįrodytos ir pan.) vertinant tuo aspektu, ar tai galėtų bÅ«ti traktuojama kaip bÅ«tinosios ginties situacija, teismas Å¡iuo atveju negali daryti tokios iÅ¡vados, įvertinus byloje esančius duomenis, o pirmiausia – vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotÄ informacijÄ , iÅ¡ kurios nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ (ar netgi bet kokias prielaidas) apie grėsusį kaltinamajam pavojingÄ kėsinimÄ si ir pan.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymiai J. D. veikoje, pripažįsta, kad jo kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ yra visiÅ¡kai įrodyta. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų BK 284 straipsnyje numatyta sankcija – vieÅ¡ieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo kaltinamajam J.

D., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas vieÅ¡ajai tvarkai, taip pat padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai bei turtui. Byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys, kaltinamasis žalos (ar jos dalies) nėra atlyginęs. J. D. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, kita vertus – nurodė, kad gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Ir nors Å¡ioje situacijoje pastarosios aplinkybės nevertintinos kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis dėlto ji pripažintina kaip reikÅ¡minga, sprendžiant klausimÄ dėl bausmės jam skyrimo.

Atitinkamus veiksmus J. D. atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taigi pripažintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 9 p. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – jis teistas (t. 1, b. l. 95-100), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 106-111), kaip nurodė, dirbantis. Todėl įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su aktualia nusikalstama veika (jos pavojingumu, pobūdžiu bei aplinkybėmis), kaltinamojo asmenybę, tai, kad, kaip minėta, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, spręstina, kad šiuo atveju tikslinga skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, vertinant, kad būtent šios rūšies bausmė būtų efektyviausia siekiant bausmės tikslų.

Ä® nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant konkretų Å¡ios bausmės dydį, o bÅ«tent, skirtinas laisvės apribojimas 1 metams, skiriant kaltinamajam pareigas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose bei draudimÄ , numatytÄ nurodyto straipsnio 5 dalies 4 punkte. Å iuo atveju vertintina, atsižvelgiant į kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, kad bÅ«tent Å¡ios pareigos bei draudimai, probacijos tarnybai kontroliuojant jų vykdymÄ bausmės atlikimo laikotarpiu, bÅ«tų veiksmingiausi, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, be kita ko, ir nukentėjusiojo interesais.

J. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 6 d., 21.00 val., bei paleistas 2019 m. rugsėjo 7 d., 15.59 val. (t. 1, b. l. 139, 144). Å is laikinojo sulaikymo laikas (1 para) įskaitytinas į bausmę kaip atlikta bausmės dalis, vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant 2 laisvės apribojimo bausmės dienoms. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir kitų klausimų Nukentėjusysis M. D. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (patikslintas - t. 2, b. l. 23-29), kuriuo praÅ¡o priteisti 2 238,50 eurų turtinės žalos ir 2 000 eurų neturtinės žalos iÅ¡ kaltinamojo J.

D.. Nurodoma, kad praÅ¡oma priteisti turtinė žala – tai iÅ¡laidos dėl padarytų automobiliui Subaru Impreza apgadinimų atstatomojo remonto su detalių pakeitimu, darbo apmokėjimu ir privalomaisiais mokesčiais. Dėl neturtinės žalos nurodomi teismų praktikoje pateikiami neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principai bei jų pritaikymas konkrečiose bylose. Nurodoma, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų (kaltų) veiksmų patyrė sveikatos sutrikimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus; jam, kaip asmeniui, kuris yra sveikatingumo ir blaivybės vertybių puoselėtojas, daugelių eilėraščių konkursų prizininkas, kaltinamojo įžeidimai ir visiÅ¡kai nepagrįsta agresija sukėlė milžiniÅ¡kÄ stresÄ ir kÅ«rybines kančias.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

IÅ¡ nukentėjusiojo pateiktų dokumentų dėl jo patirtų iÅ¡laidų apgadinto automobilio sutaisymui matyti, kad, kaip nustatyta Å¡iuo nuosprendžiu – kaltinamojo nusikalstamais veiksmais automobiliui padarytų apgadinimų sutaisymas, o bÅ«tent – detalių, kurias reikėjo pakeisti, ir remonto darbai iÅ¡ viso sudarė 2238,50 eurų sumÄ (t. 1, b. l. 29). Taigi įvertinus, be kita ko, kad nepateikta jokių duomenų, paneigiančių, kad tokio dydžio žala buvo padaryta nukentėjusiajam, teismas sprendžia, kad tokio dydžio nukentėjusiojo patirta turtinė žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo, kadangi akivaizdu, jog Å¡i žala kilo bÅ«tent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sudaužant (apgadinant) nukentėjusiajam priklausantį turtÄ .

Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. BÅ«tina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, o bÅ«tent: neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos, susijusios su kaltinamojo atliktais smurtiniais ir vandaliÅ¡kais veiksmais vieÅ¡oje vietoje, nukreiptais ir į nukentėjusiojo asmenį bei jo turtÄ , kai jam buvo padaryta tiek žala sveikatai (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), tiek ir padaryta pakankamai reikÅ¡minga žala turtui (automobiliui), nukentėjusysis patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes – fizinį skausmÄ , neabejotinai – ir emocinius iÅ¡gyvenimus, baimę, stresÄ , nepatogumus ir pan.

Pažymėtina ir tai, kad atitinkami kaltinamojo nusikalstami veiksmai Å¡iuo atveju buvo itin intensyvÅ«s bei Å¡iurkÅ¡tÅ«s, jam naudojantis, be kita ko, pakankamai pavojingu įrankiu – metaliniu strypu su pritvirtinta metaline plokÅ¡tele. Taigi įvertinus pastarÄ sias aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma atlyginti 2 000 eurų neturtinė žala Å¡iuo atveju laikytina adekvataus dydžio bei proporcinga, dėl ko civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas ir dalyje dėl neturtinės žalos. Nukentėjusysis taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – iÅ¡ viso 1100 eurų.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, įvertinęs Å¡ioje byloje nukentėjusiajam advokato R. Burdos suteiktas teisines paslaugas (be kita ko, paruoÅ¡tÄ patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį), atitinkamus procesinius veiksmus, kuriuos atliekant jis bylÄ nagrinėjant teisme (vykusių teisiamųjų posėdžių, kuriuose jis dalyvavo atstovaudamas nukentėjusįjį, skaičių, trukmę ir pan.), sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos – 1100 eurų, Å¡iuo atveju laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis, todėl jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo.

J. D. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 142-143) - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina. Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, o bÅ«tent, įsiteisėjus nuosprendžiui: metalinį strypÄ su ant jo privirinta metaline plokÅ¡tele, saugomÄ pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimÄ ir 2019 m. rugsėjo 30 d. kvitÄ B serija BBB Nr. 2PK003866 Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (BuivydiÅ¡kių g. 19, Vilnius) (t. 1, b. l. 82, 83) sunaikinti; laikmenas su vaizdo, garso įraÅ¡ais, kaltinamojo pateiktus marÅ¡kinėlius palikti saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 ir 5 dalimis, skirti J. D. pareigas bei draudimus:

1) atlyginti nukentėjusiajam M. D. padarytÄ turtinę žalÄ : per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau nei pusę nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos, o per kitus 5 mėnesius atlyginti likusiÄ turtinės žalos dalį, t. y. visÄ nukentėjusiajam Å¡iuo nuosprendžiu priteistÄ turtinę žalÄ (2 238,50 eurų) atlyginti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 4 d. 3 p.);

2) visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 4 d. 4 p.); 3 visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 48 str. 5 d. 4 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti J. D. 1 (vienÄ ) laikinojo sulaikymo parÄ nuo 2019 m. rugsėjo 6 d., 21.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 7 d., 15.59 val., prilyginant jÄ 2 (dviem) laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. J. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti. Nukentėjusiojo M. D. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ J. D. nukentėjusiojo M. D. naudai 2 238,40 eurus (du tÅ«kstančius du Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 40 centų) turtinės žalos ir 2 000 (du tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos.

Priteisti iÅ¡ J. D. nukentėjusiajam M. D. 1 100 (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ ) eurų bylinėjimo iÅ¡laidų, patirtų dėl advokato teisinės pagalbos jam suteikimo. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) metalinį strypÄ su ant jo privirinta metaline plokÅ¡tele, saugomÄ pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimÄ ir 2019 m. rugsėjo 30 d. kvitÄ B serija BBB Nr. 2PK003866 Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (BuivydiÅ¡kių g. 19, Vilnius) – sunaikinti;

2) laikmenas (DVD-R ir USB laikmenas) su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, kaltinamojo pateiktus marÅ¡kinėlius voke – palikti saugoti byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ingrida Mikužytė