Legislator Case Law & Legislation
00ea67a4-957d-4b4b-aa77-283f283020e7 AI generated

00ea67a4-957d-4b4b-aa77-283f283020e7 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 00ea67a4-957d-4b4b-aa77-283f283020e7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

BenevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovams P. S., R. S., jų atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, atsakovui posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. S. ir P. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės

Legislator headnote

AI generated

00ea67a4-957d-4b4b-aa77-283f283020e7 · Panevėžio apygardos teismas: S. ir P. S. ieÅ¡kinį atsakovams Alfonsui Narbutui, Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Lyduva“, UAB „Swedbank lizingas“, dėl pažeistų teisių gynimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                          Â

Pirmosios instancijos teismo                                       Civilinė byla Nr. 2A-181-544/2010

Teisėja

Birutė Mėlinauskienė                                      Procesinio sprendimo kategorija: 22.4; 29.4;

30.12.2;114.11; 121.18; 121.21;Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

 (S)

                      Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovoÂ

30 Â d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja),

Margaritos Dzelzienės, sekretoriaujant DaivaiÂ

Benevičiūtei, dalyvaujant ieškovams P. S., R. S., jų atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, atsakovui

Alfonsui Narbutui, jo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, viešame teismo

posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. S. ir P. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės

teismo 2009-12-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3498-223/2009 pagal ieškovų

R. S. ir P. S. ieškinį atsakovams Alfonsui Narbutui, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Lyduva“, UAB „Swedbank lizingas“, dėl pažeistų teisių gynimo.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

N U S T A T Ė:

IeÅ¡kovai prašė pripažinti, kad atsakovai Alfonsas Narbutas, įrengdamas ginčo keliÄ , ir Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracija, sudariusi sÄ lygas įrengti ginčo keliÄ , pažeidė ieÅ¡kovų, 7,09 ha žemės sklypo Nr. 178-1/11, unikalus Nr. 6604-0011-0037, esančio Vynupės kaime, Panevėžio rajone, savininkų nuosavybės teises ir įpareigoti atsakovus paÅ¡alinti žemės sklypo valdymo pažeidimus, atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį: savo lėšomis panaikinti savavaliÅ¡kai per ieÅ¡kovų žemės sklypÄ Ä¯rengtÄ keliÄ , nukasti ir iÅ¡vežti supiltÄ kelio dangÄ , rekultivuoti (atnaujinti) kelio danga užpiltÄ Å¾emę ir atsodinti kelio vietoje augusius medžius pagal ieÅ¡kovo miÅ¡ko užsodinimo projektÄ per teismo nustatytÄ terminÄ (per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Atsakovams nepanaikinus per ieÅ¡kovų žemės sklypÄ Ä¯rengto kelio ir neatstačius ieÅ¡kovų žemės sklypo į buvusiÄ padėtį per teismo nustatytÄ terminÄ , suteikti ieÅ¡kovams teisę Å¡iuos darbus atlikti savo lėšomis iÅ¡ieÅ¡kant solidariai iÅ¡ atsakovų turėtas iÅ¡laidas. Nurodė, kad žemės sklypÄ Ä¯sigijo 1998 metais, o 2007 metais buvo įrengtas ginčo kelias. Ginčo keliÄ , kuris eina per ieÅ¡kovų žemės sklypÄ ir yra Å¡alia UAB „Swedbank lizingas“ sklypo, įrengė atsakovas. Nurodė, kad tai pažeidžia ieÅ¡kovų teises, nes kelias nutiestas per jų žemės sklypÄ užpylus jų pagal paruoÅ¡tÄ projektÄ pasodintus medžius. UAB „Girios tyla“ raÅ¡tas, Kadastro žemėlapio iÅ¡trauka, įregistruoto plano, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys įrodo, kad kelias įrengtas  bÅ«tent ieÅ¡kovų žemės sklype ir po to, kai buvo apželdintas ieÅ¡kovų žemės sklypas. Pagal Kelių įstatymÄ kelias turi bÅ«ti projektuojamas, atliekami tiesimo darbai, o po to kelias įregistruojamas į Kelių bankÄ .

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-12-07 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovė R. S. yra miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 6604/0011:37, turinčio 7,09 ha ploto ir apsodinto mišku, o atsakovas

A.Narbutas yra žemės sklypo, unikalus Nr. 6604-0011-0015, turinčio 7,08 ha, esančių  Vynupės kaime, Panevėžio raj., savininkai.  Ieškovės  sklype miškas įveistas gavus Panevėžio rajono

žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2004-07-07 iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr.2 įveisti miÅ¡kÄ ne miÅ¡ko žemėje ir  nustatyta tvarka

patvirtintÄ miÅ¡ko želdinimo projektÄ . IeÅ¡kovai  teigia, kad atsakovas pažeidė jų nuosavybės

teises, nes savavaliÅ¡kai per jų žemės sklypÄ nutiesė keliukÄ . Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovai įrodymų Å¡iuo klausimu nepateikė, o jų teiginį paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Visų pirma, tai Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2000-03-21 įsakymas Nr.416ž, kuriuo patvirtintas Bernatonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas bei jame suformuotos žemės sklypų ribos, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti kelias, kurį Å¡ioje byloje ginčija ieÅ¡kovai.

Todėl teismas sprendė, jog atsakovas ginčo keliÄ Ä¯rengė ne savavaliÅ¡kai, o remdamasis Panevėžio AVA įsakymu ir jo veiksmus laikyti savavaliÅ¡kais nėra pagrindo. Be to, įvažiavimui, jeigu jis ir bÅ«tų savavaliÅ¡ka statyba ne atsakovų žemėje, dar nėra teisinio pagrindo praÅ¡omiems veiksmams, nes savavaliÅ¡kos statybos faktas turi bÅ«ti konstatuojamas statybos priežiÅ«rÄ kontroliuojančių institucijų, po to tiekiami nurodymai statytojui, o Å¡iam jų nevykdant, tokios statybos teisinių pasekmių klausimai galėtų bÅ«ti sprendžiami teisme.

SavavaliÅ¡kos statybos faktas tinkama forma neužfiksuotas, todėl paskesni veiksmai dėl įpareigojimo iÅ¡ardyti keliÄ ir Å¡alinti galimai savavaliÅ¡kos statybos pasekmes teisme dar negali bÅ«ti svarstomi, nes nesilaikyta ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedÅ«ros. Savo teiginiams pagrįsti ieÅ¡kovai vadovaujasi UAB “Girios tyla” raÅ¡tu, Gamtos apsaugos departamento patikrinimo aktu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tačiau teismas sprendė, jog Å¡ie įrodymai nėra pakankami konstatuoti tÄ faktÄ , kad ginčo kelias eina per ieÅ¡kovų žemės sklypÄ .

Teiginio, jog įvažiavimas įrengtas jau įveisto miÅ¡ko vietoje, nepatvirtina nei Privačios miÅ¡ko valdos miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos patikrinimo aktas, nei UAB “Girios tyla“ praneÅ¡imas, nes pirmasis tik konstatuoja vėžių, akmenų ir pan. buvimÄ Å¡alia sodinukų, o antrasis nepakankamas tokiai iÅ¡vadai, nes suraÅ¡ytas bylos proceso teisme metu 2008 m. sausio mėnesį, o ne iÅ¡ karto 2007 m. rudenį Å¡iÄ aplinkybę užfiksavus. Å ie dokumentai nepaneigia aplinkybės, kad ginčo įvažiavimas yra Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2000-03-21 įsakymu Nr.416ž patvirtinto Bernatonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtintų suprojektuotų kelių sÄ raÅ¡e. IeÅ¡kovės žemės sklypo geodeziniai matavimai iki Å¡iol nepadaryti, todėl sklypo ribos nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kios ir gali kisti.

Byloje įrodyta, kad buvusios žemės sklypo savininkės A. K. sutikimu

ginčo kelias buvo suprojektuotas ir įrengtas jos žemės sklype.  Jos sklypo savininku tapus UAB “Swedbank

lizingas”, buvo atlikti sklypo geodeziniai matavimai. Kadangi Å¡alia buvo laisvos valstybinės žemės, tai UAB “Swedbank lizingas” žemės sklypas buvo “patrauktas” į pietų pusę, ir ginčo žemės sklypas liko laisvoje valstybinėje žemėje. Aplinkybė, kad buvo “patrauktas” minėtas žemės sklypas, neduoda pagrindo teigti, kad ginčo keliukas dėl to liko R. S. žemės sklype, nes jos sklypo ribos nebuvo tikslinamos. Tai patvirtina Panevėžio AVA 2008-07-01 raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad ginčo kelias į R. S. žemės sklypÄ nepatenka. IÅ¡ 2008-06-27 patikrinimo protokolo teismas nustatė, jog patikrinus vietoje, nustatyta, kad 4 m. pločio kelias nepatenka į UAB “Swedbank lizingas”

žemės sklypÄ , nes jis sklypas yra perstumtas pietų kryptimi ir nepatenka į R. S. žemės sklypÄ , o komisija siÅ«lo šį keliÄ priskirti

bendro naudojimo keliui. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, kurie sutampa tarpusavyje. Todėl teismas nusprendė, kad nėra jokio pagrindo abejoti minėtos komisijos, tikrinusios padėtį vietoje, iÅ¡vadomis gautomis pirminius dokumentus sugretinus su žemės reformos žemėtvarkos projekto bylos duomenimis ir iÅ¡vadomis. Komisija veikė įgaliojimų ribose, galėjo tokias iÅ¡vadas teikti, jos iÅ¡dėstytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose ir nepaneigtos kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Todėl teismas sprendė, jog patikrinimo protokole konstatuotas faktas bei padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos. Å ios komisijos iÅ¡vadų pagrindu Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui pavesta parengti keliu užimtos žemės priskyrimo valstybinei žemei bendro naudojimo kelių kategorijai projektÄ .

 Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti. IeÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, nes teismas neteisingai pritaikė procesines teisės normas ir pažeidė materialinės teisės normas. LR Kelių įstatymo 2 str. 3 d. numato, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybei, juridiniams ar fiziniams asmenims. Teismo posėdžio metu iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad kelias niekam nepriklauso, neaiÅ¡ku, koks jis yra ir yra įrengtas savavaliÅ¡kai. Tai įrodo 2007-12-12 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros skyriaus raÅ¡tas Nr. SA1-376, kuriame konstatuota, kad architektÅ«ros skyrius nėra iÅ¡davęs ieÅ¡kovui leidimo tiesti kelio. Nutiesti keliai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Ginčijamo kelio VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio skyrius neprojektavo, nedavė leidimo jį tiesti. Jo vadovas J. PuniÅ¡kis  parodė, kad ginčijamÄ keliÄ buvo suprojektavęs, tačiau tai paneigia 2008-02-15 raÅ¡tas Nr. 15/01-24, kuriame nurodoma, kad Bernatonių kadastro vietovėje Vynupės kaime per sklypus Nr. 18, 163, 178-1 nėra pažymėto vientiso bendro naudojimo kelio į apvažiavimÄ VIA Baltika. Dėl Å¡io svarbaus įrodymo teismas nepasisakė, nors jis paneigia liudytojo PuniÅ¡kio parodymus, kuriais rėmėsi teismas.  Nurodė, kad Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž patvirtintas Bernatonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas nėra ginčijamo kelio suprojektavimas ir patvirtinimas,

jame nepažymėtas kelias iki atsakovo sklypo. 1998-06-25 ieškovų įsigytame 7,09 ha žemės sklype jokių servitutų

nustatyta, o privažiavimas prie žemės sklypo bei prie atsakovo žemės sklypo ir buvo numatytas tik iÅ¡ Klevečkinės kaimo 6 m pločio keliu. Ginčijamas kelias nutiestas per ieÅ¡kovų pagal projektÄ ir leidimÄ pasodintus medelius, kÄ patvirtina UAB „Girios tyla“ 2008-01-04 praneÅ¡imas, 2007-11-05 privačios miÅ¡ko valdos miÅ¡ko bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos patikrinimo aktas Nr. 313; 2007-12-12 Bernatonių ŽŪB pareiÅ¡kimas ir antstolio Sauliaus Ramanausko faktinių aplinkybių konstatavimo 2007-12-21 protokolas, kuriuos nepagrįstai atmetė teismas. Mano, jog teismas privalėjo vadovautis ne liudytojų ir atsakovų parodymais, o VÄ® „Registrų centras“ pažymos „Apie gretimų žemės sklypų

savininkus“ Nr. (1.19/2030/09)S-10608, kadastro žemėlapio ištraukos  duomenimis apie tai, kad ieškovų žemės sklypas

ginčo kelio pusėje ribojasi su UAB „Swedbank lizingas“ žemės sklypu, kuris, neva, „pasislinko“ į pietų pusę ir ginčo kelias tapo valstybinės žemės sklypu, nes jokio valstybinio žemės sklypo nėra. 2007-09-25 Panevėžio apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. Ž-3914 yra patvirtintas ieÅ¡kovų 7,09 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas Nr. 178—1/11 kadastro Nr. 6604/0011:0037, leista pakeisti Å¡io žemės sklypo paskirtį į miÅ¡kų Å«kio paskirtį ir pakeistos Bernatonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane žemės sklypų Nr. 178-1/11 (kadastro Nr. 6604/0011:0037) ir Nr. 178-2/11 (kadastro Nr. 6604/0011:38) ribos. Å is Panevėžio apskrities virÅ¡ininko įsakymas pakeitė Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž patvirtintÄ Bernatonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , todėl teismas negalėjo vadovautis jau negaliojančiu Bernatonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2008-06-27 Žemės sklypų Panevėžio rajono savivaldybės Bernatonių kadastro vietovės Vynupės kaime ribų bei kelio dislokavimo vietos patikrinimo protokolu. Jame raÅ¡oma, kad 4 m. pločio kelias, buvęs ieÅ¡kovų žemės sklype, po kadastrinių matavimų jau nepatenka į šį žemės sklypÄ , nes žemės sklypo kraÅ¡tinė 3-2 perstumta pietų kryptimi bei kad kelias nepatenka  ir į žemės sklypÄ Nr. 163 bei į Nr. 178-1, dėl ko komisija siÅ«lo šį keliÄ priskirti bendro naudojimo keliui. Komisija jokių kadastrinių (geodezinių) matavimų neatliko, o tam atlikti ir teisės neturi, todėl vien dėl to komisijos iÅ¡vada nepagrįsta. Komisija be pagrindo konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovų ir UAB „Swedbank lizingas“ privačių

besiribojančių žemės sklypų atsirado 4 metrų pločio niekieno žemės ruožas ir būtent

ten, kur atsakovas savavaliÅ¡kai neteisėtai per ieÅ¡kovų sodinukus nusitiesė keliÄ privažiuoti tik prie savo sklypo. Liudytoja D. R. teismo posėdyje nurodė, kad Å¡alių žemės sklypų linijÄ matavo rulete nuo vidurio upės per perlaidÄ iki kito riboženklio, kurių buvo du, o ginčo linijos, t. y. ieÅ¡kovų ir UAB „Swedbank lizingas“ žemės sklypų linijos pamatuoti negalėjo, nes nebuvo riboženklių. Žemės sklypo ribų matuoti nuo vidurio upės negalima, kÄ patvirtino Panevėžio AVA atstovė. Komisijos protokolas nepasiraÅ¡ytas visų komisijos narių, todėl neaiÅ¡ku ar su protokolo iÅ¡vada visi jie sutiko. Nepagrįstais vertina ieÅ¡kinio atmetimo argumentus, kad nėra užfiksuotas savavaliÅ¡kos statybos faktas. Atsakovas pažeidė ieÅ¡kovų žemės sklypo nuosavybės teises, todėl CK 4.98 str. pagrindu turi teisę reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. IeÅ¡kovų valdymo teisės turi bÅ«ti apgintos atkuriant buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas  praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad keliÄ nutiesė ne savavaliÅ¡kai, nes jau minėtu Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž buvo suprojektuotas ir patvirtintas 4 m pločio bendro naudojimo kelias nuo kelio A2-1 iki žemės sklypo Nr. 178-3 priklausančio jam. Šį faktÄ patvirtina suprojektuotų kelių sÄ raÅ¡as, Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008-07-01 raÅ¡tas Nr. 20-2360-(1.38)-60. Kelias yra bendro naudojimo, juo naudojasi ir kiti kaimo žmonės. Jis Å¡iuo keliu patenka į savo žemės sklypÄ , nes kelias, ėjęs į pietų pusę, buvo panaikintas ieÅ¡kovo pastangomis tuo pagrindu, kad jis ėjo per jo uoÅ¡vio Petro Narbuto žemės sklypÄ Nr.

42. Jo žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu Nr. 163, priklausančiu UAB „Swedbank lizingas“, ir su žemės sklypu Nr. 178-1, priklausančiu ieÅ¡kovei. Panevėžio AVA žemės tvarkymo departamento žemės sklypų, esančių Panevėžio rajono savivaldybės Bernatonių kadastro vietovės Vynupės kaime, ribų bei kelių dislokacijos vietos patikrinimo 2008-06-27 protokolo pagrindu nustatyta, kad ginčo kelias nepatenka nei į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ Nr. 178-1, nei į žemės sklypÄ Nr. 163.

Komisija 2008-06-27 konstatavo, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo Nr. 178-1 ir žemės sklypo Nr. 163 savininkas UAB „Swedbank lizingas“, linijų ilgis abrise ir kadastrinių (geodezinių) matavimų plane nesutampa, o sklypo Nr. 163 riboženklis nesutampa su gretimų sklypų bendru riboženkliu. Keturių metrų pločio kelias, buvęs žemės sklype Nr. 163 po kadastrinių (geodezinių) matavimų į šį žemės sklypÄ , į žemės sklypÄ Nr. 178-1 nepatenka, todėl komisija pasiÅ«lė šį keliÄ priskirti bendro naudojimo keliui.

Panevėžio AVA 2007-12-05 raÅ¡tu Nr. 20-3894-11.38/-60 pranešė ieÅ¡kovei, kad jos praÅ¡ymÄ dėl nutiesto ginčo kelio iÅ¡nagrinėjo komisija, kuri 2007-11-19 nuvyko į vietÄ ir apžiÅ«rėjo jos žemės sklypo Nr. 178-1 ribas ir nutiestÄ keliÄ iki atsakovo ir konstatavo, kad ieÅ¡kovė 2007-08-21 pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 99 ir sutiko su esamu ginčo keliu. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2009-04-08 raÅ¡tu Nr. 20-1070-(1.38)-60 nurodyta, kad UAB „Swedbank lizingas“, nusipirkusi iÅ¡ savininkės žemės sklypÄ Nr. 163, užsisakė detalųjį planÄ dėl Å¡io žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo, atliko kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti suformuojant sklypo ribas iki kelio ribos, o ne iki ieÅ¡kovės žemės sklypo Nr. 178-1 ribos.

Naujai suformuoti žemės sklypai patvirtinti Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž patvirtintame Bernatonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo 2009-02-17 raÅ¡to Nr. 15/01-46 duomenimis nustatyta, kad komisija dėl Panevėžio rajono savivaldybėje Bernatonių kadastro vietovėje Vynupės kaime žemės sklypų ribų patikslinimo nustatė, jog esantis keturių metrų pločio kelias nepatenka nei į žemės sklypÄ Nr. 163, nei į žemės sklypÄ Nr. 178-1, todėl Å¡is kelias bus apskaitomas kaip bendro naudojimo.

Panevėžio apskrities viršininko įsakymai, sudarytų komisijų sprendimai ir išvados įstatymų numatytų terminų tvarka nenuginčyti, todėl  ieškovų reikalavimai neteisėti ir nepagrįsti. Kelių įstatyme ar žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje, patvirtintoje LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, nėra reikalavimo derinti kelius su architektūros skyriumi,  o keliai

projektuojami patvirtintais teritorijų planavimo normatyviniais dokumentais.  Ginčo kelias suprojektuotas, patvirtintas ir įrengtas

vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo nuostatais, Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos Bernatonių kadastro vietovėje“.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Panevėžio AVA praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 24, 32,

35.1 punktų nuostatomis, ginčijamo kelio trasa, besiribojanti su ieškovų valdomu žemės sklypu, kadastro Nr. 6604/0011:37, yra suprojektuota ir patvirtinta Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos Bernatonių kadastrinėje vietovėje“. Parengtas Bernatonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas 2000-03-10 suderintas su Panevėžio rajono vyriausiuoju architektu, taip pat suprojektuotas 4 m. pločio vietinės reikšmės kelias Nr.1, einantis nuo aplinkkelio A2-1 iki žemės sklypo Nr. 178-1.

Žemėtvarkos projektas  yra ne kelio statybos projektas ir jame numatoma tik kelio trasos vieta. VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialas 2009-11-20 raÅ¡tu Nr. PŽ5-406 paneigia savo 2008-02-15 raÅ¡tÄ Nr. 15/01-24, kad ginčijamas kelias nebuvo suprojektuotas. Atliekant gretimo žemės sklypo Nr. 163, priklausančio UAB „Swedbank lizingas“ kadastrinius matavimus, buvo nustatytas virÅ¡plotis, todėl bendsrovė galėjo pasirinkti, kuriÄ Å¾emės sklypo ribÄ galima pakeisti.

Kadangi šiame žemės sklype buvo numatytas 4 m. pločio kelias žemės sklypas, savininkas atsisakė būtent jo. Todėl apeliantai nepagrįstai teigia, jog byloje neįrodyta, kad UAB „Swedbank lizingas“ žemės sklypas buvo patrauktas į pietų pusę ir ginčo kelias tapo valstybinės žemės sklypu. Teismas galėjo naudotis Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos Bernatonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž, kadangi 2007-09-25 įsakymu Nr. Ž-3914 pakeista tik žemės sklypų Nr. 178-1 ir Nr. 178-2, priklausančių ieškovei R.

S. riba, nes perskaičiavus žemės sklypų plotus, viename žemės sklype buvo nustatytas viršplotis, kitame – trūkumas; išorinės abiejų žemės sklypų ribos nesikeitė. Teismas pagrįstai rėmėsi Panevėžio apskrities viršininko 2008-06-11 įsakymu Nr. V-312 sudarytos komisijos ribų bei kelio dislokacijos vietos patikrinimo protokolu. Tikrinimo metu matavimai atlikti profesionaliai, t. y., jei žemės sklypo riba nustatyta upelio viduriu, o tikrinamo žemės sklypo kraštinės pradžioje yra įrengta pralaida per upelį, tuomet kraštinės ilgis pradedamas matuoti stovint ant pralaidos upelio viduryje.

Pamatavus šios kraštinės linijos (A. Narbuto žemės sklypo ir R. S. žemės sklypo) ilgį tapo akivaizdu, kad ginčijamas kelias nėra ieškovės R. S. žemės sklype.

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK

329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad šalys yra gretimų sklypų savininkai: atsakovas Alfonsas Narbutas yra žemės ūkio paskirties žemės

sklypo, unikalus Nr. 6604-00110015, turinčio 7,08 ploto, o atsakovė R. S. yra miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 6604/0011:37,

turinčio 7,09 ha

ploto, esančių Vynupės kaime, Panevėžio rÄ j., savininkai (1 t., b. 1.18-149, 2 t., b. l. 27-28). Å alių žemės sklypų kadastriniai duomenys

įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 1998-06-09 įsakymu Nr. 551ž. IÅ¡ 1998-06-25 pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovės R. S. įgyto žemės sklypo 5 ha yra apsodinti miÅ¡ku pagal 2004-10-25 dienÄ patvirtintÄ projektÄ , Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2004-07-07 iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. 2, 2004-10-25

miÅ¡ko želdinimo projektÄ . Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2007-09-25 įsakymu buvo pakeista minėto žemės sklypo pagrindinė

tikslinė  naudojimo paskirtis iš žemės

ūkio į miškų ūkio paskirtį (1 t., b. l. 175, 190-191, 2 t., b. 1. 30-33).  Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-19 nutartimi nustatyta, kad atstumas tarp kraÅ¡tinių medelių ieÅ¡kovų žemės sklype ir atsakovo Alfonso Narbuto sklypo ribos sudaro apie 1,5 - 2 metrus (1 t., b. l. 16). IeÅ¡kovai į savo sklypÄ patenka keliu, einančiu nuo Klevečkynės kaimo pusės, o  atsakovas - jo paties 2006-2007 metais įrengtu keliu, einančiu nuo Panevėžio apvažiavimo pusės. Kaip teisingai nurodo apeliantai, VÄ® „Registrų centras“ pažymoje „Apie gretimų žemės sklypų savininkus“ Nr. 1.19/2030/09)S-10608, kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje yra duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovų žemės sklypas ginčo kelio pusėje ribojasi su UAB „Swedbank lizingas“ žemės sklypu.  Tačiau Å¡ie faktiniai duomenys buvo pažymos iÅ¡davimo metu, o vėliau jie pakito. 2007-12-12 raÅ¡te Nr. SA1-376 Panevėžio rajono savivaldybės administracija patvirtina, kad atsakovui neiÅ¡duotas leidimas tiesti keliÄ . Tačiau, vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (patvirtinta Žemės ir miÅ¡kų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207) 24, 32, 35.1 punktų nuostatomis, ginčijamo kelio trasa suprojektuota ir patvirtinta Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Panevėžio rajono Panevėžio seniÅ«nijos Bernatonių kadastrinėje vietovėje“. PrieÅ¡ patvirtinimÄ Å¡ios vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto

visi sprendiniai 2000-03-10 buvo suderinti nustatyta tvarka, taip pat atsakovo A.Narbuto prašymu suprojektuotas 4 m. pločio 0,28 ha vietinės reikšmės

kelias Nr. 1, einantis nuo aplinkkelio A2-1 iki žemės sklypo Nr. 178-1, nuo kelio Vynupė - Uta pagal miÅ¡kÄ ir A. K. (Å¡iuo metu -

savininkas UAB „Hansa lizingas“) žemės sklypo Nr. 163 Å¡iaurinėje ir Å¡iaurės vakarinėje dalyje prie ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, unikalus Nr. 6604/0011:37 (2 t., b. l. 88-91). Nors servitutai nenustatyti ir atsakovui oficialus leidimas tiesti keliÄ ar įrengti kitokius inžinierinius įrenginius neiÅ¡duotas (2 t., b. l. 40), Panevėžio AVA konstatavo, jog kelias Nr. l nuo A2-1 iki sklypo Nr. l78-1, unikalus Nr. 6604/0011:37, kurio plotis 4 m., plotas - 0,28 ha, yra valstybės žemės sklype, kuris nėra tinkamai įteisintas ir pripažino atsakovo teisę įrengti ginčijamÄ keliÄ patekimui į jo sklypÄ 178-3. Panevėžio AVA žemės tvarkymo departamento 2000-10-12 dienosÂ

protokolu (2 t., b. l. 73) konstatuota, kad kelias suprojektuotas atsakovo 1999 m. gegužės mėn. prašymu

sutikus gretimų žemių savininkams. Byloje įrodyta, kad buvusios žemės sklypo savininkės A. K. sutikimu ginčo kelias buvo

suprojektuotas ir įrengtas jos žemės sklype. Tai paneigia apeliantų argumentus, kad atsakovas ginčo keliukÄ

įsirengė savavališkai (CPK 178 str.). 2007-09-10 Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino

sklypo Nr. 163, priklausančio UAB „Hansa lizingui“, naudojamo UAB „Lyduva“, ribų paženklinimo - parodymo

aktÄ ir planÄ , su kuriais sutiko Å¡alys. Vėliau po patikrinimo ir tyrimo Panevėžio AVA 2008-07-01 raÅ¡tu nurodė, kad patikrinusi riboženklius komisija, dalyvaujant žemės sklypų savininkams, nustatė, kad ginčo kelias nebepatenka nei į ieÅ¡kovų, nei į UAB „Hansa lizingas“ žemės sklypÄ , nors 2006-06-15 dienos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte  tuomet nebuvo nurodyta, kad Å¡is sklypas ribojasi su valstybės žeme.

Apeliacinio skundo argumentas, kad 2008-02-15 VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio skyriaus raÅ¡te Nr. 15/01-24 buvo nurodyta, jog Bernatonių kadastro vietovėje Vynupės kaime per sklypus Nr. 18, 163, 178-1 nėra pažymėto vientiso bendro naudojimo kelio į apvažiavimÄ VIA Baltika, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, nes kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas yra ne kelio statybos projektas ir jame numatoma tik kelio trasos vieta. VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialas 2009-11-20 raÅ¡tu Nr. PŽ5-406 paneigti minėto 2008-02-15 raÅ¡to duomenys apie tai, kad ginčijamas kelias nebuvo suprojektuotas. Atliekant gretimo žemės sklypo Nr. 163, kadastro Nr. 6604/0011:34, priklausančio UAB „Swedbank lizingas“ kadastrinius matavimus buvo nustatytas virÅ¡plotis. Å is

žemės savininkas pasirinko pakeisti tÄ Å¾emės sklypo ribÄ , kur buvo numatytas 4 m. pločio kelias. Teisėjų

kolegijos nuomone, teismas  pagrįstai ir teisėtai naudojosi Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos Bernatonių kadastro vietovės Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. 416ž patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu, kadangi 2007-09-25 įsakymu Nr. Ž-3914 buvo pakeista tik žemės sklypų Nr. 178-1 ir Nr. 178-2, priklausančių ieškovei, riba, nes, perskaičiavus žemės sklypų plotus, viename žemės sklype buvo nustatytas viršplotis, kitame – trūkumas, o išorinė abiejų žemės sklypų ribos nesikeitė. Teismas pagrįstai  vadovavosi ir Panevėžio apskrities viršininko 2008-06-11 įsakymu Nr. V-312 sudarytos komisijos 2008-06-27 Žemės sklypų, esančių Panevėžio rajono savivaldybės Bernatonių kadastro vietovės Vynupės kaime, ribų bei kelio dislokavimo vietos patikrinimo protokolo duomenimis, kuriais, atlikus profesionalius pamatavimus, buvo nustatyta, kad ginčijamas kelias nėra ieškovės žemės sklype. Todėl apeliantai neturi teisinio pagrindo CK 4.98 str. pagrindu reikalauti pašalinti bet kuriuos jų teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu teismo išvadų pagrįstumo  ir teisėtumo nepaneigia.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai teigia, jog įrodė, kad ginčo kelias nutiestas per R. S. žemės sklypÄ , nes tai patvirtina UAB “Girios tyla” raÅ¡tas, Privačios miÅ¡ko valdos miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos patikrinimo aktas bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. IeÅ¡kovės R. S. žemės sklypo geodeziniai

matavimai iki šiol nepadaryti, todėl sklypo ribos nėra  tikslios. Po to, kai  A. K. žemės sklypo savininkui

tapo UAB “Swedbank lizingas”, buvo atlikti sklypo geodeziniai matavimai, todėl Å¡io sklypo ribos nustatytos tikslesnių ir patikimesnių faktinių duomenų pagrindu nei ieÅ¡kovų. Kadangi Å¡alia buvo laisvos valstybinės žemės, tai UAB “Swedbank lizingas” žemės sklypo riba buvo patraukta į pietų pusę ir minėtasis 4 m. pločio kelias nebepateko nei į UAB “Swedbank lizingas”, nei į ieÅ¡kovės žemės sklypų ribas. Tokiu bÅ«du ginčo kelias liko laisvoje valstybinėje žemėje, ir vien jo buvimas Å¡alia ieÅ¡kovės žemės sklypo ieÅ¡kovų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Šį faktÄ patvirtina Panevėžio AVA 2008-07-01 raÅ¡te nurodyti faktiniai duomenys, liudytojų parodymai, kurie sutampa tarpusavyje bei su kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo abejoti tikrinusios padėtį vietoje kompetentingos komisijos iÅ¡vadomis, kurios padarytos palyginus pirminius dokumentus su žemės reformos žemėtvarkos projekto bylos duomenimis ir iÅ¡vadomis, kurios yra oficialÅ«s įrodymai, nepaneigti kitais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.).  Šios komisijos iÅ¡vadų pagrindu Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui pavesta parengti keliu užimtos žemės priskyrimo valstybinei žemei bendro naudojimo kelių kategorijai projektÄ .

Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas. Ä®statyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos

dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio

ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjamo dalyko faktams konstatuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis  priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis,

priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Kadangi teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantų į valstybės pajamas priteisiamos išlaidos,

susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje 14 Lt (3  t., b. l. 32, 174, CPK 88 str. 3 p., 96 str.).

Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-12 teismo sprendimo dalis atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-19 nutartimi yra panaikinta pagal ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ dėl absoliutaus teismo

sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p., tai apeliantams R.ir P. S. grÄ Å¾intinas už minėtÄ apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis

mokestis 127,30 Lt (CPK 87 str. 1 d. 7 p., 3 t., 2 t., b. l. 217-225, 6, 40-47).  Atsakovui yra suteikta 50 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje, kurios sudaro 120 Lt. Kadangi  ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, šios išlaidos priteisiamos iš  ieškovų į valstybės pajamas (CPK 96 str., 99 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPKÂ

326 str. 1 p., Â

NUTARIA:

          Â

  Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

           Priteisti iš R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir

P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po

7 (septynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir po 60 (šešiasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti į valstybės pajamas.

 GrÄ Å¾inti R. S. ir P. S. 127 (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt septynis) Lt 30 ct už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio (sumokėta 2009-01-12, mokėtoja R. S.).

Teisėjų kolegija:                                                                     Birutė Jonaitienė

                                                                                          Â

   Ramunė Čeknienė

Margarita Dzelzienė