2017-12-20 Nr. AB-24129-3-64-3-00238-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4015-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00238-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių TI nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir laikomas pažeidžiant kalinimo sąlygas. Kamerose, kur buvo laikomas su dar 2–4 suimtaisiais, jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Tokiose kamerose reikėjo didžiąją dienos dalį sėdėti ar gulėti, kas ilgainiui sukėlė fizinę kančią, psichologinę įtampą, kilo ginčai ir konfliktai. Jo sveikatai buvo sukelta reali grėsmė, kadangi į kamerą buvo patalpintas asmuo, kuriam buvo įtarta, jog jis serga tuberkulioze, ir jis, atvykęs į kamerą, sakė, kad serga. Kamerose buvo nepakankamas apšvietimas, neįrengta kamerų ventiliacija, ji galima tik per langus, didelė santykinė oro drėgmė, ant sienų pelėsis, sanitarinis mazgas neizoliuotas nuo kameros, tad sklido smarvė. Atvykus į Šiaulių TI ar iš jo išvykstant, jis buvo talpinamas į trumpalaikio sulaikymo kameras, po 8–10 asmenų, kameros be ventiliacijos, įrengtos rūsyje, žiemą šaltos, be langų, sienos padengtos aštriabriauniu tinku, dulkėtos, sanitarinis mazgas neatskirtas, vandens čiaupas virš sanitarinio mazgo, drėgna. Kratos atliekamos šaltoje, purvinoje patalpoje, esant žemai temperatūrai, skersvėjui, rūbai dedami į nešvarias dėžes, po to asmenys vedami į paskirstymo kameras, kur taip pat drėgna, šalta, sanitarinis mazgas neatskirtas, sienos nelygios. Prieš pareiškėją buvo naudojamas psichologinis smurtas, verčiant laikytis dienotvarkės. Dėl to jis patyrė fizinius nepatogumus, dvasinius, emocinius išgyvenimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašė už laikotarpį, praleistą Šiaulių TI, priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 81–88) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kaip matyti iš Šiaulių TI Įskaitos skyriaus pažymos „Dėl M. J.“, pareiškėjas į Šiaulių TI etapuotas 2016 m. liepos 22 d. ir įstaigoje laikytas iki 2017 m. sausio 31 d. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 99, 62, 87, kameroje būdavo 1–4 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 4,06 kv. m iki 19,6 kv. m gyvenamojo ploto. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebuvo gyvenamojoje kameroje.

5. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose nebuvo atliktas sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Kamera Nr. 87 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. buvo suremontuota, nuvalytas pelėsis, ji išdažyta. Kiekvienoje kameroje buvo inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, organizuojamas kalinių užimtumas. Trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kameros nelaikomos gyvenamosiomis kameromis, tad joms nėra taikomos higienos normos, kurios taikomos gyvenamosioms kameroms. 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. šios kameros buvo išdažytos, sanitariniai mazgai atitverti. Nuo kitų kalinių atskirai laikomi asmenys, sergantys aktyvia tuberkuliozės forma, tokie asmenys kartu su pareiškėju laikomi nebuvo. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

6. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leido daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, kad Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, higienos normos kamerose.

9. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad Įsakymas nustato, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi teismas darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

10. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2017 m. vasario 10 d. pažymos Nr. 69/06-5611 „Dėl M. J.“, pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Pažymoje nurodyta, kokią dieną, kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Iš viso pareiškėjas buvo kamerose Nr. 99, 62, 87 kalinamas 193 dienas, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 4,05 kv. m iki 19,6 kv. m kameros ploto.

11. Taigi teismas darė išvadą, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu 193 dienas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių TI administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

12. Teismui pateiktoje Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. vasario 9 d. pažymoje Nr. 62/04-295 nurodyta, kad nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjas M. J. nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų.

13. Teismui pateiktoje Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. vasario 9 d. pažymoje Nr. 76/10 nurodyta, kad asmenys, kurie įtariami sergantys plaučių tuberkulioze, yra siunčiami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, persirgę plaučių tuberkulioze, laikomi atskirose kamerose. Tai patvirtina ir teismui pateiktas „Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras“ aprašas.

14. Teismui pateikti suimtųjų laisvalaikio užimtumo grafikai, iš kurių matyti, jog kamera, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, užimtumo programose dalyvavo.

15. Iš pateiktos Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62-08-8 matyti, jog laikino sulaikymo ir paskirstymo kameros 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. buvo suremontuotos, dažytos sienos, lubos, grotos, atitverti sanitariniai mazgai, kamera Nr. 87 remontuota 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., nuvalytas pelėsis, dažyta. Iš teismui pateiktų laikino sulaikymo kamerų Nr. 4, 5, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukų matyti, jog jos yra išdažytos, sanitariniai mazgai atskirti.

16. Duomenų, jog pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo laikymo kamerose, nėra, taip pat nėra duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamų sąlygų kamerose.

17. Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog jie nebūtų vykdomi, nėra.

18. Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorija, matyti, jog pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, į gydytojus kreipėsi dėl dantų skausmo, apžiūrimas psichiatro, nusiskundimų neturėjo.

19. Teismas darė išvadą, ką nurodė ir pareiškėjas savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo pareiškėjui tenkantis per mažas plotas apgyvendinimo kamerose, tačiau tai yra paneigta bylos medžiaga. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo gana ilgai, 193 dienas, iš šių dienų pažeidimai nebuvo nustatyti nė vieną dieną, pareiškėjui teko mažiausia 4,05 kv. m kameros ploto. Teismas atkreipė dėmesį, jog iki 5 kv. m kameros ploto pareiškėjui teko 59 dienas, visas kitas dienas tekdavo daugiau nei 5 kv. m kameros ploto. Pastebėjo, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms bylos medžiaga paneigtas nebuvo, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje, nebuvo atliekami patikrinimai kameroje pagal pateikiamus skundus, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo. Vertindamas tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pat, atsižvelgdamas, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, teismas vertino kaip pagrįstą. Atmestas argumentas dėl psichologinės prievartos, verčiant laikytis dienotvarkės. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsniu, 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir pažymėjo, kad teismui nepateikta jokių įrodymų, jog dienotvarkė, taikoma Šiaulių TI, neatitinka įstatymo reikalavimų ar kad ji būtų netinkamai vykdoma. Pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai dėl trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kamerų netinkamo įrengimo yra iš dalies paneigti, pateikiant įrodymus apie atitvertus sanitarinius mazgus, atliktus remontus, iš dalies ne, tad abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai, bet teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas per 193 dienas šiose kamerose buvo 4 kartus, tad toks buvimas negali būti laikomas ilgalaikiu poveikiu.

20. Vertindamas pareiškėjo nurodymą, jog jis buvo laikomas kameroje kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu, teismas pažymėjo, jog duomenų, kad (duomenys neskelbtini) sirgo tuberkulioze, teismui nepateikta, nurodomas tik įtarimas, jog jis serga. Pagal teismų sistemos LITEKO duomenis, Šiaulių apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-775-362/2017 pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl neturtinės žalos priteisimo. Šioje byloje teismo sprendime, priimtame 2017 m. kovo 16 d., konstatuota, kad „teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2017-02-07 pažymoje Nr. 76/10-98 nurodoma, jog atvykus pareiškėjas ((duomenys neskelbtini)) buvo konsultuojamas (duomenys neskelbtini), konsultacijos metu nurodė, jog jam prieš tris savaites daryti tyrimai, ir jis yra sveikas, rentgenograma atvykus daroma nebuvo, dėl sugedusio rentgeno aparato, padarius rentgenogramą 2016-12-20 ir nustačius (duomenys neskelbtini), pareiškėjas diagnozės patikslinimui buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog pareiškėjas pas gydytojus kreipėsi 2012-12-12, nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini), bet bijo, jog gali susirgti (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog rentgeno aparatas sugedęs, tad, kadangi pareiškėjas nurodė, jog išvyksta į Klaipėdos PK areštinę, grįš gruodžio 16 d., jis užregistruotas rentgenogramai gruodžio 19 d. 2016-12-21 nustatyta diagnozė, kad galima tuberkuliozė, pareiškėjui pasiūlyta vykti į ligoninę. Kitą dieną pareiškėjas etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam diagnozuota tuberkuliozė.“ Taip pat nurodoma, jog „pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog tuberkuliozė jam buvo nustatyta tik Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tai patvirtinama ir bylos medžiaga.“

21. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalimi, Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir pažymėjo, kad teisės aktai nereikalauja laikyti atskirai asmenų, kuriems yra tik įtariama tuberkuliozė, atskirai laikomi tik asmenys, kuriems yra jau nustatyta aktyvi plaučių tuberkuliozė, tad šis argumentas dėl laikymo vienoje kameroje su tuberkulioze sergančiu asmeniu atmestas.

22. Nors nagrinėjamu atveju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

23. Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių TI administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

24. Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos teismas pažymėjo, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Sprendžiant dėl pareiškėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas higienos normų neatitinkančiose kamerose) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl, teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, o didesnę laiko dalį ir didesnis, nei tai numato teisės aktai, padaryti pažeidimai dėl higienos sąlygų kamerose nėra žymūs, skundų dėl netinkamų sąlygų nebuvo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, jog laikotarpis, kurio metu galimai buvo pažeidžiamos jo teisės dėl higienos sąlygų kamerose, buvo, nors ir gana ilgas (193 dienos), bet visiškai neapibrėžtas, nes pareiškėjas visiškai nedetalizavo konkrečių higienos sąlygų pažeidimo, apsiribojo tik jų išvardijimu, pažymint, jog dalis šių teiginių bylos medžiaga paneigti (sanitarinių mazgų neatitvėrimas laikino sulaikymo kamerose), įvertinant visus pateiktus į bylą argumentus bei atsikirtimus, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 25. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 107), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

26. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Šiaulių TI kameroje buvo kalinamas su nuteistuoju (duomenys neskelbtini), kuris sirgo tuberkulioze, nors turėjo būti izoliuotas. Šiuo metu minėtas asmuo bausmę atlieka Pravieniškių tuberkuliozės ligoninėje. Mano, jog teismas be pagrindo nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 110–112), kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsiliepime nurodo, kad skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų atlyginimo.

32. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, jog jis nebuvo izoliuotas nuo asmens, kuris sirgo tuberkulioze.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo, susijusio su jo laikymu kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu, pirmiausia nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11 punktą suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų: asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi, be kita ko, nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Šiaulių TI ginčo laikotarpiu turėjo pareigą nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų izoliuoti ne visus tuberkulioze sergančius asmenis, o tik tuos, kurie sirgo būtent aktyvia plaučių tuberkulioze (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3201-520/2016). Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad su juo kartu kameroje buvo laikomas asmuo, sergantis tuberkulioze, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde netvirtina, jog tas asmuo sirgo būtent aktyvia plaučių tuberkuliozės forma.

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, o būtent faktą, kad (duomenys neskelbtini) tuberkuliozė buvo nustatyta tik jam nuvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, skundžiamame sprendime konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių TI būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus dėl asmenų, sergančių aktyvia plaučių tuberkulioze, laikymo atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, akcentuoja, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jis kameroje buvo laikomas kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis, t. y. Šiaulių TI 2016 m. kovo 31 d. planu Nr. 20/01-1856, iš kurio matyti, jog aktyvia plaučių tuberkulioze sergantys asmenys buvo laikomi kameroje Nr. 33, kurioje pareiškėjas nebuvo laikomas.

36. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo procesinių dokumentų turinio matyti, kad jis liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais siekė įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, susijusius su tuo, jog kameroje kartu su juo (pareiškėju) buvo laikomas tuberkulioze sergantis asmuo, tačiau, kaip jau minėta, teisės aktai nustato imperatyvų reikalavimą izoliuotai nuo kitų asmenų laikyti tik aktyvia plaučių tuberkulioze sergančius asmenis, t. y. teisės aktuose nėra draudimo kartu su kitais asmenimis laikyti ne aktyvia tuberkuliozės forma sergančius asmenis. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad jis bijojo užsikrėsti plaučių tuberkulioze, tačiau skunde nenurodė, kas iš tikrųjų blogo atsitiko pareiškėjui dėl to, jog plaučių tuberkulioze sergantis asmuo buvo laikomas vienoje kameroje su pareiškėju. Kadangi pats pareiškėjas savo skundo negrindė tuo, kad kameroje kartu su juo buvo laikomas būtent aktyvia plaučių tuberkulioze sergantis asmuo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą apklausti liudytoją (duomenys neskelbtini), nes net ir nustačius, jog pareiškėjo nurodytas asmuo sirgo tuberkulioze, buvo laikomas kartu su pareiškėju kameroje, nebūtų pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

37. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius