00ea2ebf-a61a-4ddb-86f0-5cdc7437a595 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-52-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02332-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 6.3.; 11.7.2.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 6d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Kauno suaugusiųjų mokymo centro apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5748-945/2014 pagal ieÅ¡kovės J.

B. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno suaugusiųjų mokymo centrui dėl darbo sÄ lygų pakeitimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (b. l. 11-12) praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. sausio 13 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priimtÄ darbo byloje Nr. APS-2-19633 (b. l. 5-6, 68-69), kuriuo atmestas jos praÅ¡ymas dėl darbo krÅ«vio atkÅ«rimo (b. l. 20-21), atstatyti jai 12,5 kontaktinių valandų darbo krÅ«vį.

IeÅ¡kovė nurodo, kad jai neteisėtai 2013-2014 mokslo metais buvo sumažintas darbo krÅ«vis nuo 12,5 kontaktinių valandų iki 8,8 kontaktinių valandų. Su ieÅ¡kove sudaryta darbo sutartis nekeista nuo pat jos sudarymo 1997 m. rugpjūčio 15 d. (b. l. 43-44), nors turėjo bÅ«ti keičiama, nes jau keletÄ metų iÅ¡ eilės įteikinėjami atleidimo iÅ¡ darbo lapeliai-įspėjimai „dėl galimo darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo ar nutraukimo“ (b. l. 29-30). IeÅ¡kovės pasiraÅ¡ant darbo sutartį duotas raÅ¡ytinis sutikimas dirbti nepilnu darbo krÅ«viu (b. l. 45, 76) nereiÅ¡kia, jog be jokios priežasties vadovas gali kasmet mažinti darbo krÅ«vį.

IeÅ¡kovė sutikimo bloginti darbo sÄ lygas nedavė, atsakovo vadovui siuntė registruotus laiÅ¡kus, kuriuose prašė padidinti darbo krÅ«vį iki praėjusių mokslo metų darbo krÅ«vio. Be to, darbo sÄ lygos buvo bloginamos ne visiems pedagogams. Darbo sutartyje nėra fiksuota, jog ieÅ¡kovė dirba tam tikrame padalinyje, todėl prieÅ¡ mažinant darbo krÅ«vį jai turėjo bÅ«ti siÅ«lomas darbas kituose atsakovo teritoriniuose skyriuose. IÅ¡ tarifikuotų 8,8 kontaktinių valandų 0,8 valandos sudarė darbas nuotoliniu bÅ«du su jungtine 6-7 klase.

Mokomasis kursas nebuvo sukurtas ir atlyginimas buvo numatytas skaičiuoti visai kitaip, nei už kontaktines valandas, todėl ieÅ¡kovė vadovui siuntė registruotÄ laiÅ¡kÄ (b. l. 24-25) klausdama, ar bus sumokėta už kurso kÅ«rimÄ . PaaiÅ¡kėjus, jog mokama nebus, ieÅ¡kovė atsisakė dirbti su Å¡ia jungtine klase ir viso turi 8 kontaktines valandas. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio skirtumo, susidariusio dėl darbo krÅ«vio sumažinimo, priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, panaikino Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. sausio 13 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priimtÄ darbo byloje Nr. APS-2-19633, pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovo Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. įsakymo dėl mokytojų tarifikacijos Nr. P-221 dalį, kuria iki 8,8 kontaktinių valandų sumažintas ieÅ¡kovės J.

B. darbo krÅ«vis ir laikė, jog ieÅ¡kovės darbo krÅ«vis po 2013 m. rugsėjo 2 d.- 12,5 kontaktinių valandų, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo Kauno suaugusiųjų mokymo centro 2.847,10 Lt, 1.685 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo Kauno suaugusiųjų mokymo centro 229 Lt žyminio mokesčio ir 6,98 Lt teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad galimybės skirti nurodytas valandas ieÅ¡kovei darbdavys nenuginčijo ir, kad nurodytų aplinkybių visuma paneigė darbdavio veiksmų skirstant darbo krÅ«vį darbuotojams objektyvumÄ , kliūčių 2013 m. rugsėjo mėn. pradžioje suteikti ieÅ¡kovei jos ankstesniais metais turėtÄ darbo krÅ«vį realumÄ .

Teismas kaip nepagrįstÄ vertino ir darbdavio elgesį sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės darbo krÅ«vio keitimo. Teismas nustatė, kad dirbdama pagal tarifikacijoje nurodytÄ darbo krÅ«vį ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ atitinkamai darbo sÄ lygai. Vėliau, kai Å¡is krÅ«vis buvo keičiamas, kiekvienų mokslo metų pradžioje (o kartais, papildomai, ir mokslo metų eigoje), ieÅ¡kovė kiekvienÄ kartÄ konkliudentiniais veiksmais patvirtindavo esant susitarimui dėl darbo sÄ lygų pakeitimo.

Esant bÅ«tinybei gauti tokį darbuotojos sutikimÄ patvirtino ir atsakovo direktorius, mokslo metų pabaigoje įteikdamas ieÅ¡kovei įspėjimus apie galimai mažėsiantį darbo krÅ«vį ir nurodydamas, jog, ieÅ¡kovei su pasiÅ«lymu dėl darbo krÅ«vio mažinimo nesutikus, darbo sutartis su ja bus nutraukta DK 120, 129 straipsniuose nustatytais pagrindais. IeÅ¡kovė, darbdavio informuota, jog darbo sÄ lygos jai gali bÅ«ti bloginamos tik su jos sutikimu, elgėsi aktyviai, be nepagrįsto uždelsimo pateikė darbdaviui savo pozicijÄ dėl siÅ«lomo pakeitimo, kuris negalėjo bÅ«ti interpretuojamas kaip sutikimas.

Teismas nustatė, jog darbdavys, suvokdamas, kad darbuotoja nesutinka su darbo krÅ«vio sumažinimu, turėjo teisę inicijuoti darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimÄ DK 129 straipsnio pagrindu, bet neturėjo teisės spręsti, jog jo priimtas vienaÅ¡aliÅ¡kas sprendimas yra teisėtas ir negali bÅ«ti ginčijamas. Neinicijavęs darbo sutarties nutraukimo, darbdavys privalėjo atstatyti ieÅ¡kovei jos iki pakeitimų turėtÄ 12,5 kontaktinių valandų darbo krÅ«vį. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad darbo užmokesčio už darbo krÅ«vio skirtumÄ tarp 8,8 kontaktinių valandų ir 8 kontaktinių valandų priteisimas neatitiktų tarp Å¡alių susiklosčiusio teisinio santykio, lemtų ieÅ¡kovės savarankiÅ¡ko sprendimo nulemtÄ jos pačios nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

Tuo tarpu darbo užmokesčio tarp 12,5 kontaktinių valandų ir 8,8 kontaktinių valandų darbo krÅ«vių skirtumÄ , atsižvelgiant į CPK 414, 417 straipsniuose įtvirtintÄ pareigÄ teismui, ginant darbuotojo interesus, virÅ¡yti ieÅ¡kinio dalykÄ , teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno suaugusiųjų mokymo centras praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ J.

B. ieÅ¡kinį atmesti priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. B. bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo paruoÅ¡imÄ , atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme ir žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundÄ sumokėti (b. l. 133). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Centras 2013-2014 mokslo metais rusų kalbos mokytojams darbo krÅ«vį paskirstė neobjektyviai ir turėjo galimybę 2013 m. pradžioje ieÅ¡kovei suteikti jos turėtÄ 2012-2013 mokslo metais 12,5 kontaktinių valandų darbo krÅ«vį, kadangi tiek L.

B., tiek M. O., tiek D. T. dirbo Centro Å ančių filiale su vidurinio ugdymo programa. Kadangi ieÅ¡kovė dirba PetraÅ¡iÅ«nų filiale su pagrindinio ugdymo programa- mokslo metų viduryje keisti mokinių mokymosi tvarkaraÅ¡tį tam, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų galima paskirti kiek tai atsilaisvinusių kontaktinių valandų taip, kad ji galėtų ir suspėti nuvykti į kitÄ Centro filialÄ , yra nenaudinga ten besimokantiems mokiniams, todėl Å¡ios valandos ir buvo perskirstytos tarp tame filiale dirbančių rusų kalbos mokytojų.Atsakovas kaip mokymo įstaiga negali užtikrinti, kad kiekvienais mokslo metais bus pastovus pageidaujančių mokytis Centre mokinių skaičius, nuo kurių kiekio priklauso Centro mokytojų užimtumas ir jų darbo užmokestis, todėl su Centro mokytojais priimant juos į darbÄ ir yra susitariama dėl galimo nepilno darbo krÅ«vio - apie tai buvo įspėta ir ieÅ¡kovė, sudarydama darbo sutartį ji su tuo sutiko.Esant teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad „apraÅ¡as nenustato privalomo mokytojų darbo krÅ«vio.

Nepažeidžiant darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, mokytojų darbo krÅ«vis gali bÅ«ti ir didesnis, ir mažesnis nei 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę, darbo sutartyje nesant įraÅ¡ytų jokių sÄ lygų dėl ieÅ¡kovei suteikiamo darbo krÅ«vio, esant ieÅ¡kovės iÅ¡ankstiniam raÅ¡ytiniam sutikimui dirbti mažesniu darbo krÅ«viu, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad Centras privalėjo ieÅ¡kovei užtikrinti ir suteikti jos pageidaujamÄ darbo krÅ«vį duotu atveju tokį pat kaip 2012-2013 mokslo metais, t. y. 12,5 kontaktinių valandų.Nesant konkrečiai iÅ¡reikÅ¡to ieÅ¡kovės nesutikimo dirbti jai nustatytu (o ne sumažintu kaip teigia ieÅ¡kovė) darbo krÅ«viu 2013-2014 mokslo metais, Centras neturėjo jokio teisinio pagrindo nutraukti su ieÅ¡kove darbo sutartį DK 129 str. pagrindu, juolab, kad ieÅ¡kovė savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. tęsdama darbÄ pakeistomis sÄ lygomis, tokį sutikimÄ patvirtino.Teismas nepagrįstai teigė, kad darbo sutartyje darbo apmokėjimo sÄ lygose turi bÅ«ti nurodytas aiÅ¡kiai identifikuotas konkretus dokumentas, t. y. iÅ¡ esmės tokio dokumento sudarymo data ir numeris, kuriuo remiantis darbdavys mokės darbuotojui darbo užmokestį, o jei to darbo sutartyje nėra, tai yra bÅ«tinas darbuotojo sutikimas dėl darbo sÄ lygų pakeitimo.

Apelianto nuomone, tai yra nerealu, nes kiekvienais mokslo metais yra iÅ¡leidžiamas naujas direktoriaus įsakymas dėl mokytojų tarifikacijos naujais mokslo metais.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė J. B. praÅ¡o atmesti Kauno suaugusiųjų mokymo centro apeliacinį skundÄ visa apimtimi, priteisti iÅ¡ Kauno suaugusiųjų mokymo centras visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitas, tačiau neapsiribojant, iÅ¡laidomis advokato pagalbai apmokėti (b. l. 138–145). Atsiliepime nurodoma, kad nebuvo objektyvių priežasčių sumažinti ieÅ¡kovės darbo krÅ«vį daugiau nei 2,2 kontaktinėmis valandomis.

Net ir nustačius aplinkybę, jog objektyvios priežastys lėmė 2,2 kontaktinėmis valandomis sumažėjusį mokytojams paskirstytinÄ darbo krÅ«vį, Å¡is krÅ«vio sumažinimas negalėjo bÅ«ti taikomas tik ieÅ¡kovės atžvilgiu, nes pas atsakovÄ iÅ¡ viso dirba 7 rusų kalbos mokytojai. Darbo krÅ«vio sumažinimas turėjo paliesti visus mokytojus, o ne tik ieÅ¡kovę. Kitoks darbo krÅ«vio paskirstymas pažeidžia protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, taip pat reiÅ¡kia, jog apeliantas netinkamai vykdė pareigÄ organizuoti darbÄ .Apeliantas aiÅ¡kiai ir konkrečiai nenurodo, kokios nuostatos draudžia IeÅ¡kovei dirbti pagal abi ugdymo programas.

Vadinasi, neįrodo aplinkybės, kuria grindžia savo argumentus (CPK 178 str.).IeÅ¡kovei skirti darbo krÅ«vį tik PetraÅ¡iÅ«nų filiale, ypatingai nustačius, jog Å¡iame filiale darbo krÅ«vio nepakanka, o paskiriant ieÅ¡kovei dalį pamokų kituose filialuose, bÅ«tų užtikrinta galimybė ieÅ¡kovei skirti didesnį darbo krÅ«vį, pagrindo nebuvo. Todėl apelianto argumentai, kuriais Å¡is nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog apeliantas neobjektyviai paskirstė darbo krÅ«vį tarp mokytojų, atmestini.Nepagrįstas apelianto argumentas, jog „ieÅ¡kovė savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. tęsdama darbų pakeistomis sÄ lygomis, tokį sutikimų patvirtino." IeÅ¡kovė neturėjo pagrindo netęsti darbo po to, kai ji iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kų nesutikimÄ ir tokios savo pozicijos nuosekliai laikėsi, kadangi apeliantas nesiėmė veiksmų spręsti susiklosčiusios situacijos - taikyti DK 120 str. ir 129 str. nuostatas.

Apelianto argumentas, jog ieÅ¡kovė privalėjo pasiraÅ¡yti įsakymu Nr. P-221 patvirtintoje tarifikacijoje „nesutinku", yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, nes su tarifikacija ieÅ¡kovė buvo supažindinta tik 2013-10-22. Tuo tarpu apie nesutikimÄ dirbti mažesniu nei 12,5 kontaktinių valandų darbo krÅ«viu ieÅ¡kovė apeliantui pranešė dar 2013-08- 30 ir 2013-09-09 registruotais laiÅ¡kais iÅ¡siųsdama praÅ¡ymus. Apeliantas nenustatė aiÅ¡kios darbo apmokėjimo tvarkos. Darbo organizavimas Å¡iuo klausimu turi akivaizdžių trÅ«kumų ir darbo sutarties Å¡alys nesusitarė dėl konkrečių darbo apmokėjimo sÄ lygų.

Nagrinėjamu atveju, darbo sutartimi ieÅ¡kovei nustatyta sÄ lyga dėl darbo apmokėjimo apibrėžiama tik Vyriausybės patvirtintu koeficientu, tačiau nenurodomas per savaitę dirbtų valandų skaičius, nei Å¡ių valandų nustatymo tvarka. Vadinasi, aptariama sÄ lyga yra neaiÅ¡ki ir neatitinka darbo sutarties pavyzdinės formos reikalavimų, kurie buvo nurodyti pačioje sudaromoje sutartyje. Tai yra, ieÅ¡kovės ir apelianto sudarytoje darbo sutartyje nėra nė nuorodos į tarifikacijos sÄ raÅ¡Ä , kuriuo kasmet yra nustatomas ieÅ¡kovei skirtas darbo krÅ«vis.IeÅ¡kovė nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimo dirbti nepilnu darbo krÅ«viu, apie tai nėra pažymėta su apeliantu 1997-08-15 sudarytoje darbo sutartyje.

IeÅ¡kovė byloje nagrinėjamoje situacijoje iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ dirbti ne mažesniu nei 12.5 kontaktiniu valandų darbo krÅ«viu, kuomet Å¡is krÅ«vis rodo tik apatinę jai skirtino darbo krÅ«vio ribÄ , todėl apeliantas neturėdamas ieÅ¡kovės raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo dirbti mažesniu nei ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡tas sutikimas darbo krÅ«viu, neturėjo pagrindo jai skirti 8 kontaktinių valandų darbo krÅ«vio ir atitinkamai skaičiuojamo darbo užmokesčio. Tai reiÅ¡kia, jog apeliantas neteisėtai pakeitė ieÅ¡kovės darbo krÅ«vį ir darbo apmokėjimÄ nustatančias sÄ lygas.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog „neinicijavęs darbo sutarties nutraukimo, darbdavys privalėjo atstatyti ieÅ¡kovei jos iki pakeitimų turėtÄ 12,5 kontaktinių valandų darbo krÅ«vį", yra pagrįsta, todėl pagrindo naikinti sprendimÄ nėra. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Apeliacinis skundas atmestinas.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.Byloje keliamas ginčas dėl ieÅ¡kovei pakeisto (sumažinto) darbo krÅ«vio teisėtumo, kuris jos vertinimu sumažintas neteisėtai, darbo sutarties sÄ lygos, kuria buvo sulygtos ieÅ¡kovės atliekamo darbo apmokėjimo sÄ lygos – turinio aiÅ¡kinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija 2014 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu darbo byloje Nr. APS-2-19633 (b. l. 5-6, 68-69), atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl darbo krÅ«vio atkÅ«rimo (b. l. 20-21), t. y., 12,5 kontaktinių valandų darbo krÅ«vio atstatymo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu panaikino atsakovo Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus 2013 m. rugsėjo 2 d.

įsakymo dėl mokytojų tarifikacijos Nr. P-221 dalį, kuria iki 8,8 kontaktinių valandų sumažintas ieÅ¡kovės J. B. darbo krÅ«vis ir laikė, jog ieÅ¡kovės darbo krÅ«vis po 2013 m. rugsėjo 2 d. - 12,5 kontaktinių valandų. Apeliantas Kauno suaugusiųjų mokymo centras su priimtu teismo sprendimu nesutinka.Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v.

AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-258/2009; kt.). Esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v.

UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB bankas“ v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013).Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis DK 99 straipsnio 3 dalimi, už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys, Å¡alims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi bÅ«ti nurodomos darbo sutartyje taip, jog bÅ«tų aiÅ¡kios abiem Å¡alims ir atitiktų suderintÄ jų valiÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

P. v. AB Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008; kt.). Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

S. v. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“, bylos Nr. 3K-3-318/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013; kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties keitimo galimybių, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo sutarties Å¡alys savo susitarimu, iÅ¡reikÅ¡damos suderintÄ valiÄ , gali pakeisti bet kuriÄ sutarties sÄ lygÄ , tačiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sÄ lygų keitimo tvarkos, kuri užtikrina, jog bÅ«tų teisiÅ¡kai realizuota darbo teisės apsauginė (socialinė) funkcija – užtikrinti žmogaus teises darbo procese.

DK 120 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sÄ lygų keitimas – nustatyta, kad darbo apmokėjimo sÄ lygas be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros Å«kio Å¡akos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas; keičiant darbo apmokėjimo sÄ lygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo negalima.

Darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sÄ lygas darbdavys gali keisti tik gavęs raÅ¡tiÅ¡kÄ darbuotojo sutikimÄ ; tokio sutikimo nereikia, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros Å«kio Å¡akos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono G. P. R. pagrindinė mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities darbuotojų profesinė sÄ junga „Sandrauga“ v.

AB „KaiÅ¡iadorių paukÅ¡tynas“, bylos Nr. 3K-3-317/2005; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, taigi ir sumažinus darbo užmokestį, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Ž. v. Kėdainių rajono G. P. R. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-265/2005). Apie naujas darbo apmokėjimo sÄ lygas darbdavys turi raÅ¡tu praneÅ¡ti darbuotojams DK 203 straipsnyje nustatyta tvarka. Å iame straipsnyje nustatytas iÅ¡ankstinis įspėjimas apie numatomÄ darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimÄ Ä¯statymo leidėjo nustatytas tokiais tikslais, kad darbuotojas turėtų galimybę ir pakankamai laiko nuspręsti, ar jam verta pasilikti įmonėje pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011). Darbuotojas negali bÅ«ti priverčiamas dirbti už sumažintÄ darbo užmokestį, pakeitus darbo apmokėjimo sÄ lygas. Dėl darbo krÅ«vio sumažinimo teisėtumo. Nagrinėjamu atveju Å¡alių sudarytos 1997 m. rugpjūčio 15 d. darbo sutarties Nr. 28 (b. l. 43–44) 4 punkte nustatyta, kad darbdavys (atsakovas) įsipareigoja mokėti darbuotojui (ieÅ¡kovei) darbo užmokestį litais pagal Vyriausybės patvirtintÄ koeficientÄ du kartus per mėnesį – 8 ir 23 dienomis; darbo užmokestis mokamas 2 kartus per mėnesį – 1 d. ir 16 d.

Nors tos pačios dienos 1997 m. rugpjūčio 15 d. praÅ¡yme dėl priėmimo į darbÄ ieÅ¡kovė yra nurodžiusi, kad sutinka dirbti nepilnu krÅ«viu, jokių kitų papildomų sÄ lygų, dėl kriterijų, kuriems esant yra keičiamas (mažinamas ar didinamas) darbo užmokestis, jokių įrašų dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo darbo sutartyje nėra padaryta ar nurodyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, jog darbdavio galimybės užtikrinti pedagogui nekintančias darbo sÄ lygas yra įtakojamos mokinių (klasių komplektų) skaičiaus bei jų pasirenkamų disciplinų.

Vadinasi, esant esminei darbo sutarties sÄ lygai dėl darbo apmokėjimo pagal Vyriausybės patvirtintÄ koeficientÄ , ginčo dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo pagal nustatytÄ tarifikacijÄ nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad, mažėjant mokinių skaičiui, darbo valandų mažėjimas, o tuo pačiu ir darbo užmokesčio mažėjimas yra logiÅ¡kas. Tokiu atveju laikytina, kad tai atitinka Å¡alių valiÄ ir darbo apmokėjimo Å¡vietimo įstaigose organizavimo tvarkÄ , todėl nebÅ«tinas darbuotojos sutikimas dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo, nes darbo sutartyje įtvirtinta nuostata nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Todėl šiuo aspektu teisiškai nereikšmingas yra apelianto apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė privalėjo pasirašyti įsakymu Nr. P-221 patvirtintoje tarifikacijoje „nesutinku". Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčas kilo dėl darbdavio darbo organizavimo paskirstant sumažėjusias darbo valandas keliems analogiškas funkcijas atliekantiems darbuotojams. Teisėjų kolegija pažymi, kad formuojant darbo krūvį, svarbu yra atsižvelgti į visus objektyvius kriterijus, o ne tik į nustatomus teisės aktais.

Apelianto nurodomoje ir teisėjų kolegijos aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-23/2011 nėra visiÅ¡kai analogiÅ¡kas atvejis ir negalėtų bÅ«ti laikomas precedentu Å¡ioje byloje, kadangi cituojamoje byloje sprendžiant ginÄÄ , ar esant galiojančiai darbo sutarties sÄ lygai dėl apmokėjimo pagal tarifikacijÄ , reikalingas darbuotojo sutikimas, teismai nustatė, kad darbuotojo darbo krÅ«vis pakito dėl objektyvių priežasčių – mokinių sumažėjimo, o nagrinėjamu atveju, kyla ginčas dėl to, kad Kauno suaugusiųjų mokymo centre objektyviai sumažėjus mokinių skaičiui, darbo valandos buvo paskirstytos neproporcingai, todėl dėl pakeistų darbo sÄ lygų buvo bÅ«tinas darbuotojo sutikimas ( DK 120 straipsnis).Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendras rusų kalbos kontaktinių valandų skaičius sumažėjo nuo 82 iki 79,8, t. y., vos 2,2 kontaktinėmis valandomis, tuo tarpu vien ieÅ¡kovės darbo krÅ«vis buvo sumažintas 3,7 kontaktinėmis valandomis.

PastarÄ jÄ aplinkybę nulėmė tai, jog daliai darbuotojų kontaktinių valandų skaičius buvo didinamas (pvz., L. A.- nuo 5 iki 6 kontaktinių valandų, D. T.- nuo 11 iki 15,5 kontaktinių valandų). Viena iÅ¡ Å¡ių darbuotojų (L. A.) dirbo tame pačiame padalinyje, kaip ir ieÅ¡kovė. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad darbo valandos perskirstytos tarp tame pačiame filiale dirbančių rusų kalbos mokytojų mokinių patogumui, yra nepakankamas, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, darbdavys iÅ¡naudojo visas galimybes palikti esamÄ ar padidinti ieÅ¡kovei darbo krÅ«vį.

Atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis ir į byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, pakeisdamas Å¡alių darbo sutartyje sulygtÄ darbo apmokėjimo sÄ lygÄ , nesilaikė nustatytos darbo sutarties sÄ lygų keitimo tvarkos (DK 120 str. ir 129 str.). Taip pat pripažintina, kad darbdavys tokiu bÅ«du mažindamas ieÅ¡kovės darbo krÅ«vį, teisiÅ¡kai nerealizavo darbo teisės apsauginės (socialinės) funkcijos – užtikrinti žmogaus teises darbo procese. Dėl darbuotojo sutikimo dirbti mažesniu darbo krÅ«viu.

Apeliantas, remdamasis iÅ¡ankstiniu ieÅ¡kovės 1997-08-15 sutikimu dirbti mažesniu darbo krÅ«viu ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus 2013 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. P-221 dėl mokytojų tarifikacijos bei tuo, kad darbo sutartyje nebuvo įraÅ¡yta jokių sÄ lygų dėl ieÅ¡kovei suteikiamo darbo krÅ«vio, teigia, kad Kauno suaugusiųjų mokymo centras pagrįstai ieÅ¡kovei nesuteikė jos pageidaujamo darbo krÅ«vio – 12,5 kontaktinių valandų. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovei sudarant darbo sutartį duotas sutikimas dirbti ne visu darbo krÅ«viu nereiÅ¡kia, jog darbdavys gali krÅ«vį nustatinėti savo nuožiÅ«ra.

Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad esant Å¡alių susitarimui dėl darbo užmokesčio pagal Vyriausybės nustatytÄ koeficientÄ , t. y. pagal tarifikacijÄ , net ir nesant aptartam konkrečiam darbo užmokesčiui bei darbo valandų skaičiui, darbuotojo sutikimas dėl darbo sÄ lygų pakeitimo nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju, nustačius, kad ieÅ¡kovės darbo krÅ«vio ženklus sumažinimas buvo nulemtas ne vien objektyvių kriterijų – mokinių sumažėjimo, bet ir neproporcingo darbo valandų paskirstymo tarp kitų darbuotojų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu atveju bÅ«tina gauti darbuotojo sutikimÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis (DK 120 str.).

PrieÅ¡ingu atveju, susidarytų tokia situacija, kai esant sumažėjusiam mokinių skaičiui darbdavys turėtų galimybę piktnaudžiauti jam suteikta teise neproporcingai paskirstant tarp darbuotojų darbo valandas, vienam darbuotojui ženkliai sumažinant darbo krÅ«vį, o kita, net ir sumažėjus mokinių skaičiui, pridėti darbo valandų. Taigi, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes dėl neobjektyvaus tarp darbuotojų darbo valandų paskirstymo, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės iÅ¡ankstinis sutikimas savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamai apibrėžtas susitarimas dėl darbo laiko trukmės, o kartu ir dėl su iÅ¡dirbtu darbo laiku tiesiogiai susijusio darbo užmokesčio.

Be to, darbo sutartyje nebuvo nuorodos į konkretų dokumentÄ , t. y. abi sutarties Å¡alys nebuvo susitarusios tokį sutikimÄ laikyti sutarties sÄ lygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; kt.). Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tinas ieÅ¡kovės atskiras sutikimas dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis.

Tokio sutikimo nedavus, darbdavys privalėjo palikti galioti esamÄ darbo krÅ«vį arba iÅ¡naudoti visas galimybes darbo valandas paskirstyti proporcingai, o dėl objektyvių priežasčių nesant tokiai galimybei, privalėjo inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ DK 129 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties sÄ lygų keitimÄ , tinkamai įvertino darbuotojo darbo krÅ«vio sumažinimo teisėtumÄ , bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , todėl skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie iÅ¡laidas turėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjai                                                                                 Galina Blaževič                                                                                                  Algimantas Kukalis                                                                                                  Arvydas Žibas                                                                                                                                                                                                        Â