00e8358e-21f2-4c81-bb9f-074e16af93d8 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja L. Aleknavičienė                                                     Civilinė byla Nr. 2A-549-124 /2012Teisėja V. Liauzginienė                                             Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02185-2010-5          Procesinio sprendimo kategorija 34.6. (S)                                                                                    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R.

F. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10-339/2012 pagal ieÅ¡kovo R. M. ieÅ¡kinį atsakovei R. F. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir n u s t a t ė : I. R. M. ieÅ¡kiniu (1–2 b. l.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tokiÄ tvarkÄ : jis, naudosis 40,25 ha ploto žemės sklypu, plane pažymėtu žalia spalva, atsakovė naudosis 20,13 ha ploto žemės sklypu, plane pažymėtu geltona spalva.             IeÅ¡kovas nurodė, kad jis 2007-12-18 iÅ¡ I.

V. nusipirko 1/300 dalis žemės ūkio paskirtis žemės sklypo, kurio bendras plotas 60,38 ha, o 2008-01-18 iš R. K. nusipirko dar 1/300 dalis to paties žemės sklypo. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/300 dalys šiame žemės sklype. Tokiu būdu jam nuosavybės teise priklauso 40,25 ha ploto žemės, o atsakovei – 20,13 ha ploto žemės bendrame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir atsakovės nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, o atsakovė bendru sutarimu tai daryti atsisako.

Nenustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkos, jis negali disponuoti jam priklausančia žemės sklypo dalimi. S. B. individuali įmonė parengė Žemės sklypo preliminarus naudojimo planÄ , pagal kurį ir turėtų bÅ«ti nustatyta naudojimosi juo tvarka, tačiau atsakovė pasiraÅ¡yti atsisako.               TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu ( 133–134 b. l.) ieÅ¡kinį tenkino, nustatė 60,3800 ha ploto žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ :

R. M. naudosis 40,25 ha ploto žemės sklypu, prie teismo sprendimo pridėtame plane pažymėtu žalia spalva, R. F., naudosis 20,13 ha ploto žemės sklypu, prie teismo sprendimo pridėtame plane pažymėtu geltona spalva, priteisė iÅ¡ R. F. bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 60,3800 ha, esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas pateikė žemė sklypo naudojimo preliminarų planÄ , parengtÄ matininko S. B., kuriame žalia spalva pažymėta ieÅ¡kovui siÅ«loma naudotis 40,25 ha ploto žemės sklypo dalis ir geltona spalva pažymėta atsakovei siÅ«loma naudotis 20,13 ha žemės sklypo dalis.

Toks pat žemės sklypo planas sudarytas ir atlikus kadastrinius matavimus. Teismas nurodė, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį bei savo siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektÄ , tačiau to nepadarė. Å alys dėl naudojimosi žemės sklypu nesusitaria, ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka Å¡alims nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalis. Duomenų, kad ieÅ¡kovo pateiktame projekte ieÅ¡kovui ir atsakovei siÅ«lomi naudotis žemės sklypai yra nelygiaverčiai, nėra.

Taip pat nėra jokių duomenų, kad ginčo žemės sklype yra pastatyti atsakovei priklausantys pastatai. Taigi, byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka, pažeistų Å¡alių interesus.              Atsakovė R. F. apeliaciniu skundu (140–141 b. l.) praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1.

Pirmos instancijos teismo patvirtintas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas neatitinka žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų, kadangi pagal tokius, vien tik spalvomis apibrėžtus žemės sklypus, nėra jokios galimybės jais naudotis natÅ«roje, tai yra realiai pažymėti riboženkliais. Žemės sklypų ribos privalo bÅ«ti apibrėžtos koordinatėmis arba bent jau žemės sklypus ribojančiais taÅ¡kais (orientyrais). Be to turi bÅ«ti nustatyta ir privažiavimo ar kokio tai kitokio patekimo į sklypÄ tvarka.             2.

Bendrame 60,3800 ha ploto žemės sklype yra 38 ha miÅ¡ko, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie bendraturčiams tenkančias naudotis dalis vertingumo požiÅ«riu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį. Minėtame žemės sklype be ten esančio 38 ha miÅ¡ko yra ir 0,62 ha užstatytos teritorijos, kuri teismui pateiktame ir patvirtintame plane nėra net pažymėta. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Naudojimosi tvarkos nustatymas iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovės, kaip bendraturtės teises ir teisėtus interesus.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (146–147 b. l.) ieÅ¡kovas R.

M. praÅ¡o TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012-05-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai įvertino tÄ aplinkybę, kad byla buvo nagrinėjama daugiau kaip pusantrų metų, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį bei savo siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektÄ , tačiau to nepadarė. 2009 m. balandžio mėnesį matininkas padarė 60,380 ha žemės sklypo preliminarų padalinimo planÄ , kad bÅ«tų nustatyta sklypo naudojimosi tvarka tarp dviejų bendraturčių.

Preliminarus planas buvo daromas atsižvelgiant į visus žemės sklype esamus privažiavimus, į medžius pagal jų rÅ«Å¡is, kad santykis bÅ«tų vienodas. Žemės sklype pagal kadastrinę pažymÄ yra 0,62 ha užstatytos teritorijos, kuri pagal preliminarų planÄ patenka į jam priklausančiÄ dalį. Toje vadinamoje užstatytoje teritorijoje nėra nieko, iÅ¡skyrus keletÄ senų obelų bei krÅ«va apaugusių akmenų, tačiau ji įvardijama kaip pieva.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neiÅ¡plečiant skundo argumentų sÄ raÅ¡o, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos duomenis, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas reiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to gali būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.).Atsakovė apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškovo ieškinį, nes teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, pateiktas planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra netikslus, jai paskirta dalis yra nelygiavertė bendro sklypo dalis.Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi Å¡alims įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkÄ , patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«ksta, tačiau savo nuožiÅ«ra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z.

P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkÄ , tarp bendraturčių faktiÅ¡kai įvyksta sklypo atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančiÄ naudoti konkrečiÄ sklypo dalį reikia atriboti. Tai padaroma aiÅ¡kiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir iÅ¡sidėstymÄ , pavaizduojant jo dalį atskiriančiÄ ribÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003).Taigi nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamÄ daikto dalį, todėl Å¡is institutas reikalingas tada, kai neaiÅ¡ku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys.

Apeliantė kaip tik ir nurodo, kad ieÅ¡kovo pateiktas žemės sklypu naudojimosi planas neatitinka žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų, nes yra apibrėžtas vien tik spalvomis ir nesudaro realios galimybės jais naudotis natÅ«roje, realiai pažymėti riboženkliais. Kaip ir bet kuriÄ kitÄ teisę atidalyti ar nusistatyti naudojimosi tvarkÄ bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 1-2 dalimis, žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema, dėl ko naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas, galimas tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas.

Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to projekte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir iÅ¡sidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrėžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ . Tik tokiu atveju yra galimas realus naudojimosi žemės sklypu tvarkos įregistravimas nekilnojamojo turto registre ir vėlesnis tokios tvarkos įgyvendinimas, kÄ numato ir Nekilnojamo turto registrų įstatymo 2str., 12 str.

Teismas priėmė ir bylÄ nagrinėjo , remdamasis 2009 metais paruoÅ¡tu preliminariu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, kuris neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalį apibrėžto žemės sklypo plano sÄ vokos , Žemės įstatymo reikalavimų(13 b. l.). Teismas vadovavosi ieÅ¡kovo pateikta schema, kuri apibÅ«dina Å¡alims skirtinas naudotis žemės sklypo dalis tik pagal spalvas, o ne pagal koordinates, ne pagal kadastrinius matavimus. Toks teismo patvirtintas planas yra ydingas ir neįgyvendinamas, nebus galima įregistruoti registre.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas ne visada sugebėjo tinkamai atstovauti savo interesus , visÄ teismo procesÄ nebuvo apsisprendęs , kokį bÅ«dÄ siekia pasirinkti -ar nusistatyti žemės sklypu naudojimosi tvarkÄ , ar siekia atsidalinti (63,85,128 b.l.), kas matyti ir iÅ¡ ieÅ¡kinio.

Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktikÄ , kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo bÅ«das , nes jis leidžia visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip iÅ¡vengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje. Å iuo bÅ«du įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiui, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis tampa jam paskirtos turto dalies savininku ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiÅ«ra(CK4.37str.1d.).

Kadangi ieÅ¡kovas veikė be profesionalaus teisininko, teismas, matydamas, kad ieÅ¡kovas nesugebės tinkamai atstovauti savo interesus, turėjo pasiÅ«lyti pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu(CPK161str.).Teismas visiÅ¡kai nevertino bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo pateikto žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto, atlikto pagal geodezinius iÅ¡matavimus (81 b. l). Pateikus naujÄ Å¾emės ribų paženklinimo-parodymo ir žemės sklypo padalijimo planÄ , ieÅ¡kovui nebuvo pasiÅ«lyta patikslinti reikalavimus, tam nustatant atitinkamÄ terminÄ .

Taip pat atlikus matavimus ir pateikus šį planÄ , teismas turėjo pasiÅ«lyti atsakovei pateikti jos žemės sklypo padalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , tam nustatant atitinkamÄ terminÄ , juolab, kad atsakovė keitė atstovus, dalyje teismo posėdžių dalyvavo be atstovo. Nors teismas nurodė, kad toks pat žemės sklypo planas sudarytas ir atlikus kadastrinius matavimus, tačiau tai paneigia pats planas, nes palyginus su preliminariu sklypo padalinimu matyti, kad skiriasi kai kurie duomenys -iÅ¡matavimai tarp koordinačių 43 ir 46, 28 ir 29(13, 81 b.l.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypų tvarkos nustatymo teisės aktų nuostatas, savo praktikoje yra konstatavęs, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas.

Jie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , pagal kuriÄ teismas, vertindamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrÄ diskrecijos teisę; jÄ Ä¯gyvendindamas, teismas vadovaujasi CK1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesÄ naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siÅ«loma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiÅ«riu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, ar Å¡is planas teikia prielaidų konfliktinei situacijai Å¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010,2009m.lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2009;kt.).Sutiktina su apeliantės argumentu, kad teismo proceso metu nebuvo tiriamos aplinkybės apie bendraturčiams tenkančias naudotis žemės sklypo dalis vertingumo požiÅ«riu.

Nors teismas padarė iÅ¡vadas, kad nėra nustatyta, jog ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeistų Å¡alių interesus, tačiau Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai netyrė, nebuvo pasiÅ«lyta ieÅ¡kovui pateikti duomenis apie žemės sklypų vertę, nebuvo aiÅ¡kintasi, kokia miÅ¡ko dalis iÅ¡ bendrame sklypo plote esančio 38 ha miÅ¡ko patenka į ieÅ¡kovo dalį bei kokia dalis patenka į atsakovės nurodomÄ naudotis žemės sklypo dalį ir kokia kiekvienos dalies vertė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Taip pat nesiaiÅ¡kintos aplinkybės, kokiu bÅ«du atsakovė pateks į jai skirtÄ Å¾emės sklypo dalį. Atsakovė nurodo, kad žemės sklype yra 0.62 ha užstatytos teritorijos, į kuriÄ ji kaip bendraturtė turi teisę . Teismas Å¡ios aplinkybės neiÅ¡tyrė. Å alys Å¡iÄ aplinkybę aiÅ¡kino prieÅ¡taringai. Paveldėjimo dokumentai patvirtina, kad ginčo sklype yra įregistruoti pastatai(118-121 b. l.). Atsakovė nurodo, kad ji įgijo nuosavybės teisę į Å¡iuos pastatus pagal dovanojimo sutartį, tačiau teismas neiÅ¡reikalavo nei dovanojimo sutarties, nei kitų įrodymų apie tai, kokiame sklype randasi pastatai.

Atsakovė pateikė paveldėjimo liudijimÄ , kuriame nurodyta aplinkybė, kad atsakovės tėvas I. V. paveldėjo statinius, esančius ginčo sklype (118-121 b. l.). Nors pagal registro duomenų banko įraÅ¡us Å¡ie pastatai nėra įregistruoti Å¡iame sklype, tačiau teismas turi remtis ne tik registro duomenimis, bet ir iÅ¡siaiÅ¡kinti realiÄ padėtį, tirti ir nustatyti aplinkybę, ar tie pastatai nėra pastatyti Å¡iame sklype ir kur jie randasi, pareikalauti pateikti iÅ¡ Registrų centro inventorines bylas, apžiÅ«ros aktus ar faktinių aplinkybių konstatavimo aktus ir kitus atitinkamus įrodymus.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nekilnojamojo turto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. VÄ® Valstybės turto fondas ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2010; kt.). Asmens nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektÄ atsirasti turi bÅ«ti konkretus teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodo, kad jai žemę padovanojo jos mama , todėl turėtų bÅ«ti pareikalauta ir dovanojimo sutartis, o taip pat įrodymai, kokiu pagrindu atsakovė yra įgijusi nuosavybės teisę ir į ginčo žemės sklypÄ , t.y. Å¡iuo atveju teismas turėjo aiÅ¡kintis ir Å¡alių nuosavybės teisių į ginčo turtÄ atsiradimo pagrindÄ (CK 4.47 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, Å¡alims nepateikus Å¡io įrodymo, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiÅ«lyti Å¡alims jį pateikti (CPK 177, 178 str.).Pats ieÅ¡kovas pripažįsta, kad yra atžymėtas užstatytas plotas 0,62 ha, į kurio 1/3 dalį turi teisę ir atsakovė .

Nustačius , kad žemės sklype yra statiniai, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į atsakovės teisę patekti į juos bei naudotis jai priklausančia statinių dalimi. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo atskleista bylos esmė, ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui iÅ¡siaiÅ¡kinti nutartyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos naudojimosi tvarkai nustatyti.Taip pat turėtų bÅ«ti iÅ¡spręsti kiti nutartyje nurodyti klausimai dėl ieÅ¡kinio patikslinimo pagal naujai paruoÅ¡tÄ planÄ bei dėl bÅ«do –atidalinimo ar naudojimosi žemės sklypu pasirinkimo, suteikiant galimybę atsakovei pateikti atsidalinimo ar žemės naudojimo tvarkos nustatymo planÄ pagal atliktus kadastrinius matavimus.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovui atlikus kadastrinius matavimus, atsakovė turėtų galimybę pateikti savo žemės sklypo naudojimo ar atidalinimo planÄ . Pažymėtina, jog tuo atveju, jei bendraturtis-atsakovė prieÅ¡tarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdama patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimÄ savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio yra pagrindas iÅ¡vadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiÅ¡kia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V.

D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.). Kolegija mano, kad Å¡ioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neiÅ¡aiÅ¡kintos esminės faktinės aplinkybės, neįvertintas praÅ¡omos nustatyti naudojimosi tvarkos žemės sklypu pagrįstumas, nenustatytos tam teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, teismas nagrinėjo ieÅ¡kinį pagal netinkamai paruoÅ¡tÄ projektÄ , apeliacinės instancijos teismui tektų jÄ nagrinėti iÅ¡ naujo nuo ieÅ¡kinio priėmimo stadijos, tačiau apeliacinis procesas pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, taip pat atsižvelgtina į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimÄ (CPK 327 straipsnis, 314 straipsnis).

Be to, ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus apeliacinėje instancijoje proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtÄ sprendimÄ apeliacine tvarka ir tuo bÅ«tų pažeistos jų teisės. IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ ir grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimÄ spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu n u t a r i a :  TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Kolegijos pirmininkė                                                                             Laisvė Aleknavičienė Teisėjai                                                                                                         Jolanta Badaugienė    Danutė Matiukienė                                                                                                                           Â