00e4002c-359a-447c-9feb-8aae7152d21c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                        Adm. byla Nr. I-4237-562/2011                                                                                                     (Proceso Nr.3-61-3-02376-2011-5)                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                                                        7.8., 7.5.2.(S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 20 d.                                                                      Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) , teisėjų Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Andriui Iškauskui, atsakovės atstovui Dainorai Anulytei, trečiojo suinteresuotojo asmens D.

A., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „IMK LT“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ,, Mediashop‘‘ ir UAB ,, TC Prekyba‘‘ dėl nutarimo dalies panaikinimo,                                                                                                                                                                n u s t a t ė :

         PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė „IMK LT“ (toliau – ir UAB) skundu ( b.l. 1-10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 2S-24 „Dėl IMK LT, UAB reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams‘‘ 2, 3 ir 4 punktus, kuriais: a. IMK LT, UAB nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. internetinėje parduotuvėje www.imk.lt bei elektroninių laiÅ¡kų pagalba skleista reklama, kurioje buvo nurodoma IMK LT, UAB parduodamų prekių kainos, Å¡alia vaizduojant konkurentų parduodamų analogiÅ¡kų prekių kainų kortelių nuotraukas, kuriose matėsi prekių kainos, bei Å¡ių kainų fiksavimo data, yra pripažinta neleidžiama lyginamÄ ja reklama; b.

IMK LT, UAB 2011 m. balandžio 26 d., 2011 m. gegužės 4 d. bei 2011 m. gegužės13 d. elektroninių laiÅ¡kų pagalba skleistÄ reklama, kurioje buvo lyginamos IMK LT,UAB bei konkurentų teikiamos prekių pristatymo paslaugos, bei kurioje buvo teigiama „nemokamas pristatymas‘‘, „visos prekės pristatomos nemokama?‘‘, nurodant, jog IMK LT, UAB prekes vartotojams pristato nemokamai, yra pripažinta neleidžiama lyginamÄ ja reklama; c. už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimÄ IMK LT, UAB skirta 20.000,00 Lt baudÄ ; kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu pateikti preliminarų nutarimÄ Å¾emiau nurodytais klausimais: a.ar Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m. spalio 6 d. direktyvos 97/55/EB iÅ¡ dalies keičiančios Tarybos 1984 m. rugsėjo 10 d. direktyvÄ 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos, kad bÅ«tų įtraukta lyginamoji reklama, 3 a straipsnio 1 dalies c) punktas reiÅ¡kia, kad lyginamoji reklama, kurioje yra lyginama reklamos davėjo ir konkuruojančio Å«kio subjekto konkrečiu praeities momentu užfiksuota tapačių prekių kaina, yra objektyvi ir tuo atveju, kai lyginama reklamos davėjo kaina yra užfiksuota ne tuo pačiu praeities momentu kaip konkuruojančių Å«kio subjektų;b. jeigu atsakymas į šį klausimÄ yra „ne‘‘, ar Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m.spalio 6 d. direktyvos 97/55/EB iÅ¡ dalies keičiančios Tarybos 1984 m. rugsėjo 10 d.direktyvÄ 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos, kad bÅ«tų įtraukta lyginamoji reklama, 3 a straipsnio 1 dalies c) punktas reiÅ¡kia, kad lyginamoji reklama, kurioje yra lyginama reklamos davėjo ir konkuruojančio Å«kio subjekto konkrečiu praeities momentu užfiksuota tapačių prekių kaina, yra objektyvi tik tuo atveju, kai lyginama reklamos davėjo kaina yra užfiksuota tuo pačiu praeities momentu kaip konkuruojančių Å«kio subjektų; c. jeigu atsakymas į šį aukščiau nurodytus klausimus yra „ne‘‘, kaip lyginamų kainų taikymo laikiÅ¡kumo aspektu tuomet turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama leistinos lyginamosios reklamos sÄ lyga Ji objektyviai palygina vienÄ ar kelias Å¡ių prekių ir paslaugų esmines, svarbias, patikrinamas ir tipines savybes, tarp kurių gali bÅ«ti ir kaina‘‘. 5. priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos IMK LT, UAB naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba) atliko IMK LT, UAB veiksmų, susijusių su lyginamosios reklamos skleidimu, atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams tyrimÄ . 2011 m. spalio 20 d. Konkurencijos taryba, iÅ¡nagrinėjusi klausimÄ dėl IMK LT, UAB reklamos atitikties Reklamos įstatymo 6 str. reikalavimams, nutarė 1. IMK LT, UAB nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 9 d. internetinėje parduotuvėje www.imk.lt skleistÄ reklamÄ , kurioje buvo nurodoma IMK LT, UAB parduodamų prekių kainos, Å¡alia vaizduojant konkurentų parduodamų analogiÅ¡kų prekių kainų kortelių nuotraukas, kuriose matėsi prekių kainos, bei nurodant kainų skirtumÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ procentine iÅ¡raiÅ¡ka, pripažinti neleidžiama lyginamÄ ja reklama;

2. IMK LT, UAB nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. internetinėje parduotuvėje www.imk.lt bei elektroninių laiÅ¡kų pagalba skleistÄ reklamÄ , kurioje buvo nurodoma IMK LT, UAB parduodamų prekių kainos, Å¡alia vaizduojant konkurentų parduodamų analogiÅ¡kų prekių kainų kortelių nuotraukas, kuriose matėsi prekių kainos, bei Å¡ių kainų fiksavimo data, pripažinti neleidžiama lyginamÄ ja reklama;

3. IMK LT, UAB 2011 m. balandžio 26 d., 2011 m. gegužės 4 d. bei 2011 m. gegužės 13 d. elektroninių laiÅ¡kų pagalba skleistÄ reklamÄ , kurioje buvo lyginamos IMK LT, UAB bei konkurentų teikiamos prekių pristatymo paslaugos, bei kurioje buvo teigiama „nemokamas pristatymas‘‘, „visos prekės pristatomos nemokamai‘‘, nurodant, jog IMK LT, UAB prekes vartotojams pristato nemokamai, pripažinti neleidžiama lyginamÄ ja reklama;

4. už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimÄ IMK LT, UAB skirti 20.000,00 Lt baudÄ ;

5. įpareigoti IMK LT, UAB ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios‘‘ priede „Informaciniai praneÅ¡imai‘‘ nutraukti nurodytos neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimÄ , jei tokios reklamos naudojimas dar yra tęsiamas. IMK LT, UAB pareiÅ¡kia, kad su Konkurencijos tarybos 2011 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 2S-24 „Dėl IMK LT, UAB reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams" dalyje, kurioje yra pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo reklama, kurioje buvo nurodoma IMK LT, UAB parduodamų prekių kaina, pateikiama konkurentų parduodamos analogiÅ¡kos prekės kainų kortelės nuotrauka su prekės kainos fiksavimo data, taip pat reklama, kurioje buvo lyginamos IMK LT, UAB ir konkuruojančių Å«kio subjektų teikiamos prekių pristatymo paslaugos, yra neleistina lyginamoji reklama, ir kurioje už Reklamos įstatymo pažeidimÄ IMK LT, UAB buvo skirta 20.000,00 Lt bauda, nesutinka.

PareiÅ¡kėjas IMK LT, UAB yra Å«kio subjektas, vykdantis mažmeninės elektroninės užsakomosios prekybos buitine, kompiuterine, garso ir vaizdo technika bei namų apyvokos prekėmis veiklÄ . PareiÅ¡kėjo elektroninė parduotuvė yra pasiekiama interneto adresu www.imk.lt. 2011 m. vasario - gegužės mėn. pareiÅ¡kėjas vykdė skirtingas reklamines kampanijas, kurių metu buvo lyginamos atskirų televizorių Samsung modelių kainos, taikytos IMK LT, UAB ir su bendrove konkuruojančių Å«kio subjektų UAB „Mediashop‘‘, UAB „Ogmina‘‘, UAB „TC prekyba‘‘ ir UAB „Senukų prekybos centras‘‘ prekybos centruose „Elektromarkt‘‘, „Topo centras‘‘, „Ogmina‘‘ir „Senukai‘‘.

IMK LT, UAB darbuotojai fotografijos būdu užfiksavo televizorių Samsung prekių korteles prekybos centruose „Ogmina" (P. Lukšio g. 23, Vilnius), „Senukų prekybos centras" (P. Lukšio g. 34, Vilnius), „Elektromarkt" (Ozo g. 25, Vilnius) ir „Topo centras‘‘ (Žirmūnų g. 64, Vilnius). Panaudojant šias prekių korteles, IMK LT, UAB parengė reklaminius pranešimus, kuriuose prekės kaina pareiškėjo elektroninėje parduotuvėje www.imk.lt buvo lyginama su konkuruojančių ūkio subjektų taikytomis kainomis.

Reklaminiuose praneÅ¡imuose, skelbtuose laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 9 d., taip pat buvo nurodomas prekių kainų skirtumas (nuolaida), iÅ¡reikÅ¡tas procentine iÅ¡raiÅ¡ka, o laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 18 d.-prekių kainų fiksavimo data. 2011 m. balandžio 26 d., 2011 m. gegužės 4 d. ir 2011 m. gegužės 13 d. IMK LT, UAB taip pat platino naujienlaiÅ¡kius „Prasidėjo kalėdinis iÅ¡pardavimas!‘‘, „Ar žinai kaip iÅ¡sirinkti siuvimo maÅ¡inÄ ?‘‘ ir „KarÅ¡tas iPad2 pasiÅ«lymas‘‘, kuriuose buvo lyginamos pareiÅ¡kėjo ir konkuruojančių Å«kio objektų, valdančių prekybos tinklus „Topo centras‘‘, „Elektromarkt‘‘, „Senukai‘‘ ir UAB „Ogmina‘‘, teikiamos paslaugos (specialisto konsultacija, atsiskaitymais grynaisiais, pirkimas iÅ¡simokėtinai, emokamas pristatymas, darbo laikas, siÅ«lomas asortimentas ir pan.).

Lyginamoji reklama - tai reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos. Lyginamoji reklama yra leidžiama su sÄ lyga, kad ji atitinka Reklamos įstatyme numatytus ribojimus. Reklamos įstatymas pateikia iÅ¡samų sÄ raÅ¡Ä kriterijų, pagal kuriuos yra sprendžiama, ar reklama yra leistina. Draudžiama yra klaidinanti lyginamoji reklama, lyginamoji reklama, kurioje lyginamos prekės ar paslaugos, tenkinančios ne tuos pačius poreikius ar skirtos ne tiems patiems tikslams, lyginamoji reklama, kurioje neobjektyviai lyginamos svarbios prekių ir paslaugų charakteristikos, lyginamoji reklama, kurioje yra diskredituojamos ir/ar menkinamos konkurento prekės ir/ar paslaugos, jo veikla, prekių ženklas ar pavadinimas, lyginamoji reklama, kurioje nesÄ Å¾iningai naudojamasi konkurento prekių ženklo ar kitų skiriamÄ jį požymį turinčių ženklų reputacija ir pan. (Reklamos įstatymo 6 str. 1 d.).

Nurodo, jog Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/55/E8 iÅ¡ dalies keičiančios Tarybos direktyvÄ 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos, kad bÅ«tų įtraukta lyginamoji reklama, (toliau -Direktyva) antrojoje konstatuojamojoje dalyje yra pažymėta, kad lyginamoji reklama padeda objektyviai parodyti įvairių panaÅ¡ių gaminių privalumus ir tokiu bÅ«du skatina prekių tiekėjų bei paslaugų teikėjų konkurencijÄ vartotojų naudai. Dėl nurodytų priežasčių lyginamajai reklamai keliamos teisėtumo ir leistinumo sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos reklamai naudingiausiu bÅ«du.

TÄ patvirtina ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika (ESTT 2009 m. birželio 18 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-487/07 (L 'Oreal ir kt. byla)). Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas IMK LT, UAB interneto tinklalapyje naudojo reklamÄ , kurioje IMK LT, UAB parduodamų prekių kainos buvo lyginamos su konkuruojančių Å«kio subjektų Å¡ioms prekėms taikytomis kainomis, užfiksuotomis prekių kortelių nuotraukose (reklamoje nurodant konkuruojančio Å«kio subjekto kainos fiksavimo datÄ ). Konkurencijos taryba, įvertinusi Å¡iÄ IMK LT, UAB skleistÄ lyginamÄ jÄ reklamÄ atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams aspektu sprendė, kad Å¡i reklama neatitinka lyginamajai reklamai keliamo objektyvumo kriterijaus.

Konkurencijos taryba pažymėjo, kad tokiu kainų palyginimu, kai pareiÅ¡kėjo prekių kainos lyginamos su galimai nebeaktualiomis konkuruojančių Å«kio subjektų kainomis, nesÄ Å¾iningai sudaromas įspÅ«dis apie didesnį IMK LT, UAB internetinėje parduotuvėje siÅ«lomų prekių kainų pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ konkuruojančių Å«kio subjektų prekybos centruose siÅ«lomas analogiÅ¡kų prekių kainas, kas savo ruožtu suponuoja Reklamos įstatymo 6 str. 1 d. 3 p. pažeidimÄ . UAB „IMK.LT‘‘ nesutinka su Nutarime pateiktu lyginamosios reklamos, kuri Konkurencijos tarybos yra iÅ¡skiriama kaip Reklama Nr.

2. teisėtumo ir leistinumo aiÅ¡kinimu, mano, kad Konkurencijos taryba lyginamosios reklamos objektyvumo sÄ lygÄ aiÅ¡kino per plačiai, Nutarime pateikta Konkurencijos tarybos pozicija dėl objektyvaus palyginimo kriterijaus prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikai neleistinos lyginamosios reklamos srityje pasisakant dėl objektyvaus palyginimo kaip lyginamosios reklamos teisėtumo ir leistinumo sÄ lygos turinio, visų pirma pareiÅ¡kėjo nuomone, svarbu pažymėti, jog objektyvumas reiÅ¡kia, kad naudojama reklama reklamos adresatui turi objektyviai parodyti joje lyginamų prekių ir/ar atskirų Å¡ių prekių privalumus.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pastaruoju reikalavimu iÅ¡ esmės siekiama, kad vietoj objektyvaus konstatavimo nebÅ«tų pateiktas lyginamosios reklamos davėjo subjektyvus vertinimas (ESTT 2006 m. rugsėjo 19 sprendimas, priimtas byloje Nr. C-356/04 (Lidl Belgium byla)). Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykÄ sudarančioje lyginamojoje reklamoje, vieÅ¡ai skelbtoje laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 18 d., buvo lyginamos televizorių Samsung mažmeninės kainos, taikytos IMK LT, UAB valdomoje elektroninėje parduotuvėje ir konkuruojančių Å«kio subjektų UAB ,, Medishop’’, UAB ,, Senukų prekybos centras’’, UAB ,, TC prekyba’’ ir UAB „Ogmina‘‘ parduotuvėse.

Nurodo, jog prekių kaina, galiojusi skirtingose prekybose vietose yra objektyviai patikrinama ir palyginama prekių savybė, todėl neperskaičiuotų mažmeninių kainų taikytų toms pačioms prekėms konkuruojančiose elektronikos prekių parduotuvės palyginimas negali bÅ«ti laikomas pažeidžiančiu lyginamosios reklamos objektyvumo kriterijų, nes jis yra susijęs su pačios lyginamosios reklamos pobÅ«džiu. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog tokie duomenys, kaip antai prekės kaina, negali bÅ«ti vertinami subjektyviai (ESTT 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-356/04 (Lidl Belgium byla)).

Nutarime objektyvaus prekių ir/ar paslaugų savybių palyginimo sÄ lyga yra aiÅ¡kinama kitaip- kaip reikalavimas užtikrinti, kad vartotojams, susipažinusiems su reklama, be papildomų vartotojų pastangų bÅ«tų nurodomos taip pat atitinkamos prekės konkrečiu laikotarpiu aktualios (realiai taikomos) konkurentų kainos. Tinkamas Reklamos įstatymo 6 str. 1 d. 3 p. numatytos objektyvaus palyginimo sÄ lygos turinio atskleidimas, esminiai įtakoja lyginamosios reklamos teisėtumo vertinimÄ . Atsižvelgiant į nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, jog Konkurencijos tarybai netinkamai taikius objektyvaus palyginimo kriterijų, negalima sutikti ir su atsakovo iÅ¡vada, jog IMK LT, UAB skleistoje lyginamojoje reklamoje, su kuria susipažinęs pakankamai informuotas ir protingai atidus vidutinis vartotojas buvo informuotas apie prekės įsigijimo privalumus internetinėje parduotuvėje www.imk.lt ir pagrįstai galėjo tikėtis televizorių Samsung pareiÅ¡kėjo valdomoje parduotuvėje įsigyti ekonomine prasme palankesnėmis sÄ lygomis (sutaupant), nes Å¡ios prekės kaina pareiÅ¡kėjo yra mažesnė už kainÄ , už kuriÄ reklamoje nurodytÄ dienÄ vartotojas prekę bÅ«tų galėjęs įsigyti konkuruojančio Å«kio subjekto prekybos salonuose, nebuvo užtikrintas objektyvus konkuruojančių Å«kio subjektų siÅ«lomų prekių kainų palyginimas.

Ypač įvertinus aplinkybę, kad kaip jau buvo nurodyta, teisės norminiuose aktuose įtvirtintos lyginamosios reklamos sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos reklamai labiausiai naudingu bÅ«du. PareiÅ¡kėjo vertinimu, remiantis Reklamos įstatymo 6 str. 1 d. 3 p. numatytu reklamos objektyvumo reikalavimu Konkurencijos taryba nepagrįstai reklamos davėjui nustatė pareigÄ nuolat tikrinti, ar lyginamojoje reklamoje lyginamų prekių kainos konkuruojančių Å«kio subjektų valdomuose prekybos centruose nepasikeitė ir reklaminiuose praneÅ¡imuose atspindėti lyginamų konkuruojančių Å«kio subjektų prekių kainų pokyčius laike.

Toks reikalavimas neproporcingai suvaržo ir apsunkina reklamos davėjo konkurencinį elgesį rinkoje. Atskirai svarbu pažymėti, jog aplinkybė, kad IMK LT, UAB lyginamojoje reklamoje galimai lygino aktualias parduodamų prekių kainas su konkuruojančių ūkio subjektų parduodamų prekių aktualiu momentu neegzistuojančiomis prekių kainomis, negali turėti jokios įtakos prekių kainų lyginimo objektyvumui. Sprendžiant dėl lyginamosios reklamos teisėtumo ir leistinumo, ši aplinkybė galėjo būti vertinama nebent santykyje su Reklamos įstatymo 6 str. 1 d. 1 p. (suklaidinimo aspektu), ko atsakovas nenustatė.

Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad ginčo reklama neklaidina vartotojų, nes pamatęs lyginamojoje reklamoje nurodytÄ prekių kortelės nuotraukos datÄ , vidutinis vartotojas supras, jog konkuruojančio Å«kio subjekto siÅ«lomos įsigyti prekės kortelė buvo užfiksuota reklamoje nurodytÄ dienÄ , ir nesitikės, kad ir reklamos matymo metu nurodyta kaina bus aktuali ir kad bÅ«tent už Å¡iÄ kainÄ vartotojas galės prekę įsigyto konkuruojančio Å«kio subjekto prekybos salonuose.

Remiantis aukščiau nurodytu, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad IMK LT, UAB reklama, kurioje buvo nurodomos pareiÅ¡kėjo parduodamų prekių kainos, Å¡alia vaizduojant konkurentų parduodamų analogiÅ¡kų prekių kainų kortelių nuotraukas, kuriose matėsi Å¡ių prekių kainos, taikytos konkuruojančių Å«kio subjektų, bei Å¡ių kainų fiksavimo data, atitiko visus Reklamos įstatymo lyginamosios reklamos leistinumui bei teisėtumui keliamus reikalavimus ir Konkurencijos tarybos nepagrįstai laikė, kad IMK LT, UAB Å¡iÄ reklamÄ naudojo konkurencijai prieÅ¡taraujančiu ir nesÄ Å¾iningu bÅ«du.

NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatomis, siekiama apsaugoti vartotojÄ - fizinį asmenį, kuris priima sprendimÄ pirkti ar perka ir naudoja prekę ir/ar paslaugÄ asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, - nuo nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos, įskaitant klaidinančiÄ ir neleidžiamÄ lyginamÄ jÄ reklamÄ . Reklamos įstatymo 5 str. 6 d. nurodyta, kad reklama bet kuriomis aplinkybėmis yra laikoma klaidinančia, net nevertinant reklamos poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui, jeigu ji turi nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme numatytų klaidinančios reklamos požymių.

Ä®vertinusi IMK LT, UAB naujienlaiÅ¡kiuose „Prasidėjo kalėdinis iÅ¡pardavimas!‘‘, „Ar žinai kaip iÅ¡sirinkti siuvimo maÅ¡inÄ ?‘‘ ir „KarÅ¡tas iPad2 pasiÅ«lymas‘‘ pareiÅ¡kėjo naudotas reklamos, kuriose lyginamosios lentelės forma buvo lyginamos pareiÅ¡kėjo ir su pareiÅ¡kėju konkuruojančių Å«kio subjektų, valdančių prekybos tinklus „Topo centras", „Elektromarkt", „Senukai" ir UAB „Ogmina‘‘, teikiamos paslaugos (specialisto konsultacija, atsiskaitymais grynaisiais, pirkimas iÅ¡simokėtinai, nemokamas pristatymas, darbo laikas, siÅ«lomas asortimentas ir pan.), atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams, Konkurencijos taryba nustatė, kad Å¡ios reklamos teiginys „nemokamas pristatymas‘‘ turi NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 str. 18 p. numatyto klaidinančios komercinės veiklos požymių.

Sutinkamai su NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 str. 18 p. reklama visais atvejais yra klaidinanti, jeigu ji pasireiÅ¡kia kaip produkto apibÅ«dinimas „ papildomai už tapačiÄ kainÄ â€˜â€˜, „nemokamas‘‘ ir pan., jeigu vartotojai iÅ¡ tiesų turi mokėti. PareiÅ¡kėjo nuomone, Konkurencijos taryba UAB „IMK LT‘‘ taikomÄ pristatymo mokestį visiÅ¡kai nepagrįstai vertino atitikties klaidinančios komercinės veiklos, kurios pagal NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymÄ nereikia įrodinėti, aspektu, nes vartotojo patiriami pristatymo kaÅ¡tai nepatenka į NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo taikymo sritį.

Å io įstatymo 7 str. 18 p. yra numatyta klaidinančios reklamos prezumpcijos taikymo iÅ¡imtis bÅ«tinosioms iÅ¡laidoms, susijusioms su prekės įsigijimu, paėmimu ar mokėjimu užjos pristatymÄ . Nutarime iÅ¡dėstyta Konkurencijos tarybos pozicija dėl iÅ¡laidų, susijusių su prekių pristatymu, nepriskyrimo bÅ«tinosioms iÅ¡laidoms NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo prasme, yra nenuosekli, pagrįsta prielaida, kad bÅ«tinosios iÅ¡laidos, susijusios su prekių pristatymu, negali bÅ«ti laikomos bÅ«tinosiomis iÅ¡laidomis, nes reklamoje nurodoma, kad vartotojas Å¡ių iÅ¡laidų nepatirs.

Konkurencijos taryba spręsti dėl nagrinėjamos IMK LT, UAB reklamos klaidinančio pobūdžio galėjo tik nustačiusi, kad lyginamojoje reklamoje yra neišsamiai pateikiama informacija apie prekių pristatymo išlaidas ir kad dėl pareiškėjo pasirinkto informacijos apie prekių pristatymo išlaidas pateikimo būdo galėjo būti daroma įtaka vartotojų ekonominiam elgesiui. Nurodytų aplinkybių, Konkurencijos taryba, vertindama IMK LT, UAB lyginamosios reklamos atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams, nesiaiškino.

Papildomai nurodo, jog UAB „IMK.LT‘‘ naujienlaiÅ¡kiuose „Prasidėjo kalėdinis iÅ¡pardavimas‘‘, „Ar žinai kaip iÅ¡sirinkti siuvimo maÅ¡inÄ ?‘‘ ir „KarÅ¡ta iPad2 pasiÅ«lymas‘‘ skelbta lyginamoji reklama, kurioje buvo lyginamos konkuruojančių Å«kio subjektų vartotojams teikiamos paslaugos, negali bÅ«ti laikoma pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus dėl keleto priežasčių. Visų pirma, aukščiau nurodytuose naujienlaiÅ¡kiuose vartotojams buvo siÅ«lomos tik tokios prekės, kurių kaina virÅ¡ijo 199,99 Lt, taigi Å¡ioms prekėms pristatymo mokestis nebuvo taikomas.

Be to, apie papildomas nemokamo pristatymo sÄ lygas, taikomas prekėms, kurios nėra įtrauktos į naujienlaiÅ¡kį, tai yra apie tai, kad prekių, kurių kaina yra mažesnė nei 199,99 (vienas Å imtas devyniasdeÅ¡imt devyni, 99) Lt, pristatymui IMK LT, UAB taiko papildomÄ pristatymo mokestį, vartotojams aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai buvo nurodyta internetinės parduotuvės www.imk.lt taisyklėse, paslaugų apraÅ¡ymuose, taip pat kiekvienos už tokiÄ kainÄ parduodamos prekės kortelėje (greta mygtuko „pirkti‘‘).

Apibendrinant teigtina, kad Konkurencijos tarybos iÅ¡vada dėl IMK LT, UAB ir konkuruojančių Å«kio subjektų paslaugų lyginamosios lentelės su teiginiu „nemokamas pristatymas“ vertinimo kaip klaidinančios reklamos Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. ir 5 str. prasme yra neteisėta ir nepagrįsta. Reklamos įstatymo 21 str. 1 d. yra numatyta reklamos davėjo už klaidinančios reklamos naudojimÄ atsakomybė. Už Reklamos įstatymo pažeidimus skirtinos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobÅ«džio, pažeidimo trukmės ir masto, taip pat atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimo.

Už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimÄ gali bÅ«ti skiriama bauda nuo 1000,00 Lt iki 30.000 Lt. Konkurencijos taryba sankcijos vidurkį virÅ¡ijančiÄ 20.000,00 Lt IMK. LT, UAB baudÄ skyrė neva įvertinusi ilgÄ reklamos sklaidos trukmę bei vidutinį mastÄ , taip pat aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas naudojo tris skirtingas Reklamos įstatymo reikalavimus pažeidžiančias reklamos, iÅ¡ kurių viena turėjo NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme įtvirtintų klaidinančios reklamos bruožų.

PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su jo atžvilgiu taikytos baudos dydžiu nurodo, jog paskirtos baudos suma yra pernelyg didelė ir neatitinka proporcingumo principo. IMK Lt, UAB vertinimu, Konkurencijos taryba netinkamai įvertino neleistinos lyginamosios reklamos sklaidos apimtį (mastÄ ir trukmę), taip pat nepagrįstai IMK LT, UAB laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 9 d. ir naujienlaiÅ¡kiuose „Prasidėjo kalėdinis iÅ¡pardavimas!‘‘, „Ar žinai kaip iÅ¡sirinkti siuvimo maÅ¡inÄ ?‘‘ ir „KarÅ¡tas iPad2 pasiÅ«lymas‘‘ skleistÄ lyginamÄ jÄ reklamÄ atsisakė vertinti kaip mažareikÅ¡mius pažeidimus.

Kaip matyti iÅ¡ Nutarimo dalies dėl IMK LT, UAB taikytinų sankcijų, Konkurencijos taryba padarytus Reklamos pažeidimus, nustatydama baudos dydį, vertino kaip vienÄ pažeidimÄ , kurio „trukmė laikytina labai ilga, o mastas – vidutinis‘‘, tačiau kartu kaip vienÄ iÅ¡ atsakomybės dydį determinuojančių veiksnių nurodė aplinkybę, kad „buvo skleistos trys reklamos, kurios pažeidė lyginamajai reklamai keliamus reikalavimu‘‘. Konkurencijos taryba nepagrįstai visus galimai IMK LT, UAB padarytus Reklamos įstatymo pažeidimų vertino kaip vienÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, kiekvienas pažeidimas tokiu atveju turėjo bÅ«ti vertinamas atskirai, o to nepadarius - Konkurencijos tarybos už neleistinos lyginamosios reklamos naudojimÄ paskirta bauda negali bÅ«ti laikoma objektyvia ir proporcinga pažeidimų pobÅ«džiui. UAB „IMK.LT‘‘ atkreipia teismo dėmesį į aplinkybę, kad neleistina lyginamoji reklama, kurioje buvo nurodomos pareiÅ¡kėjo parduodamų prekių kainos, Å alia vaizduojant konkurentų parduodamų analogiÅ¡kų prekių kainų kortelių nuotraukas, kuriose matėsi prekių kainos, bei nurodant kainų skirtumÄ iÅ¡reikÅ¡tÄ procentine iÅ¡raiÅ¡ka, buvo publikuojama mažiau nei 5 (penkias) dienas: nuo 2011 m. vasario 4 d. 12 val. 00 min. iki 2011 m. vasario 9 d. 9 val. 00 min., tai yra itin trumpÄ laikotarpį (Konkurencijos tarybos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 2S-22).

Å i reklama buvo skleista tik viename Å¡altinyje - tik internetu ir tik UAB „IMK.LT‘‘ interneto tinklalapyje. Laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 9 d. imtinai interneto tinklalapyje, pasiekiamame adresu www.imk.lt, vidutiniÅ¡kai per vienÄ dienÄ apsilankydavo 3438 lankytojai. Be to, 2011 m. vasario 9 d. pareiÅ¡kėjas IMK LT, UAB savo iniciatyva pakeitė lyginamosios reklamos turinį, į jÄ Ä¯traukdamas informacijÄ apie konkuruojančių subjektų kainų fiksavimo laikÄ , tokiu bÅ«du užkirsdamas keliÄ galimoms žalingoms Reklamos įstatymo pažeidimo pasekmėms, kas laikytina IMK LT, UAB atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Ä®vertinus nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, kad IMK LT, UAB skleistos neleistos lyginamosios reklamos, susijusios su konkuruojančių Å«kio subjektų kainos palyginimu, skleidimo mastas turėjo bÅ«ti vertintinas kaip itin mažas. Taigi Konkurencijos taryba nepagrįstai reklamos sklaidos trukmę laikė labai ilga, o mastÄ - vidutiniu. Nurodo, jog vidutiniam reklamos skleidimo mastui Konkurencijos taryba ankstesnėse Reklamos įstatymo pažeidimo bylose prilygindavo ženkliai didesnę adresatų auditorijÄ pasiekusį reklamos sklaidos mastÄ .

Lyginamosios reklamos, kurioje buvo lyginamos IMK LT, UAB bei konkurentų teikiamos paslaugos, įskaitant nemokamo pristatymo paslaugÄ , sklaidos mastas taip pat turėtų bÅ«ti vertintinas kaip itin mažas. Å i reklama buvo publikuojama tik 3 (kartus) ir tik viename Å¡altinyje ,, IMK LT’’ naujienlaiÅ¡kiuose, kurie iÅ¡ viso buvo perskaityti tik 4062 kartų. Be to, klaidinančia reklama gali bÅ«ti laikoma tik sÄ lyginai nedidelės IMK LT, UAB internetinėje parduotuvėje vartotojams siÅ«lomos prekių grupės atžvilgiu.

Visos nurodytos aplinkybės (reklamų sklaidos mastas ir trukmė, vartotojų skundų dėl klaidinančios reklamos nebuvimas ir pan.) rodo, kad aukščiau nurodytų IMK LT, UAB lyginamų reklamų skleidimas nepadarė esminės žalos Reklamos įstatymo saugomiems interesams ir galėjo bÅ«ti vertinamas kaip mažareikÅ¡mis pažeidimas, o Konkurencijos taryba nustatydama IMK LT, UAB skirtos baudos dydį taikė neteisingÄ jos apskaičiavimo metedologijÄ . Nagrinėjamoje byloje tarp IMK LT, UAB ir Konkurencijos tarybos yra kilęs ginčas dėl Direktyvoje numatyto lyginamosios reklamos komuliatyvaus leistinumo kriterijaus - objektyvaus palyginimo -aiÅ¡kinimo.

Konkurencijos taryba, pasisakydamas dėl IMK LT, UAB naudotos lyginamosios reklamos atitikties Direktyvoje ir jÄ Ä¯gyvendinančiame Reklamos įstatyme nurodytiems leistinumo reikalavimams, iÅ¡aiÅ¡kino, kad siekiant užtikrinti objektyvų konkuruojančių Å«kio subjektų prekių kainų palyginimÄ , reikalinga užtikrinti, kad vartotojams, susipažinusiems su reklama, be papildomų pastangų butų nurodomos taip pat ir atitinkamos prekės konkrečiu reklamos skleidimo momentu aktualios (realiai taikomos) konkurentų kainos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad toks Direktyvoje įtvirtinto objektyvaus palyginimo reikalavimo aiÅ¡kinimas nepagrįstai apriboja lyginamosios reklamos leistinumÄ , pažeidžia reikalavimÄ lyginamosios reklamos sÄ lygas aiÅ¡kinti reklamai naudingiausiu bÅ«du bei prieÅ¡tarauja Direktyvos tikslams. Nurodo, jog nei Europos SÄ jungos teisminėse institucijos, nei nacionaliniuose teisės aktuose nėra suformuota ir nusistovėjusi Direktyvoje numatyto objektyvaus palyginimo sÄ voka ginčuose dėl reklamos pripažinimo neleistina lyginamÄ ja reklama, kas leidžia susiklostyti tokiai situacijai, kai valstybės narėse skirtingai interpretuojami lyginamajai reklamai keliami leistinumo reikalavimÄ ir taikomas skirtingas (vienur reklamos davėjams palankesnis, kitur - mažiau palankus) teisinis režimas skaido vieningÄ rinkÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti taikomas ir aiÅ¡kinamas lyginamosios reklamos objektyvumo reikalavimas, mano, kad yra pagrindas kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ - Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ - dėl preliminaraus nutarimo pateikimo. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į skundÄ (b. l.38-46) nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad Konkurencijos taryba lyginamosios reklamos, kurioje buvo rodoma IMK LT, UAB parduodamų prekių kainos, Å¡alia vaizduojant konkurentų parduodamų logiÅ¡kų prekių kortelių nuotraukas, kuriose matėsi konkurento prekių kainos, bei ant Å¡ių nuotraukų nurodoma kainų fiksavimo data (Konkurencijos tarybos vadinama AntrÄ ja reklama) objektyvumo sÄ lygÄ aiÅ¡kino per plačiai.

Nutarime pateikta Konkurencijos tarybos pozicija dėl objektyvaus palyginimo kriterijaus prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikai lyginamosios reklamos srityje. Nesutinka su PareiÅ¡kėjo argumentu, kad Konkurencijos taryba per plačiai aiÅ¡kino lyginamosios reklamos objektyvumo kriterijų. Pažymėtina, kad pagal Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , lyginamoji reklama leidžiama, kai reklamoje yra objektyviai lyginamos viena ar daugiau Å¡ių prekių ir paslaugų reikÅ¡mingų, svarbių, galimų patikrinti ir bÅ«dingų savybių, taip pat gali bÅ«ti lyginama ir kaina.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-01-931-05, aiÅ¡kindamas lyginamosios reklamos kriterijus, rėmėsi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika bei pažymėjo, kad „Europos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiamas leidžiamai lyginamajai reklamai taikytinas objektyvaus konkuruojančių prekių ar paslaugų savybių ir kainų lyginimo principas. Byloje Nr. C-44/01 Pippig Augenoptik, nagrinėdamas ginÄÄ dėl lyginamosios reklamos leistinumo, Europos Teisingumo Teismas nurodė, kad kainų lyginimas savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog tokia reklama diskredituoja ar menkina konkurentÄ , kurio kainos didesnės, ir savaime nėra neteisėta, jeigu joje yra objektyviai lyginamos kainos ir atitinkamų prekių savybės’’.

Minėtas teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas suponuoja, kad yra leidžiamas ne bet koks prekių kainų palyginimas, o objektyvus. Tam, kad prekių kainų palyginimas bÅ«tų objektyvus, pirmiausia, jis turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas. Tai akcentavo Konkurencijos taryba nutarime nurodydama, jog „atsižvelgiant į lyginamosios reklamos pobÅ«di objektyvus kainų lyginimas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. toks palyginimas skleidžiant reklamÄ neturėtų bÅ«ti priemonė, kuria siekiama pritraukti daugiau vartotojų reklamoje nurodant lyginamÄ informacijÄ Ä¯skaitant kainÄ , tokiu bÅ«du, jog vartotojai galėtų nesuprasti informacijos pateikimo ir lyginimo kriterijų, kuriuos naudoja reklamos davėjas, tačiau, kurie tiesiogiai ir aiÅ¡kiai neatsispindi naudojamoje reklamoje.

Tai reiÅ¡kia, kad lyginimo kriterijus turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamas ir neturėti numanomų reikÅ¡mių’’. Tuo tarpu, kaip nustatė Konkurencijos taryba, IMK LT, UAB visÄ Antrosios reklamos skleidimo laikotarpį (nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 18 d.) lygino tik aktualias internetinės parduotuvės www.imk.lt parduodamų prekių kainas su savo konkurentų prekybos tinkluose parduodamų prekių praeities kainomis, kurios buvo užfiksuotos konkrečiais momentais praeityje, tačiau reklamos skleidimo metu jau buvo neaktualios.

Dėl Å¡ios priežasties vartotojai negalėjo objektyviai palyginti IMK LT, UAB ir Bendrovės konkurentų kainų reklamos skleidimo metu, kadangi vienos kainos - IMK LT, UAB reklamos skleidimo metu buvo aktualios, tuo tarpu Bendrovės konkurentų kainos reklamos skleidimo metu buvo neaktualios. Kitaip tariant, žinant tik IMK LT, UAB aktualias kainas reklamos skleidimo metu, vartotojams nebuvo sudaryta galimybė žinoti realų lyginamų prekių kainų skirtumÄ konkrečiu metu, bei atitinkamai objektyvia įvertinti reklamoje pateikiamÄ IMK LT, UAB kainų pasiÅ«lymÄ , kadangi aktualių konkurentų kainų jie nežinojo.

Nagrinėjamu atveju, Bendrovė, lygindama prekių aktualias kainas su konkurentų analogiÅ¡kų prekių neaktualiomis kainomis, suteikė Bendrovės parduodamoms prekėms didesnį pranaÅ¡umÄ kainų požiÅ«riu lyginant su konkurentais, t.y. atitinkamai koregavo www.imk.lt parduodamų prekių kainas (kurias kaip nustatė Konkurencijos taryba mažindavo), palikdama konkurentų prekių kainas nepakitusias, fiksuotas konkrečiÄ dienÄ , nors laike Å¡ios kainos atitinkamai keitėsi, kaip nustatyta tyrimo metu - mažėjo (I tomas, b.l. 81-96; 160-169; 193- 196).

Dėl Å¡ios priežasties susiklosto situacija, jog Bendrovės parduodamų prekių kainų skirtumas, palyginus su konkurentų analogiÅ¡kų prekių kainomis buvo didesnis, taip suteikiant joms pranaÅ¡umÄ kainų požiÅ«riu prieÅ¡ konkurentų Dėl PareiÅ¡kėjo argumento, kad Konkurencijos taryba lyginamosios reklamos, kurioje buvo nurodoma IMK LT, UAB parduodamų prekių kainos, Å¡alia vaizduojant konkurentų parduodamų analogiÅ¡kų prekių kortelių nuotraukas, kuriose matėsi konkurento prekių kainos, bei ant Å¡ių nuotraukų nurodoma kainų fiksavimo data (Konkurencijos tarybos vadinama AntrÄ ja reklama) objektyvumo sÄ lygÄ aiÅ¡kino per plačiai, Nutarime pateikta Konkurencijos tarybos pozicija dėl objektyvaus palyginimo kriterijaus prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikai lyginamosios reklamos srityje.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad Konkurencijos taryba per plačiai aiÅ¡kino lyginamosios reklamos objektyvumo kriterijų. Pažymėtina, kad pagal Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , lyginamoji reklama leidžiama, kai reklamoje yra objektyviai lyginamos viena ar daugiau Å¡ių prekių ir paslaugų reikÅ¡mingų, svarbių, galimų patikrinti ir bÅ«dingų savybių, taip pat gali bÅ«ti lyginama ir kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-01-931-05, aiÅ¡kindamas lyginamosios reklamos kriterijus, rėmėsi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika bei pažymėjo, kad „Europos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiamas leidžiamai lyginamajai reklamai taikytinas objektyvaus konkuruojančių prekių ar paslaugų savybių ir kainų lyginimo principas.

Byloje Nr. C-44/01 PippigAugenoptik, nagrinėdamas ginÄÄ dėl lyginamosios reklamos leistinumo, Europos Teisingumo Teismas nurodė, kad kainų lyginimas savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog tokia reklama diskredituoja ar menkina konkurentÄ , kurio kainos didesnės, ir savaime nėra neteisėta, jeigu joje yra objektyviai lyginamos kainos ir atitinkamu prekių savybės". Minėtas teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas suponuoja, kad yra leidžiamas ne bet koks prekių kainų palyginimas, o objektyvus. Tam, kad prekių kainų palyginimas bÅ«tų objektyvus, pirmiausia, jis turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas.

Tai akcentavo Konkurencijos taryba nutarime nurodydama, jog „atsižvelgiant į lyginamosios reklamos pobÅ«di objektyvus kainų lyginimas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. toks palyginimas skleidžiant reklamÄ neturėtų bÅ«ti priemonė, kuria siekiama pritraukti daugiau vartotojų reklamoje nurodant lyginamÄ informacijÄ , įskaitant kainÄ , tokiu bÅ«du, jog vartotojai galėtų nesuprasti informacijos pateikimo ir lyginimo kriterijų, kuriuos naudoja reklamos davėja, tačiau, kurie tiesiogiai ir aiÅ¡kiai neatsispindi naudojamoje reklamoje.

Tai reiÅ¡kia, kad lyginimo kriterijus turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamas ir neturėti numanomų reikÅ¡mių’’. Tuo tarpu, kaip nustatė Konkurencijos taryba, IMK LT, UAB visÄ Antrosios reklamos skleidimo laikotarpį (nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 18 d.) lygino tik aktualias internetinės parduotuvės www.imk.lt parduodamų prekių kainas su savo konkurentų prekybos tinkluose parduodamų prekių praeities kainomis, kurios buvo užfiksuotos konkrečiais momentais praeityje, tačiau reklamos skleidimo metu jau buvo neaktualios.

Dėl Å¡ios priežasties vartotojai negalėjo objektyviai palyginti IMK LT, UAB ir Bendrovės konkurentų kainų reklamos skleidimo metu, kadangi vienos kainos - IMK LT, UAB reklamos skleidimo metu buvo aktualios, tuo tarpu Bendrovės konkurentų kainos reklamos skleidimo metu buvo neaktualios. Kitaip tariant, žinant tik IMK LT, UAB aktualias kainas reklamos skleidimo metu, vartotojams nebuvo sudaryta galimybė Žinoti realų lyginamų prekių kainų skirtumÄ konkrečiu metu, bei atitinkamai objektyvia įvertinti reklamoje pateikiamÄ IMK LT, UAB kainų pasiÅ«lymÄ , kadangi aktualių konkurentų kainų jie nežinojo.

Nagrinėjamu atveju, Bendrovė, lygindama prekių aktualias kainas su konkurentų analogiÅ¡kų prekių neaktualiomis kainomis, suteikė Bendrovės parduodamoms prekėms didesnį pranaÅ¡umÄ kainų požiÅ«riu lyginant su konkurentais, t.y. atitinkamai koregavo www.imk.lt parduodamų prekių kainas (kurias kaip nustatė Konkurencijos taryba mažindavo), palikdama konkurentų prekių kainas nepakitusias, fiksuotas konkrečiÄ dienÄ , nors laike Å¡ios kainos atitinkamai keitėsi, kaip nustatyta tyrimo metu - mažėjo (I tomas, b.l. 81-96; 160-169; 193- 196).

Dėl Å¡ios priežasties susiklosto situacija, jog Bendrovės parduodamų prekių kainų skirtumas, palyginus su konkurentų analogiÅ¡kų prekių kainomis buvo didesnis, taip suteikiant joms pranaÅ¡umÄ kainų požiÅ«riu prieÅ¡ konkurentų prekes. Dėl aukščiau iÅ¡vardintų priežasčių, Bendrovės taikytas prekių kainų palyginimas nėra laikytinas objektyviu. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog lyginamoji reklama turi bÅ«ti aiÅ¡kinama palankiausiu reklamai bÅ«du, tačiau kita vertus, negalima pamirÅ¡ti vartotojo, kuriam bÅ«tent ir taikoma reklamos įstatymo apsauga ir kuriam reklama turi bÅ«ti naudinga, priimant sprendimÄ dėl sandorio.

Tuo tarpu, iÅ¡kreipiant kainų skirtumo santykį tarp IMK LT, UAB ir konkurentų, vartotojui sudaromas klaidingas įspÅ«dis apie prekių kainas ir jis negali tinkamai įvertinti sandorio teikiamos naudos. Konkurencijos taryba nutarime pažymėjo, kad „objektyvus kainų lyginimas reklamoje turi bÅ«ti pateiktas aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamai vartotojui ir neturėti numanomų reikÅ¡mių’’. Tai bÅ«tų užtikrinama tik tuo atveju, jeigu vartotojas, susipažinęs su reklama be papildomų pastangų galėtų reklamoje matyti ne tik aktualias (realiai taikomas) IMK LT, UAB, bet ir konkurentų kainas, tokio pobÅ«džio reklama vartotojui teiktų didžiausiÄ naudÄ .

Kaip pažymėjo Konkurencijos taryba Nutarime „reklamos davėjas turėtų užtikrinti kuo aktualesnės informacijos pateikimÄ vartotojui, kad pastarasis jÄ galėtų objektyviai palyginti ir neturėtų papildomai ieÅ¡koti informacijos bei tikrinti, ar nagrinėjamu metu kainos konkurentų prekybos tinkluose nepasikeitė ". Tuo tarpu vidutinis vartotojas nors reklamoje ir galėjo matyti, kuriÄ dienÄ buvo fiksuota kaina pas konkurentÄ , tačiau reklamos matymo metu, priimdamas sprendimÄ dėl sandorio, jis turėtų dėti papildomas pastangas, jog iÅ¡siaiÅ¡kintų, kokia yra IMK LT, UAB konkurentų realiai taikoma kaina, kad galėtų objektyviai įvertinti reklamoje nurodytÄ IMK LT, UAB pateiktÄ kainos pasiÅ«lymo naudÄ ar privalumÄ prieÅ¡ konkurentų taikomas kainas tuo pačiu metu.

Pažymėtina, kad dėl IMK LT, UAB skleidžiamos Antrosios reklamos PareiÅ¡kėjo konkurentai atsiduria nelygiavertėje konkurencinėje kovoje, kadangi kaip jau minėta, IMK LT, UAB suteikia sau didesnį pranaÅ¡umÄ , konkuruodamas kainomis negu yra iÅ¡ tikrųjų. PrieÅ¡ingai, jeigu IMK LT, UAB bÅ«tų lyginusi vienodo laikotarpio analogiÅ¡kų prekių kainas reklamos skleidimo metu, nebÅ«tų pagrindo teigti, jog prekių kainos lyginamos neobjektyviai. Taigi, nagrinėjama Antroji reklama iÅ¡ vienos pusės neigiamai paveikia vartotojus, kurie reklamos skleidimo metu negali objektyviai įvertinti sandorio naudos, iÅ¡ kitos pusės - PareiÅ¡kėjo konkurentus, kadangi reklama neatspindi realaus kainų santykio tarp PareiÅ¡kėjo taikomų prekių kainų bei konkurentų analogiÅ¡koms prekėms taikomų kainų.

Atkreiptinas dėmesys, jog 1997 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 97/55/EB iÅ¡ dalies keičiančios DirektyvÄ 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos, kad bÅ«tų įtraukta lyginamoji reklama (toliau - Direktyva 97/55/EB) konstatuojamosios dalies 7 punkte nurodyta, kad vienas iÅ¡ Direktyvos 97/55/EB tikslų - nustatyti leistinas lyginamosios reklamos lyginimo sÄ lygas, siekiant nustatyti, kuri lyginamosios reklamos praktika gali iÅ¡kraipyti konkurencijÄ , bÅ«ti žalinga konkurentams ir daryti neigiamÄ poveikį vartotojų pasirinkimui, tokios leistinos reklamos sÄ lygos turėtų apimti objektyvaus prekių ir paslaugų savybių lyginimo kriterijus.

Pažymėtina, jog Direktyvos nuostatos yra perkeltos į Reklamos įstatymÄ , todėl atitinkamai minėto teisės akto nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos suderinamai su aukščiau nurodyta Direktyva. Taigi, nors, kaip nurodė PareiÅ¡kėjas, lyginamajai reklamai keliamos teisėtumo ir leistinumo sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos reklamai naudingiausiu bÅ«du, tačiau manytina, jog Å¡i nuostata nėra pateisinama tais atvejais, kai lyginamoji reklama galėtų iÅ¡kraipyti konkurencijÄ , bÅ«ti žalinga konkurentams ir pasunkintų vartotojo apsisprendimÄ dėl sandorio.

Tai kad pareiÅ¡kėjo skleista antroji reklama tenkina minėtas sÄ lygas, buvo įrodyta Konkurencijos tarybos nutarime. PareiÅ¡kėjas skunde, vadovaudamasis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika pažymi, jog lyginamojoje reklamoje turi bÅ«ti pasirenkami objektyvÅ«s, tačiau ne subjektyvÅ«s vertinimo kriterijai. Atkreiptinas dėmesys, kad kriterijai Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyti kaip viena ar daugiau Å¡ių prekių ir paslaugų reikÅ¡mingų, svarbių, galimų patikrinti ir bÅ«dingų savybių.

Kaip nurodo PareiÅ¡kėjas, tai gali bÅ«ti, pavyzdžiui, paslaugos kaina, dydis, suteikiamos garantijos terminas. Tačiau, nors Å¡iuos kriterijus galima laikyti objektyviais, vis dėlto akivaizdu, kad pati Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto dispozicija nurodo ir tai, kad ir patys Å¡ie kriterijai dar turi bÅ«ti lyginami objektyviai. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendime byloje Nr. C-356/04 Lidl Belgium GmbH & Co KG prieÅ¡ Establissementen Franz Colruyt NV.

Minėtoje byloje Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad „Direktyvos 3astraipsnio 1 dalies c punktas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip nustatantis dviejų rÅ«sių reikalavimus dėl lyginimo objektyvumo. Pirma, <...> kriterijai, susiję su esminėmis, svarbiomis, patikrinamomis ir tipinėmis prekės savybėmis, kurių atžvilgiu atliekamas lyginimas, padeda užtikrinti, kad minėtas lyginimas bÅ«tų objektyvus. Antra, minėto 3 a straipsnio 1 dalies c punkte aiÅ¡kiai pabrėžiama, atkartojant Direktyvos 97/55 antrÄ konstatuojamÄ jÄ dalį, kad keturis pirmiau minėtus kriterijus atitinkančios savybės dar turi bÅ«ti palygintos objektyviai’’.

Taigi, iÅ¡ esmės tiek Direktyva 97/55/EB, tiek jÄ Ä¯gyvendinantis Reklamos įstatymas nustato dvigubÄ objektyvaus palyginimo sÄ lygÄ : objektyvÅ«s kriterijai turi bÅ«ti lyginami objektyviai.Taip pat nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, jog aplinkybė, kad IMK LT, UAB lyginamojoje reklamoje galimai lygino aktualias parduodamų prekių kainas su konkuruojančių Å«kio subjektų parduodamų prekių aktualiu momentu neegzistuojančiomis prekių kainomis, negali turėti jokios įtakos prekių kainų lyginimo objektyvumui.

Kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, sprendžiant dėl lyginamosios reklamos teisėtumo ir leistinumo, Å¡i aplinkybė galėjo bÅ«ti vertinama nebent santykyje su Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu (suklaidinimo aspektu), ko atsakovas nenustatė. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės teigia, kad užtenka, jog bÅ«tų tik nurodoma kaina, tam, kad palyginimas bÅ«tų objektyvus. Tačiau, kaip jau buvo minėta, yra taikoma dviguba objektyvaus palyginimo sÄ lyga. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra ne kartÄ pasisakęs, kad ne visi kainų lyginimo bÅ«dai gali bÅ«ti laikomi leistinais lyginamojoje reklamoje, pavyzdžiui, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas byloje Nr. C-44/01 Pippig Augenoptik pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad lyginamoji reklama turi padėti objektyviai parodyti įvairių panaÅ¡ių prekių privalumus, toks objektyvumas reiÅ¡kia, kad asmenys, kuriems yra skirta Å¡i reklama, turi turėti galimybę žinoti realius lyginamų prekių kainų skirtumus, o ne tik vidutinį skirtumÄ tarp reklamuotojo ir konkurentų nustatytų kainų.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ne bet koks kainų palyginimo bÅ«das lyginamojoje reklamoje yra laikytinas tinkamu. Kadangi reklama yra orientuota į vartotojus, ji privalo bÅ«ti pateikta kuo aiÅ¡kesniu jiems bÅ«du. Todėl, objektyviu ir dėl to leistinu negali bÅ«ti laikomas ir toks kainų palyginimo bÅ«das, kai yra lyginamos skirtingų laikotarpių kainos (aktualios su neaktualiomis), kaip nustatyta nagrinėjamu atveju Konkurencijos tarybos Nutarime. Pažymėtina, kad vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 6 straipsnis, užtenka nustatyti bent vienÄ lyginamajai reklamai keliamų reikalavimų pažeidimÄ , kadangi kiekvieno pažeidimo sudėtis yra savarankiÅ¡ka.

Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-04-825-05, kur teismas pasisakė dėl Reklamos įstatymo 6 straipsnio lyginamajai reklamai nustatytų leistinumo reikalavimų bei akcentavo, „kad visų šių nuostatų pažeidimai laikytini savarankiškais ir kiekvieno jų sudėtis turi būti vertinama savarankiškai". Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, visiškai nepagrįstas Pareiškėjo argumentas, jog lyginamosios reklamos objektyvumo kriterijus gali būti lyginamas tik vartotojų suklaidinimo kontekste.

Kaip jau minėta atsiliepime į skundÄ , nors Å¡iuo atveju nebuvo konstatuota, jog vartotojas bÅ«tų suklaidintas Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, tačiau jam nebuvo užtikrinta galimybė be pastangų objektyviai įvertinti reklamoje pateikiamo pasiÅ«lymo pirkti prekes internetinėje parduotuvėje www. Imk. lt naudingumÄ . Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Konkurencijos taryba tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad IMK LT, UAB skleista Antroji reklama, kurioje buvo nurodomos IMK LT, UAB parduodamų prekių kainos, Å¡alia jų vaizduojamos konkurentų analogiÅ¡kų prekių kortelių nuotraukos su kainomis, bei nurodoma Å¡ių kainų užfiksavimo konkurentų prekybos tinkluose data, yra neleistina lyginamoji reklama, neatitinkanti objektyvaus palyginimo reikalavimo, ir todėl tuo pažeidžia Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus ir todėl laikytina neleistina.

Dėl PareiÅ¡kėjo argumento, jog Konkurencijos taryba, vertindama pareiÅ¡kėjo reklamÄ dėl nemokamų prekių pristatymo paslaugų, IMK LT, UAB taikomÄ pristatymo mokestį visiÅ¡kai nepagrįstai vertino atitikties NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo aspektu, kadangi vartotojo patiriami pristatymo kaÅ¡tai nepatenka į minėto teisės akto taikymo sritį. Pažymėtina, jog Konkurencijos taryba nustatė, kad pareiÅ¡kėjas naujienlaiÅ¡kiais vartotojams siuntė reklamÄ , kurioje buvo lyginamos IMK LT, UAB teikiamos prekių pristatymo paslaugos bei konkurentų teikiamos prekių pristatymo paslaugos, bei kurioje buvo teigiama nemokamas pristatymas’’, „Visos prekės pristatomos nemokamai’’, nurodant, jog IMK LT, UAB prekes vartotojams pristato nemokamai.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog Konkurencijos tarybos pozicija dėl iÅ¡laidų, susijusių su prekių pristatymu, nepriskyrimo bÅ«tinosioms iÅ¡laidoms nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo prasme, yra nenuosekli, pagrįsta prielaida, kad bÅ«tinosios iÅ¡laidos, susijusios su prekių pristatymu, negali bÅ«ti laikomos bÅ«tinosiomis iÅ¡laidomis, nes reklamoje nurodoma, kad vartotojas Å¡ių iÅ¡laidų nepatirs. Pažymėtina, kad NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkte nurodyta, kad komercinė veikla, kuria pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 4 dalį laikoma ir reklama, visais atvejais yra klaidinanti, jeigu ji pasireiÅ¡kia kaip produkto apibÅ«dinimas kaip „papildomai už tÄ pačiÄ kainÄ â€™â€™, „nemokamas’’ ar panaÅ¡iai, jeigu vartotojai turi mokėti, iÅ¡skyrus bÅ«tinas iÅ¡laidas, susijusias su produkto įsigijimu, paėmimu ar mokėjimu už jo pristatymÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog reklamoje vienareikÅ¡miÅ¡kai buvo nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo paslauga - prekių pristatymas yra nemokamas, tokiu bÅ«du vartotojui sudarant įspÅ«dį, jog jis gaudamas paslaugÄ , nepatirs jokių papildomų iÅ¡laidų. Tačiau, kaip nustatė Konkurencijos taryba, kad vartotojas ne visais atvejais paslauga galėjo pasinaudoti nemokamai. Nustatyta, kad vartotojas, kurio pirkinių vertė mažesnė nei 199,99 Lt, vis dėlto turėtų sumokėti 10 Lt mokestį už atitinkamų prekių pristatymÄ .

Pažymėtina, jog NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkte aiÅ¡kiai įvardijama, kas laikytina bÅ«tinomis iÅ¡laidomis, t.y. iÅ¡laidos, susijusios su produkto įsigijimu, paėmimu ar mokėjimu už jo pristatymÄ . Pažymėtina, kad Europos Komisijos 2009 m. gruodžio 3 d. Gairėse dėl NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos direktyvos (2005/29/EB) įgyvendinimo/taikymo (SEC(2009) 1666), nurodoma, kad komercinės veiklos subjektams yra draudžiama apibÅ«dinti prekę ar paslaugÄ , kaip „dovana’’, „nemokamai’’ „be mokesčių’’ ar panaÅ¡iai, jei vartotojo yra praÅ¡oma sumokėti tam tikrÄ kainÄ .

Å is draudimas susijęs su tuo, kad vartotojas tikisi, jog tuo atveju, jei nurodoma „nemokamai’’, tai reiÅ¡kia, kad vartotojas gaus kažkÄ už niekÄ : ne už pinigus ar atlygį, duodamÄ mainais. Pastebėtina, kad prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas lemtų, jog komercinės veiklos subjektas galėtų sukurti apgaulingÄ Ä¯spÅ«dį apie save, savo prekes ar paslaugas reklamos bÅ«du pateikdamas kaip patrauklesnes savo konkurentų atžvilgiu, nes vartotojams žadėtų kažkÄ , kas yra „nemokama’’, nors faktiÅ¡kai vartotojai vis dėlto patirtų tam tikras iÅ¡laidas, siekdami tokias prekes ar paslaugas gauti.

Konkurencijos taryba Nutarime pažymėjo, „kad nors iÅ¡laidos, susijusios su prekių pristatymu priskiriamos bÅ«tinosioms iÅ¡laidoms, tačiau reklamoje nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, jog vartotojas jokių prekių pristatymo iÅ¡laidų nepatirs, kadangi prekės pristatomos nemokamai’’. Jeigu vis dėlto, vartotojas už prekių pristatymÄ privalo mokėti, nors reklamoje nėra jokių nuorodų ar iÅ¡lygų, jog tam tikrais atvejais mokestis gali bÅ«ti taikomas, tuomet reklamos teiginys, jog prekės pristatomos nemokamai, netektų prasmės ir akivaizdžiai klaidintų vartotojÄ .

Kitaip tariant, bÅ«tų prieÅ¡taravimas tarp reklamos ir fakto. BÅ«tent tai ir konstatavo Konkurencijos taryba. Todėl nepagrįstas PareiÅ¡kėjo argumentas, kad vartotojo patiriami pristatymo kaÅ¡tai nepatenka į NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos taikymo sritį, nes tai, PareiÅ¡kėjo teigimu, yra bÅ«tinosios iÅ¡laidos. Tačiau, kaip jau minėta, jeigu pačioje reklamoje nurodoma, kad prekės pristatomas nemokamai, t.y. suteikiama nemokama prekių pristatymo paslauga, tai bet koks papildomas mokestis, jeigu jokių iÅ¡lygų apie tokio pobÅ«džio mokestį ir kada jis taikomas nėra aiÅ¡kiai nurodoma reklamoje, prieÅ¡tarautų reklamos teiginiui dėl nemokamų paslaugų.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog Konkurencijos taryba spręsti dėl nagrinėjamos IMK LT, UAB reklamos klaidinančio pobÅ«džio galėjo tik nustačiusi, kad lyginamojoje reklamoje yra neiÅ¡samiai pateikiama informacija apie prekių pristatymo iÅ¡laidas ir kad dėl PareiÅ¡kėjo pasirinkto informacijos apie prekių pristatymo iÅ¡laidas pateikimo bÅ«do galėjo bÅ«ti daroma įtaka vartotojų ekonominiam elgesiui. Nesuprantama, kuo remiantis PareiÅ¡kėjas daro minėtÄ prielaidÄ . Pažymėtina, jog pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, nustačius, kad reklama turi NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo požymių, reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, todėl poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui įrodinėti nereikia.

Kaip jau minėta, Konkurencijos taryba konstatavo, jog PareiÅ¡kėjo skleista trečioji reklama turi NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo požymių, tuo tarpu, norint konstatuoti Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimÄ , pakanka nustatyti, kad pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, kad Å«kio subjektas yra skelbtos reklamos davėjas ir kad reklama atitinka NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytus klaidinančios komercinės veiklos požymius, todėl Konkurencijos tarybai nebuvo pareigos vertinti reklamÄ papildomai pagal iÅ¡samumo kriterijų, kuris numatytas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei atskirai įvertinti, ar tokia reklama galėjo paveikti vartotojo ekonominį elgesį, tam, jog bÅ«tų galima konstatuoti Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad Pareiškėjo argumentai, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti įrodytas reklamos ne išsamumas bei poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui, tam, kad būtų galima konstatuoti reklamos klaidinantį pobūdį, yra nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog trečioji reklama, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kadangi naujienlaiškiuose vartotojams buvo siūlomos tik tos prekės, kurių kaina viršijo 199,99 Lt, atitinkamai šioms prekėms pristatymo mokestis nebuvo taikomas.

Be to, skunde nurodoma, jog apie papildomas nemokamo pristatymo sÄ lygas - papildomÄ mokestį, taikomÄ prekėms, kurių suma yra mažesnė negu 199,99 Lt, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai buvo nurodyta internetinės parduotuvės www.imk.lt taisyklėse, paslaugų apraÅ¡ymuose, taip pat kiekvienos už tokiÄ kainÄ parduodamos prekės kortelėje (greta mygtuko „pirkti’’). Nesutinka su PareiÅ¡kėju, jog minėtos aplinkybės galėjo paneigti reklamos klaidingumÄ . Pažymėtina, jog reklamoje nebuvo jokių nuorodų ar iÅ¡lygų apie papildomas nemokamo prekių pristatymo sÄ lygas, pavyzdžiui, už kokiÄ sumÄ perkant taikomas nemokamas prekės pristatymas ir pan.

MinėtÄ aplinkybę Konkurencijos taryba konstatavo, įvertinusi naujienlaiÅ¡kiuose pateiktÄ informacijÄ . Atsižvelgiant į tai, vidutinis vartotojas negalėjo suvokti, jog gali bÅ«ti teiginį dėl nemokamų paslaugų paneigiančių iÅ¡lygų. Kita vertus, net jeigu ir bÅ«tų iÅ¡lygų ar nuorodų apie papildomas sÄ lygas, vartotojo ekonominis elgesys gali bÅ«ti paveiktas tuo aspektu, jog siekdamas sužinoti iÅ¡samiÄ informacijÄ apie nemokamo pristatymo sÄ lygas, jis turėtų papildomai ieÅ¡koti informacijos kituose informacijos Å¡altiniuose.

Tuo tarpu, nesant nuorodų ar iÅ¡lygų, vartotojas kaip minėta, apskritai nesuvoktų, jog jis turi ieÅ¡koti papildomų sÄ lygų. Todėl aplinkybė, jog papildomos sÄ lygos nurodomos kitose informacijos Å¡altiniuose, o ne pačioje reklamoje, nepaneigia reklamos klaidingumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-l 184/2010, pažymėjo, jog reklamoje skleista informacija nesietina su internete platinama iÅ¡samesne informacija. Å i teismo nutartis tik patvirtina, jog pačioje reklamoje, o ne kituose Å altiniuose, turi bÅ«ti nurodyta vartotojui esminė informacija.

Todėl ta aplinkybė, jog vartotojai iÅ¡samias prekių pristatymo sÄ lygas galėjo sužinoti iÅ¡ kito Å¡altinio, nepaÅ¡alina reklamoje naudotų teiginių nemokamas pristatymas’’, „Visos prekės pristatomos nemokamai’’ klaidingumo NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio ir Reklamos įstatymo 5 straipsnio prasme. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Konkurencijos taryba tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad IMK LT, UAB skleista trečioji reklama kurioje teiginiais nemokamas pristatymas’’ ir „Visos prekės pristatomos nemokamai’’ buvo teigiama, jog IMK LT, UAB teikia nemokamas prekių pristatymo paslaugas, yra klaidinanti reklama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio prasme, ir todėl pažeidžia Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Dėl PareiÅ¡kėjo argumento, kad Konkurencijos tarybos paskirta bauda yra pernelyg didelė ir neatitinka proporcingumo principo. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais ir mano, jog jie yra nepagrįsti dėl toliau nurodytų priežasčių. PareiÅ¡kėjas teigia, jog Konkurencijos taryba nepagrįstai visus galimai IMK LT, UAB padarytus Reklamos įstatymo pažeidimus vertino kaip vienÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu visos trys reklamos turėjo bÅ«ti vertinamos atskirai. Pagal Reklamos įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatas už klaidinančios ir neleistinos lyginamosios reklamos naudojimÄ skirtinos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobÅ«džio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir skiriamas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį.

Konkurencijos taryba, nors Nutarime reklamas vertino atskirai, atitinkamai jas įvardindama: pirmÄ ja, antraja bei trečiÄ ja reklama, vis dėl to reklamų pobÅ«dis buvo vienodas - tai neleidžiamos lyginamosios reklamos, kurios atitinkamai susijusios su IMK LT, UAB siÅ«lomomis prekėmis bei paslaugomis, t.y. UAB „IMK LT’’ skleistoje lyginamojoje reklamoje buvo lyginama Bendrovės parduodamų prekių kaina su konkuruojančių Å«kio subjektų parduodamų analogiÅ¡kų prekių kainomis, bei bendrovės teikiamos paslaugos su konkuruojančių Å«kio subjektų teikiamomis paslaugomis, dėl Å¡ios priežasties, Konkurencijos taryba, skirdama sankcijÄ bendrai vertinos skleistų reklamų trukmę bei mastÄ .

Konkurencijos taryba, skirdama IMK LT, UAB baudÄ atsižvelgė į tai, kad buvo skleidžiamos trys reklamos, kurios pažeidė lyginamajai reklamai keliamus reikalavimus: Pirmoji reklama pažeidė Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto reikalavimus; Antroji reklama - Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus; Trečioji reklama -Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Be to, pripažinta, jog trečioji reklama turi NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkte įtvirtintų požymių, t. y. nepriklausomai nuo jokių aplinkybių visais atvejais laikoma klaidinančia.

Kaip jau minėta, dėl aukščiau nurodytų priežasčių visų reklamų trukmė bei mastas buvo vertinami bendrai, atitinkamai trukmė pripažinta labai ilga, o mastas - vidutinis, nes Pirmoji reklama buvo skleidžiama internetiniame puslapyje www.imk.lt nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 9 d., Antroji reklama buvo skleidžiama internetiniame tinklalapyje www.imk.lt nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. bei 2011 m. balandžio 26 d. siųstų elektroninių laiškų pagalba; Trečioji reklama buvo siunčiama elektroninių laiškų pagalba 2011 m. balandžio 26 d., 2011 m. gegužės 4 d. bei 2011 m. gegužės 13 d.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, jog Pirmoji bei Trečioji reklamos turėjo bÅ«ti vertinamos kaip mažareikÅ¡mės, atsižvelgiant į jų mastÄ bei trukmę. Nesutinka su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo argumentu. Kaip jau buvo minėta, skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į aplinkybių visumÄ (pažeidimo pobÅ«dį, pažeidimo trukmę ir mastÄ atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes).Visų pirma, pažymėtina, kad Pirmoji reklama pripažinta neleistina lyginamÄ ja, kadangi galėjo suklaidinti vartotojus bei neatitiko objektyvumo kriterijaus, dėl ko sudarė vartotojui klaidingÄ Ä¯spÅ«dį apie prekių kainas.

Nustatyta, jog Trečioji reklama turi NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkte nustatytų požymių ir nepriklausomai nuo jokių aplinkybių visais atvejais laikoma klaidinančia. Taip pat Konkurencijos taryba atsižvelgė į aplinkybę, jog reklamos buvo susijusios su prekių ir paslaugų kainomis, o kaina vartotojui yra esminė prekę ar paslaugÄ apibÅ«dinanti savybė (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punktas), kuri ypač gali daryti įtakÄ vartotojų ekonominiam elgesiui.

Kita vertus, nors Pirmosios ir Trečiosios reklamos skleidimo trukmė nelaikytina ilga - Pirmoji reklama skleista nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 9 d., Trečioji - siunčiama elektroninių laiÅ¡kų pagalba 2011 m. balandžio 26 d., 2011 m. gegužės 4 d. bei 2011 m. gegužės 13 d., tačiau pažeidimo mastas, atsižvelgiant į www.imk.lt internetinio puslapio lankomumÄ - 3438 lankytojai per dienÄ , bei naujienlaiÅ¡kių tiraÅ¾Ä -2011 m. balandžio 26 d. (5 686 laiÅ¡kai), 2011 m. gegužės 4 d. (5 697 laiÅ¡kai) bei 2011 m. gegužės 13 d. (5 701 laiÅ¡kai), negali bÅ«ti laikomas mažu.

Taigi, vien jau atsižvelgus į reklamų pobÅ«dį bei mastÄ jos negalėtų bÅ«ti laikomos mažareikÅ¡mėmis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, tokios neleidžiamos lyginamosios reklamos negali bÅ«ti vertinamos mažareikÅ¡miu Reklamos įstatymo pažeidimu. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog 2011 m. vasario 9 d. savo iniciatyva pakeitė lyginamosios reklamos turinį, į jÄ Ä¯traukdamas informacijÄ apie konkuruojančių subjektų kainų fiksavimo laikÄ , tokiu bÅ«du užkirsdamas keliÄ galimoms žalingoms Reklamos įstatymo pažeidimo pasekmėms, kas laikytina IMK LT, UAB atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaip jau minėta, Konkurencijos taryba konstatavo, jog Antroji pareiÅ¡kėjo skleista reklama taip pat laikytina neleistina lyginamÄ jÄ reklama, todėl PareiÅ¡kėjo argumentas, jog buvo pagrindas pritaikyti lengvinančiÄ aplinkybę, kadangi užkirstas kelias žalingoms pasekmėms atsirasti, yra nepagrįstas. Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad Konkurencijos taryba praktikoje skirtingai vertina vidutinį pažeidimo mastÄ , pasakytina, kad kiekvienu atveju Konkurencijos taryba atsižvelgia į visas konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybės ir atlieka iÅ¡samų jų vertinimÄ .

Be to, Konkurencijos tarybos neįpareigoja jos praktikoje atlikti vertinimai dėl baudų, kadangi nagrinėjamos aplinkybės skirtingose bylose nėra ta pačios. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A -825-2005 „Įstatymo leidėjas, nustatydamas baudos ribas (maksimaliÄ ir minimalia) ir apibrėždamas aplinkybes, į kurias bÅ«tina atsižvelgti skiriant baudÄ , tuo suteikė Konkurencijos tarybai teisę veikti savo nuožiÅ«ra ir pačiai parinkti baudos, atitinkančios pažeidimus, dydį’’.

Taigi, Konkurencijos taryba yra kompetentinga skirti baudas, atsižvelgusi į kiekvienÄ konkretų atvejį, tai daro objektyviai ir pagrįstai, motyvuodama, kodėl kiekvienu atveju skiriama konkreti bauda. Nagrinėjamu atveju, Konkurencijos taryba vertino skleistų reklamų bendrÄ mastÄ : reklama buvo skleidžiama internetiniame puslapyje www.imk.lt bei elektroninių laiÅ¡kų pagalba (naujienlaiÅ¡kiais) 2011 m. balandžio 26 d. (5 686 laiÅ¡kai), 2011 m. gegužės 4 d. (5 697 laiÅ¡kai) bei 2011 m. gegužės 13 d. (5 701 laiÅ¡kai).

Manytina, kad atsižvelgiant į nurodytÄ skleidimo mastÄ , Konkurencijos taryba padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pažeidimo mastas yra vidutinis. PareiÅ¡kėjas teigdamas, jog Konkurencijos taryba turėjo atskirai įvertinti kiekvienÄ reklamÄ kaip atskirÄ pažeidimÄ (atskirai įvertindama kiekvienos reklamos pobÅ«dį, trukmę, mastÄ ), neįvertino, jog tokiu atveju ir baudos bÅ«tų skiriamos už kiekvienÄ reklamÄ atskirai, kas galėtų pasunkinti PareiÅ¡kėjo padėtį. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta darytina iÅ¡vada, jog Konkurencijos taryba tinkamai įvertino pažeidimo pobÅ«dį, trukmę, mastÄ bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurias bÅ«tina įvertinti, skiriant sankcijÄ , todėl IMK LT, UAB skirta bauda yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Direktyvoje įtvirtinto objektyvaus palyginimo reikalavimo aiÅ¡kinimas, kurį atliko Konkurencijos taryba, nepagrįstai apriboja lyginamosios reklamos leistinumÄ , pažeidžia reikalavimÄ lyginamosios reklamos sÄ lygas aiÅ¡kinti reklamai naudingiausiu bÅ«du bei prieÅ¡tarauja Direktyvos 97/55/EB tikslams. Nesutinka su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo argumentu ir manome, jog kreipimasis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl preliminaraus nutarimo nėra tikslingas.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, taikydamas Europos SÄ jungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos SÄ jungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais. Ä®statymų nustatytais atvejais, teismas kreipiasi į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ praÅ¡ydamas preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu. Pažymėtina, jog Konkurencijos taryba, vertindama PareiÅ¡kėjo reklamÄ dėl objektyvumo, atsižvelgė į Direktyvos 97/55 nuostatas bei rėmėsi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika, todėl priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ NutarimÄ .

Nurodo, kad objektyvaus palyginimo samprata yra pakankamai aiÅ¡ki, todėl nėra įstatyminio pagrindo nagrinėsiančiam bylÄ Teismui kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ir galiojimo klausimu.      Trečiasis suinteresuotas asmuo „TC  prekyba’’ atsiliepime (b.l.59-63) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko. Nurodo, kad Taryba priėmė nutarimÄ dėl trijų skirtingų IMK LT reklamų, t. y.: 1 ) Pirmoji reklama, kurioje buvo nurodoma IMK LT parduodamų prekių kainos, Å¡alia vaizduojant konkurentų parduodamų analogiÅ¡kų prekių kortelių nuotraukas, kuriose matėsi konkurentų prekių kainos, bei nurodant kainų skirtumÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ procentine iÅ¡raiÅ¡ka (tačiau reklamoje nenurodant konkurentų prekių kainų užfiksavimo datos) (toliau - Pirmoji reklama).

Taryba Nutarimu konstatavo, kad Pirmoji reklama yra neleistina lyginamoji reklama, kadangi ji skleista pažeidžiant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau - RĮ) 6 str. 1 d. 3 p. reikalavimus. Pažeidimas konstatuotas atsižvelgiant į tai, kad nenurodant konkurentų prekių kainų užfiksavimo datos, neobjektyvu reklamoje lyginti IMK LT internetinės parduotuvės konkrečiu reklamos skleidimo metu taikytas prekių kainas su konkurentų prekybos tinkluose parduodamų prekių kainomis, kurios konkrečiu momentu galėjo nebeatitikti reklamoje nurodytų kainų.

Esant tokiam neobjektyviam prekių kainų lyginimui, vartotojas negali objektyviai įvertinti konkrečiu momentu realiai taikomų ne tik IMK LT, bet ir konkurentų kainų, bei atitinkamai skirtingų prekybos tinklų pateikiamų jam priimtiniausių prekių kainų pasiūlymų. Priešingai, vartotojas, manydamas, kad IMK LT naudotoje Pirmojoje reklamoje nurodytos konkurentų prekių kainos yra teisingos ir realiai taikomos vartotojo susipažinimo su reklama metu, galėjo būti suklaidintas.

2) Antroji reklama, kurioje buvo nurodoma IMK LT parduodamų prekių kainos, Å¡alia vaizduojant konkurentų parduodamų analogiÅ¡kų prekių kortelių nuotraukas, kuriose matėsi konkurento prekių kainos, bei ant Å¡ių nuotraukų nurodant kainų fiksavimo datÄ (toliau - Antroji reklama). Taryba Nutarimu konstatavo, kad Antroji reklama yra neleistina lyginamoji reklama, kadangi ji skleista pažeidžiant RÄ® 6 str. 1 d. 3 p. reikalavimus. Pažeidimas konstatuotas atsižvelgiant į tai, kad IMK LT skleistoje Antrojoje reklamoje greta savo pasikeitusių kainų nurodė ir jas lygino su nebeaktualiomis konkurentų kainomis.

IMK LT prekių kainos reklamos skleidimo metu taip pat keitėsi, tačiau nepaisant to, greta pasikeitusių IMK LT kainų, vis tiek buvo nurodomos neaktualios konkurentų prekybos tinkluose parduodamų prekių kainos. 3)Trečioji reklama, kurioje buvo lyginamos IMK LT prekių pristatymo paslaugos bei konkurentų teikiamos prekių pristatymo paslaugos, bei kurioje buvo teigiama „Nemokamas pristatymas’’, „Visos prekės pristatomos nemokamai’’, nurodant, jog IMK LT prekes vartotojams pristato nemokamai, yra neleistina lyginamoji reklama, kadangi ji buvo skleista pažeidžiant RĮ 6 str. 1 d. 1 p.UAB „TC prekyba’’ pritaria Tarybos Nutarime padarytoms išvadoms, mano, kad IMK LT pažeidė nurodytas RĮ nuostatas ir Nutarime nurodyta bauda Tarybos buvo skirta pagrįstai.

Toliau Å¡iame atsiliepime, UAB „TC prekyba" pateiks savo pozicijÄ IMK LT skundo argumentų atžvilgiu. IMK LT skunde neginčija Tarybos sprendimo dėl pirmosios reklamos neleistinumo, todėl ir UAB „TC prekyba’’ Å¡iame atsiliepime papildomai nepasisakys dėl Pirmosios reklamos. Dėl lyginamosios reklamos objektyvumo kriterijaus taikymo. IMK LT skunde kelia RÄ® 6 str. 1 d. 3 p. numatyto objektyvumo kriterijaus aiÅ¡kinimo klausimÄ . IMK LT nurodo, kad Taryba lyginamosios reklamos objektyvumo sÄ lyga aiÅ¡kino per plačiai, Nutarime pateikta Tarybos pozicija dėl objektyvaus palyginimo kriterijaus prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) praktikai neleistinos lyginamosios reklamos srityje.

UAB „TC prekyba’’ įsitikinimu Tarybos pateiktas lyginamosios reklamos objektyvumo sÄ lygos aiÅ¡kinimas nėra per platus ir jis neprieÅ¡tarauja ESTT praktikai. IMK LT, pateikdama ESTT praktikÄ lyginamosios reklamos bylose, remiasi iÅ¡ esmės trimis teiginiais: „pastaruoju reikalavimu iÅ¡ esmės siekiama, kad vietoj objektyvaus konstatavimo nebÅ«tų pateiktas lyginamosios reklamos davėjo subjektyvus vertinimas." (ESTT 2006 09 19 sprendimo byloje Nr. C-356/04 46 punktas); „reikÅ¡minga nustatyti, ar reklaminiame praneÅ¡ime atliktas prekių palyginimas nėra susijęs su prekių ypatybėmis, kurias yra nustatomos remiantis vien subjektyviu skoniu ir pasirinkimu. (ESTT Generalinio advokato Antonio Tizzano 2006 03 29 iÅ¡vada byloje Nr. C-356/04);

„tokie duomenys, kaip antai prekės kaina negali bÅ«ti vertinami subjektyviai.’’ (ESTT 2006 09 19 sprendimo byloje Nr. C-356/04 46 punktas). Kitaip tariant IMK LT teigimu lyginamosios reklamos objektyvumo reikalavimas apsiriboja tik reikalavimu reklamoje lyginti tik tas prekių savybes, kurias įmanoma objektyviai palyginti, o prekės kaina yra viena iÅ¡ Å¡ių savybių. Tokiu atveju bÅ«tina pažymėti, kad IMK LT, pateikdamas tokiÄ pozicijÄ klysta dėl dviejų priežasčių. Pirma, IMK LT cituojamame ESTT 2006 09 19 sprendime byloje Nr. C-356/04 pažymima, jog (prieÅ¡ingai nei teigia IMK LT) objektyvumo kriterijus turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip nustatantis dviejų rÅ«Å¡ių reikalavimus dėl lyginimo objektyvumo, t. y. (i) turi bÅ«ti lyginamos esminės, svarbios, patikrinamos ir tipinės prekės savybės; (ii) minėtus kriterijus atitinkančios prekių savybės turi bÅ«ti palygintos objektyviai (sprendimo 43, 44, 45 punktai).

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia IMK LT, objektyvumo kriterijus reikalauja lyginti ne tik objektyviai palyginamas prekių savybes, bet ir tokios prekių savybės turi bÅ«ti palygintos objektyviu bÅ«du. Kaina be abejonės yra viena iÅ¡ objektyviai palygintinų savybių, tačiau pagal aukščiau nurodytÄ ESTT praktikÄ , pats kainų lyginimas lyginamojoje reklamoje turi bÅ«ti objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas. Antra, RÄ® 6 str. 1 d. 3 p. suformuluotas taip: „reklamoje yra objektyviai lyginamos viena ar daugiau Å¡ių prekių ir paslaugų reikÅ¡mingų, svarbių, galimų patikrinti ir bÅ«dingų savybių, taip pat gali bÅ«ti lyginama ir kaina’’.

Akivaizdu, kad Å¡ioje nuostatoje yra įtvirtintas reikalavimas tiek prekių savybėms, kurios yra lyginamos, tiek palyginimo bÅ«dui. Toks reglamentavimas visiÅ¡kai atitinka ESTT praktikÄ .Taryba Nutarime ir konstatavo, kad IMK LT skleistoje lyginamojoje reklamoje (Antroji reklama) prekių kainos buvo lyginamos neobjektyviai, kadangi aktualios IMK LT prekių kainos buvo lyginamos su praeityje užfiksuotomis ir neaktualiomis konkurentų kainomis. Taigi, Nutarime konstatuota, kad lyginamoji reklama yra neleistina ne dėl objektyviai nepalyginamos prekės savybės (kadangi kaina be abejonės yra galima palyginti savybė), o dėl lyginimo bÅ«do, kuris yra neobjektyvus.

Be abejonės, IMK LT Antrojoje reklamoje neobjektyviai lyginant prekių kainas, vartotojai galėjo bÅ«ti suklaidinti, tačiau tam nereikia, prieÅ¡ingai nei teigia IMK LT, papildomai įrodinėti reklamos prieÅ¡taravimo RÄ® 6 str. 1 d. 1 p., kadangi vartotojų suklaidinimas nėra savarankiÅ¡kas RÄ® 6 str. 1 d. 1 p. pažeidimas, o tik RÄ® 6 str. 1 d. 3 p. pažeidimo pasekmė. Darytina iÅ¡vada, kad Taryba Nutarime tinkamai pritaikė RÄ® 6 str. 1 d. 3 p. bei tokia praktika atitinka ESTT praktikÄ . Dėl Lietuvos Respublikos nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau - NKVVDÄ®) pažeidimo.

IMK LT, klaidingai teigdama, jog Tarybos iÅ¡vada dėl NKVVDÄ® 7 str. 18 d, pažeidimo yra nepagrįsta, remiasi dviem argumentais: NKVVDÄ® 7 str. 18 d. numatyta Å¡ios nuostatos taikymo iÅ¡imtis bÅ«tinosioms iÅ¡laidoms, susijusioms su prekės įsigijimu, paėmimu ar mokėjimu už jos pristatymÄ . UAB „TC prekyba" pritaria Tarybos iÅ¡vadai, jog Å i iÅ¡imtis netaikoma bÅ«tinosioms iÅ¡laidoms, susijusioms su prekių pristatymu tuomet, kai reklamoje vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodoma, kad „Nemokamas pristatymas’’, „Visos prekės pristatomos nemokamai’’.

Nepagrįsta aiÅ¡kinti minėtÄ iÅ¡imtį taip, kad, nurodžius, jog prekių pristatymas nemokamas, galima taikyti vartotojui mokestį už prekių pristatymÄ . NKVVDÄ® 7 str. 18 d. iÅ¡imtis taikytina tik tuomet, kai, sakykime, prekė vartotojui yra nemokama, tačiau taikomas pristatymo ar kitoks mokestis, kuriuo padengiamos bÅ«tinos pardavėjo nemokamos prekės perleidimo iÅ¡laidos. Prekių, kurių kaina mažesnė nei 199,99 Lt, pristatymui IMK LT taikė pristatymo mokestį, tačiau naujienlaiÅ¡kiuose, kuriuose buvo skleisti Trečiosios reklamos Å¡Å«kiai „Nemokamas pristatymas", „Visos prekės pristatomos nemokamai" tokių prekių nebuvo.

Manytina, kad šis argumentas nepagrįstas, kadangi Trečiojoje reklamoje IMK LT vienareikšmiškai nurodė, jog „Visos prekės pristatomos nemokamai", o ne „šios prekės", „nurodytos prekės" ir pan. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Trečiosios reklamos atveju Taryba padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo. UAB „TC prekyba’’ iš esmės pritaria Tarybos paskirtam nuobaudos dydžiui ir trumpai priduria, jog nepaisant nedidelio vartotojų, kuriems buvo pasiekiama reklama, skaičiaus, lyginant su bendru interneto vartotojų skaičiumi, reklama pasiekė didelę IMK LT tikslinės auditorijos dalį.

Tikėtina, jog IMK LT naujienlaiÅ¡kių adresatai ir interneto svetainės www.imk.it lankytojai yra asmenys, kurie yra esami ar buvę IMK LT klientai, apsiperkantys internete, besidomintys prekių kainų pasiÅ«lymais internete. Dėl Å¡ios priežasties galima daryti iÅ¡vadÄ , kad analizuojamos IMK LT reklamos pasiekė gana didelį sklaidos mÄ stÄ . Dėl kreipimosi į ESTT. UAB „TC prekyba" nepritaria IMK LT praÅ¡ymui kreiptis dėl preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ir galiojimo klausimu į ESTT.

Pažymėtina, kad kaip nurodyta aukščiau Å¡iame atsiliepime, IMK LT neteisingai aiÅ¡kino esamÄ TT praktikÄ , paminėdamas tik vienÄ iÅ¡ dviejų objektyvumo kriterijaus reikalavimų. Minėta, kad Tarybos Nutarimas visiÅ¡kai atitinka ESTT praktikÄ dėl objektyvumo kriterijaus taikymo. Taip pat svarbu tai, kad IMK LT niekaip nepagrindę teiginio, esÄ kitose valstybėse narėse skirtingai nei Lietuvoje interpretuojami lyginamajai reklamai keliami leistinumo reikalavimai ir taikomas skirtingas teisinis režimas, dėl ko kyla grėsmė vieningai rinkai.

Galiausiai pabrėžtina, kad IMK LT suformuluotas klausimas nėra tikslus ir neatitinka Tarybos nutarime padarytų iÅ¡vadų. Mat IMK LT siekia preliminaraus ESTT nutarimo atsakant į klausimÄ ar lyginamosios reklamos objektyvumo kriterijus „reiÅ¡kia, kad lyginamoji reklama, kurioje yra lyginama reklamos davėjo ir konkuruojančio Å«kio subjekto konkrečiu praeities metu užfiksuota tapačių prekių kaina, yra objektyvi ir tuo atveju, kai lyginama reklamos davėjo kaina yra užfiksuota ne tuo pačiu praeities momentu, kaip konkuruojančių Å«kio subjektų." Tačiau akivaizdu, kad toks klausimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

IMK LT Antrojoje reklamoje buvo lyginamos aktualios IMK LT prekių kainos ir nebeaktualios konkurentų kainos, nors ir nurodant konkurentų kainų užfiksavimo datÄ . IMK LT klausimas, suformuotas ESTT, yra netinkamas, kadangi jame daroma prielaida, kad ir IMK LT kainos, ir konkurentų kainos buvo užfiksuotos, tačiau skirtingais praeities momentais. Tuo tarpu pagal faktines bylos aplinkybes, IMK LT savo kainos, lygindamas su konkurentų kainomis, apskritai nefiksavo, o reklamoje nuolat buvo skleidžiama aktuali IMK LT prekių kaina.

Atsižvelgdama į viskÄ , kas nurodyta aukščiau, UAB „TC prekyba’’ Teismo praÅ¡o: atmesti pareiÅ¡kėjos IMK LT, UAB skundÄ ir palikti Tarybos NutarimÄ nepakeistÄ .           Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad Konkurencijos tarybÄ dėl IMK LT, UAB klaidinančios bei neleistinos lyginamosios reklamos, kuriame nurodė, kad IMK LT, UAB savo interneto tinklalapyje www.imk.lt neteisingai lygino jos parduodamų televizorių kainas su UAB „Mediashop’’ tuo metu tokiems patiems televizorių modeliams taikytomis kainomis (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, I tomas b.l. 1-4).

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2011 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 2S-24 pripažino :

1) IMK LT, UAB nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 9 d. internetinėje parduotuvėje www.imk.lt skleistÄ reklamÄ , kurioje buvo nurodoma IMK LT, UAB parduodamų prekių kainos, Å¡alia vaizduojant konkurentų parduodamų analogiÅ¡kų prekių kainų kortelių nuotraukas, kuriose matėsi konkurento prekių kainos, bei nurodant kainų skirtumÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ procentine iÅ¡raiÅ¡ka, neleidžiama lyginamÄ ja reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 6 straipsnio reikalavimus;

2) IMK LT, UAB nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. internetinėje parduotuvėje www.imk.lt bei 2011 m. balandžio 26 d. elektroninių laiÅ¡kų pagalba skleistÄ reklamÄ , kurioje buvo nurodoma IMK LT, UAB parduodamų prekių kainos, Å¡alia vaizduojant konkurentų parduodamų analogiÅ¡kų prekių kortelių nuotraukas, kuriose matėsi konkurentų prekių kainos, bei Å¡ių kainų fiksavimo data, neleidžiama lyginamÄ ja reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 6 straipsnio reikalavimus;

IMK LT, UAB elektroninių laiÅ¡kų pagalba 2011 m. balandžio 26 d., 2011 m. gegužės 4 d. bei 2011 m. gegužės 13 d. skleistÄ reklamÄ , kurioje buvo lyginamos IMK LT, UAB teikiamos prekių pristatymo paslaugos bei konkurentų teikiamos prekių pristatymo paslaugos, bei kurioje buvo teigiama „nemokamas pristatymas”, „visos prekės pristatomos nemokamai”, nurodant, jog IMK LT, UAB prekes vartotojams pristato nemokamai, neleidžiama lyginamÄ reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 6 straipsnio reikalavimus; už Å¡io nutarimo rezoliucinės dalies 1-3 punktuose nurodytos neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimÄ skyrė IMK LT, UAB 20 000 (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių) litų baudÄ .          Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 2S-24 „Dėl IMK LT, UAB reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams‘‘ dalies 2, 3 ir 4 punktų, teisėtumo.

Pažymėtina, kad lyginamoji reklama leidžiama, kai laikomasi Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, inter alia reklama nėra klaidinanti pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnį. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu bÅ«du, įskaitant ir jos pateikimo bÅ«dÄ , klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobÅ«džio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl Å¡ių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus:

1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti Å¡ių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumÄ pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvienÄ konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumÄ pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu;

2) reklamoje pateikiama informacija yra neiÅ¡sami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitÄ toje reklamoje pateikiamÄ informacijÄ , bÅ«tinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui iÅ¡vengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neiÅ¡sami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiÅ¡kiai, nesuprantamai, dviprasmiÅ¡kai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali bÅ«ti paskatintas priimti tokį sprendimÄ dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebÅ«tų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiÅ«riu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neiÅ¡sami, turi bÅ«ti atsižvelgiama į šį ribotumÄ , konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija bÅ«tų vartotojams prieinama kitais bÅ«dais;

3) reklamos pateikimo bÅ«das ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomÄ neteisingÄ (klaidinantį) reklamos teiginį. Taigi, kaip matyti iÅ¡ aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų, lyginamoji reklama, jei laikomasi nustatytų reikalavimų, nėra draudžiama, tuo tarpu Reklamos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas draudimas Å«kio subjektams naudoti klaidinančiÄ reklamÄ . Kaip minėta, kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, yra įtvirtinti Reklamos įstatymo 5straipsnio 2 dalyje.

Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančiÄ reklamÄ , bÅ«tina nustatyti bent vienÄ Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ kriterijų, apibÅ«dinantį klaidinančiÄ reklamÄ , ir įvertinti tÄ kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiÅ«riu ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-931/2005; 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-997/2008).Bylos duomenimis nustatyta, kad IMK LT, UAB internete bei elektroninių laiÅ¡kų pagalba (naujienlaiÅ¡kiais) atskirais laikotarpiais buvo skleidžiamos Å¡ios reklamos: nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 9 d. internetinėje parduotuvėje www.imk.lt buvo skleista reklama (I tomas, 69 b.l.), kurioje buvo nurodoma IMK LT, UAB parduodamų prekių kainos, Å¡alia vaizduojant konkurentų (UAB „Mediashop" prekybos tinklo „Elektromarkt", UAB „Ogmina" prekybos tinklo „Ogmina" ir UAB „Senukų prekybos centras" prekybos tinklo „Senukai”) parduodamų analogiÅ¡kų prekių kainų kortelių nuotraukas, kuriose matėsi konkurento prekių kainos, bei nurodant kainų skirtumÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ procentine iÅ¡raiÅ¡ka (toliau– Pirmoji reklama);  nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. internetinėje parduotuvėje www.imk.lt bei 2011 m. balandžio 26 d. elektroninių laiÅ¡kų (Konkurencijos tarybos tyrimo byla I tomas, 97-98. 108, 185 b.l.) pagalba buvo skleista reklama, kurioje buvo nurodoma IMK LT, UAB parduodamų prekių kainos, Å¡alia vaizduojant konkurentų (UAB „Mediashop" prekybos tinklo „Elektromarkt", UAB .,TC prekyba” prekybos tinklo „Topo centras”, UAB „Senukų prekybos centras" prekybos tinklo „Senukai” ir UAB „Ogmina" prekybos tinklo „Ogmina”) parduodamų analogiÅ¡kų prekių kortelių nuotraukas, kuriose matėsi konkurento prekių kainos, bei ant Å¡ių nuotraukų nurodant kainų fiksavimo datÄ (toliau – Antroji reklama); elektroninių laiÅ¡kų pagalba (naujienlaiÅ¡kiais) 2011 m. balandžio 26 d. (5 686 laiÅ¡kai), 20Ä®1 m. gegužės 4 d. (5 697 laiÅ¡kai) bei 2011 m. gegužės 13 d. (5 701 laiÅ¡kai) vartotojams siųsta reklama, kurioje buvo lyginamos IMK LT, UAB teikiamos prekių pristatymo paslaugos bei konkurentų teikiamos prekių pristatymo paslaugos, bei kurioje teigiama “Nemokamas pristatymas”, „Visos prekės pristatomos nemokamai", nurodant, jog IMK LT, UAB prekes vartotojams pristato nemokamai (toliau – Trečioji reklama).

         Nagrinėjamu atveju ginčo, kad nagrinėjama informacija apie internetinėje parduotuvėje www.imk.lt nurodomas kainas ir prekių pristatymo paslaugas yra reklama (Reklamos įstatymo 2 str.7 d.) bei ši reklama yra lyginamoji (Reklamos įstatymo 2 str.5 d.), nėra. Tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo vertinamu, kad ginčo reklaminiai teiginiai pažeidžia Reklamos įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, nurodo, kad atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškina lyginamosios reklamos objektyvumo kriterijus.

        Vertinant Å¡iuos pareiÅ¡kėjo motyvus bÅ«tina nustatyti, ar ginčijama lyginamoji reklama atitiko Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytas sÄ lygas.         Pagal Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas lyginamoji reklama leidžiama, kai reklamoje yra objektyviai lyginamos viena ar daugiau Å¡ių prekių ir paslaugų reikÅ¡mingų, svarbių, galimų patikrinti ir bÅ«dingų savybių, taip pat gali bÅ«ti lyginama ir kaina.   Nagrinėjamoje reklamoje Nr.2 pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. internetinėje parduotuvėje www.imk.lt bei 2011 m. balandžio 26 d.

Elektroniniais laiÅ¡kais skleidė reklamÄ , kurioje buvo nurodoma pareiÅ¡kėjos parduodamų prekių kainos, kartu vaizduojant konkurentų (UAB „Mediashop" prekybos tinklo „Elektromarkt", UAB „TC prekyba" prekybos tinklo „Topo centras”, UAB „Senukų prekybos centras” prekybos tinklo „Senukai”, UAB „Ogmina” prekybos tinklo „Ogmina”) parduodamų analogiÅ¡kų prekių nuotraukas, kuriose nurodytos konkurento prekių kainos, papildomai nurodant konkurentų prekių kortelių su kainomis nuotraukų padarymo data (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, I tomas, 49 b.I.).

Tyrimo metu surinktais įrodymais nustatyta (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, I tomas 81-96 b.l; 160-169 b. 1.; 193- 196 b.I; 143-154 b.l.), kad Antrosios reklamos skleidimo laikotarpiu ( nuo 2011-02-09 iki 2011-05-18) lygino tik aktualias internetinės parduotuvės www.imk.lt parduodamų prekių kainas su savo konkurentų prekybos tinkluose parduodamų prekių kainomis, kurios buvo užfiksuotos konkrečiais momentais praeityje, tačiau reklamos skleidimo metu buvo neaktualios (Konkurencijos tarybos tyrimo byla,I tomas 81-96 b.l; 160-169 b. 1.; 193- 196 b.I; 143-154 b.l.).Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pripažinta, kad lyginimo bÅ«das nėra objektyvus, nes žinant aktualias pareiÅ¡kėjo kainas reklamos skleidimo metu, vartotojams nebuvo sudaryta galimybė žinoti realų lyginamų prekių kainų skirtumÄ konkrečiu metu ir dėl to objektyviai įvertinti pateiktus kainų pasiÅ«lymus.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja lygindama prekių aktualias kainas su konkurentų analogiÅ¡kų prekių neaktualiomis kainomis, suteikė IMK LT, UAB parduodamoms prekėms didesnį pranaÅ¡umÄ kainų požiÅ«riu prieÅ¡ konkurentų prekes. Pažymėtina, kad klausimas, ar konkrečiu atveju galima konstatuoti klaidinančios reklamos buvimÄ , turi bÅ«ti vertinamas paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiÅ«riu (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalis). Vidutinis vartotojas turi bÅ«ti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultÅ«rinius ir kalbinius veiksnius (NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis).

Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (žr., pvz., 1998 m. liepos 16 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimÄ Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimÄ Procter & Gamble prieÅ¡ VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. A556-997/2008).

Kartu pažymėtina, kad klaidinančios reklamos konstatavimui nėra bÅ«tina įrodyti, jog ginčo reklama buvo realiai paveikti vartotojai, nes reklamos klaidinantį pobÅ«dį gali patvirtinti ir tikėtinas poveikis vartotojams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1235/2010). Europos Komisijos 2009 m. gruodžio 3 d. Gairėse dėl nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos direktyvos (2005/29/EB) įgyvendinimo/taikymo (SEC(2009) 1666) nurodyta, kad “vartotojui nėra bÅ«tina pirkt tam, kad priimtų sprendimÄ dėl sandorio Direktyvos prasme.

Pirmiausia, pagal DirektyvÄ , sprendimas nepirkti taip pat gali bÅ«ti vertinamas kaip sprendimas dėl sandorio. Antra, <...> vartotojas gali priimti ir kitus sprendimus, t, y. ne tik pirkti ar nepirkti, bet ir tokius, kurie vis tiek gali bÅ«ti laikomi sprendimais dėl sandorio" (Gairių 23 psl.).         Vertinat pareiÅ¡kėjos motyvus, kad Konkurencijos taryba per plačiai aiÅ¡kino lyginamosios reklamos objektyvumo sÄ lygas, pastebėtina, kad Europos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiamas leidžiamai lyginamajai reklamai taikytinas objektyvaus konkuruojančių prekių ar paslaugų savybių ir kainų lyginimo principas.

Byloje Nr. C-44/01 Pippig Augenoptik, nagrinėdamas ginÄÄ dėl lyginamosios reklamos leistinumo, Europos Teisingumo Teismas nurodė, kad kainų lyginimas savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog tokia reklama diskredituoja ar menkina konkurentÄ , kurio kainos didesnės, ir savaime nėra neteisėta, jeigu joje yra objektyviai lyginamos kainos ir atitinkamų prekių savybės. Taigi Europos teisminės institucijos lyginamosios reklamos leidžiamumo sÄ lygų įvykdymÄ sieja su tokios reklamos daromu poveikiu sÄ Å¾iningai konkurencijai.

Objektyvus konkuruojančių Å«kio subjektų prekių ar paslaugų (jų savybių ar kainos) lyginimas reklamoje yra leidžiamas ir nelaikytinas konkurento menkinimu (ar diskreditavimu), ir, prieÅ¡ingai, – neatitinkanti leistinos lyginamosios reklamos kriterijų reklama gali bÅ«ti pripažįstama daranti neigiamÄ poveikį sÄ Å¾iningai konkurencijai, menkinant konkurentų, veikiančių toje pačioje rinkoje, teikiamas prekes ar paslaugas. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendime byloje Nr. C-356/04 Lidl Belgium GmbH & Co KG prieÅ¡ Establissementen Franz Colruyt NV pažymima, kad, kaip matyti iÅ¡ Direktyvos 97/55, lyginamosios reklamos sÄ lygų derinimas direktyvoje visų pirma turi padėti „objektyviai“ parodyti įvairių panaÅ¡ių gaminių privalumus, o objektyvumo kriterijus turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip nustatantis dviejų rÅ«Å¡ių reikalavimus dėl lyginimo objektyvumo, t. y. pirma, turi bÅ«ti lyginamos esminės, svarbios, patikrinamos ir tipinės prekės savybės; antra, minėtus kriterijus atitinkančios prekių savybės turi bÅ«ti palygintos objektyviai (sprendimo 43, 44, 45 punktai).

Tokiu bÅ«du, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, objektyvumo kriterijus reikalauja lyginti ne tik objektyviai palyginamas prekių savybes, bet ir tokios prekių savybės turi bÅ«ti palygintos objektyviu bÅ«du. Pažymėtina, kad kaina yra viena iÅ¡ objektyviai palygintinų savybių, tačiau pagal aukščiau nurodytÄ ESTT praktikÄ , pats kainų lyginimas lyginamojoje reklamoje turi bÅ«ti objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-01-931-05).

Kartu pažymėtina, kad 1997 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 97/55/EB iÅ¡ dalies keičiančios DirektyvÄ 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos, kad bÅ«tų įtraukta lyginamoji reklama (toliau - Direktyva 97/55/EB) konstatuojamosios dalies 7 punkte nurodyta, kad vienas iÅ¡ Direktyvos 97/55/EB tikslų - nustatyti leistinas lyginamosios reklamos lyginimo sÄ lygas, siekiant nustatyti, kuri lyginamosios reklamos praktika gali iÅ¡kraipyti konkurencijÄ , bÅ«ti žalinga konkurentams ir daryti neigiamÄ poveikį vartotojų pasirinkimui, tokios leistinos reklamos sÄ lygos turėtų apimti objektyvaus prekių ir paslaugų savybių lyginimo kriterijus.

Todėl PareiÅ¡kėjo motyvai, kad lyginamajai reklamai keliamos teisėtumo ir leistinumo sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos reklamai naudingiausiu bÅ«du, teismo vertinimu nėra pateisinama tuo atveju, kai taikoma lyginamoji reklama galėtų iÅ¡kraipyti konkurencijÄ bei apsunkintų vartotojo apsisprendimÄ dėl sandorio. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas Å«kio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, kurie prieÅ¡tarauja Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti.

Prie tokių draudžiamų veiksmų priskiriamas ir reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimas (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 p.). Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pripažinti klaidinančiais Å«kio subjekto reklamos teiginiai, galintys klaidingai veikti vidutinio vartotojo elgsenÄ , kartu sudaro Å«kio subjektui sÄ lygas aktyviau skverbtis į rinkÄ , iÅ¡vengiant papildomų sÄ naudų. (2005 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-931/2005).

Tad tokia pareiÅ¡kėjo pasirinkta elgsena veikia ir vienÄ svarbiausių laisvosios rinkos elementų – sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ . Pažymėtina, kad vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 6 straipsnis, užtenka nustatyti bent vienÄ lyginamajai reklamai keliamų reikalavimų pažeidimÄ , kadangi kiekvieno pažeidimo sudėtis yra savarankiÅ¡ka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-04-825-05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, jog lyginamosios reklamos objektyvumo kriterijus gali bÅ«ti lyginamas tik vartotojų suklaidinimo kontekste.

Apibendrinus iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, pripažintina, kad Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, jog reklaminiai teiginiai, kurie yra priskirti lyginamosios reklamos kategorijai, neatitinka Reklamos 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų objektyvaus konkuruojančių kainų lyginimo kriterijų.          Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad IMK LT, UAB elektroninių laiÅ¡kų pagalba (naujienlaiÅ¡kiais) 2011 m. balandžio 26 d. (5 686 laiÅ¡kai), 2011 m. gegužės 4 d. (5 697 laiÅ¡kai) bei 2011 m. gegužės 13 d. (5 701 laiÅ¡kai) vartotojams siuntė reklamÄ , kurioje buvo lyginamos IMK LT, UAB teikiamos prekių pristatymo paslaugos bei konkurentų teikiamos prekių pristatymo paslaugos, bei kurioje buvo teigiama “nemokamas pristatymas”, „Visos prekės pristatomos nemokamai”, nurodant, jog IMK LT, UAB prekes vartotojams pristato nemokamai (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, I tomas 108,109. 117-122. 179 b. 1).

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustato, kad reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių. Pažymėtina, kad nustačius, jog reklama turi minėtų požymių, savaime laikoma, kad reklama yra klaidinanti, taigi, poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui įrodinėti nereikia. Todėl, norint konstatuoti Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimÄ , pakanka nustatyti, kad pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, kad Å«kio subjektas yra skelbtos reklamos davėjas ir kad reklama atitinka NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytus klaidinančios komercinės veiklos požymius.

Pagal NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 p. nuostatas preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiÅ¡kia kaip produkto apibÅ«dinimas kaip „papildomai už tÄ pačiÄ kainÄ â€œ, „nemokamas“ ar panaÅ¡iai, jeigu vartotojas turi mokėti, iÅ¡skyrus bÅ«tinas iÅ¡laidas, susijusias su produkto įsigijimu, paėmimu ar mokėjimu už jo pristatymÄ . Ginčo atveju reklamoje buvo nurodoma, kad prekių pristatymas yra nemokamas, nors atsakovas nustatė, jog vartotojas, kurio prekių vertė mažesnė nei 199,99 Lt, turėtų sumokėti 10 Lt mokestį už atitinkamų prekių pristatymÄ . Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad vartotojo patiriamos pristatymo iÅ¡laidos nepatenka į NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos taikymo sritį, nes turėjo bÅ«ti taikoma NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 p. numatyta dėl Å¡ių nuostatų taikymo iÅ¡imtis bÅ«tinosioms iÅ¡laidoms, susijusioms su prekės įsigijimu, paėmimu ar mokėjimu už jo pristatymÄ .

Kadangi pačioje reklamoje nurodant, kad prekės pristatomos nemokamai, tai bet koks papildomas reklamoje nenurodytas mokestis sudaro pagrindÄ reklaminius teiginius vertinti kaip klaidinančius. Pažymėtina, kad Europos Komisijos 2009 m. gruodžio 3 d. Gairėse dėl NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos direktyvos (2005/29/EB) įgyvendinimo/taikymo (SEC(2009) 1666), nurodoma, kad komercinės veiklos subjektams yra draudžiama apibÅ«dinti prekę ar paslaugÄ , kaip „dovana’’, „nemokamai’’ „be mokesčių’’ ar panaÅ¡iai, jei vartotojo yra praÅ¡oma sumokėti tam tikrÄ kainÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog Å¡i reklama nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kadangi naujienlaiÅ¡kiuose vartotojams buvo siÅ«lomos tik tos prekės, kurių kaina virÅ¡ijo 199,99 Lt, atitinkamai Å¡ioms prekėms pristatymo mokestis nebuvo taikomas, be to, apie papildomÄ mokestį, taikomÄ prekėms, kurių suma yra mažesnė negu 199,99 Lt, buvo nurodyta internetinės parduotuvės www.imk.lt taisyklėse, paslaugų apraÅ¡ymuose, taip pat kiekvienos už tokiÄ kainÄ parduodamos prekės kortelėje .

Vertinant Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus, pažymėtina, jog reklamoje nebuvo jokių užuominų apie nemokamo prekių pristatymo papildomas sÄ lygas, todėl vidutinis vartotojas objektyviai negalėjo suvokti, jog gali bÅ«ti reklaminį teiginį dėl nemokamų paslaugų paneigiančių iÅ¡lygų. Todėl aplinkybė, jog papildomos sÄ lygos nurodomos kitose informacijos Å¡altiniuose, nepaneigia reklamos klaidingumo. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų bÅ«ti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008).

Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad IMK LT, UAB skleista Trečioji reklama yra klaidinanti reklama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio prasme, todėl pažeidžia Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybai konstatavus, jog skleista Trečioji reklama turi NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo požymių, atmestini pareiÅ¡kėjo motyvai dėl ginčo reklamos vertinimo Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 d. 2 p. aspektu.

PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su jo atžvilgiu taikytos baudos dydžiu, nurodo, jog paskirtos baudos suma yra pernelyg didelė ir neatitinka proporcingumo principo, Konkurencijos taryba netinkamai įvertino neleistinos lyginamosios reklamos sklaidos apimtį (mastÄ ir trukmę).Atsakovas nurodo, kad skiriant baudÄ atsižvelgė, jog buvo skleidžiamos trys reklamos, kurios pažeidė lyginamajai reklamai keliamus reikalavimus: Pirmoji reklama pažeidė Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto reikalavimus;

Antroji reklama - Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus; Trečioji reklama -Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus; visų reklamų trukmė bei mastas buvo vertinami bendrai, atitinkamai trukmė pripažinta labai ilga, o mastas – vidutinis.         Pažymėtina, kad atsakomybės pagrindus reglamentuoja specialusis įstatymas, todėl nagrinėjamu atveju kvalifikuojant pažeidimus bei skiriant baudÄ taikytinos Reklamos įstatymo nuostatos.          Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 d. nustatyta, kad už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimÄ reklaminės veiklos subjektams gali bÅ«ti skiriama bauda nuo vieno tÅ«kstančio iki trisdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų, o tais atvejais, kai Å¡ioje dalyje nurodyti pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, reklaminės veiklos subjektams gali bÅ«ti skiriama bauda iki vieno Å¡imto dvideÅ¡imties tÅ«kstančių litų.

Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos Å¡io įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimÄ gali taikyti administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ , neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos. Reklamos įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobÅ«džio, pažeidimo trukmės ir masto.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimÄ , savo noru užkirto keliÄ Å¾alingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ . Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimÄ , tęsė pažeidimÄ , nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo Å¡iame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo ( Reklamos įstatymo 22 straipsnio 11 d.).            PareiÅ¡kėjas nurodo, kad savo iniciatyva pakeitė lyginamosios reklamos turinį, į jÄ Ä¯traukdamas informacijÄ apie konkuruojančių subjektų kainų fiksavimo laikÄ , tokiu bÅ«du užkirsdamas keliÄ galimoms žalingoms Reklamos įstatymo pažeidimo pasekmėms, kas laikytina IMK LT, UAB atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

        Vertinat Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus, pažymėtina, kad Konkurencijos taryba nustatė, jog ir Antroji pareiÅ¡kėjo skleista reklama laikytina neleistina lyginamÄ jÄ reklama. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiÅ¡kėjo motyvai, kad buvo pagrindas pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl Pirmosios reklamos vertinti kaip lengvinančias atsakomybę.       Teismo vertinimu taip pat yra nepagrįsti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad Pirmoji reklama bei Trečioji reklama turėjo bÅ«ti vertinamos kaip mažareikÅ¡mės. Pažymėtina, kad Pirmoji reklama pripažinta neleistina lyginamÄ ja, kadangi neatitiko Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose nustatytų lyginamajai reklamai keliamų reikalavimų, o Trečioji reklama turi NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 18 punkte nustatytų požymių.

Todėl toks neleidžiamos lyginamosios reklamos pobÅ«dis negali bÅ«ti vertinamas mažareikÅ¡miu pažeidimu. Tačiau vertinant paskirtos baudos dydžio pagrįstumÄ , teismas pripažįsta reikÅ¡minga tai, kad Pirmosios ir Trečiosios reklamos skleidimo trukmė nelaikytina ilga, nes Pirmoji reklama skleista nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 9 d., ir tik viename Å¡altinyje - UAB „IMK.LT" interneto tinklalapyje, Trečioji - siunčiama elektroninių laiÅ¡kų pagalba 2011 m. balandžio 26 d. (5 686 laiÅ¡kai), 2011 m. gegužės 4 d. (5 697 laiÅ¡kai) bei 2011 m. gegužės 13 d. (5 701 laiÅ¡kai).

Todėl įvertinus vartotojų, kuriems buvo pasiekiama reklama, skaičių bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, teismo vertinimu buvo pagrindas pareiÅ¡kėjui skirti Reklamos įstatymo sankcijoje nustatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkio dydžio baudÄ - 15 000 litų.         IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu skundas Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies, sumažinat Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 2S-24 rezoliucinės dalies 4punktu IMK LT, UAB paskirtÄ baudÄ iki 15 000 Lt.

Kitoje dalyje skundas atmestinas teismo sprendimo motyvuose iÅ¡dėstytais pagrindais.        PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu pateikti preliminarų nutarimÄ užduodant klausimais:

1) ar Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m. spalio 6 d. direktyvos 97/55/EB iÅ¡ dalies keičiančios Tarybos 1984 m. rugsėjo 10 d. direktyvÄ 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos, kad bÅ«tų įtraukta lyginamoji reklama, 3 a straipsnio 1 dalies c) punktas reiÅ¡kia, kad lyginamoji reklama, kurioje yra lyginama reklamos davėjo ir konkuruojančio Å«kio subjekto konkrečiu praeities momentu užfiksuota tapačių prekių kaina, yra objektyvi ir tuo atveju, kai lyginama reklamos davėjo kaina yra užfiksuota ne tuo pačiu praeities momentu kaip konkuruojančių Å«kio subjektų;

2) jeigu atsakymas į šį klausimÄ yra „ne‘‘, ar Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m.spalio 6 d. direktyvos 97/55/EB iÅ¡ dalies keičiančios Tarybos 1984 m. rugsėjo 10 d.direktyvÄ 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos, kad bÅ«tų įtraukta lyginamoji reklama, 3 a straipsnio 1 dalies c) punktas reiÅ¡kia, kad lyginamoji reklama, kurioje yra lyginama reklamos davėjo ir konkuruojančio Å«kio subjekto konkrečiu praeities momentu užfiksuota tapačių prekių kaina, yra objektyvi tik tuo atveju, kai lyginama reklamos davėjo kaina yra užfiksuota tuo pačiu praeities momentu kaip konkuruojančių Å«kio subjektų; 3) jeigu atsakymas į šį aukščiau nurodytus klausimus yra „ne‘‘, kaip lyginamų kainų taikymo laikiÅ¡kumo aspektu tuomet turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama leistinos lyginamosios reklamos sÄ lyga „ji objektyviai palygina vienÄ ar kelias Å¡ių prekių ir paslaugų esmines, svarbias, patikrinamas ir tipines savybes, tarp kurių gali bÅ«ti ir kaina‘‘.       Vertinat šį praÅ¡ymÄ , pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, taikydamas Europos SÄ jungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos SÄ jungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais.

Ä®statymų nustatytais atvejais, teismas kreipiasi į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ praÅ¡ydamas preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba, vertindama pareiÅ¡kėjo skleistÄ reklamÄ dėl objektyvumo kriterijaus taikymo, atsižvelgė į Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m. spalio 6 d. Direktyvos 97/55 nuostatas bei rėmėsi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika. Kartu pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių dėl taikytinų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatų nagrinėjamos bylos kontekste.

Todėl atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ dėl preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu.        Vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,128str.         N u s p r e n d ė :      pareiÅ¡kėjos IMK LT, UAB skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.       Sumažinat Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 2S-24 rezoliucinės dalies 4 punktu IMK LT, UAB paskirtÄ baudÄ iki 15 000 Lt.      Kitoje dalyje skundÄ atmesti.

          Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėjai                                                                Rosita Patackienė                                                                                                          Violeta Balčytienė                                                                                                                        ArÅ«nas Dirvonas