Legislator Case Law & Legislation
00e3d087-7975-4a9d-8b13-e2e96deca1c9 AI generated

00e3d087-7975-4a9d-8b13-e2e96deca1c9 · Kauno apygardos teismas

Case Number 00e3d087-7975-4a9d-8b13-e2e96deca1c9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė I. B. (toliau – ir ieÅ¡kovė) teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-22585-1070/2019 dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iÅ¡ atsakovo M. Z. (toliau – ir atsakovas) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametis sÅ«nus) po 350 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-22585-1070/2019 dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos ir nustatyti naujÄ bendravimo tvarkÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

00e3d087-7975-4a9d-8b13-e2e96deca1c9 · Kauno apygardos teismas: Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. IÅ¡aiÅ¡kino, kad teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį nekliudo vėl kreiptis į teismÄ su tuo pačiu ieÅ¡kiniu, jeigu yra paÅ¡alintos arba iÅ¡nyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieÅ¡kinį. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 110 Eur žyminį mokestį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2S-996-324/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05684-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.9.1; 3.3.2.4

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. B. ieÅ¡kinį atsakovui M. Z. dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė I. B. (toliau – ir ieÅ¡kovė) teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-22585-1070/2019 dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iÅ¡ atsakovo M. Z. (toliau – ir atsakovas) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametis sÅ«nus) po 350 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-22585-1070/2019 dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos ir nustatyti naujÄ bendravimo tvarkÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. IÅ¡aiÅ¡kino, kad teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį nekliudo vėl kreiptis į teismÄ su tuo pačiu ieÅ¡kiniu, jeigu yra paÅ¡alintos arba iÅ¡nyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieÅ¡kinį. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 110 Eur žyminį mokestį.

3. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, t. y. Å¡alių ginčas kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir MÄ®) nuostatomis, turi bÅ«ti taikoma privalomoji mediacija. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu pateikė teismui pažymÄ dėl privalomosios mediacijos, iÅ¡ kurios matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2023 m. balandžio 17 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ adresu (duomenys neskelbtini), su praÅ¡ymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos pateikti raÅ¡ytinį sutikimÄ ar nesutikimÄ dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo, kad nėra gautas atsakovo sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomÄ ja mediacija.

4. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie Tarnybos raÅ¡to dėl mediacijos vykdymo įteikimÄ atsakovui, taip pat teismui nepateikta kitų duomenų, leidžiančių spręsti, jog atsakovui nepriimtinas mediacijos procesas (pavyzdžiui, SMS, el. paÅ¡tu pateiktas atsisakymas ir pan.), be to, ieÅ¡kinyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su Gyventojų registro duomenimis Liteko sistemoje apie atsakovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , šį atsakovo adresÄ ir ieÅ¡kinyje nurodo ieÅ¡kovė. Teismas pažymėjo, kad mediatoriaus pažymoje nurodytas adresas yra ieÅ¡kovės, o ne atsakovo gyvenamosios vietos adresas, todėl teismui kilo pagrįstų abejonių, ar realiai atsakovas buvo informuotas apie privalomÄ mediacijÄ ir sÄ moningai, o ne dėl to, kad negavo Tarnybos raÅ¡to, nesutiko su privalomÄ ja mediacija. IeÅ¡kovė turi dėti visas pastangas, kad realiai įgyvendintų privalomosios mediacijos institutÄ , ir bandyti realiai susisiekti su atsakovu.

5. Teismas sprendė, kad mediacijos procedÅ«ra nebuvo realiai vykdoma, nesiekiant teisminės mediacijos instituto esminio tikslo – realios teisinės taikos tarp Å¡alių atkÅ«rimo. Å alių ginčas tokio pobÅ«džio (Å¡alių nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai, kurie, kaip nurodoma ieÅ¡kinyje, gali bÅ«ti iÅ¡spręsti taikiu bÅ«du, tačiau taikos sutarties projektas Å¡ioje stadijoje neteikiamas), kad yra reali tikimybė, jog bus iÅ¡spręstas mediatoriaus pagalba. Teismas pažymėjo, jog Å¡alių ginčas nėra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto reikėtų teismo įsikiÅ¡imo, apeinant privalomÄ jÄ mediacijÄ , kurios institutas buvo tam ir įsteigtas, kad bÅ«tų suteikta Å¡alims reali galimybė ginÄÄ baigti ikiteisminiu bÅ«du, nedidinant teismo laiko sÄ naudų ir savo piniginių iÅ¡laidų. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo Å¡alys arba viena iÅ¡ ginčo Å¡alių su praÅ¡ymu nebÅ«tinai turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ . Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo Å¡alys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į savo nuožiÅ«ra pasirinktÄ mediatorių, įraÅ¡ytÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nesilaikė Å¡iai bylų kategorijai nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - priimti ieÅ¡kinį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1.1. Ä®statymai neįpareigoja asmenį kreiptis dėl mediacijos tiek kartų, kol kita ginčo Å¡alis priims kvietimÄ mediacijai, tuo labiau – kreiptis į privačius mediatorius. IeÅ¡kovė įvykdė įstatymo nuostatÄ ir kreipėsi į TarnybÄ , atliko visus reikiamus veiksmus.

1.2. IeÅ¡kovė nesÄ lygoja Tarnybos (valstybinės institucijos) iÅ¡duodamų dokumentų turinio, todėl, jei pažymoje dėl atliktos privalomosios mediacijos nurodyta, kad ieÅ¡kovei suteikiama teisė kreiptis į teismÄ , ieÅ¡kovė tokiÄ teisę realizavo. Nesuprantama, kodėl teismas kritikuoja kitos institucijos veiklÄ , tačiau dėl to pasekmės kyla pareiÅ¡kėjai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) dėl to, kad nebuvo tinkamai vykdyta mediacijos procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. IeÅ¡kovė su atskiruoju skundu pateikė įrodymÄ â€“ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 8 d. pažymÄ dėl privalomosios mediacijos Nr.(11.7Mr)(M-P-23-2593)MPA-05725.

11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas jau yra byloje (ieÅ¡kovė pažymÄ pateikė kartu su ieÅ¡kiniu), atsisako priimti ieÅ¡kovės pateiktÄ Ä¯rodymÄ .

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

14. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-22585-1070/2019 dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui po 350 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-22585-1070/2019 dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos ir nustatyti naujÄ bendravimo tvarkÄ .

15. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å i teisė negali bÅ«ti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali bÅ«ti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali bÅ«ti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismÄ atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali bÅ«ti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).

16. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įtvirtintas vienas iÅ¡ atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms iÅ¡ankstinę privalomÄ ginčų sprendimo ne teisme tvarkÄ , asmuo gali kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

17. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , privalomoji mediacija taikoma sprendžiant Å¡eimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomÄ jÄ mediacijÄ inicijuoja ginčo Å¡alys bendru sutarimu arba viena iÅ¡ ginčo Å¡alių. Abiem Å¡iais atvejais, t. y. tiek kai mediacijÄ inicijuoja ginčo Å¡alys bendru sutarimu, tiek kai mediacijÄ inicijuoja viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas praÅ¡ymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks praÅ¡ymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įraÅ¡ytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä , Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo Å¡alies praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodyta kitos ginčo Å¡alies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo Å¡alis yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomÄ jÄ mediacijÄ inicijuoja tik viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitÄ ginčo Å¡alį su praneÅ¡imu apie gautÄ praÅ¡ymÄ , kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos turi bÅ«ti gautas kitos ginčo Å¡alies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos negaunamas kitos ginčo Å¡alies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo Å¡alis nesutiko pasinaudoti privalomÄ ja mediacija. Å iais atvejais privalomÄ jÄ mediacijÄ inicijavusi ginčo Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo iÅ¡sprendimo ir yra laikoma, kad ginčo Å¡alis įgyvendino įstatymuose nustatytÄ reikalavimÄ pasinaudoti privalomÄ ja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

18. Kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl civilinės bylos iÅ¡kėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieÅ¡kiniu turėtų bÅ«ti pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai, kad ginčo Å¡alis (Å¡alys) pasinaudojo privalomÄ ja neteismine mediacija. Ä®rodymu, jog Å¡alis (Å¡alys) pasinaudojo privalomÄ ja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį Å¡alys kreipėsi, parengta pažyma ar panaÅ¡aus pobÅ«džio dokumentas, patvirtinantis Å¡alies realizuotÄ prievolę pasinaudoti privalomÄ ja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

19. IÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 8 d. Pažymos dėl privalomosios mediacijos Nr.(11.7Mr)(M-P-23-2593)MPA-05725 matyti, kad Tarnyba 2023 m. balandžio 17 d. raÅ¡tu, reg. Nr. MPA-04843, kreipėsi į atsakovÄ adresu (duomenys neskelbtini), su praÅ¡ymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos pateikti Tarnybai raÅ¡ytinį sutikimÄ ar nesutikimÄ dėl mediacijos vykdymo. Nurodyta pažyma Tarnyba informavo, kad teikiant Å¡iÄ pažymÄ nėra gautas kitos ginčo Å¡alies sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog M. Z. nesutiko pasinaudoti privalomÄ ja mediacija.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra žinoma, ar atsakovas realiai buvo informuotas apie privalomÄ mediacijÄ ir sÄ moningai, o ne dėl to, kad negavo Tarnybos raÅ¡to, nesutiko su privalomÄ ja mediacija. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė adresu (duomenys neskelbtini), kuri sutampa su Gyventojų registro duomenimis Liteko sistemoje apie atsakovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , tik suklydo nurodydamas, kad Tarnybos pažymoje nurodytas atsakovo adresas yra ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos adresas, kadangi ieÅ¡kovė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kinyje nurodė ne adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Taigi, ieÅ¡kovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad Pažymoje nurodytu adresu atsakovas gyvena ar Å¡i vieta yra jo dokumentų įteikimo vietos adresas.

21. Pažymėtina, jog privalomoji mediacija nėra savitikslis ir formalus dalykas ir įstatyme nustatyta privalomÄ ja iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka turi bÅ«ti pasinaudota realiai, siekiant tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismÄ , o ne formaliai, dėl to praneÅ¡imas dėl mediacijos neturi bÅ«ti iÅ¡siųstas tik formaliai. Å iuo atveju praneÅ¡imo atsakovui iÅ¡siuntimas ieÅ¡kovės nurodytu adresu, kuris nėra atsakovo gyvenamoji vieta, nesant pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas praneÅ¡imÄ tikrai gavo, yra laikytinas formaliu ir neatitinkančiu rungimosi principo.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praneÅ¡imo apie mediacijÄ , kaip ir bet kurių kitų procesinių dokumentų, įteikimo svarbÄ lemia tai, kad tik tada, kai dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymo nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai, Å¡ie asmenys turi galimybę ginti pažeistas teises, įgyvendinti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi, teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam ir kitus principus. Pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieÅ¡kovei. Taigi ieÅ¡kovė privalomojoje iÅ¡ankstinėje neteisminėje ginčo sprendimo procedÅ«roje taip pat turi pareigÄ užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Byloje ieÅ¡kovė siekia, kad bÅ«tų tik formaliai įvertinta, jog ji pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, t. y. privalomÄ ja mediacija, tačiau toks vertinimas neatitiktų nei Mediacijos įstatymo, nei įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos instituto paskirties ir tikslų.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ procesinį sprendimÄ , todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė