2021-06-02 Nr. AB-12147-3-61-3-00136-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2217-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00136-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2019 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 2R-6000(2.13.) „Dėl Jūsų 2019-12-16 skundo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Inspekciją J. K. 2019 m. gruodžio 16 d. skundą dėl Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3R-944(2.12-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ (toliau – ir Sprendimas) administracinio nusižengimo byloje kartu su byla siųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad su 2018 m. lapkričio 12 d. skundu kreipėsi į atsakovą, prašydamas: 1) atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu; 2) surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims pripažįstant J. K. administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo nurodant J. K. reikalavimą dėl 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui; 4) uždrausti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus energija“, akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ tvarkyti J. K. asmens duomenis ir įpareigoti juos sunaikinti; 4) UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ skirti administracinę baudą pagal Reglamento (ES) 2016/679 83 straipsnį; 5) UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ įpareigoti solidariai atlyginti (priteisti) J. K. 4 000 Eur nematerialinę (neturtinę) žalą; 6) skundo nagrinėjimui išreikalauti iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ siunčiamą 2018 m. rugpjūčio 13 d. dokumentą SD-4881 „Dėl informacijos pateikimo“, kurio pareiškėjas negavo. Atsakovas Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir išaiškino, kad Sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl to, jog atsakovo prašė surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 12 str. 4 d., 22 str. ir kt.), pagal suformuotą teismų praktiką, pareiškėjas dėl Sprendimo (nutarimo) pateikė 2019 m. gruodžio 16 d. skundą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nustatyta tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismui per instituciją priėmusią nutarimą, kaip tai nustatyta ANK 622 straipsnio 2 dalyje. Tačiau atsakovas Raštu Sprendimo nepasinaikino (kaip nustatyta ANK 625 str.), pats išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą ir priėmė sprendimą skundo su visa bylos medžiaga nepersiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui ANK 622 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Pareiškėjas teigė, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartyje (teismingumo byla Nr. T-30/2016) ir 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje (teismingumo byla Nr. T-81/2016) išaiškino, kad, kai yra keliamas administracinio teisės pažeidimo klausimas, sprendimas atmesti pareiškėjo skundą yra nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, todėl skundus dėl tokių Inspekcijos priimtų sprendimų / nutarimų Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Kadangi pareiškėjas 2018 m. lapkričio 12 d. skundu Inspekcijos prašė surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims, atsakovo Sprendimas yra nutarimas administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio skundų nagrinėjimas yra priskirtas išimtinai apylinkės teismų kompetencijai. Tačiau iš Rašto matyti, kad Inspekcija, nesutikusi su skundu, pati Sprendimo (nutarimo) nepasinaikino (ANK 625 str.), bet ėmėsi apylinkės teismo funkcijos ir pati išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą, o jį persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui atsisakė, nors pagal įstatymą privalėjo (ANK 622 str. 2 d.). Inspekcija tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio ir 14 straipsnio 8 dalies bei ANK 622 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Raštas yra be antspaudo, todėl jis naikintinas ir kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad Inspekcijoje gautas pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundas dėl galbūt padaryto jo asmens duomenų tvarkymo pažeidimo buvo nagrinėjamas ADTAĮ nustatyta tvarka. Buvo priimtas Sprendimas, kaip tai numatyta ADTAĮ 31 straipsnyje. Bendrosios kompetencijos teismams yra skundžiami nutarimai, priimti ANK 619 straipsnio tvarka, o šiuo atveju toks nutarimas nebuvo priimtas. Atsakovo nuomone, Sprendimas gali būti skundžiamas tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą persiųsti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo teisinio pagrindo. Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, o skundus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų nagrinėja administraciniai teismai.

7. Atsakovas nurodė, kad nei ADTAĮ, nei kitame teisės akte nėra numatyta teisė Inspekcijai panaikinti savo sprendimą, todėl šis pareiškėjo prašymas negalėjo būti įgyvendintas. Pareiškėjas prašė Inspekcijos panaikinti Sprendimą, o ANK 625 straipsnyje yra suteikiama teisė institucijai panaikinti savo nutarimą. Pareiškėjas, Sprendimą vertindamas kaip nutarimą administracinio nusižengimo teisenos prasme, netinkamai taiko ANK normas, Inspekcijos priimtas Sprendimas negali būti vertinamas kaip nutarimas, numatytas ANK. Sprendimas galėjo būti skundžiamas ne ANK, o ABTĮ nustatyta tvarka (ADTAĮ 31 str. 5 d.). Kadangi Sprendimas yra viešojo administravimo subjekto sprendimas, pareiškėjo skundas negalėjo būti persiųstas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. ANK 626 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad yra persiunčiamas skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, o šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena negalėjo būti pradėta ir nutarimas nebuvo priimtas, kadangi ANK straipsnis, numatęs atsakomybę už ADTAĮ pažeidimus, kurio pagrindu pareiškėjas prašė pradėti tyrimą, galiojo iki 2018 m. liepos 16 d., t. y. nustojo galioti dar iki pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Inspekcijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2R-6000 (2.13.) „Dėl Jūsų 2019-12-16 skundo“ priimtą sprendimą; įpareigojo Inspekciją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą; priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 652,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundas, kuriame pareiškėjas Inspekcijos prašė: atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu; surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims, pripažįstant J. K. administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo, nurodant J. K. reikalavimą dėl 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui; uždrausti UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ tvarkyti J. K. asmens duomenis ir įpareigoti juos sunaikinti; UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ skirti administracinę baudą pagal Reglamento (ES) 2016/679 83 straipsnį; UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Sergel“ įpareigoti solidariai atlyginti (priteisti) J. K. 4 000 Eur nematerialinę (neturtinę) žalą. Inspekcija 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 3R- 944(2.13-1.) pareiškėjo skundą atmetė.

10. Pareiškėjas Inspekcijai pateikė 2019 m. gruodžio 16 d. skundą (adresuotą Vilniaus miesto apylinkės teismui), kuriame Inspekcijos prašė sutikus su jo skundu, panaikinti priimtą Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju ir byloje atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, o nesutikus, skundą su visa bylos medžiaga persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui ANK 622 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Inspekcija 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2R-6000(2.13.) pareiškėjui išaiškino, kad ANK 82 straipsnis, numatęs atsakomybę už ADTAĮ pažeidimus, galiojo iki 2018 m. liepos 16 d., todėl administracinė teisena dėl galimo ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo negali būti pradėta.

11. Teismas, aptaręs aktualias VAĮ, ANK 622 straipsnio 1 ir 2 dalių, 625 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 12 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją, kuriame be kitų pareikštų reikalavimų prašė surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims pripažįstant pareiškėją administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo nurodant pareiškėjo reikalavimą dėl 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui. Inspekcija Sprendimu, be kita ko, pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundą atmetė. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. gruodžio 16 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, jog Inspekcija Sprendime nepasisakė dėl ADTAĮ ir ANK 83 bei kituose straipsniuose padarytų administracinių nusižengimų ir neišnagrinėjo jo reikalavimo, nors privalėjo, bei pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo nepripažino (Reglamento (ES) 2016/679 82 str.), taip pat pareiškėjo reikalavimo dėl 4 000 Eurų dydžio neturtinės žalos priteisimo administracinio nusižengimo bylos nagrinėti teismui neperdavė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 16 d. skundu, kurį siuntė per Inspekciją, prašė Inspekciją, sutikus su skundu, pasinaikinti Sprendimą (nutarimą), o nesutikus, skundą su visa bylos medžiaga pasiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui, vadovaujantis ANK 622 straipsnio 2 dalimi, o Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti Inspekcijos Sprendimą (nutarimą), J. K. pripažinti nukentėjusiuoju, o bylą grąžinti Inspekcijai administracinio nusižengimo tyrimui. Inspekcija Raštu išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą bei nurodė, jog administracinė teisena dėl ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, pagal pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundą Inspekcijai, negalėjo būti pradėta.

12. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, jog pareiškėjas dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), kuris 2020 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1779-535/2020 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Iš Inspekcijos Sprendimo turinio matyti, jog Inspekcijos Sprendime nebuvo nagrinėta pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundo dalis dėl ankščiau nurodyto pareiškėjo reikalavimo, susijusio su administracinio nusižengimo teisenos pradėjimu.

13. Teismas nurodė, kad pagal ANK XXXIV skyriaus nuostatas apylinkės teismui gali būti skundžiami ne teismo tvarka administracinių nusižengimų bylose priimti nutarimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundo reikalavimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo nebuvo išnagrinėtas ir administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta, t. y. nebuvo surašytas nei ANK protokolas, nei priimtas nutarimas ANK nustatyta tvarka, o ginčijamu Raštu pareiškėjas buvo iš esmės informuotas, kad pagal pareiškėjo skundo reikalavimą administracinė teisena dėl galimo ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta.

14. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 16 d. skundą teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ANK XXXIV skyriaus nustatyta tvarka dėl neišspręsto jo reikalavimo pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą, adresuotą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pareiškėjo neišnagrinėto 2018 m. lapkričio 12 d. skundo reikalavimo ANK nustatyta tvarka neišnagrinėjo bei 2019 m. gruodžio 16 d. jo skundo nepersiuntė bendros kompetencijos teismui, kaip tai numato 622 straipsnis, o tik ginčijamu Raštu informavo pareiškėją dėl administracinio nusižengimo bylos nepradėjimo.

15. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Raštas yra iš esmės neteisėtas, prieštaraujantis VAĮ 14 straipsnio 8 daliai, ANK 622 straipsnio 2 daliai, kurios imperatyviai nustato viešojo administravimo subjektui pareigą gavus asmens skundą, susijusį su administracinio nusižengimo teisenos (ne) pradėjimu, pagal kompetenciją jį persiųsti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Tai atitinka ir aktualią teismų praktiką, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-456-935/2019. Teismas vertino, jog pareiškėjo skundo argumentai laikytini pagrįstais bei atitinkančiais aktualią teismų praktiką.

16. Teismas pažymėjo, kad iš ginčijamo Rašto turinio matyti, jog jis yra pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo, t. y. Inspekcijos direktoriaus, tačiau nėra patvirtintas antspaudu. Pagal VAĮ 8 straipsnio 3 dalį, ginčijamas Raštas turi būti ne tik pasirašytas, bet ir patvirtintas antspaudu, jei jis nėra pateikiamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis. Raštas nebuvo priimtas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, todėl vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 3 dalimi, turėjo būti ne tik pasirašytas direktoriaus, bet ir patvirtintas antspaudu. Tačiau nustačius, jog Raštas nėra teisėtas ir pagrįstas, kad jo pateikimas pareiškėjui pažeidžia įstatymų reikalavimus, teismas nevertino jo formos atitikimo įstatymo nustatytiems reikalavimams.

17. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą dėl Sprendimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla siųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui nėra tinkamas ABTĮ 88 straipsnio prasme. Teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti tam tikro sprendimo. Pareiškėjas iš esmės siekia, kad Inspekcija iš naujo įvertintų 2019 m. gruodžio 16 d. skundą pagal jame pareikštus jo reikalavimus, atsižvelgiant į šiame sprendime nustatytas aplinkybes bei pateiktus išaiškinimus. Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies panaikinant Inspekcijos Raštą, Inspekcija įpareigojama iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą.

18. Teismas priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 652,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 450 Eur už skundo parengimą, 180 Eur už atskirojo skundo parengimą, 22,50 Eur žyminį mokestį ir 0,23 Eur bankinio pavedimo mokestį.

III. 19. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Inspekcijai Lietuvos ADTAĮ nustatytų teisių, išnagrinėjus skundą dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų. Skundų nagrinėjimo procedūra reglamentuota specialiame teisės akte – ADTAĮ, kuri Inspekcijai yra privaloma. Skundo nagrinėjimo baigtis yra nustatyta ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, jog priežiūros institucija (šiuo atveju Inspekcija), baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta arba atmesti skundą ar jo dalį. Tuo atveju, jei skundas yra pripažįstamas pagrįstu, Inspekcija vadovaudamasi ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 ir (ar) 2 punktais teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje, ADTAĮ 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones ir (ar) surašo administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui. Tuo atveju, jei Inspekcija konstatuoja, kad skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, skundas yra atmetamas ir skundžiamam asmeniui jokios poveikio priemonės nėra taikomos.

21. Atsakovas nurodo, kad Sprendimu pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundą atmetė, todėl nebuvo pagrindo taikyti ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo – nebuvo pagrindo pradėti administracinės atsakomybės taikymo duomenų valdytojo atstovui procedūros, nes duomenų valdytojo atliekamame duomenų tvarkyme apskritai nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Net ir tuo atveju, jei skundas yra pripažįstamas pagrįstu, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą ir sunkumą, Inspekcija turi ne kartą teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2338/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-313/2013; 2012 m. gruodžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. IK-1059-365/2012) patvirtintą diskrecijos teisę pasirinkti, kokias poveikio priemones taikyti. Toks Inspekcijos sprendimu įformintas pasirinkimas (net ir tuomet, kai skundas yra pripažįstamas pagrįstu ir poveikio priemonė, pavyzdžiui, nurodymas, taikoma duomenų valdytojui (ADTAĮ 31 str. 2 d. 1 p.), o ne pasirenkama surašyti administracinio nusižengimo protokolą atsakingam duomenų valdytojo asmeniui (ADTAĮ 31 str. 2 d. 2 p.)) turėtų būti skundžiamas ne bendrosios kompetencijos teismui, bet administraciniam teismui, kaip tai imperatyviai įtvirtinta ADTAĮ 31 straipsnio 5 dalyje. Tai atitinka ir ANK 590 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą reglamentavimą. Inspekcija, gavusi ADTAĮ 24 straipsnio reikalavimus atitinkantį skundą, kuris kartu gali būti laikomas pranešimu pagal ANK 590 straipsnio 2 dalį, visų pirma, specialaus teisės akto (ADTAĮ) nustatyta tvarka įvertina skundžiamų veiksmų atitiktį reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, ir tik tuomet, vadovaujantis ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalimi, Inspekcijai nusprendus, kad už nustatytus pažeidimus turėtų būti taikoma ANK numatyta administracinė atsakomybė fiziniam asmeniui, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 1 dalimi, pradedama administracinio nusižengimo teisena.

22. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai pritaikė ANK 622 straipsnį, kuris reglamentuoja nutarimų, priimtų administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 615 straipsnį apskundimo tvarką. ANK 615 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. ANK 619 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: skirti administracinę baudą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. Nagrinėjamu atveju Inspekcija net nebuvo pradėjusi administracinio nusižengimo teisenos, nes skundas buvo atmestas ir nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Taigi nebuvo priimtas nei ANK 615 straipsnyje numatytas, nei ANK 619 straipsnyje numatytas nutarimas, todėl negalėjo būti taikomi ir ANK 622, 625 straipsniai, kuriais remiantis teismas padarė išvadą, jog Raštas yra iš esmės neteisėtas, prieštaraujantis VAĮ redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d., 14 straipsnio 8 daliai, ANK 622 straipsnio 2 daliai, kurios imperatyviai nustato viešo administravimo subjektui pareigą gavus asmens skundą, susijusių su administracinio nusižengimo teisenos (ne) pradėjimu, pagal kompetenciją jį persiųsti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

23. Atsakovas teigia, kad teismas neįvertino, kad pareiškėjas J. K. nagrinėjamu atveju nebuvo subjektu, turinčiu teisę skųsti nutarimą, priimtą pagal ANK, nes teisę apskųsti nutarimą pagal ANK 621 straipsnį turi tik asmuo, dėl kurio nutarimas yra priimtas, nukentėjusysis, o ANK 592 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – ir prokuroras. J. K. nebuvo nė vienu iš ANK 621 straipsnyje numatytų subjektų.

24. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai pripažino Sprendimą nutarimu atsisakyti pradėti ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir atitinkamai nepagrįstai pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą vertino kaip skundą pateiktą pagal ANK 622 straipsnį. Šiuo atveju pareiškėjas skundu iš esmės nesutiko su Inspekcijos vertinimu, jog skundžiamas asmuo apskritai nepažeidė ADTAĮ ir BDAR, o ne atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Sprendimas laikytinas viešojo administravimo subjekto sprendimu, kuris gali būti skundžiamas tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl pareiškėjas skundu negalėjo jo skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui ir šis skundas negalėjo būti laikomas skundu pagal ANK 622 straipsnį. Atitinkamai, Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo ir pareigos J. K. 2019 m. gruodžio 16 d. skundo persiųsti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tiek Sprendimo, tiek Rašto priėmimo metu už pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skunde nurodytus veiksmus administracinė atsakomybė (pagal ANK) apskritai net nebuvo numatyta. ANK 82 straipsnis, numatęs atsakomybę už ADTAĮ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) pažeidimus, galiojo tik iki 2018 m. liepos 16 d., o ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta Inspekcijos galimybė pradėti administracinio nusižengimo teisena iš esmės yra apribota tik ANK 83 straipsnyje nurodytais pažeidimais, t. y. už Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo pažeidimus. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad tą patį Inspekcijos sprendimą atmesti skundą, priimtą pagal ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priimtą dėl to paties dalyko, nagrinėtų skirtingi teismai – tiek administracinis teismas, tiek bendrosios kompetencijos teismas. Pareiškėjo skundą dėl Sprendimo, t. y. iš esmės dėl to, ar teisėtai Inspekcija atmetė J. K. skundą, nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris 2020 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1779-535/2020 J. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 3 dalį Raštas turi būti ne tik pasirašytas, bet ir patvirtintas antspaudu, jei jis nėra pateikiamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-907-809/2020 konstatavo, kad Inspekcija, atsakydama pareiškėjui į jo prašymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną paprastu raštu, nepažeidė teisės normų, toks raštas laikomas viešojo administravimo subjekto raštu, kuris skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o tokiu atveju, kai prašoma Inspekcijos atlikti veiksmus pagal ANK, Inspekcija pagrįstai atsisako tai padaryti atsakydama pareiškėjui raštu, o ne priimdama nutarimą. Todėl teismas netinkamai taikė teisės normas ir klaidingai įvertino Sprendimą ir, atitinkamai, J. K. 2019 m. gruodžio 16 d. skundą dėl jo, todėl buvo netinkamai įvertintas Rašto teisėtumas.

26. Pareiškėjas J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės laikosi argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas iš esmės siekia pateisinti Sprendimo teisėtumą, o tai kilusio ginčo kontekste neturi teisinės reikšmės. Raštas pagrįstai yra pripažintas neteisėtu, nes yra be motyvų, neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų.

28. Pareiškėjas nurodo, kad atsisakymas pradėti administracinę teiseną ir jos nutraukimas nagrinėjamas bei skundžiamas ANK nustatyta tvarka nepriklausomai nuo skundžiamo dokumento formos ar klaidingai nurodytos apskundimo tvarkos. Todėl Sprendimas laikytinas nutarimu atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o skundų dėl jų nagrinėjimas priskirtinas išimtinai bendrosios kompetencijos apylinkių teismams. Rašte motyvų dėl to, ar pareiškėjas yra ANK 621 straipsnyje numatytu subjektu, nėra, o tokią teisę spręsti turi tik skundą iš esmės išnagrinėjęs apylinkės teismas. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 12 d. skunde kėlė klausimą dėl galbūt jo atžvilgiu padaryto administracinio nusižengimo, todėl atitinka ANK 621 straipsnyje numatytą asmenį. Teismas, nustatęs, kad Raštas neteisėtas ir nepagrįstas, nevertino Rašto atitikimo VAĮ 8 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. 2R-6000(2.13.) „Dėl Jūsų 2019-12-16 skundo“ panaikinimo ir įpareigojimo Inspekciją J. K. 2019 m. gruodžio 16 d. skundą dėl Inspekcijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3R-944(2.12-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ administracinio nusižengimo byloje kartu su byla siųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo J. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Inspekcijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2R-6000 (2.13.) „Dėl Jūsų 2019-12-16 skundo“ priimtą sprendimą; įpareigojo Inspekciją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą; priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 652,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Raštas yra iš esmės neteisėtas, prieštaraujantis VAĮ 14 straipsnio 8 daliai, ANK 622 straipsnio 2 daliai, kurios imperatyviai nustato viešojo administravimo subjektui pareigą gavus asmens skundą, susijusį su administracinio nusižengimo teisenos (ne)pradėjimu, pagal kompetenciją jį persiųsti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ADTAĮ ir ANK nuostatas, nepagrįstai pripažino Sprendimą nutarimu atsisakyti pradėti ar nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir atitinkamai nepagrįstai pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą vertino kaip skundą pateiktą pagal ANK 622 straipsnį, o Raštas yra teisėtas ir pagrįstas.

32. Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 16 d. skundu, adresuotu Vilniaus miesto apylinkės teismui, paduodamas jį per Inspekciją, prašė: sutikus su skundu, panaikinti Inspekcijos Sprendimą, J. K. pripažinti nukentėjusiuoju ir byloje atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, o nesutikus, skundą su visa bylos medžiaga pasiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui ANK 622 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 2019 m. gruodžio 16 d. skunde pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti Inspekcijos Sprendimą, J. K. pripažinti nukentėjusiuoju, o bylą grąžinti Inspekcijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 16 d. skunde, be kita ko, nurodė, kad vadovaudamasis ANK 82, 83 ir 578 straipsniu 2018 m. lapkričio 12 d. skundu Inspekcijos prašė surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims, pripažinti pareiškėją administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui, tačiau Sprendimu Inspekcija dėl administracinių nusižengimų nepasisakė, administracinio nusižengimo bylos nagrinėti teismui neperdavė, o dėl administracinio nusižengimo joks tyrimas nebuvo atliekamas.

33. Šioje byloje ginčijamame Rašte Inspekcija nurodė, kad ANK 82 straipsnis, numatęs atsakomybę už ADTAĮ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) pažeidimus, galiojo iki 2018 m. liepos 16 d. ANK 591 straipsnio 6 punktas nustato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Inspekcija nusprendė, kad administracinė teisena dėl galimo ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pagal pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundą Inspekcijai negalėjo būti pradėta.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas iš esmės siekė, jog, reaguojant į jo 2018 m. lapkričio 12 d. skundą būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 82 ir 83 straipsnius. Šioje byloje skundžiamu Raštu administracinio nusižengimo teiseną iš esmės atsisakyta pradėti.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektai. Todėl administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo sritimi. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir siekė inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų (ANK) reglamentuojama asmens pareiškimo dėl galimai įvykdyto administracinio nusižengimo nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo rezultatas.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde suformuluotus ir pareikštus reikalavimus, konstatuoja, jog pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skunde prašomi atlikti veiksmai ir skundžiamas Raštas nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.). Tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškose administracinėse bylose Nr. eAS-766-525/2020 ir Nr. eAS-773-968/2020 (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį Nr. T-77/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017; 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimą, ar pagrįstai nepradėta administracinio nusižengimo teisena, sprendžia bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.). Todėl rūšinio teismingumo nustatymo klausimui neturi teisinės reikšmės atsakovo nurodyti argumentai, kad pagal ANK nuostatas pareiškėjas neturi teisės apskųsti Rašto.

39. Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

40. Tikrinamu atveju pareiškėjo skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo kompetenciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą pagal nusižengimo padarymo vietą (ANK 572 str., ANK 622 str. 1 d., 628 str. 1 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismui (ABTĮ 22 str. 1 d., 69 str. 1 d. 2 p., 146 str. 2 d. 1 p.).

41. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė