A-756-1441-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1441/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01441-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A756-1441/2012 pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Bankrotas“ ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. V-27 (toliau – ir Įsakymas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu nutraukė bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Departamento 2010 m. balandžio 14 d. raštą, o kitoje dalyje pareiškėjo reikalavimus atmetė.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. K. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. V-27.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą patenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo M. K. reikalavimas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. V-27, šį pareiškėjo M. K. reikalavimą patenkino ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. V-27 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ įgaliotam asmeniui M. K., vykdžiusiam bankroto procedūras UAB „Baltic Business Group“, skyrimo“ panaikino. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

2012 m. spalio 2 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas pareiškėjo M. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai iš atsakovo 50 Lt žyminio mokesčio ir 1 573 Lt už apeliacinio skundo surašymą.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą su prašymu sutinka iš dalies ir prašo sumažinti pareiškėjo prašomų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teigia, jog pareiškėjo skundas apeliacinės instancijos teismui nebuvo sudėtingas, iš esmės apsiribota faktinių aplinkybių išdėstymu, formaliu teisės aktų nuostatų aiškinimu. Mano, jog minėtas ginčas nebuvo sudėtingas. Pažymi, jog atsakovas priimdamas Įsakymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu, neturėjo pagrindo abejoti dėl savo teisės skirti nuobaudas bankroto administratoriams teisėtumo. Nurodo, jog Taisyklių 17 punktas negalėjo būti taikomas ir laikomas teisėtu nuo 2012 m. gegužės 31 d. Atkreipia dėmesį, jog tyrimas dėl Taisyklių 17 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms buvo pradėtas ne pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų pagrindu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 konstatuotas taisyklių 17 punkto neatitikimas Konstitucijos nuostatoms buvo taikytas teismo iniciatyva.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog administracinėje byloje Nr. A756-1441/2012 galutinis sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai (pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Įsakymą, o apeliacinės instancijos teismas jį panaikino), pareiškėjas turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ir jog prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl išlaidų atlyginimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2012 m. spalio 2 d. (t. II, b. l. 14), t. y. dar prieš paskelbiant teismo procesinį sprendimą. Kartu su prašymu dėl išlaidų atlyginimo pateiktas 2012 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvitas (Serija LAT, Nr. 563926) (t. II, b. l. 15), iš kurio matyti, jog advokatui Laimučiui Jankauskui už dokumento surašymą buvo sumokėta 1 573 Lt.

Bylos medžiaga rodo, kad advokatas Laimutis Jankauskas parengė apeliacinį skundą (t. I, b. l. 151-153). Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, jog priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant priteistiną užmokestį už pareiškėjui suteiktas paslaugas, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ ir pagrindu imamas 800 Lt dydžio MMA (paslaugos buvo suteiktos po 2008 m. sausio 1 d.).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.9 punktu, maksimali suma už advokato teikiamas paslaugas surašant apeliacinį skundą yra 2 400 Lt (800 Lt x 3). Kadangi byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju nėra labai sudėtinga ar specifinė, apeliacinis skundas nebuvo didelės apimties (t. I., b. l. 151-153), šiuo atveju taikytinas koeficientas 1 MMA ir, atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.9 punktą, pareiškėjui priteistina 800 Lt (800 x 1) suma už apeliacinio skundo surašymą. Be to, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjo reikalavimas apeliacinės instancijos teismo buvo tenkintas iš esmės dėl to, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 pripažino, kad ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, bei tyrimas dėl Taisyklių 17 punkto atitikimo buvo pradėtas kitoje byloje teismo iniciatyva, nepaneigia pareiškėjo teisės į išlaidų atlyginimą, numatytą ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteistinas 50 Lt žyminis mokestis ir 0,80 Lt komisinis mokestis už pinigų pervedimą (t. I, b. l. 159).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui už žyminio mokesčio sumokėjimą ir už apeliacinio skundo parengimą iš atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos priteistina 850,80 Lt suma (800 Lt + 50 Lt + 0,80 Lt).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. A756-1441/2012 tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui M. K. iš atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos priteisti 850,80 Lt (aštuoni šimtai penkiasdešimt litų aštuoniasdešimt centų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Dalia Višinskienė Skirgailė Žalimienė