00d64e46-d2de-4ebc-a536-2738673f49c8 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-200-417/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00470-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. E. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. balandžio 26 d. nutarimo ir

nustatė:

1. S. E. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2018 m. liepos 14 d., apie 23.40 val., turėdamas leidimÄ laikyti (neÅ¡ioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantį laikyti (neÅ¡ioti) ginklus, bÅ«damas medžiotoju, Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) nariu, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) ploto vienete (duomenys neskelbtini) pievoje prie kelio (duomenys neskelbtini) galbÅ«t iÅ¡ savo vardu registruoto graižtvinio Å¡autuvo (duomenys neskelbtini), Å¡ovinio tipas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IX skyriaus 58.2.2 straipsnio reikalavimus, sumedžiojo gyvÅ«nÄ , kurio sumedžioti neturėjo teisės, tai yra neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patinÄ ne savo medžioklės plotuose.

2. Skundžiamu 2019 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo nutarimu S. E. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį paskirta 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio bauda ir konfiskuotas nusižengimo padarymo įrankis – graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), šovinio tipas (duomenys neskelbtini). Remiantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi S. E. atimta teisė medžioti dvejiems metams.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto S. E. atstovas advokatas D. Kurpavičius praÅ¡o panaikinti 2019 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ S. E. nutraukti.

3.1. Skunde nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas, nes nutarimo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiÅ¡kinimu bei teismų praktika, be to, netinkamai buvo interpretuoti nustatyti faktai, nulėmę Å¡ios administracinio nusižengimo bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ . Teismas nagrinėdamas S. E. administracinio nusižengimo bylÄ ir priimdamas nutarimÄ visiÅ¡kai nevertino arba netinkamai vertino byloje esančius duomenis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tai lėmė nepagrįsto bei neteisingo procesinio sprendimo priėmimÄ .

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės rėmėsi liudytojų parodymais, tačiau tariamo įvykio metu įvykio vietoje buvo tik S. L. ir G. L.. Visų kitų liudytojų – A. L., A. T., V. P., I. Ž., V. P. – parodymai yra iÅ¡vestiniai, kadangi jų parodymai remiasi iÅ¡imtinai tik S. L. ir G. L. nurodytomis aplinkybėmis. Vertindamas liudytojų parodymus teismas turėjo įvertinti ir kitÄ teismui žinomÄ informacijÄ , jog tarp S. L. bei G. L. ir S. E. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, konfliktas tęsiasi ilgÄ laikÄ , teisme buvo nagrinėjama ne viena byla, kuriÄ nepagrįstai inicijavo S. ir G.

L.. Akivaizdu, jog tarp Å¡alių besitęsiantys itin konfliktiÅ¡ki santykiai kelia pagrįstų abejonių liudytojų S. L. ir G. L. parodymų patikimumu, tačiau teismas Å¡iÄ aplinkybę ignoravo ir visiÅ¡kai jos nevertino. BylÄ nagrinėjant teisme buvo nurodyta, jog minėtų liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nevertino. S. L. ir G. L. paaiÅ¡kinimus Aplinkos apsaugos departamento specialistams pateikė ne žodžiu, o raÅ¡tu (2018 m. liepos 15 d. paaiÅ¡kinimai (1 t., b. 1. 9–10).

Minėtuose paaiÅ¡kinimuose liudytojai nurodė identiÅ¡kas aplinkybes, jog 2018 m. liepos 14 d. po medžioklės (medžioklė vyko (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kuri yra ganėtinai toli nuo tariamos įvykio vietos), G. L. atvykus pasiimti S. L., pastarajai lipant pasigirdo Å¡Å«vis, tad jie grįždami namo nusprendė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas Å¡audo, ir vėliau pastebėjo su Å¡autuvu link automobilio einantį S. E.. Å ie liudytojai paaiÅ¡kinimus teikė raÅ¡tu, tad turėjo pakankamai laiko prisiminti ir apgalvoti visas tariamo įvykio aplinkybes, tačiau nepaisant to, liudytojai 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiÅ¡kinimuose (1 t., b. 1. 39, 40–41) nurodo jau naujas aplinkybes, t. y. jog buvo ne vienas, o du Å¡Å«viai, antrÄ Å¡Å«vį iÅ¡girdo, kai važiuodami po medžioklės pamatė S. E. automobilį.

LogiÅ¡kai sunkiai paaiÅ¡kinama, kodėl esmines įvykio aplinkybes asmuo labiau prisimena ne iÅ¡ karto, o praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po tariamo įvykio. Atstovo teigimu, liudytojai nusprendė „patikslinti“ savo parodymus, kadangi suprato, jog parodymai apie girdėtÄ tik vienÄ Å¡Å«vį lipant į transporto priemonę, esančiÄ toli nuo tariamos įvykio vietos, nepadės kaltinant S. E. pažeidimo padarymu. Minėtos abejonės liudytojų parodymų patikimumu buvo nurodytos teismo posėdžio metu, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio.

Taip pat teismas neatsižvelgė ir į kitus minėtų liudytojų parodymų neatitikimus. Pavyzdžiui, 2018 m. liepos 15 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiÅ¡kinimuose liudytojai nurodė, jog „rankose jis laikė Å¡autuvÄ â€œ, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja S. L. nurodė, jog „jis ant peties nešėsi Å¡autuvÄ â€œ; 2018 m. liepos 15 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiÅ¡kinimuose liudytojai nurodė, jog „rankose jis laikė Å¡autuvÄ , kurį įsidėjo į automobilį, uždarė dureles, įsijungė variklį ir labai lėtai nuvažiavo link Laukuvos“, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja S. L. nurodė, jog „perėjo skersai keliÄ ir nusileidę grioviu parėjo prie savo automobilio įdėjo Å¡autuvÄ Ä¯ bagažinę“; 2018 m. liepos 15 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiÅ¡kinimuose liudytojai nurodė, jog „lauke jau buvo visiÅ¡kai tamsu“, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja S. L. nurodė, jog matomumas buvo geras; teismo posėdžio metu liudytoja S. L. nurodė, jog laiko tarpas tarp Å¡Å«vių buvo 10–15 minučių, nors jis turėtų bÅ«ti trumpesnis, kadangi su transporto priemone nuvykti nuo S. L. medžioklės vietos iki įvykio vietos nereikalingas 10 minučių laikas, ir kt.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. L. į klausimÄ , kodėl skiriasi jos parodymai, nurodė, jog ji gali keisti parodymus. Esant tokiai situacijai bei tokiam liudytojo pareiÅ¡kimui, kyla ne tik įrodymų vertinimo prieÅ¡taringumo prasme, bet ir atsakomybės už teisingų parodymų davimÄ klausimas, tačiau teismas Å¡iÄ aplinkybę taip pat ignoravo. Atstovo manymu, teismas tinkamai neįvertino liudytojų S. L. ir G. L. nenuoseklių parodymų, nepaÅ¡alino tarp jų esančių prieÅ¡taravimų ir tai lėmė neteisingo procesinio sprendimo priėmimÄ .

3.2. Atstovas skunde taip pat akcentuoja, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai skundžiamame nutarime nurodė tik dalį ekspertizės akto iÅ¡vados, t. y. teismas nurodė tik dalį 2 iÅ¡vados, o visa 2 iÅ¡vada yra tokia: „Kulka, kurios fragmentai pateikti tirti galėjo bÅ«ti iÅ¡Å¡auta iÅ¡ vieno iÅ¡ pateiktų Å¡autuvų, o bÅ«tent - (duomenys neskelbtini) kalibro Å¡autuvo (duomenys neskelbtini), ar kito ginklo, kuris palieka tokius pat vamzdžio kanalo pėdsakus ant iÅ¡Å¡autų kulkų“ (1 t., b. 1. 49–52). Å iuo atveju teismas svarbios 2 iÅ¡vados dalies nutarime nenurodė. Taip pat teismas nenurodė ir 3 iÅ¡vados, pagal kuriÄ atsakyti į klausimÄ , iÅ¡ kokio konkretaus ginklo iÅ¡Å¡auta kulka (kurios dalys pateiktos tirti), nėra galimybės (negalima identifikacija) (1 t., b. 1. 49–52). Akivaizdu, jog, prieÅ¡ingai, nei nurodoma nutarime, specialisto iÅ¡vados neįrodo S. E. kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo, o įrodo, jog S. E. nepadarė jokio teisės pažeidimo.

3.3. Skunde atstovas akcentuoja ir tai, kad skundžiamame nutarime teismas, vertindamas liudytojų S. L. ir G. L. parodymų teisingumÄ , remiasi liudytojo V. P. parodymais, kuris aplinkybes sužinojo iÅ¡ tų pačių liudytojų. Å iuo atveju susiklostė paradoksali situacija – teismas liudytojų parodymų patikimumÄ nustatė remdamasis kito liudytojo nurodytomis aplinkybės, kuris Å¡ias sužinojo iÅ¡ tų liudytojų, kurių nurodytų aplinkybių patikimumo klausimas sprendžiamas. Teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su tariamos įvykio vietos užfiksavimu. Liudytojai A. T., V. P., I. Ž., V. P. (Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos bei policijos pareigÅ«nai) teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio vietoje esančius pėdsakus užfiksavo tuos, kuriuos nurodė liudytojai S. L. bei G. L., iÅ¡sami tariamo įvykio vietos apžiÅ«ra nebuvo atlikta, užfiksuota tik tai, kÄ nurodė minėti liudytojai. Be to, užfiksuoti tariamai S. E. avalynės bei automobilio padangų pėdsakai nepalyginti su S. E. turima avalyne bei turimos transporto priemonės padangų pėdsakais, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog įvykio vietoje rasti pėdsakai yra palikti S. E. ir jam priklausančios transporto priemonės. Be to, policijos pareigÅ«nai turėjo galimybę iÅ¡kart apklausti S. E., paimti lyginamuosius pavyzdžius ir pan., tačiau jo apklausa atlikta tik 2018 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus 23 dienoms po įvykio. Taip pat nebuvo užfiksuoti liudytojų, buvusių įvykio vietoje, avalynės pėdsakai, transporto priemonių padangų pėdsakai, nors įvykio vietoje iki atvykstant policijos pareigÅ«nams vaikščiojo liudytojai, važiavo transporto priemonės, be to, liudytojai parodė, jog pėdsakai dėl kelio dangos nebuvo ryÅ¡kÅ«s, buvo ne vienos transporto priemonės pėdsakų, netirti kitų asmenų, medžiojusių įvykio dienÄ (taip pat ir liudytojų S. ir G. L.), ginklai ir kt. Minėtos aplinkybės įrodo, jog nebuvo tinkamai apžiÅ«rėti bei užfiksuoti tyrimui svarbÅ«s duomenys, t. y. nesurinkti duomenys, įrodantys S. E. kaltę jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymu.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad neįmanoma logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti kai kurių byloje esančių aplinkybių. Pavyzdžiui, kaip asmuo (S. L. bei G. L.), bÅ«damas toli nuo įvykio vietos ir girdėdamas Å¡Å«vį, galėjo nustatyti Å¡Å«vio vietÄ ; S. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog Å¡Å«vius skyrė 10–15 minučių laiko tarpas (kaip minėta, laiko tarpas turėtų bÅ«ti trumpesnis), tokiu atveju nesuprantama, kaip laukiniai gyvÅ«nai po pirmo Å¡Å«vio nepabėgo, o liko įvykio vietoje iki antro Å¡Å«vio; kodėl pamatę S. E., einantį link savo transporto priemonės su ginklu, liudytojai S. L. ir G. L. neužfiksavo minėto fakto vaizdo ar fotografavimo priemonėmis, nors tai galima padaryti bet kuriuo telefonu; kodėl pamatę S. E., einantį link savo transporto priemonės su ginklu, liudytojai S. L. ir G. L. iÅ¡kart neskambino policijos pareigÅ«nams ir nepranešė apie teisės pažeidimÄ ; nutarime nurodyta, jog į stirnÄ buvo Å¡auta ne nuo kelio, o priėjus arčiau, tokiu atveju nesuprantama, kaip S. E. pavyko prisėlinti labai arti prie laukinio žvėries, be to, S. E. per trumpÄ laiko tarpÄ turėjo naktį, esant blogam matomumui, važiuodamas automobiliu, pastebėti stirnÄ , sustoti, pasiimti ginklÄ , nueiti nuo kelio nežinia kur, nes nuo kelio dėl vietovės reljefo stirnos pamatyti neįmanoma, prisėlinti prie jos ir nuÅ¡auti, tada palikti stirnÄ , grįžti į savo transporto priemonę ir nuvažiuoti. Atstovo manymu, tokia situacija neatitinka logikos dėsnių.

3.5. Skunde taip pat akcentuojama, kad teismo nutarime motyvuotai neįvertinti visi S. E. parodymai, teismas tik pažymėjo, jog S. E. pateiktos padangos su kitokiu raÅ¡tu, nei užfiksuota įvykio vietoje, nepaneigia S. E. kaltės fakto, kadangi praėjus 8 mėnesiams nuo įvykio S. E. galėjo pakeisti savo automobilio padangas, be to, tai, kad S. E. nurodė kitÄ transporto priemonės stovėjimo vietÄ , vertintina kaip jo siekis iÅ¡vengti atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys, jog, tiriant administracinį nusižengimÄ ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai reiÅ¡kia, jog ne atsakomybėn patrauktas asmuo – S. E. – turi įrodyti, jog jis nekaltas, o institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , turi įrodyti asmens kaltę. Tačiau matydamas, jog tyrimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neobjektyviai, neiÅ¡samiai, S. E. teismui pateikė jo transporto priemonės padangų fotonuotraukas, kadangi policijos pareigÅ«nai jų nesugebėjo užfiksuoti per visÄ tyrimo laikÄ . Be to, policijos pareigÅ«nai nevykdė ir teismo nurodymo dėl įvykio pėdsakų užfiksavimo schemoje. Tik teismui baigus nagrinėti bylÄ ir atidėjus procesinio sprendimo priėmimÄ , o vėliau nusprendus atnaujinti tyrimÄ ir pakartotinai įpareigojus pateikti įvykio schemÄ , policijos pareigÅ«nai įvykdė teismo pavedimÄ . Teismas S. E. nurodymus apie transporto priemonės buvimo vietÄ , kuri neatitinka liudytojų S. L. ir G. L. nurodytos vietos, laikė S. E. gynybine versija, o liudytojo S. L. parodymų neatitikimus dėl S. E. ėjimo per keliÄ vietos pripažino nereikÅ¡mingais neatitikimais, tariamai iÅ¡taisytais jį apklausiant teismo posėdžio metu. Å iuo konkrečiu atveju teismas, besÄ lygiÅ¡kai pripažindamas neginčijamais įrodymais liudytojų S. L. ir G. L. parodymus ir atmesdamas kitų liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas, kitus įrodymus, iÅ¡ esmės vieniems – kaltinimo – įrodymams suteikė prioritetinę reikÅ¡mę.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto S. E. atstovo advokato D. Kurpavičiaus apeliacinį skundÄ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas (toliau – Institucija) nurodo, kad nesutinka su pateiktu skundu. Teigia, kad teismas priimdamas nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje vertino S. E. nurodytÄ aplinkybę dėl galbÅ«t konfliktinių santykių su S. L. bei G. L.. Teismas taip pat vertino ir kitų liudytojų parodymus, kitus medžiagoje surinktus duomenis bei įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Su S. E. apeliaciniame skunde nurodytomis abejonėmis dėl liudytojų S. L. ir G. L. teiktų paaiÅ¡kinimų raÅ¡tu, o ne žodžiu, paaiÅ¡kinimų identiÅ¡kumo ar dėl naujų aplinkybių nurodymo vėlesniuose paaiÅ¡kinimuose nesutinka. Nurodo, kad paaiÅ¡kinimus liudytojas gali pateikti tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu. Å iuo atveju S. L. bei G. L. apie įvykį informavo žodžiu, į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams įvykio aplinkybes taip pat iÅ¡dėstė žodžiu, o kitÄ dienÄ pateikė raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus, kuriuos patvirtino savo paraÅ¡ais. Vėliau duotus paaiÅ¡kinimus jie taip pat patvirtino savo paraÅ¡ais. Kadangi jie abu buvo tiesioginiai įvykio liudytojai, todėl iÅ¡ esmės skirtis jų parodymai ir negalėjo. Be to, kiekvienu momentu liudytojas turi teisę savo duotus parodymus patikslinti, papildyti. Mano, jog teismas priimdamas nutarimÄ teisingai įvertino Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio liudytojų G. L., S. L., kitų liudytojų ir S. E. parodymus ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, todėl panaikinti 2019 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo nutarimÄ nėra pagrindo.

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigÅ«nų pareiga priimant sprendimÄ nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Nustatant Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

7. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad gyvÅ«no, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvÅ«no gabenimas ar dorojimas užtraukia baudÄ nuo 800 (aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų iki 1800 (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų. Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai – gyvÅ«no sumedžiojimas neturint tokios teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvÅ«no gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvÅ«no dorojimas, yra alternatyvÅ«s ir iÅ¡ to iÅ¡eina, kad administracinei atsakomybei kilti pagal komentuojamo straipsnio nuostatas pakanka bent vieno iÅ¡ minėtų veiksmų atlikimo. Analizuojant ANK 290 straipsnio 8 dalies turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ Å¡ios normos pagrindu, bÅ«tina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nurodo komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį.

8. Nagrinėjamu atveju S. E. administracinio nusižengimo protokolu buvo inkriminuojamas 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.2 punkto reikalavimų pažeidimas. Pagal šį Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktÄ , asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama sumedžioti gyvÅ«nÄ , kurio sumedžioti neturi teisės.

9. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių įvykio aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti bei byloje esantiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, apklausė visus asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, iÅ¡tyrė ir įvertino visus raÅ¡ytinius įrodymus. Tačiau skundÄ nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad Tauragės apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ pripažinti S. E. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to neteisingai iÅ¡sprendė S. E. kaltės klausimÄ . Tokio procesinio sprendimo pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu, nepaÅ¡alino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali bÅ«ti pripažinti pagrįstu.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pripažinti S. E. kaltu dėl ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai konstatuoti, jog S. E. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , t. y. neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patinÄ ne savo medžioklės plotuose.

10.1. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, teismas S. E. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo grindė liudytojų S. L. ir G. L. parodymais, pareigÅ«nų V. P., A. T., I. Ž., V. P., liudytojo A. L. parodymais. Visi apklausti liudytojai patvirtino, kad apie įvykį jiems pranešė S. L. ir G. L.. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini). Tačiau, apygardos teismo vertinimu, Å¡ie duomenys nėra pakankami neabejotinai pripažinti, kad S. E. neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patinÄ ne savo medžioklės plotuose.

10.2. Nagrinėjamoje byloje S. E. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas ir jam nuobauda skirta S. L. ir G. L. praneÅ¡imo apie tai, kad 2018 m. liepos 15 d., apie 23 val. 40 min., medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) ploto vienete (duomenys neskelbtini)pievoje prie kelio (duomenys neskelbtini)galbÅ«t neteisėtai sumedžiotas suaugęs stirnos patinas, pagrindu (1 t., b. l. 6). Nustatyta, kad į įvykio vietÄ atvyko (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjas V. P., kuris apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , taip pat atvyko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nai A. T. ir I. Ž.. IÅ¡ Å¡ių pareigÅ«nų parodymų, kuriuos jie davė apklausos pirmosios instancijos teisme metu, matyti, kad apie įvykį ir jo aplinkybes jie sužinojo iÅ¡ įvykio vietoje buvusių liudytojų G. L. ir S. L. bei liudytojo A. L..

10.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. E. viso proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę, pripažino, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo įvykio vietoje, tačiau stirnos patino nenušovė, jokių šūvių nepaleido ir kitų šūvių negirdėjo, teigė, kad buvo sustojęs netoli įvykio vietos, tačiau ėjo patikrinti, kas šūkauja prie kapinių, o ne medžioti (1 t., b. l. 15–17, 109–111).

10.4. Pažymėtina, kad 2018 m. liepos 15 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prie kelio (duomenys neskelbtini) 200 metrų iki šio kelio 4-o kilometrinio ženklo. Ant kelio važiuojamosios dalies prie kairiojo kelio krašto matosi įsispaudusios automobilio ratų protektoriaus žymės, tęsiasi link (duomenys neskelbtini) pusės ir toliau užvažinėtos kitų automobilių vėžėmis. Matosi taip pat vėžės link (duomenys neskelbtini) pusės, jos nutolusios 5,5 metro.

Tarp ratų protektoriaus vėžių 1,84 m atstumas. Ratų vėžių plotis 20 cm. Nuo ratų protektoriaus link Laukuvos pusės matosi bato pėdsakas, priekiu į pietus, jo ilgis 32 cm. Nuo pėdsako iki kelio kairiojo krašto 0,4 metro. Nuo įsispaudusių automobilio ratų protektoriaus žymių iki bato pėdsako yra 36,85 m atstumas. Dešinėje kelio pusėje pievoje galva į šiaurės vakarus guli negyva stirna. Ji nuo kelio (duomenys neskelbtini) nutolusi 164,5 metro. Stirna ne šyva, nevisiškai sustingusi ir nevisiškai sušalusi.

Å alia ant pievos žolės matosi kraujo. Stirna guli ant deÅ¡iniojo Å¡ono. Pavertus gyvÅ«nÄ ant kito Å¡ono jo nugaros galinėje dalyje matosi žaizda, apie kuriÄ kailis kruvinas (1 t., b. l. 19–30). Taigi, įvykio vietoje buvo užfiksuotos automobilio, kuriuo galbÅ«t važiavo stirnos patinÄ nuÅ¡ovęs asmuo, vėžės tačiau, nors įvykio vietoje buvę asmenys konkrečiai nurodė asmenį, kuris galbÅ«t nuÅ¡ovė stirnos patinÄ , t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktÄ S. E., tačiau jokie veiksmai, kuriais bÅ«tų galima patvirtinti arba paneigti liudytojų L. nurodytas aplinkybes (pvz., paimti bato pėdsakai, apžiÅ«rėtas S. E. automobilis, S. E. avalynė), nei įvykio vietoje, nei iÅ¡ karto po įvykio vietos apžiÅ«ros nebuvo atlikti, nors tokius veiksmus atlikti buvo visos galimybės, kadangi įvykio vietoje buvę liudytojai tiksliai nurodė asmenį, kuris galėjo padaryti administracinį nusižengimÄ .

Be to, nebuvo užfiksuoti liudytojų, buvusių įvykio vietoje, avalynės pėdsakai, transporto priemonių padangų pėdsakai, nors įvykio vietoje iki atvykstant policijos pareigÅ«nams vaikščiojo liudytojai, važiavo transporto priemonės, be to, liudytojai parodė, jog buvo ne vienos transporto priemonės pėdsakų, netirti kitų asmenų, medžiojusių įvykio dienÄ (taip pat ir liudytojų S. ir G. L.), ginklai ir kt., neatlikti kiti svarbÅ«s veiksmai.

10.5. Be to, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, teismas, remdamasis 2018 m. lapkričio 21 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstai rėmėsi tik ta iÅ¡vados dalimi, kuri patvirtina S. E. administracinio nusižengimo protokole pateiktÄ kaltinimÄ , tačiau iÅ¡vados dalies, kurioje nurodyta, kad kulka, kurios fragmentai pateikti tirti, galėjo bÅ«ti iÅ¡Å¡auta iÅ¡ vieno iÅ¡ pateiktų Å¡autuvų, o bÅ«tent (duomenys neskelbtini) kalibro Å¡autuvo (duomenys neskelbtini), ar kito ginklo, kuris palieka tokius pat vamzdžio kanalo pėdsakus ant iÅ¡Å¡autų kulkų, nevertino. Be to, Å¡ioje iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad atsakyti į klausimÄ , iÅ¡ kokio konkretaus ginklo iÅ¡Å¡auta kulka (kurios dalys pateiktos tirti), nėra galimybės (negalima identifikacija) (1 t., b. l. 49–50). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. E. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, ir rėmėsi Å¡ios iÅ¡vados dalimi, tačiau neįvertino visos iÅ¡vados ir joje pateiktų argumentų, kurie kelia abejonių S. E. kaltumu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.

10.6. Iš proceso metu administracinėn atsakomybėn patraukto S. E. ir liudytojos S. L. parodymų matyti, kad jų santykiai yra pakankamai įtempti ir konfliktiški. Tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, iš kurių matyti, kad tarp medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini), kurio pirmininkas buvo G. L., ir medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini), kurio narys yra S. E., vyksta nesutarimai dėl medžioklės organizavimo, taip pat S. E. yra kaltinęs G. L. dėl garbės ir orumo ir įžeidimo. Tokioje situacijoje teismas turi itin įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, išsamiai juos išanalizuoti, pašalinti esančius prieštaravimus. Akivaizdu, jog nepaneigus S. E. aiškinimo dėl aplinkybių, kad jis jokio šūvio nešovė ir stirnos patino nenušovė, jį kaltinantys liudytojų parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai ir jais galima remtis tiek, kiek šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Šiuo atveju jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų S. E. nurodytas aplinkybes, byloje nėra pateikta, byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai, esantys tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo S. E. ir kitų liudytojų parodymų.

10.7. Be to, analizuojant liudytojų S. L. ir G. L. paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes ir lyginant Å¡ias aplinkybes su liudytojos S. L. parodymais, kuriuos ji davė apklausiama pirmosios instancijos teisme, akivaizdu, kad juose yra prieÅ¡taravimų, Å¡ie liudytojai abiejuose savo paaiÅ¡kinimuose, raÅ¡ytuose 2018 m. liepos 15 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d., nurodo skirtingas įvykio aplinkybes, kurios, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, yra esminės. 2018 m. liepos 15 d. raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime liudytojai S. L. ir G. L. nurodo, kad jie girdėjo vienÄ Å¡Å«vį, po kurio norėjo patikrinti, kas Å¡audo, tačiau 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiÅ¡kinimuose minėti liudytojai nurodo, kad girdėjo du Å¡Å«vius. Manytina, kad Å¡i aplinkybė yra esminė, todėl sunkiai įmanoma situacija, kai asmuo, girdėjęs du Å¡Å«vius, atvykusiems pareigÅ«nams ir savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo girdėjęs tik vienÄ Å¡Å«vį. Be to, iÅ¡ minėtų skirtingų dienų paaiÅ¡kinimų matyti, kad yra ir kitų prieÅ¡taravimų tarp liudytojų S. L. ir G. L. parodymų (dėl matomumo, buvusio įvykio metu, dėl aplinkybės, kur S. E. nešėsi ginklÄ , ir kt.), todėl, nepaÅ¡alinus Å¡ių prieÅ¡taravimų, nėra pagrindo besÄ lygiÅ¡kai remtis Å¡ių liudytojų parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys. NeiÅ¡siaiÅ¡kinus Å¡ių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, nėra pagrindo sutikti su teismo pozicija, jog S. E. padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , nes byloje nepaneigtos S. E. nurodytos aplinkybės, kad stirnos patino nenuÅ¡ovė.

10.8. Taigi, minėti bylos duomenys neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad administracinėn atsakomybėn patraukto S. E. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymių. Pažymėtina, kad ir administracinio nusižengimo protokole formuluojant kaltinimÄ S. E. nėra pateikiama kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad bÅ«tent jis nuÅ¡ovė stirnos patinÄ , nes kaltinimas formuluojamas taip, kad S. E. galbÅ«t iÅ¡ savo vardu registruoto graižtvinio Å¡autuvo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IX sk. 58.2.2 straipsnio reikalavimus, sumedžiojo gyvÅ«nÄ , kurio sumedžioti neturėjo teisės, tai yra neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patinÄ ne savo medžioklės plotuose. Kaip jau minėta, 2018 m. lapkričio 21 d. Nr. specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kulka, kuri buvo pateikta tirti, galėjo bÅ«ti iÅ¡Å¡auta ir iÅ¡ kito ginklo, kuris palieka tokius pat vamzdžio kanalo pėdsakus ant iÅ¡Å¡autų kulkų, o atsakyti į klausimÄ , iÅ¡ kokio konkretaus ginklo iÅ¡Å¡auta kulka (kurios dalys pateiktos tirti), nėra galimybės (negalima identifikacija). Taigi, nepasitvirtinus administracinio nusižengimo protokole nurodytai aplinkybei, kad S. E. galbÅ«t iÅ¡ savo vardu registruoto graižtvinio Å¡autuvo (duomenys neskelbtini), neteisėtai sumedžiojo suaugusį stirnos patinÄ ne savo medžioklės plotuose, nesant kitų objektyvių ir prielaidas naikinančių įrodymų dėl kaltininko kaltės, skundÄ nagrinėjantis teismas negali sutikti su tuo, jog asmuo bÅ«tų traukiamas atsakomybėn esant tikimybėms, o ne kaltės fakto bei nusižengimo sudėties visumos požymių nustatymui.

10.9. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju surinkti prieÅ¡taringi įrodymai, keliantys pagrįstų abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo. Visi prieÅ¡taravimai, kilę nagrinėjant bylÄ , turi bÅ«ti paÅ¡alinti, o nesant galimybės juos paÅ¡alinti – aiÅ¡kinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ nustatytų prieÅ¡taravimų tarp byloje esamų duomenų nepavyko paÅ¡alinti.

11. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusiai Institucijai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje Institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad S. E. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

12. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbÅ«t galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje, iÅ¡naudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, S. E. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl skundžiamas 2019 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena S. E. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. balandžio 26 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ S. E. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Eduardas Maškevičius