00d5a44b-7ea2-404c-80bd-562c8a12a8f8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-3909-764/2016Proceso Nr. 3-61-04119-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.10.8.; 1.10.8.2.; 3.6; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Valdui Rakauskui, atsakovo atstovui Dariui Binkiui, Kauno teritorinės muitinės atstovui Gediminui Ramanauskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. L. ir jo atstovams Donaldui Å armanauskui ir Povilui Rėklaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno teritorinei muitinei ir Ž. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nustatė: PareiÅ¡kėjas R. M. padavė teismui skundÄ praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2015-07-22 sprendimÄ Nr. 1A-328;

2) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) 2014-09-24 sprendimo Nr. 4KM19/42-0715S dalį, kuria jis pripažintas skolininku muitinei.Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Muitinės ir Departamento sprendimas, kuriuo jis pripažintas skolininku muitinei ir įregistruota solidari skola muitinei, yra neteisėti, todėl naikintini. Autobuso ,,Volvo B2“ įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritorijÄ metu galioję nacionaliniai ir Bendrijos teisės aktai, nedraudė iÅ¡ Norvegijos įvežti transporto priemones ir jas registruoti.

PareiÅ¡kėjas, pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d., negali bÅ«ti pripažintas skolininku muitinei, nes transporto priemonė Norvegijoje buvo iÅ¡registruota, Muitinėje deklaruota žodžiu, todėl į Lietuvos Respublikos teritorijÄ Ä¯vežta teisėtai. Muitinė nedavė pareiÅ¡kėjui nurodymo pristatyti autobusÄ Ä¯ muitinės įstaigÄ ir pildyti importo deklaracijÄ . Pareiga susimokėti mokesčius tenka ne jam, o galutiniam transporto priemonės pirkėjui – Ž. L. PareiÅ¡kėjo nuomone, Muitinė, nustatydama transporto priemonės muitinę vertę, turėjo taikyti ne Bendrijos muitų kodekso 31 str. nuostatas, o sandorio vertės ar tapačių, panaÅ¡ių prekių dedukcinio apskaičiuojamosios vertės muitinio įvertinimo metodus.

Utenos rajono apylinkės teismo priimtame nuosprendyje yra nustatyta, kad autobusas Norvegijoje buvo įsigytas už 4 634 Eur sumÄ , todėl importo mokesčiai turėjo bÅ«ti skaičiuojami nuo Å¡ios sumos. Departamentas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir panaikinti Muitinės sprendimÄ tiek, kiek jis pripažintas solidariu skolininku muitinei.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime pažymėjo, kad ginčo autobusas buvo deklaruotas laikinojo įvežimo muitinės procedÅ«rai, todėl pareiÅ¡kėjas privalėjo laikytis visų prievolių, susijusių su jos taikymu, t. y. netaikant prekybos priemonių, naudoti laikinai įvežtÄ autobusÄ , kuris vėliau turėjo bÅ«ti reeksportuotas niekaip jo nepakeitus, iÅ¡skyrus normalų nusidėvėjimÄ dėl naudojimo.

Ä®registravus autobusÄ Bendrijos muitų teritorijoje ir jį pardavus Ž. L., jis neatitiko Komisijos                        1993-07-02 reglamento (EEB) Nr. 2454/93 iÅ¡dėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , įgyvendinimo nuostatas (toliau – Ä®gyvendinimo nuostatos) 232 str. 1 d.

b) punkto, todėl pagal Bendrijos muitinės kodekso 38–41 str. nuostatas privalėjo bÅ«ti pateiktas ir deklaruotas muitinėje. Pareiga tai padaryti tenka prekes įvežusiam asmeniui arba asmeniui, kuris prisiima atsakomybę tai padaryti. Vadinasi, pareiÅ¡kėjas privalėjo pateikti autobusÄ muitinei ar deklaruoti kitai pasirinktai muitinės procedÅ«rai, o to nepadarius autobusas laikytinas įvežtu neteisėtai. Tai, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo apie pareigÄ deklaruoti transporto priemonę, nepaneigia fakto, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d.

a) punktÄ jis laikytinas skolininku muitinei. Žinojimo faktorius taikytinas tik pripažįstant asmenį skolininku muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečiÄ Ä¯traukÄ . Sandorio vertės metodas galėjo bÅ«ti taikomas tik turint patikimų ir įrodymais pagrįstų duomenų apie faktiÅ¡kai už prekes sumokėtÄ kainÄ . Tokių duomenų byloje nėra. Tapačių ir panaÅ¡ių prekių sandorio vertės metodai netaikytini, nes dėl skirtingo naudotų transporto priemonių nusidėvėjimo, jų techninės bÅ«klės, papildomos įrangos negali bÅ«ti nustatyta ar jos atitinka panaÅ¡ios ar tapačios prekės apibrėžimÄ .

Kiti Bendrijos muitinės kodekso 30 str. nustatyti muitinės vertės nustatymo metodai taip pat negalėjo bÅ«ti taikomi, todėl Muitinė pagrįstai vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 31 str. ir Vyriausybės 2004-10-27 nutarimu Nr. 1332 patvirtintomis taisyklėmis.Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skolininku muitinei pripažintas pagrįstai, nes pagal Bendrijos muitų kodeksÄ , į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtÄ ir joje kito asmens vardu įregistruotÄ transporto priemonę jis privalėjo pateikti muitinei, tačiau to nepadarė. PareiÅ¡kėjas ir Ž. L. atitinka Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. įtvirtintas sÄ lygas, todėl pagrįstai pripažinti solidariais skolininkais muitinei. Autobuso muitinė vertė pagrįstai apskaičiuota vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 str. nuostatomis, o ne pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais metodais, kadangi faktinė autobuso kaina negalėjo bÅ«ti nustatyta, o 30 str. nurodyti metodai negalėjo bÅ«ti taikomi dėl skirtingo naudotų transporto priemonių nusidėvėjimo, jų techninės bÅ«klės, papildomos įrangos ir kt. aplinkybių.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. L. atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti jo naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei, nes jis ginčo transporto priemonę įvežė į Bendrijos muitų teritorijÄ ir nepataikė muitinei.

PareiÅ¡kėjui teko pareiga sumokėti už importuotÄ transporto priemonę importo mokesčius, tačiau, suklastodamas pardavimo dokumentus, Å¡iÄ pareigÄ jis siekė perkelti trečiajam suinteresuotam asmeniui. Aplinkybė, kad ne Ž. L. suklastojo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį yra nustatytos baudžiamojoje byloje, todėl papildomai neįrodinėtinos. Be to, pareiÅ¡kėjas trečiojo suinteresuoto asmens neinformavo apie pareigÄ sumokėti importo mokesčius už įsigyjamÄ autobusÄ .

Argumentus, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo apie pareigÄ deklaruoti įvežtÄ transporto priemonę paneigia tai, kad jis suklastojo jos pardavimo dokumentus, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo. Be to, yra                  (duomenys neskelbtini), besiverčiančios automobilių prekyba, direktorius.Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovai remdamiesi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais prašė skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, t. y. panaikinti tÄ sprendimų dalį, kuria ginčo transporto priemonės muitinė vertė buvo apskaičiuota pagal Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Muitinės 2014-09-24 sprendimo dalies ir Departamento                              2015-07-22 sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas solidariu skolininku muitinei ir jam įregistruota mokestinė prievolė, teisėtumo ir pagrįstumo. Muitinė, atlikusi patikrinimÄ dėl 2012 m. birželio mėn. pabaigoje į Bendrijos muitų teritorijÄ iÅ¡ Norvegijos Karalystės įvežto autobuso ,,Volvo B12“, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, kaip transporto priemonę į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežęs asmuo, turėjo jÄ deklaruoti, o to nepadaręs laikytinas solidariu (kartu su Ž.

L.) skolininku Muitinei. Atsižvelgdama į tai, Muitinė 2014-09-24 sprendimu Nr. 4KM19/42-0715A pripažino R. M. ir Ž. L. solidariais skolininkais muitinei ir įregistravo jiems mokestinę prievolę: 2 215,88 Eur (7 651 Lt) – importo muitÄ , 3 373,78 Eur (11 649 Lt) – importo PVM, 821,94 Eur (2 838 Lt) – PVM delspinigius ir 558,97 Eur (1 930 Lt) – baudÄ . Nesutikdamas su Muitinės 2014-09-24 sprendimo dalimi, kuria jis pripažintas solidariu skolininku muitinei, pareiÅ¡kėjas padavė skundÄ Departamentui.

Pastarasis 2015-07-22 sprendimu Nr. 1A-328 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino ir patvirtino Muitinės 2014-09-24 sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 4KM19/42-0715S.PareiÅ¡kėjas nesutinka su iÅ¡vadomis, kad jis pagal Bendrijos muitinės kodeksÄ laikytinas skolininku muitinei, todėl praÅ¡o panaikinti Departamento 2015-07-22 sprendimÄ ir Muitinės                  2014-09-24 sprendimo dalį, kuria jis pripažintas solidariu skolininku muitinei ir jam įregistruota mokestinė prievolė.

Bendrijos muitinės kodekso 37 str. nustatyta, kad į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiÅ«rimos. Jos gali bÅ«ti muitinės tikrinamos vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis (1 dalis). Jos lieka taip prižiÅ«rimos tiek laiko, kiek, atitinkamais atvejais, reikia jų muitiniam statusui nustatyti, o ne Bendrijos prekių atveju, nepažeidžiant                           82 straipsnio 1 dalies, – tol, kol pakeičiamas prekių muitinis statusas, jos įvežamos į laisvÄ jÄ zonÄ , padedamos į laisvÄ jį sandėlį, reeksportuojamos ar sunaikinamos vadovaujantis 182 straipsniu.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 38 str., asmuo, gabenantis į BendrijÄ prekes, įvežtas į Bendrijos muitų teritorijÄ , turi nedelsdamas, laikydamasis muitinės nustatyto marÅ¡ruto ir vykdydamas jos nurodymus, jeigu jie duoti, Å¡ias prekes pristatyti:

a) į muitinės nustatytÄ muitinės įstaigÄ arba į bet kuriÄ kitÄ muitinės nustatytÄ arba patvirtintÄ vietÄ arba b) į laisvÄ jÄ zonÄ , jeigu prekės tiesiogiai gabenamos į tokiÄ zonÄ : jÅ«ra arba oru, ar sausuma, nevykstant per kitÄ Bendrijos muitų teritorijos dalį, jeigu laisvoji zona ribojasi su valstybės narės ir trečiosios Å¡alies sausumos siena (1 dalis). Bet kuris asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimÄ po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritorijÄ , inter alia, dėl prekių perkrovimo, tampa atsakingu už 1 dalyje nustatytos prievolės vykdymÄ , o Bendrijos muitinės kodekso 40 str. nustatyta, kad prekės, kurios vadovaujantis 38 straipsnio 1 dalies a punktu pristatomos į muitinės įstaigÄ arba į kitÄ muitinės nustatytÄ arba patvirtintÄ vietÄ , turi bÅ«ti pateiktos muitinei asmens, kuris jas įvežė į Bendrijos muitų teritorijÄ arba, atitinkamais atvejais, asmens, prisiėmusio atsakomybę už jau įvežtų prekių gabenimÄ .Pagal Bendrijos muitinės kodekso 79 str., iÅ¡leidimas į laisvÄ apyvartÄ suteikia ne Bendrijos prekėms Bendrijos prekių muitinį statusÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad prekėms pritaikytos prekybos politikos priemonės, atlikti kiti nustatytieji prekių importo formalumai ir, kad prekės apmokestintos visais teisiÅ¡kai privalomais sumokėti muitais.Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda:                 a) neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritorijÄ importo muitais apmokestinamas prekes arba                  b) neteisėtai įvežant į kitÄ tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje.

Pagal šio straipsnio nuostatas, neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 str. ir 177 str. antrosios įtraukos nuostatas. Skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu (202 str. 2 d.). Pagal to pateis straipsnio 3 d., skolininkais laikomi: asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes (1 įtrauka), bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas (2 įtrauka), ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai (3 įtrauka).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2012 m. birželio mėnesį iÅ¡ Norvegijos įmonės L/L Sedesdal Bilruter įsigijo Norvegijos Karalystėje registruotÄ autobusÄ ,,Volvo B12“ ir, nedeklaruodamas muitinėje, jį įvežė į Bendrijos muitų teritorijÄ . Utenoje 2012-07-04, užpildydamas Norvegų kalba suraÅ¡ytÄ dokumentÄ , kuriame autobuso pardavėju buvo nurodyta Norvegijos įmonė L/L Sedesdal Bilruter, pardavė jį Ž. L., kuris 2012-07-04 jį įregistravo VÄ® ,,Regitra“ Utenos filiale.

Pažymėtina, kad šių aplinkybių pareiÅ¡kėjas neginčija, tačiau nurodo, kad prievolė deklaruoti į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtÄ autobusÄ ,,Volvo B12“ ir sumokėti importo mokesčius tenka ne jam, o pirkėjui Ž. L., nes transporto priemonės pardavimo metu jis buvo apie tai informuotas. Neginčytinai nustatyta, kad ginčo autobusas į Bendrijos muitų teritorijÄ buvo įvežtas iÅ¡ Norvegijos Karalystės, todėl jis privalėjo bÅ«ti nedelsiant deklaruotas muitinėje ir į laisvÄ apyvartÄ iÅ¡leistas tik sumokėjus privalomus importo mokesčius, kaip tai nustatyta Bendrijos muitinės kodekso 38 str.

PareigÄ tai padaryti turėjo į Bendrijos muitų teritorijÄ ginčo transporto priemonę įvežęs asmuo – Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas (Bendrijos muitinės kodekso 38 str.). Byloje taip pat nustatyta, kad Å¡ios pareigos pareiÅ¡kėjas neįvykdė, todėl, atsižvelgus į anksčiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuotina, kad jis pagrįstai pripažintas skolininku muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 1 įtraukÄ , nes jis į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežė importo muitais apmokestinamÄ prekę, nepateikė muitinei ir į laisvÄ apyvartÄ iÅ¡leido neįvykdęs visų privalomų formalumų ir neapmokestinęs prekės importo mokesčiais.

Teismas taip pat pažymi, kad iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Ž. L. buvo perleista prievolė deklaruoti ginčo autobusÄ ir sumokėti privalomus importo mokesčius. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad pagal Ä®gyvendinimo nuostatų 232 str. 1 d.

b) p. autobusas į Bendrijos muitų teritorijÄ laikomas įvežtu teisėtai, nes buvo deklaruotas žodžiu.Ä®gyvendinimo nuostatų 232 str. 1 d.

b) p. nustatyta, kad transporto priemonės, iÅ¡vardytos 556–561 straipsniuose, vadovaujantis 579 straipsniu laikomos deklaruotomis laikinajam įvežimui 233 straipsnyje nurodytu veiksmu, nors jos ir nebÅ«tų deklaruotos muitinei raÅ¡tu arba žodžiu, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės laikomos deklaruotomis reeksportui baigiant jų laikinojo įvežimo procedÅ«rÄ 233 straipsnyje nurodytu veiksmu, nors jos ir nebÅ«tų deklaruojamos muitinei raÅ¡tu arba žodžiu. Pagal Ä®gyvendinimo nuostatų 558 p., visiÅ¡kas atleidimas nuo importo muitų suteikiamas kelių, geležinkelio, oro, jÅ«rų ir vidaus vandenų kelių transporto priemonėms, jeigu:

a) jos registruotos už Bendrijos muitų teritorijos ribų asmens, kuris yra įsisteigęs už tos teritorijos ribų, vardu; b) nepažeidžiant 559, 560 ir 561 straipsnių, jas naudoja už tos teritorijos ribų įsisteigęs asmuo;

c) komercinio naudojimo atvejais ir iÅ¡skyrus geležinkelio transporto priemones, jos naudojamos iÅ¡imtinai vežimui, kuris prasideda arba pasibaigia už Bendrijos muitų teritorijos ribų.Pagal Ä®gyvendinimo nuostatų 234 str., jeigu patikrinus iÅ¡aiÅ¡kėja, kad 233 straipsnyje nurodytas veiksmas buvo atliktas, tačiau įvežtos arba iÅ¡vežtos prekės neatitiko reikalavimų, nustatytų 230–232 straipsniuose, tokios prekės laikomos neteisėtai importuotomis arba eksportuotomis.Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuotina, kad tam, jog ginčo autobuso deklaravimas bÅ«tų galimas veiksmu ir importuota prekė atleista nuo importo muitų, pareiÅ¡kėjas turėjo jÄ reeksportuoti, t. y. per teisės aktuose nustatytus terminus, iÅ¡vežti iÅ¡ Bendrijos muitų teritorijos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokio tikslo pareiÅ¡kėjas neturėjo, nes ginčo autobusas į Bendrijos muitų teritorijÄ buvo įvežtas pardavimo tikslu, kurį pareiÅ¡kėjas įgyvendino 2012-07-04. Vadinasi, pagal Bendrijos muitinės kodekso 38 str., pareiÅ¡kėjas į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežta autobusÄ privalėjo deklaruoti, tam joks atskiras Muitinės nurodymas nebuvo bÅ«tinas. Bendrijos muitinės kodekso 214 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu skolos muitinei atsiradimo laiko tiksliai nustatyti neįmanoma, sprendžiant, kokios apskaičiavimo taisyklės taikytinos atitinkamoms prekėms, turi bÅ«ti atsižvelgiama į laikÄ , kada muitinė pripažįsta, kad prekės yra tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei.

Byloje, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, nėra patikimų duomenų, kurių pagrindu galėtų bÅ«ti nustatyta, kada ginčo transporto priemonė buvo įvežtÄ Ä¯ Bendrijos muitų teritorijÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pagrįstai nustatyta, jog skola muitinei atsirado nuo 2012-07-04, t. y. autobusas buvo įregistruotas     VÄ® ,,Regitra”.PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su apskaičiuota ginčo autobuso muitine verte, nes mano, kad ji turėjo bÅ«ti apskaičiuota taikant sandorio vertės ar tapačių, panaÅ¡ių prekių dedukcinio apskaičiuojamosios vertės muitinio įvertinimo metodus.Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. nustatyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritorijÄ , prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais, jeigu :

a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai;

b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sÄ lygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti;

c) jokios pajamos, gautos pirkėjui toliau perparduodant, perleidžiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus;

d) pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi.Pagal to paties straipsnio 3 d.

a) punktÄ , faktiÅ¡kai sumokėta arba mokėtina kaina – tai visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba, vykdant pardavėjo įsipareigojimus, trečiajam asmeniui, esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sÄ lyga. Mokėjimo forma nebÅ«tinai turi bÅ«ti pinigų pervedimas. Gali bÅ«ti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai, pateikiant akredityvus arba vertybinius popierius.Ä®vertinęs nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , teismas konstatuoja, kad tam, jog ginčo autobuso muitinė vertė galėtų bÅ«tų nustatyta pagal sandorio vertę, Muitinei turėjo bÅ«ti žinoma faktiÅ¡kai už eksportuojamÄ autobusÄ Norvegijos įmonei sumokėta kaina.

Be paties pareiškėjo paaiškinimų, byloje jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad už ginčo prekę Norvegijos įmonei jis sumokėjo 4 634 Eur, nėra. Teismas taip pat pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d., įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Utenos rajono apylinkės teismo 2014-10-21 ir Panevėžio apygardos teismo 2015-01-23 išteisinamieji nuosprendžiai neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes jie priimti ne pareiškėjo atžvilgiu.

Be to, iÅ¡ minėtų teismo nuosprendžių matyti, kad nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens Ž. L. atžvilgiu pradėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , aplinkybės, kiek už ginčo autobusÄ pareiÅ¡kėjas sumokėjo Norvegijos įmonei, nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos. Ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kėjo nurodyta už ginčo autobusÄ sumokėta pinigų suma, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji yra teisinga.Bendrijos muitinės kodekso 32 str. 1 d.

e) punkte nustatyta, kad nustatant muitinę vertę pagal 29 straipsnį, prie faktiÅ¡kai sumokėtos arba mokėtinos importuojamų prekių kainos pridedamos importuojamų prekių vežimo iÅ¡laidos. Ä®rodymų, pagrindžiančių patirtas ginčo transporto priemonės vežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ iÅ¡laidas, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 straipsniu, ji turi bÅ«ti nustatoma paeiliui taikant 2 dalies a, b, c ir d punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį Å¡iÄ vertę įmanoma nustatyti, su sÄ lyga, kad deklaranto praÅ¡ymu c ir d punktai turi bÅ«ti taikomi atvirkÅ¡tine tvarka; punkto, kuris yra paskesnis pagal Å¡ioje straipsnio dalyje nustatytÄ eilės tvarkÄ , nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai vadovaujantis tam tikru punktu muitinės vertės nustatyti neįmanoma. Pagal to paties straipsnio 2 d., muitine verte, nustatyta vadovaujantis Å¡iuo straipsniu, laikoma:

a) tapačių prekių, parduotų eksportui į BendrijÄ ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama, sandorio vertė;

b) panaÅ¡ių prekių, parduotų eksportui į BendrijÄ ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių vertė yra nustatinėjama, sandorio vertė;

c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainÄ , už kuriÄ Bendrijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenims parduotas didžiausias bendras importuotų prekių ar tapačių arba panaÅ¡ių importuotų prekių kiekis;

d) apskaičiuotoji vertė, gauta susumavus: medžiagų ir gamybos arba kitokio perdirbimo, atlikto gaminant importuotas prekes, iÅ¡laidas arba vertę, pelnÄ ir bendrÄ sias iÅ¡laidas, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms iÅ¡laidoms, kurios paprastai atsispindi Å¡alies eksportuotojos gamintojų vykdomoje prekyboje prekėmis, parduodamomis eksportui į BendrijÄ , kurios yra tos pačios klasės ar rÅ«Å¡ies kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama, 32 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų elementų iÅ¡laidas arba vertę.Departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 p. nustatyta, kad jeigu pripažįstama, kad sandorio vertės metodas negali bÅ«ti taikomas, importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. a ir b p., jeigu turima duomenų apie tapačių arba panaÅ¡ių naudotų transporto priemonių, parduotų eksportui iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į Bendrijos muitų teritorijÄ ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir transporto priemonės, kurių muitinė vertė turi bÅ«ti nustatyta, sandorio vertes.

Jeigu dėl skirtingo importuojamų naudotų transporto priemonių nusidėvėjimo, jų techninės bÅ«klės, papildomai įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar importuojamos naudotos transporto priemonės atitinka tapačių ar panaÅ¡ių prekių apibrėžimÄ , pateiktÄ Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 142 straipsnyje, tapačių ir panaÅ¡ių prekių muitinio įvertinimo metodai importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui negali bÅ«ti taikomi (Taisyklių 10 p.).Muitinė konstatavo, kad tapačių ar panaÅ¡ių prekių sandorio vertės metodas negali bÅ«ti taikomas, nes dėl skirtingo naudotų transporto priemonių nusidėvėjimo, jų techninės bÅ«klės, papildomos įrangos, neįmanoma nustatyti ar jos atitinka tapačios ar panaÅ¡ios prekės apibrėžimÄ .

Muitinė neturi informacijos apie tapačių ar panaÅ¡ių prekių sandorių vertes, atsižvelgiant į jų fizines savybes, kokybę ir reputacijÄ rinkoje. Å iuos Muitinės argumentus paneigiančių aplinkybių ir / ar įrodymų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Muitinė ir Departamentas pagrįstai netaikė Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. a ir b punktų nuostatų.Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. c punkto nuostatos (dedukcinis muitinio įvertinimo metodas) gali bÅ«ti taikomos tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra naudotų transporto priemonių prekyba, kai importuotojas pateikia muitinei priimtinÄ informacijÄ (anksčiau įformintas muitinės deklaracijas, transporto priemonių pardavimo Bendrijos muitų teritorijoje sÄ skaitas faktÅ«ras, remonto iÅ¡laidų kalkuliacijas, jeigu transporto priemonės buvo remontuojamos, ir pan.) apie importuotų naudotų transporto priemonių pardavimo Bendrijos muitų teritorijoje kainas.Bendrijos muitinės kodekso 31 str. nustatyta, kad jeigu importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 straipsniais, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, ir naudojant priimtinas priemones, atitinkančias principus ir bendrÄ sias nuostatas, kurie iÅ¡dėstyti:

Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo, Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnyje, šio skyriaus nuostatose. Taisyklių 11 p. nustatyta, kad jeigu importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus, jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, taikant naudotų transporto priemonių importo kainas, kurios pateikiamos Departamento aprobuotame naudotų transporto priemonių importo kainų žinyne (kataloge).Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčo autobuso muitinė vertė pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 str. ar 30 str. 2 d. a ir b punktus negalėjo būti apskaičiuota, todėl pagrįstai buvo taikytos Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d. nuostatos.

Remdamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d., VÅ¡Ä® ,,Emprekis“ 2012 metų žinynu ,,Autotransporto kainos Lietuvoje“ ir Taisyklių 14 p., Muitinė nustatė, kad ginčo autobuso muitinė vertė yra 13 849,95 Eur                               (47 821,11 Lt). Pažymėtina, kad ginčo dėl apskaičiuotos muitinės vertės teisingumo pareiÅ¡kėjas nekelia, todėl Å¡ių aplinkybių teismas papildomai nevertina.Pagal Bendrijos muitinės kodekso 213 str., jeigu vienÄ skolÄ muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokiÄ skolÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei, ir į tai, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3 įtraukÄ skolininku muitinei taip pat pripažintas Ž. L., pareiÅ¡kėjas pagrįstai pripažintas solidariu skolininku. Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , remiantis jame iÅ¡dėstytais argumentais, nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž.

L. praÅ¡o priteisti jo patirtas 750 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundo parengimÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 44 str. 5 d. nustatyta, kad kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, jie turi ABTÄ® 44 str. 2 d. nurodytas teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadinasi, jie turi teisę reikalauti atlyginti iÅ¡laidas dėl atsiliepimo suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas, taip pat ir atstovavimo iÅ¡laidas (ABTÄ® 44 str. 6 d.).AiÅ¡kindama ABTÄ® 44 str. 5 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (a. b.

Nr. A662-2374/2013) pažymėjo, kad nurodytos normos įtvirtinimas iÅ¡ esmės yra siejamas su trečiojo suinteresuoto asmens statusu administracinėje byloje. Pagal ABTÄ®, trečiasis suinteresuotas asmuo yra asmuo, kurio teisėms ar pareigoms bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos (48 str. 2 d.). ABTÄ® įpareigoja asmenį, teikiantį skundÄ (praÅ¡ymÄ ) administraciniam teismui, nurodyti ir trečiuosius suinteresuotus asmenis (ABTÄ® 23 str. 1 d. 5 p.). Kita vertus, administracinis teismas turi veikti aktyviai ir, įvertinęs situacijÄ , nustatyti potencialius administracinio proceso dalyvius, jų teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir nuspręsti, ar teismo sprendimas turės įtakos Å¡ių asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms, ir atitinkamai juos įtraukti į administracinį procesÄ (ABTÄ® 37 str. 4 d.).

Tai nustatytina atsižvelgus į trečiojo suinteresuoto asmens santykius su kiekviena ginčo Å¡alimi arba ginčo objektu pobÅ«dį, taip pat į faktinį skundo pagrindÄ . Pažymėtina, kad tokių asmenų nenustatymas ir neįtraukimas į procesÄ , kai pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (ABTÄ® 142 str. 2 d. 2 p.). Vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pagal ABTÄ® 44 str. 5 d., pirmiausia turi bÅ«ti įvertintas ginčo turinys, nustatyta, kaip pareiÅ¡kėjo reikÅ¡ti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo Å¡alies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo Å¡alies pozicijÄ palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo Å¡alies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos ir kt.

Tik įvertinus visumÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galiÄ turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-29 nutartis a. b. Nr. A662-2374/2013,                            2014-01-30 nutartis a. b. Nr. A502-404/2014).Ä®vertinęs susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ ir tai, kad, atmetus pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ , pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ sumokėti jam ir Ž. L. solidariai įregistruotos mokestinės prievolės dalį, teismas konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo apgintos. Kita vertus, nors atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ Å½. L. prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , teisminio bylos nagrinėjimo metu jo pozicija pasikeitė – praÅ¡ant tenkinti skundÄ iÅ¡ dalies, t. y. jis sutiko su pareiÅ¡kėjo skundo dalimi, kad ginčo autobuso muitinė vertė turėjo bÅ«ti apskaičiuota taikant Bendrijos muitinės kodekso 29 str. ar 30 str. 2 d. a ar b punktus.

Vadinasi, trečiojo suinteresuoto asmens Ž. L. teisės buvo apgintos iš dalies, todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti dalį patirtų išlaidų. Nuo 2015-03-20 įsigaliojusiose naujos redakcijos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinės paslaugos (atsiliepimo į skundÄ rengimas) Ž. L. buvo teikiamos 2015 metų rugsėjo mėnesį, todėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas apskaičiuojamas taikant Lietuvos statistikos departamento paskelbtÄ 2015 metų I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje – 699,80 Eur. Rekomendacijų 8.1 punkte nustatyta, kad, apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamÄ priteisti užmokesčio dydį už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ taikomas koeficientas – 2,5.

Vadinasi, už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ parengimÄ maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis nagrinėjamu atveju – 1 749,50 Eur. Ä® bylÄ pateikti duomenys tvirtina, kad už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ parengimÄ Å½. L. VÅ¡Ä® ,,Teisininkų korporacija“ 2015-09-18 sumokėjo 750 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad, atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ , Ž. L. teisės iÅ¡ dalies buvo apgintos, bei tai, kad už atsiliepimo parengimÄ sumokėta suma yra adekvati bylos sudėtingumui, teismas konstatuoja, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistinos 375 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. L. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. M. patirtas 375 (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių) Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė