Legislator Case Law & Legislation
00d52f34-ddfb-41a8-afac-ed94dcfb0985 AI generated

00d52f34-ddfb-41a8-afac-ed94dcfb0985 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 00d52f34-ddfb-41a8-afac-ed94dcfb0985
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas nustatė: ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Adminsta“ (toliau – atsakovė) 2 769,03 Eur draudimo iÅ¡mokos, 6,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 65,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2018 m. kovo 13 d. tarp ieÅ¡kovės ir I. S. sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 15 d. dėl užsikimÅ¡usių lietaus latakų buvo aplietas apdraustas objektas.

Legislator headnote

AI generated

00d52f34-ddfb-41a8-afac-ed94dcfb0985 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti tokio susitarimo turinį (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant įrenginių, skirtų vandens paÅ¡alinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų, administratorė, yra Å¡ių objektų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir kartu atsakomybės už Å¡ių objektų trÅ«kumus subjektas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-20757-967/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15026-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adminsta“ dėl dalies iÅ¡mokėtų sumų priteisimo.

Teismas nustatė: ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Adminsta“ (toliau – atsakovė) 2 769,03 Eur draudimo iÅ¡mokos, 6,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 65,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2018 m. kovo 13 d. tarp ieÅ¡kovės ir I. S. sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 15 d. dėl užsikimÅ¡usių lietaus latakų buvo aplietas apdraustas objektas.

Remiantis draudiminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bÅ«dama namo administratore, už namo stogo priežiÅ«rÄ buvo atsakinga atsakovė. IeÅ¡kovė dėl Å¡io įvykio iÅ¡mokėjo buto savininkei I. S. 2 769,03 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovei, kaip atsakingam už žalÄ asmeniui, buvo iÅ¡siųsta pretenzija apmokėti reikalaujamÄ sumÄ , tačiau atsakovė geranoriÅ¡kai ieÅ¡kovės reikalavimo neįvykdė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami Å¡io juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raÅ¡tinės darbuotojui.

Kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis). 2019 m. gegužės 23 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos paÅ¡to“ pažyma, kurioje nurodyta apie 2019 m. gegužės 22 d. atsakovės darbuotojai – administratorei Å . R. tinkamai įteiktas ieÅ¡kinio su priedais kopijas ir 2019 m. gegužės 17 d. teismo praneÅ¡imÄ dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo Nr. e2-20757-967/2019 (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, laikantis juridiniams asmenims adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Atsakovė be pateisinamos priežasties teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė. Esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, teismas priima sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y.

įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 15 d. dėl užsikimÅ¡usių lietaus latakų buvo aplietas pagal 2018 m. kovo 13 d. gyventojų turto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas butas adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis I. S.. Aplietojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei I. S. iÅ¡mokėta 2 769,03 Eur draudimo iÅ¡moka. 2018 m. lapkričio 20 d. administruojamoje žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei iÅ¡siųsta pretenzija, kuria buvo praÅ¡oma per 18 dienų nuo Å¡ios pretenzijos gavimo datos pervesti į ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, iÅ¡mokėtÄ 2 769,03 Eur sumÄ .

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė reikalavimÄ sumokėti žalos atlyginimÄ bÅ«tų įvykdžiusi (CPK 178 straipsnis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra bÅ«tinas įvardytų sÄ lygų visetas – bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobÅ«džio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp Å¡ių atvejų –statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje. Å io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sÄ lygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad statinių savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 12 punktÄ ).

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trÅ«kumo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, kad už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiÅ«ros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas).

Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant įrenginių, skirtų vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų, administratorė, yra šių objektų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir kartu atsakomybės už šių objektų trūkumus subjektas.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ paskyrė atsakovę daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ siekiant užtikrinti administruojamų daugiabučių namų priežiÅ«ros organizavimo tęstinumÄ , atsakovei pratęstas administravimo terminas iki bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567, nustatyta tvarka bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. kovo 1 d.

IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 30-3889/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas atsakovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡as pakeistas ir iÅ¡brauktas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 15 d., užsikišus lietaus latakams, buvo užlietos I. S. valdomos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 4.84 straipsnio 10 dalį, administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį.

Vadinasi, atsakovė nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d., kada Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, iki 2019 m. sausio 20 d., kada įsiteisėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d.

įsakymas Nr. 30-3889/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas atsakovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡as ir iÅ¡brauktas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgijusi savo, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės statusÄ , kaip Å¡is statusas suprantamas pagal CK 4.84 straipsnio, 4.236-4.252 straipsnių ir kitų materialiosios teisės normų nuostatas.

Teismas, remdamasis pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuota, kad atsakovė I. S. turto užliejimo momento buvo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trÅ«kumais, lėmusiais žalos padarymÄ .

Griežtoji atsakomybė taikytina, tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trÅ«kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad I. S. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl užsikimÅ¡usių lietaus latakų. Byloje nėra nustatyta, kad lietaus latakai užsikiÅ¡o dėl jų konstrukcijų trÅ«kumų. Dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sÄ lygų.

Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atsakovės atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti. Nagrinėjamu atveju jau buvo nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai yra tie subjektai, kurie privalo užtikrinti tinkamÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ . Å i priežiÅ«ros funkcija gali bÅ«ti įgyvendinama trejopai:

1) įsteigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ ;

2) sudarant jungtinės veiklos sutartį;

3) pasirenkant (anksčiau – skiriant) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, šie reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 redakcija, galiojusi I. S. turto užliejimo momentu) patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.

Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 12 punktas nustato, kad pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiÅ«ros ir teisingo naudojimo uždavinių visumÄ sudaro: siekis, kad statiniai ir jų konstrukcijos bÅ«tų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas); pastebėjimas laiku, teisingas įvertinimas ir likvidavimas atsiradusių statybinių konstrukcijų defektų (12.2 punktas); profilaktinėmis priemonėmis tausojimas (saugojimas nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinių ir jų konstrukcijų (12.3 punktas); iÅ¡vengimas statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, iÅ¡vengimas papildomų padarinių ir nuostolių (12.4 punktas); siekis, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (12.5 punktas).

Pagal Reglamento 13 punktÄ , mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatÅ«rinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, bÅ«tina prižiÅ«rėti, jog: bÅ«tų tvarkingi iÅ¡orės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita) (13.1 punktas); bÅ«tų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens paÅ¡alinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita) (13.2 punktas); nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, Å¡vieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų pavirÅ¡ių, o, jam susikaupus, paÅ¡alinti nuo Å¡io pavirÅ¡iaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 punktas); liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaÅ¡komi vandens srautai, Å¡lakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas (13.4 punktas); atitvarų elementų sujungimo siÅ«lėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyÅ¡ių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita) (13.5 punktas); laiku bÅ«tų paÅ¡alinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis (13.6 punktas);

žiemos metu neperÅ¡altų konstrukcijos (13.7 punktas). BÅ«tina susikaupusį sniegÄ , vandenį, dulkes ir kitokias sÄ naÅ¡as periodiÅ¡kai paÅ¡alinti nuo statinio ir jo konstrukcijų; reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius terÅ¡alus nuo Å¡ildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų bei įrenginių (18 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiÅ«rÄ organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiÅ«rėtojÄ (Reglamento 84 punktas).

Kai techninis prižiÅ«rėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiÅ«rÄ atsakingÄ asmenį. Namo bÅ«klei įvertinti atliekami nuolatiniai namo bÅ«klės stebėjimai: ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius (Reglamento 87.1.1 punktas); dažniau kaip kartÄ per du mėnesius – Reglamento 35 punkte nurodytais atvejais atitinkamai pagal valdytojo, statinio apžiÅ«ras (periodines (sezonines) ar specializuotas) vykdančių asmenų (subjektų), savivaldybės administracijos, vykdančios statinio naudojimo priežiÅ«rÄ , nustatytÄ dažnumÄ (Reglamento 87.1.2 punktas); bendroji namo, jo dalies (dalinė) ekspertizė – pagal apžiÅ«rų iÅ¡vadas (Reglamento 87.5 punktas).

Namo apžiÅ«ras organizuoja ir atlieka: nuolatinius stebėjimus pagal Reglamento 87.1.1 papunktį – techninis prižiÅ«rėtojas (Reglamento 88.1 punktas); nuolatinius stebėjimus pagal Reglamento 87.1.2 papunktį organizuoja valdytojas, atlieka techninis prižiÅ«rėtojas (Reglamento 88.2 punktas); statinio tyrimus, namo, jo dalies ekspertizę organizuoja valdytojas, atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę atlikti esamo statinio tyrimus ar statinio ekspertizę (Reglamento 89 punktas). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiÅ«rimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡e, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡o tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (iÅ¡skyrus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemas ir liftus, kurių priežiÅ«rai nustatyti specialÅ«s reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė bÅ«klė, fiksuojami (įskaitant fotografavimÄ ) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems paÅ¡alinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) praneÅ¡imai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas).

Atsakingas už apžiÅ«rÄ asmuo apie apžiÅ«rų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytojÄ ir (ar) techninį prižiÅ«rėtojÄ , jei jis nedalyvauja apžiÅ«roje, savivaldybės administracijÄ , atsakingÄ už statinio naudojimo priežiÅ«ros vykdymÄ (Reglamento 93 punktas).

Asmuo, kuriam praneÅ¡ta apie namo, jo dalies avarinę bÅ«klę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinkÄ ir namÄ nuo galimų pasekmių (Reglamento 94 punktas). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiÅ«rų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar Å¡iluminės energijos sÄ naudų analizės duomenis ir iÅ¡vadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų Å¡alinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja Å¡ių priemonių ir darbų įgyvendinimÄ (Reglamento 95 punktas).

Pagal namo bÅ«klės vertinimo iÅ¡vadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų bÅ«klę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimÄ pagal Å¡ių sistemų priežiÅ«rÄ ir/ar naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų Å¡alinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, Å¡alinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas). Ilgalaikį planÄ ir lėšų kaupimÄ plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais.

Organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka namo savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimÄ (Reglamento 98 punktas). Namo techninės priežiÅ«ros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo iÅ¡laidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei, kaip gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, buvo pavesta paskiriant už namo techninę priežiÅ«rÄ atsakingÄ asmenį vykdyti visas funkcijas, susijusias su bendrojo naudojimo objekto – lietaus latakų – technine priežiÅ«ra, atliekant pareigas, įtvirtintas Reglamente, o Å¡i, vykdydama savo prievoles, neatmestina tikimybė, jog įstatymų ir administravimÄ nustatančio akto nustatytų taisyklių nesilaikė, galimai tinkamai neatlikdama lietaus latakų techninės priežiÅ«ros ir leisdama susikaupti sÄ naÅ¡oms, turėjusioms įtakos žalos atsiradimui užliejant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriÄ atlygino ieÅ¡kovė, priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės iÅ¡mokėtÄ 2 769,03 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (CK 4.242 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys. Å ios vadinamosios procesinės palÅ«kanos skirtos bÅ«simiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018).

Kadangi atsakovė prievolės nevykdė geruoju, nemokėdama 2 769,03 Eur skolos sumos, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 6,00 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 2 769,03 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

IeÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 65,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Pažymėtina, jog pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , už 2 769,03 Eur ieÅ¡kinio sumÄ ieÅ¡kovė turėjusi sumokėti ne 65,00 Eur, tačiau 62,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, visiÅ¡kai tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisia 62,00 Eur žyminio mokesčio, grÄ Å¾indamas 3,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio permokÄ (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,79 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, iš atsakovės yra nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendžia:  ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“, juridinio asmens kodas 125958499, 2 769,03 Eur (dviejų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynių eurų ir trijų euro centų) draudimo iÅ¡mokÄ , 6,00 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2 769,03 Eur (dviejų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynių eurų ir trijų euro centų) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 62,00 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus ir nulį euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, 2019 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 301796 sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini)) permokÄ â€“ 3,00 Eur (tris eurus ir nulį euro centų), iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi Å¡ia teismo nutartimi. IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovei, kad ji per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. IeÅ¡kovė turi teisę per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimÄ už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė