00d52f34-ddfb-41a8-afac-ed94dcfb0985 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedTeismas nustatÄ: ieÅ¡kovÄ ADB âGjensidigeâ (toliau â ieÅ¡kovÄ) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs UAB âAdminstaâ (toliau â atsakovÄ) 2 769,03 Eur draudimo iÅ¡mokos, 6,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 65,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad 2018 m. kovo 13 d. tarp ieÅ¡kovÄs ir I. S. sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 15 d. dÄl užsikimÅ¡usių lietaus latakų buvo aplietas apdraustas objektas.
Legislator headnote
AI generated00d52f34-ddfb-41a8-afac-ed94dcfb0985 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti tokio susitarimo turinį (pvz., pirmiau minÄta nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). AtsakovÄ, kaip daugiabuÄio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant įrenginių, skirtų vandens paÅ¡alinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų, administratorÄ, yra Å¡ių objektų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir kartu atsakomybÄs už Å¡ių objektų trÅ«kumus subjektas.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2-20757-967/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15026-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Sigita ZubaviÄiÅ«tÄ-MontvilienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs akcinÄs draudimo bendrovÄs âGjensidigeâ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âAdminstaâ dÄl dalies iÅ¡mokÄtų sumų priteisimo.
Teismas nustatÄ: ieÅ¡kovÄ ADB âGjensidigeâ (toliau â ieÅ¡kovÄ) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs UAB âAdminstaâ (toliau â atsakovÄ) 2 769,03 Eur draudimo iÅ¡mokos, 6,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 65,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad 2018 m. kovo 13 d. tarp ieÅ¡kovÄs ir I. S. sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 15 d. dÄl užsikimÅ¡usių lietaus latakų buvo aplietas apdraustas objektas.
Remiantis draudiminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bÅ«dama namo administratore, už namo stogo priežiÅ«rÄ buvo atsakinga atsakovÄ. IeÅ¡kovÄ dÄl Å¡io įvykio iÅ¡mokÄjo buto savininkei I. S. 2 769,03 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovei, kaip atsakingam už žalÄ asmeniui, buvo iÅ¡siųsta pretenzija apmokÄti reikalaujamÄ sumÄ , taÄiau atsakovÄ geranoriÅ¡kai ieÅ¡kovÄs reikalavimo neįvykdÄ. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 123 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami Å¡io juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raÅ¡tinÄs darbuotojui.
Kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinÄs vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esanÄiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis). 2019 m. gegužÄs 23 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos paÅ¡toâ pažyma, kurioje nurodyta apie 2019 m. gegužÄs 22 d. atsakovÄs darbuotojai â administratorei Å . R. tinkamai įteiktas ieÅ¡kinio su priedais kopijas ir 2019 m. gegužÄs 17 d. teismo praneÅ¡imÄ dÄl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo Nr. e2-20757-967/2019 (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis).
Esant nurodytoms aplinkybÄms, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, laikantis juridiniams asmenims adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 4 dalis). AtsakovÄ be pateisinamos priežasties teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikÄ. Esant ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymui, teismas priima sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y.
įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 15 d. dÄl užsikimÅ¡usių lietaus latakų buvo aplietas pagal 2018 m. kovo 13 d. gyventojų turto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas butas adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis I. S.. Aplietojo buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), savininkei I. S. iÅ¡mokÄta 2 769,03 Eur draudimo iÅ¡moka. 2018 m. lapkriÄio 20 d. administruojamoje žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei iÅ¡siųsta pretenzija, kuria buvo praÅ¡oma per 18 dienų nuo Å¡ios pretenzijos gavimo datos pervesti į ieÅ¡kovÄs atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiÄ AB SEB banke, iÅ¡mokÄtÄ 2 769,03 Eur sumÄ .
Byloje nÄra duomenų, kad atsakovÄ reikalavimÄ sumokÄti žalos atlyginimÄ bÅ«tų įvykdžiusi (CPK 178 straipsnis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos Å¡ios sÄ lygos: neteisÄti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisÄtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir žalÄ padariusio asmens kaltÄ (CK 6.248 straipsnis).
PažymÄtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra bÅ«tinas įvardytų sÄ lygų visetas â bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja civilinÄs atsakomybÄs taikymo galimybÄ. Priklausomai nuo neteisÄtų veiksmų pobÅ«džio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinÄ ir deliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). DeliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ yra turtinÄ prievolÄ, atsirandanti dÄl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinÄ atsakomybÄ atsiranda ir dÄl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
CK yra reglamentuoti specialieji deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs atvejai, tarp Å¡ių atvejų âstatinių savininko (valdytojo) atsakomybÄs atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje. Å io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dÄl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dÄl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybÄs. Pagal Å¡iÄ teisÄs normÄ statinių savininkas (valdytojas), nustaÄius atsakomybÄs taikymo sÄ lygas, atsako be kaltÄs, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dÄl nenugalimos jÄgos arba nukentÄjusio asmens tyÄios ar didelio neatsargumo.
Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad statinių savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turÄjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 12 punktÄ ).
Sprendžiant dÄl atsakomybÄs pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kad žala atsirado dÄl statinio trÅ«kumo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dÄl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ÄmÄsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dÄlto atsirado (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklÄ, kad už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltÄs atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybÄs teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui â valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisÄ priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinÄ teisÄ (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybÄs teisÄs sudÄtinÄ dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinÄs ar prievolių teisÄs pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rÄti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisÄ griežtosios atsakomybÄs taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinÄ ir faktinÄ pareiga užtikrinti statinio saugumÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninÄs priežiÅ«ros funkcija, todÄl kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (pvz., pirmiau minÄta nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas).
Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti tokio susitarimo turinį (pvz., pirmiau minÄta nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). AtsakovÄ, kaip daugiabuÄio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant įrenginių, skirtų vandens paÅ¡alinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų, administratorÄ, yra Å¡ių objektų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir kartu atsakomybÄs už Å¡ių objektų trÅ«kumus subjektas.
Teismas nustatÄ, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktorius 2012 m. rugpjÅ«Äio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 âDÄl UAB âAdminstaâ skyrimo Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratoreâ paskyrÄ atsakovÄ daugiabuÄio namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 âDÄl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratÄsimoâ siekiant užtikrinti administruojamų daugiabuÄių namų priežiÅ«ros organizavimo tÄstinumÄ , atsakovei pratÄstas administravimo terminas iki bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567, nustatyta tvarka bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. kovo 1 d.
IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 30-3889/18(2.1.1E-TD2) âDÄl UAB âAdminstaâ skyrimo daugiabuÄių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoreâ matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjÅ«Äio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 âDÄl UAB âAdminstaâ skyrimo Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratoreâ patvirtintas atsakovÄs administruojamų daugiabuÄių gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡as pakeistas ir iÅ¡brauktas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 15 d., užsikiÅ¡us lietaus latakams, buvo užlietos I. S. valdomos patalpos, esanÄios adresu (duomenys neskelbtini). CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinÄs veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinÄs veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 4.84 straipsnio 10 dalį, administravimas pasibaigia Å¡io kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinÄs veiklos sutartį.
Vadinasi, atsakovÄ nuo 2012 m. rugpjÅ«Äio 31 d., kada Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktorius 2012 m. rugpjÅ«Äio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 âDÄl UAB âAdminstaâ skyrimo Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratoreâ buvo paskirta daugiabuÄio namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, iki 2019 m. sausio 20 d., kada įsiteisÄjo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d.
įsakymas Nr. 30-3889/18(2.1.1E-TD2) âDÄl UAB âAdminstaâ skyrimo daugiabuÄių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoreâ, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjÅ«Äio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 âDÄl UAB âAdminstaâ skyrimo Vilniaus miesto daugiabuÄių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybÄs administratoreâ patvirtintas atsakovÄs administruojamų daugiabuÄių gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡as ir iÅ¡brauktas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgijusi savo, kaip daugiabuÄio namo bendrojo naudojimo objektų administratorÄs statusÄ , kaip Å¡is statusas suprantamas pagal CK 4.84 straipsnio, 4.236-4.252 straipsnių ir kitų materialiosios teisÄs normų nuostatas.
Teismas, remdamasis pirmiau iÅ¡dÄstytais argumentais, konstatuota, kad atsakovÄ I. S. turto užliejimo momento buvo daugiabuÄio namo bendrojo naudojimo objektų administratorÄ. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismas, sprÄsdamas dÄl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dÄl kokių priežasÄių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trÅ«kumais, lÄmusiais žalos padarymÄ .
Griežtoji atsakomybÄ taikytina, tik konstatavus, kad žala padaryta dÄl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trÅ«kumų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). NagrinÄjamu atveju byloje nustatyta, kad I. S. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dÄl užsikimÅ¡usių lietaus latakų. Byloje nÄra nustatyta, kad lietaus latakai užsikiÅ¡o dÄl jų konstrukcijų trÅ«kumų. DÄl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sÄ lygų.
Teismas sprendžia, jog nÄra pagrindo atsakovÄs atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti. NagrinÄjamu atveju jau buvo nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai yra tie subjektai, kurie privalo užtikrinti tinkamÄ daugiabuÄio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ . Å i priežiÅ«ros funkcija gali bÅ«ti įgyvendinama trejopai:
1) įsteigiant butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ ;
2) sudarant jungtinÄs veiklos sutartį;
3) pasirenkant (anksÄiau â skiriant) daugiabuÄio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių. DaugiabuÄio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rai yra keliami atitinkami reikalavimai, Å¡ie reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 redakcija, galiojusi I. S. turto užliejimo momentu) patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 âStatinių techninÄs ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka.
Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkaâ (toliau â Reglamentas). Reglamento 12 punktas nustato, kad pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninÄs priežiÅ«ros ir teisingo naudojimo uždavinių visumÄ sudaro: siekis, kad statiniai ir jų konstrukcijos bÅ«tų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas); pastebÄjimas laiku, teisingas įvertinimas ir likvidavimas atsiradusių statybinių konstrukcijų defektų (12.2 punktas); profilaktinÄmis priemonÄmis tausojimas (saugojimas nuo ankstyvojo susidÄvÄjimo) statinių ir jų konstrukcijų (12.3 punktas); iÅ¡vengimas statinių griÅ«Äių, o joms įvykus arba įvykus stichinÄms nelaimÄms, iÅ¡vengimas papildomų padarinių ir nuostolių (12.4 punktas); siekis, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (12.5 punktas).
Pagal Reglamento 13 punktÄ , mažinant ardanÄiuosius klimato (vÄjo, lietaus, drÄgmÄs, temperatÅ«rinių pokyÄių, saulÄs radiacijos) poveikius, bÅ«tina prižiÅ«rÄti, jog: bÅ«tų tvarkingi iÅ¡orÄs atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drÄgmÄ izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita) (13.1 punktas); bÅ«tų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens paÅ¡alinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita) (13.2 punktas); nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, Å¡vieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų pavirÅ¡ių, o, jam susikaupus, paÅ¡alinti nuo Å¡io pavirÅ¡iaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 punktas); liÅ«Äių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vÄjo blaÅ¡komi vandens srautai, Å¡lakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas (13.4 punktas); atitvarų elementų sujungimo siÅ«lÄse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyÅ¡ių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita) (13.5 punktas); laiku bÅ«tų paÅ¡alinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypaÄ vyraujanÄiųjų vÄjų kryptimis (13.6 punktas);
žiemos metu neperÅ¡altų konstrukcijos (13.7 punktas). BÅ«tina susikaupusį sniegÄ , vandenį, dulkes ir kitokias sÄ naÅ¡as periodiÅ¡kai paÅ¡alinti nuo statinio ir jo konstrukcijų; reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius terÅ¡alus nuo Å¡ildymo, vÄdinimo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų bei įrenginių (18 punktas). DaugiabuÄio gyvenamojo namo techninÄ priežiÅ«rÄ organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiÅ«rÄtojÄ (Reglamento 84 punktas).
Kai techninis prižiÅ«rÄtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninÄ priežiÅ«rÄ atsakingÄ asmenį. Namo bÅ«klei įvertinti atliekami nuolatiniai namo bÅ«klÄs stebÄjimai: ne reÄiau kaip kartÄ per du mÄnesius (Reglamento 87.1.1 punktas); dažniau kaip kartÄ per du mÄnesius â Reglamento 35 punkte nurodytais atvejais atitinkamai pagal valdytojo, statinio apžiÅ«ras (periodines (sezonines) ar specializuotas) vykdanÄių asmenų (subjektų), savivaldybÄs administracijos, vykdanÄios statinio naudojimo priežiÅ«rÄ , nustatytÄ dažnumÄ (Reglamento 87.1.2 punktas); bendroji namo, jo dalies (dalinÄ) ekspertizÄ â pagal apžiÅ«rų iÅ¡vadas (Reglamento 87.5 punktas).
Namo apžiÅ«ras organizuoja ir atlieka: nuolatinius stebÄjimus pagal Reglamento 87.1.1 papunktį â techninis prižiÅ«rÄtojas (Reglamento 88.1 punktas); nuolatinius stebÄjimus pagal Reglamento 87.1.2 papunktį organizuoja valdytojas, atlieka techninis prižiÅ«rÄtojas (Reglamento 88.2 punktas); statinio tyrimus, namo, jo dalies ekspertizÄ organizuoja valdytojas, atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisÄ atlikti esamo statinio tyrimus ar statinio ekspertizÄ (Reglamento 89 punktas). Atliekant nuolatinius stebÄjimus, vizualiai apžiÅ«rimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡e, valdytojo parengtame vadovaujantis DaugiabuÄio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡o tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinÄs sistemos (iÅ¡skyrus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemas ir liftus, kurių priežiÅ«rai nustatyti specialÅ«s reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinÄ ir sanitarinÄ bÅ«klÄ, fiksuojami (įskaitant fotografavimÄ ) pastebÄti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonÄs jiems paÅ¡alinti, statinio tyrimo ar ekspertizÄs poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) praneÅ¡imai apie pastebÄtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinÄs saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas).
Atsakingas už apžiÅ«rÄ asmuo apie apžiÅ«rų metu nustatytas deformacijas, defektus, dÄl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytojÄ ir (ar) techninį prižiÅ«rÄtojÄ , jei jis nedalyvauja apžiÅ«roje, savivaldybÄs administracijÄ , atsakingÄ už statinio naudojimo priežiÅ«ros vykdymÄ (Reglamento 93 punktas).
Asmuo, kuriam praneÅ¡ta apie namo, jo dalies avarinÄ bÅ«klÄ, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsauganÄių žmones, aplinkÄ ir namÄ nuo galimų pasekmių (Reglamento 94 punktas). Pagal nuolatinių stebÄjimų, apžiÅ«rų, statinio tyrimų ar ekspertizÄs, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar Å¡iluminÄs energijos sÄ naudų analizÄs duomenis ir iÅ¡vadas nustatytas pastebÄtų defektų ir deformacijų Å¡alinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisÄs aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja Å¡ių priemonių ir darbų įgyvendinimÄ (Reglamento 95 punktas).
Pagal namo bÅ«klÄs vertinimo iÅ¡vadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų bÅ«klÄ, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimÄ pagal Å¡ių sistemų priežiÅ«rÄ ir/ar naudojimÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų Å¡alinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).
Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dÄl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, Å¡alinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinanÄius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas). Ilgalaikį planÄ ir lÄšų kaupimÄ plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais.
Organizuoja teisÄs aktų nustatyta tvarka namo savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimÄ (Reglamento 98 punktas). Namo techninÄs priežiÅ«ros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo iÅ¡laidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei, kaip gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, buvo pavesta paskiriant už namo techninÄ priežiÅ«rÄ atsakingÄ asmenį vykdyti visas funkcijas, susijusias su bendrojo naudojimo objekto â lietaus latakų â technine priežiÅ«ra, atliekant pareigas, įtvirtintas Reglamente, o Å¡i, vykdydama savo prievoles, neatmestina tikimybÄ, jog įstatymų ir administravimÄ nustatanÄio akto nustatytų taisyklių nesilaikÄ, galimai tinkamai neatlikdama lietaus latakų techninÄs priežiÅ«ros ir leisdama susikaupti sÄ naÅ¡oms, turÄjusioms įtakos žalos atsiradimui užliejant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriÄ atlygino ieÅ¡kovÄ, priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs iÅ¡mokÄtÄ 2 769,03 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (CK 4.242 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokÄti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginÄ prievolÄ praleidÄs skolininkas privalo mokÄti 6,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokÄti praleistas terminas, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys. Å ios vadinamosios procesinÄs palÅ«kanos skirtos bÅ«simiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu â operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018).
Kadangi atsakovÄ prievolÄs nevykdÄ geruoju, nemokÄdama 2 769,03 Eur skolos sumos, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs priteistinos 6,00 procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos už priteistÄ 2 769,03 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme 2019 m. gegužÄs 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.
IeÅ¡kovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas sudaro 65,00 Eur dydžio žyminis mokestis. PažymÄtina, jog pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , už 2 769,03 Eur ieÅ¡kinio sumÄ ieÅ¡kovÄ turÄjusi sumokÄti ne 65,00 Eur, taÄiau 62,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Esant nurodytoms aplinkybÄms, teismas, visiÅ¡kai tenkindamas ieÅ¡kovÄs reikalavimus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs priteisia 62,00 Eur žyminio mokesÄio, grÄ Å¾indamas 3,00 Eur sumokÄto žyminio mokesÄio permokÄ (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,79 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkriÄio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 âDÄl minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymoâ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos, iÅ¡ atsakovÄs yra nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendžia:  ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidigeâ, juridinio asmens kodas 10057869, iÅ¡ atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âAdminstaâ, juridinio asmens kodas 125958499, 2 769,03 Eur (dviejų tÅ«kstanÄių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynių eurų ir trijų euro centų) draudimo iÅ¡mokÄ , 6,00 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2 769,03 Eur (dviejų tÅ«kstanÄių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynių eurų ir trijų euro centų) sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme 2019 m. gegužÄs 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 62,00 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus ir nulį euro centų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidigeâ, juridinio asmens kodas 10057869, 2019 m. gegužÄs 2 d. mokÄjimo nurodymu Nr. 301796 sumokÄto žyminio mokesÄio (mokÄjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini)) permokÄ â 3,00 Eur (tris eurus ir nulį euro centų), iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi Å¡ia teismo nutartimi. IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovei, kad ji per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priÄmimo dienos turi teisÄ teismui paduoti pareiÅ¡kimÄ dÄl sprendimo už akių peržiÅ«rÄjimo.
AtsakovÄ, dÄl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. IeÅ¡kovÄ turi teisÄ per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priÄmimo dienos apskųsti sprendimÄ už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja Sigita ZubaviÄiÅ«tÄ-MontvilienÄ